Legislator Case Law & Legislation
db08bfeb-d20d-4a1c-8de2-4301face6832 AI generated

db08bfeb-d20d-4a1c-8de2-4301face6832 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number db08bfeb-d20d-4a1c-8de2-4301face6832
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-8927-171/2014              Teismo proceso Nr. 3-61-3-03337-2014-6                    Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai B. K., pareiÅ¡kėjos atstovės Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovei Leokadijai Daujotaitei, atsakovo atstovei Julijai Kuncevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.

Legislator headnote

AI generated

db08bfeb-d20d-4a1c-8de2-4301face6832 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: K. nurodoma LVAT praktika nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti aktuali, nes Å¡ioje byloje teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas pagal 2004 m. galiojančiÄ Å¡io įstatymo redakcijÄ , kuri nenustatė galimybės panaudoti operatyvinės informacijos tarnybinio nusižengimo tyrime. Aktualus įstatymo pakeitimas įsigaliojo tik nuo 2011 m. liepos     1 d., kai Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad operatyvinė informacija apie asmens padarytÄ korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tarnybinio nusižengimo tyrime.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-8927-171/2014              Teismo proceso Nr. 3-61-3-03337-2014-6                    Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai B. K., pareiÅ¡kėjos atstovės Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovei Leokadijai Daujotaitei, atsakovo atstovei Julijai Kuncevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.

K. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,            n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), kuriame praÅ¡o panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymÄ Nr. 1P-592 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. K.“. Nurodė, kad Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Å ipavičius                   2014-05-09 įsakymu Nr. 1P-592 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B.

K.“ pareiÅ¡kėjai skyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ . Mano, kad tarnybinė nuobauda yra neteisėta, paskirta pažeidžiant Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 35 straipsnyje nustatytus terminus, per kuriuos gali bÅ«ti paskirta tarnybinė nuobauda. Mano, kad, atsižvelgiant į Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, tarnybinė nuobauda jai galėjo bÅ«ti paskirta per vienus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienų metų terminas, kuriam suėjus nebegalima skirti tarnybinės nuobaudos, laikytinas naikinamuoju.

Naikinamieji terminai negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Statuto normose tokių išimčių nėra nustatyta.Paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo padarymo diena laikytina 2012 m. sausio 16 d., jo nustatymo diena – 2013 m. liepos 19 d. (2013-07-19 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-1678 dėl B. K. tarnybinio nusižengimo išvados registravimo diena), o tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. gegužės 9 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams, todėl įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo naikintinas.Pažymėjo, kad, susipažinus su tarnybinio patikrinimo medžiaga, paaiškėjo, kad jai kaltinimai grindžiami tik operatyviniu būdu gautais įrodymais (ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinėmis).

Mano, kad tokie įrodymai yra niekiniai, nes, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A3-750/2004, suformuluotomis taisyklėmis, pagal kurias operatyviniu bÅ«du surinkta informacija (telefoninių pokalbių įraÅ¡ai) skiriant tarnybinę nuobaudÄ negali bÅ«ti panaudojama administracinių bylų teisenoje, todėl ir negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai tarnybinio nusižengimo byloje ir jais negalima remtis darant vienokias ar kitokias faktinių bylos aplinkybių įvertinimo iÅ¡vadas.

Savo sprendimÄ komisija grindė bÅ«tent tokiais įrodymais kaip operatyvinės veiklos medžiaga, t. y. vadovaudamasi Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2012 m. gegužės 28 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovės atstovė skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad skundo pagrindas yra tik termino klausimas, pačios pažeidimo sudėties pareiÅ¡kėja neginčija.Atsakovas Muitinės departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–14).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja ginčija Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymÄ , kuriuo jai, Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei, skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – už tai, kad ji, 2012 m. sausio 16 d. asmeniniu mobiliuoju telefonu tarnybos metu praneÅ¡dama UAB „Agaras“ darbuotojai apie muitinės pareigÅ«nų planuojamÄ atlikti Å¡ios bendrovės eksportuojamų prekių fizinį tikrinimÄ , atskleidė tarnybinę vieÅ¡ai neskelbtinÄ ir neteiktinÄ informacijÄ bendrovei, taip padarydama tarnybinį nusižengimÄ tyčia.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja neginčija paties tarnybinio nusižengimo fakto, ji ginčija procedÅ«rinius tarnybinės nuobaudos skyrimo veiksmus, t. y. tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminÄ . PareiÅ¡kėja neneigia, kad skambino UAB „Agaras“ darbuotojai asmeniniu mobiliuoju telefonu ir perdavė informacijÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjos argumentas, kad tarnybinė nuobauda jai turėjo bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, yra nepagrįstas.Nurodė, kad veika, už kuriÄ Muitinės departamento generalinis direktorius pareiÅ¡kėjai skundžiamu įsakymu paskyrė tarnybinę nuobaudÄ , buvo padaryta 2012 m. sausio 16 d.

