db0b2199-4833-4229-b18b-2ef62f2802ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2714-957/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37598-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, kaltinamajai J. M., jos gynėjui advokatui Giriui IvoÅ¡kai, laiduotojui G. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“ virėja, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. J. M. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.22 val., Vilniuje, Tauro g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesteriu nustatyta, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip J. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje iÅ¡tirti įrodymai ir jų vertinimas 2. Kaltinamoji J. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.00 val. nakties vairavo iÅ¡gėrusi alkoholio ir atsitrenkė į medį. Dirba kavinėje-bare, turėjo dirbti pamainas nuo 8.00 iki 24.00 val., 1.00 val. nakties ir ne visada pavalgydavo, tÄ dienÄ taip pat nebuvo valgiusi.

TÄ dienÄ , penktadienį į darbÄ atvyko aplankyti draugės. Baigusi pamainÄ prisijungė prie jų ir iÅ¡gėrė alkoholio. Buvo pavargusi ir negali pasakyti ko ir kiek tiksliai iÅ¡gėrė. Prisimena, kad pabaigusi pamainÄ iÅ¡gėrė alaus, barmenas dar pavaiÅ¡ino „Jagermeister“ ir dar kažkuo vaiÅ¡ino. Kolegos darbe pasakė, kad kai draugės išėjo, jiems pasakė, kad jaučiasi labai blogai ir važiuos namo. Kaltinamosios teigimu, turėjo telefonÄ ir jau kvietėsi taksi. Gal taksi neatvažiavo ar neiÅ¡sikvietė.

Neatsimena, kaip atsidÅ«rė automobilyje. Važiavo automobiliu ir padarė avarijÄ . Automobilis registruotas tėvo vardu. FaktiÅ¡kai automobilis priklauso jai, tėtis padovanojo automobilį, tik nepasirašė sutarties. Jos atlyginimas yra 810 Eur. Po įvykio buvo labai gėda. Turi bÅ«sto paskolÄ , gyvena viena. Tėtis atskirai gyvena, tačiau nuolat bendrauja. Jis yra autoritetas, žmogus, kuriam viskÄ pasakoja. Tėtis ir mama buvo pirmi asmenys, kuriems pasakė apie įvykį, kai iÅ¡leido iÅ¡ areÅ¡tinės. Su tėvais bendrauja kiekvienÄ dienÄ .

Labai stengiasi gyventi sÄ Å¾iningai, prieÅ¡ tėtį jaučia atsakomybę. Pasak kaltinamosios, kalbėjo su tėčiu apie įvykį, jis buvo labai nusivylęs ir iÅ¡sigandęs, po įvykio barė. Negalėjo suprasti, kaip taip galėjo pasielgti, nes nuo vaikystės buvo griežtai auklėjama. Niekas iÅ¡ jos to nesitikėjo. Turi 10 m. vairavimo staÅ¾Ä . Automobilis buvo stipriai apdaužytas, nepataisomas, dabar jis yra parduotas už 500 Eur dalims.

3. Laiduotojas G. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. dukra pavartojusi alkoholio važiavo namo. Ji pasakojo, kad buvo pavargusi ir užsnūdo. Mieste važiavo lėtai, bet sprendžiant iš smūgio greitis buvo apie 50-60 km/val., nukentėjo mašinos priekis. Ne tik kaip laiduotojas, bet ir kaip tėvas supranta. Jo manymu, savo vaikus išauklėjo gerai, sūnus ir dukra baigė mokslus, abu dirbantys. Pagal specialybę dukra nenorėjo dirbti, o dabar pasikeitė specialybę, kuri jai patinka.

Pastoviai bendrauja su dukra, paskutiniu metu butÄ Ä¯sigijo. Visada atvažiuoja, aplanko, gyvena viename mieste. Auklėjant neturėjo jokių problemų su dukra. Garantuoja, kad viskÄ padarys. Motina ir brolis su ja rimtai labai kalbėjo. Pasak laiduotojo, sakė vaikams, kad iÅ¡gėrę jokiu bÅ«du nesėstų už vairo. ViskÄ vertina blogai, negalima taip daryti. Nežino, kodėl dukra taip pasielgė. Gal ji neįvertino, kad yra pervargusi. Automobilis buvo netinkamas naudojimui, nebetvarkomas, todėl jį pardavė už 500 Eur.

PrieÅ¡ 8 metus pirko iÅ¡ salono, kainavo apie 30 000 Lt. Å iuo metu yra pensininkas. 43 m. dirbo aviacijoje. IlgÄ laikÄ buvo vienos iÅ¡ aviacijos įmonių vadovu, pensija yra gana gera. Padėjo dukrai butÄ nusipirkti. Nėra teistas, nebaustas administracine tvarka. Nežino, kokį užstatÄ reikia sumokėti. Mano, kad likutinės maÅ¡inos vertės dydžio.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytojas N. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.30 val. važiavo Vilniuje, Vasario 16-osios g. link Tauro g. Užkilęs ant kalno pastebėjo stovintį, galimai tamsios spalvos, automobilį „Nissan“, valstybinio numerio nepamena. Iš automobilio priekinės dalies rūko dūmai, bet rūko neilgai, t. y. eismo įvykis buvo neseniai įvykęs. Tai pamatęs jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Priėjus prie automobilio iš vairuotojo pusės išlipo mergina.

Ji automobilyje buvo viena, jai apytiksliai (duomenys neskelbtini) metai, vidutinio kÅ«no sudėjimo, rudų trumpų plaukų, buvo apsirengusi juodos spalvos striukę, mėlynais džinsais. Matėsi, kad iÅ¡lipusi mergina yra Å¡oko bÅ«senos, todėl jis pasiÅ«lė merginai iÅ¡gerti vandens. Mergina neatrodė, kad bÅ«tų iÅ¡gėrusi, tačiau skundėsi krÅ«tinės lÄ stos skausmais. Matėsi, kad mergina galimai nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į medį, kadangi jos automobilio deÅ¡inysis Å¡onas buvo stipriai nubrėžtas, ant medžio, į kurį įvažiavo mergina, taip pat matėsi įbrėžimai.

Paties vairavimo fakto, kaip mergina įvažiavo į medį, nematė, tačiau eismo įvykis įvyko neseniai (b. l. 8-9).

6. Liudytojas D. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 apie 3.42 val., dirbant kartu su A. S. gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Tauro g. 3, automobilis „Nissan“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į medį. Atvykę nurodytu adresu pastebėjo minėtÄ automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į medį, o greitosios pagalbos automobilyje sėdėjo automobilio vairuotoja J. M., kuri jiems paaiÅ¡kino, kad važiuodama nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į Å¡alia kelio esantį medį. Bendraujant su automobilio vairuotoja J. M., iÅ¡ jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo į Å¡alis, dėl to buvo patikrintas vairuotojos blaivumas. Pirmuoju pÅ«timu jai buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antruoju – 2,10 promilių girtumas. J. M. prisipažino, kad vartojo alkoholį. Po apžiÅ«ros vairuotoja buvo iÅ¡vežta į RVUL tolimesnei apžiÅ«rai, kadangi skundėsi Å¡onkaulių skausmais. J. M. automobilyje buvo viena (b. l. 12).

7. IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.22 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens praneÅ¡imas apie tai, kad Vilniuje, Tauro g., kylant į Tauro kalnÄ , kur vienpusis eismas, automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į medį, merginai silpna (b. l. 1).

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2020 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės (b. l. 6).

9. Iš 2020 m. rugsėjo 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog J. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jai nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antrojo – 2,10 promilių girtumas (b. l. 14).

10. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., 3.42 val. J. M. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o 4.07 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas (b. l. 15-16).

11. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. patikros sertifikato Nr. 1217359 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARFM-0210 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 17).

12. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis, automobilio „Nissan Qashqai“ (2012 m., benzinas) kaina su PVM yra 5 620 Eur (b. l. 22).

13. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Nissan Qashqai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados 14. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamosios J. M. kaltė, padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

16. Kaltinamoji J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.00 val. nakties vairavo iÅ¡gėrusi alkoholio ir atsitrenkė į medį. TÄ dienÄ , penktadienį į darbÄ atvyko aplankyti draugės, baigusi pamainÄ prisijungė prie jų ir iÅ¡gėrė alkoholio. Prisimena, kad iÅ¡gėrė alaus, barmenas dar pavaiÅ¡ino „Jagermeister“ ir dar kažkuo vaiÅ¡ino. Kolegos darbe pasakė, kad kai draugės išėjo, jiems pasakė, kad jaučiasi labai blogai ir važiuos namo. Kaltinamosios teigimu, jau kvietėsi taksi, tačiau gal taksi neatvažiavo ar neiÅ¡sikvietė. Neatsimena, kaip atsidÅ«rė automobilyje. Važiavo automobiliu ir padarė avarijÄ .

17. Tokie kaltinamosios J. M. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas N. V., nors ir nematęs tiesiogiai vairavimo fakto, tačiau parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.30 val. važiuodamas ant Tauro g. kalno pastebėjo stovintį automobilį „Nissan“. Iš automobilio priekinės dalies rūko dūmai, bet rūko neilgai, t. y. eismo įvykis buvo neseniai įvykęs. Tai pamatęs jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį (b. l. 8-9).

Tokias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡as (b. l. 1). Tuo tarpu į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas – liudytojas D. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastebėjo automobilį „Nissan“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo atsitrenkęs į medį, o greitosios pagalbos automobilyje sėdėjo automobilio vairuotoja J. M., kuri jiems paaiÅ¡kino, kad važiuodama nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į Å¡alia kelio esantį medį.

Bendraujant su automobilio vairuotoja J. M., iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo į šalis, dėl to buvo patikrintas vairuotojos blaivumas. Pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antruoju – 2,10 promilių girtumas (b. l. 12). Analogiškos aplinkybės apie įvykį nurodytos ir policijos pareigūno A. S. 2020 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamoji J. M. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivi, patvirtina pirmiau minėto liudytojo – policijos pareigūno D.

A. parodymai (b. l. 12), A. S. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b. l. 6), 2020 m. rugsėjo 19 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog jai buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antrojo – 2,10 promilių girtumas (b. l. 14). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., 3.42 val. J. M. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o 4.07 val.

– 2,10 promilių girtumas (b. l. 15-16). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

18. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ konstatuotina, J. M. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.22 val., Vilniuje, Tauro g., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatyta, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija.

19. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios J. M. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo 20. 2020 m. spalio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji J. M. pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato (b. l. 75-76), tiek laiduotojas G. M. pateikė teismui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimÄ (b. l. 89-90). Å io teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamoji palaikė šį praÅ¡ymÄ ir prašė J. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

21. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytų sÄ lygų ir aplinkybių visumai.

22. Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje yra visi formalÅ«s pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmiausia pastebėtina, kad J. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamÄ veikÄ J. M. padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau ji nėra teista (b. l. 55) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji J.

M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Å iame kontekste pažymėtina, kad jos gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iÅ¡ jos elgesio proceso metu. Ketvirta, dėl J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviai ir buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis ir medis, tačiau automobilis Å¡iuo metu netinkamas naudoti, parduotas, bet yra pagrindo manyti, kad ji visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ .

23. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. M. yra jauno amžiaus, administracine tvarka bausta, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 53-54), anksčiau neteista ir jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 55), dirbanti (b. l. 52, 79-80), gavo brandos atestatÄ su pagyrimu (b. l. 77), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo (b. l. 78), itin teigiamai charakterizuojama esamo ir buvusio darbdavio kaip kruopÅ¡ti atsakinga, gerbianti kolegas, taktiÅ¡ka ir nekonfliktiÅ¡ka darbuotoja (b. l. 81-83).

Be to, duomenų apie gydymÄ VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamÄ poelgį, iÅ¡ jos elgesio teismo posėdyje matyti, kad ji suprato savo elgesio pavojingumÄ ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

24. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. M. padarė nesunkų nusikaltimÄ , konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieÅ¡taravo ir valstybinis kaltintojas.

25. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

26. Nagrinėjamu atveju atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ praÅ¡o jos tėtis. Apklausiamas teismo posėdžio metu G. M. parodė, kad Å¡iuo metu yra pensininkas, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, tai matyti ir patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis. Be kita ko, G. M. apdovanotas už nuopelnus (duomenys neskelbtini) apdovanojimu – (duomenys neskelbtini) medaliu (b. l. 84), jam suteiktas pažymėjimas už nuopelnus (duomenys neskelbtini) (b. l. 85), padėka už nepriekaiÅ¡tinga darbÄ (b. l. 86), taigi matyti, jog laiduotojas G.

M. vertinamas teigiamai, jo asmenybė teigiama. Teismo posėdžio metu G. M. paaiÅ¡kino, kad pastoviai bendrauja su dukra, ji visada atvažiuoja, aplanko. Auklėjant neturėjo jokių problemų. Motina ir brolis su ja rimtai labai kalbėjo. Pasak laiduotojo, sakė vaikams, kad iÅ¡gėrę jokiu bÅ«du nesėstų už vairo. ViskÄ vertina blogai, negalima taip daryti. Pačios kaltinamosios J. M. teigimu, tėtis yra autoritetas, žmogus, kuriam viskÄ pasakoja. Tėvai buvo pirmi asmenys, kuriems pasakė apie įvykį.

Su tėvais bendrauja kiekvienÄ dienÄ . Labai stengiasi gyventi sÄ Å¾iningai, prieÅ¡ tėtį jaučia atsakomybę. Pasak kaltinamosios, kalbėjo su tėčiu apie įvykį, jis buvo labai nusivylęs ir iÅ¡sigandęs, po įvykio barė. Negalėjo suprasti, kaip taip galėjo pasielgti, nes nuo vaikystės buvo griežtai auklėjama.

27. Teismas sprendžia, kad G. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamosios elgesiui. Teismo manymu, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už dukrÄ yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriÅ¡kas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad laiduotojas G. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiÅ¡ka kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai, nes yra artimiausias jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vis dėlto, siekiant stiprinti kaltinamosios atsakomybės jausmÄ prieÅ¡ artimÄ asmenį, G. M. skirtinas J. M. laiduotoju taikant užstatÄ . Teismo vertinimu – 1 000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins J. M. motyvacijÄ elgtis nepriekaiÅ¡tingai, o kartu padės įrodyti laiduotojui, kad jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už dukrÄ rimtas bei apgalvotas, motyvuos jį atidžiai prižiÅ«rėti J. M.. Nustatytinas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminas, taikant užstatÄ .

28. Kaltinamajai J. M. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 45-46) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VÄ® „Regitra“. V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo 29. Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

30. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jos iÅ¡kvėptame ore buvo 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi ji padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad J. M. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje neteista, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 19 d.

31. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

33. Bylos duomenimis, minėta transporto priemonė priklauso J. M. tėvui G. M. (b. l. 23), tačiau apklausiama teismo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, jog išties transporto priemonė priklausė jai, ji buvo transporto priemonės valdytoja, o su tėčiu nespėjo pasirašyti sutarties. Po įvykio automobilis neremontuotinas, todėl jį pardavė detalėms už 500 Eur (b. l. 88). Taigi, nagrinėjamu atveju galėtų būti svarstytinas klausimas dėl pačios transporto priemonės konfiskavimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė parduota ir objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, šiuo atveju svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas (transporto priemonės likutinę vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-270-654/2019)) kartu su specialios teisės atėmimu, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

34. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad J. M. skirtinas likutinės turto vertės konfiskavimas, kadangi teismų praktikoje išaiškinta, jog konfiskuotina tokia turto vertė, kokios tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-270-654/2019), t. y. išieškotina 500 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

J. M., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Laiduotoju paskirti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – taikant 1 000 Eur užstatÄ , įpareigojant sumokėti jį į teismo depozitinę sÄ skaitÄ per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminÄ .

Paskirti J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. M. automobilio „Nissan Qasqhai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), likutinę vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 500 Eur. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ panaikinti, o dokumentÄ , t. y. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti J. M., kad: Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; Jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Sumokėti konfiskuotino turto vertę (500 Eur) atitinkančiÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodÄ 6610.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui G. M., kad: Jis, bÅ«damas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Marijus Kursevičius NuoraÅ¡as tikras