Ikiteisminis tyrimas dėl tos pačios veikos B. K. atžvilgiu buvo pradėtas 2012 m. kovo 20 d., o tarnybinis patikrinimas Muitinės departamente – 2012 m. liepos 18 d. ir iÅ¡ karto sustabdytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis B. K. byloje įsiteisėjo 2013 m. gegužės 30 d. Tarnybinis patikrinimas atnaujintas 2013 m. birželio 4 d., todėl atsižvelgiant į LVAT praktikÄ (administracinė byla Nr. A552-2802/2012) ir tai, kad dėl tų pačių veiksmų buvo pradėti ir tarnybinis patikrinimas, ir ikiteisminis tyrimas, atsakovas turėjo teisę tęsti tarnybinį patikrinimÄ ir skirti tarnybinę nuobaudÄ B.

K. ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 16 d., t. y. taikyti trejų metų tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminÄ . Skundžiamas įsakymas priimtas 2014 m. gegužės 9 d., atsakovui nepraleidus Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų tarnybinei nuobaudai skirti.Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo teiginiu, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys ikiteisminio tyrimo metu operatyviniu bÅ«du gauti įrodymai (ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės) yra niekiniai, nes, pagal LVAT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. A3-750/2004 suformuluotas taisykles, operatyviniu bÅ«du surinkta informacija skiriant tarnybinę nuobaudÄ negali bÅ«ti panaudojama administracinių bylų teisenoje.

B. K. nurodoma LVAT praktika nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti aktuali, nes Å¡ioje byloje teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas pagal 2004 m. galiojančiÄ Å¡io įstatymo redakcijÄ , kuri nenustatė galimybės panaudoti operatyvinės informacijos tarnybinio nusižengimo tyrime. Aktualus įstatymo pakeitimas įsigaliojo tik nuo 2011 m. liepos     1 d., kai Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad operatyvinė informacija apie asmens padarytÄ korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tarnybinio nusižengimo tyrime.

AiÅ¡kinant operatyvinės informacijos panaudojimÄ tarnybinio nusižengimo tyrime, turi bÅ«ti vadovaujamasi tarnybinio nusižengimo padarymo metu galiojančia įstatymo redakcija, o nagrinėjamas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas įsigaliojus naujai Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijai, t. y. 2012 m. sausio 16 d. Be to, tokia pati įstatymo nuostata iÅ¡liko ir nuo 2012 m. lapkričio 17 d. įsigaliojusio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ B.

K. atžvilgiu, Muitinės departamentas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ (2013-06-12 raÅ¡tas Nr. (5.20)3B-7025) su praÅ¡ymu susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir daryti reikiamų dokumentų kopijas, reikalingas tarnybiniam patikrinimui atlikti. Muitinės departamentui buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, neturinti slaptumo žymų, o joje esančios ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės panaudotos atliekant tarnybinį patikrinimÄ .

IÅ¡slaptintos operatyvinės informacijos panaudojimas reiÅ¡kia, kad Å¡i informacija gali bÅ«ti vertinama, nustatant, ar pareigÅ«no veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tai, kad             B. K. buvo iÅ¡teisinta, reiÅ¡kia, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, tačiau nepaneigia fakto, kad pareigÅ«nės veiksmuose gali bÅ«ti konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pažymėjo, kad B. K. buvo iÅ¡teisinta nenustačius, kad dėl jos veiksmų atliekant tarnybines pareigas atsirado didelė žala Kauno teritorinei muitinei, tačiau kiti nusikalstamos veikos sudėties elementai identifikuoti.Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.Skundas atmestinas.             IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja tarnybinį nusižengimÄ padarė       2012-01-16 (b. l. 15, 19–23).             2012-07-18 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-569 sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti ir tuo pačiu įsakymu tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdytas (b. l. 25).             Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-05-09 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-97-229-/2013, kuriuo B.

K. veiksmuose nusikaltimo sudėtis nenustatyta (b. l. 35–40). Å is teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013-05-30.             2013-06-04 atnaujintas tarnybinio nusižengimo tyrimas (2014-06-04 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 6B-1314) (b. l. 41).             2013-07-19 Komisija priėmė iÅ¡vadÄ Nr. 7B-1678 pasiÅ«lyti skirti B. K. tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ (b. l. 19–23).             2013-08-05 B. K. pasiraÅ¡ytinai susipažino su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada (b. l. 23 antra pusė).             2013-08-08 Muitinės departamentas 2013-08-08 raÅ¡tu Nr. (5.34)3B-9297 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sÄ jungÄ , praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ skirti B.

K. tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ (b. l. 16), tačiau Å¡i 2013-08-22 raÅ¡tu Nr. 1P-235 atsisakė duoti sutikimÄ skirti B. K. tarnybinę nuobaudÄ (b. l. 17–18).             2012-11-04 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje                  Nr. 1-5414-171/2013 panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ B. K.. 2014-04-29 LVAT administracinėje byloje           Nr. A352-975/2014 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â B.

K..             2014-05-09 Muitinės  departamento  generalinio  direktoriaus  įsakymu Nr. 1P-592        B. K. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l.15).Byloje nėra ginčo dėl padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių, tačiau pareiÅ¡kėja ginčija termino trukmę, per kurį turėjo bÅ«ti paskirta nuobauda.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas.             Muitinės pareigÅ«nų priėmimo į tarnybÄ Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iÅ¡ jos tvarkÄ , muitinės pareigÅ«nų perkėlimÄ Ä¯ kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimÄ , skatinimÄ , atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus reglamentuoja tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (Statuto 1 straipsnis).

Tarnybinių nuobaudų skyrimÄ reglamentuoja Statuto 35 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra pradedama muitinės pareigÅ«no tiesioginio vadovo arba pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informacijÄ apie muitinės pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ . Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigÅ«nas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos.

Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kompetentingos institucijos patikrinimÄ . Å iais atvejais tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.LVAT administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012 iÅ¡aiÅ¡kino Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

Å iais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. LVAT konstatavo, kad aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas teleologiniu požiÅ«riu, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai dėl valstybės tarnautojo veikos, kuri gali bÅ«ti laikoma tarnybiniu nusižengimu, yra atliekamas Seimo kontrolieriaus tyrimas, ikiteisminis tyrimas ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas (pvz., sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas), Ä®statymų leidėjas nustatė specialų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminÄ ir leido tarnybinę nuobaudÄ paskirti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo tyrimo ar patikrinimo užbaigimo ir kartu ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Å i iÅ¡imtis yra skirta tiems atvejams, kai valstybės tarnautojo veiksmuose galimi sunkesnės nei tarnybinis nusižengimas veikos požymiai ir yra bÅ«tina nustatyti, ar nusižengusio asmens atžvilgiu neturėtų bÅ«ti taikoma administracinė, baudžiamoji ar materialinė atsakomybė. Turint omenyje Å¡ių teisės sričių procedÅ«rų trukmę, bÅ«tų nelogiÅ¡ka vis tiek taikyti bendrÄ jį Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ tarnybinei nuobaudai paskirti, nes tai sudarytų sÄ lygas nusižengusiems valstybės tarnautojams kai kuriais atvejais iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės. Toje pačioje byloje LVAT konstatavo, kad „Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prieÅ¡paskutiniame sakinyje minimus atvejus patenka ir ikiteisminio tyrimo atlikimas.

Nustatyti, ar konkrečioje asmens veikoje yra nusikalstamos veikos sudėtis, pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ yra kompetentingos ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai, todėl ikiteisminio tyrimo atlikimas turi bÅ«ti prilyginamas Å¡ioje teisės normoje tiesiogiai minimam kompetentingos institucijos patikrinimui“.Nors minėtoje byloje LVAT iÅ¡aiÅ¡kino Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Å¡is aiÅ¡kinimas taikytinas ir Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kadangi jos nustato analogiÅ¡kÄ teisinį reguliavimÄ .Kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėja tarnybinį nusižengimÄ padarė 2012-01-16, o nuobauda už šį nusižengimÄ paskirta 2014-05-09, t. y. praėjus mažiau nei trejiems metams.

Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir LVAT praktikÄ , nuobauda už 2012-01-16 padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjai vėliausiai galėjo bÅ«ti paskirta iki 2015-01-16. Taigi darytina iÅ¡vada, kad Muitinės departamento generalinis direktorius skundžiamÄ 2014 m. gegužės 9 d. įsakymÄ Nr. 1P-592 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. K.“ priėmė nepraleidęs trejų metų termino.Kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėja skunde teigia, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys ikiteisminio tyrimo metu operatyviniu bÅ«du gauti įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės yra niekiniai, nes, pagal LVAT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. A3-750/2004 suformuluotas taisykles, operatyviniu bÅ«du surinkta informacija skiriant tarnybinę nuobaudÄ negali bÅ«ti panaudojama administracinių bylų teisenoje.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, kad B. K. nurodoma LVAT praktika nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti aktuali, kadangi minėtoje byloje teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas pagal 2004 m. galiojančiÄ Å¡io įstatymo redakcijÄ , kuri nenustatė galimybės panaudoti operatyvinės informacijos tarnybinio nusižengimo tyrime. Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje (įsigaliojo 2011 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad operatyvinė informacija apie asmens padarytÄ korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tarnybinio nusižengimo tyrime.               Tokia pati įstatymo nuostata iÅ¡liko ir nuo 2012 m. lapkričio 17 d.

įsigaliojusio ir įsakymo priėmimo metu galiojusio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio korupcinės veikos požymių turinčiÄ veikÄ , prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali bÅ«ti iÅ¡slaptinta ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos argumentai dėl to, kad, jos manymu, tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys ikiteisminio tyrimo metu operatyviniu bÅ«du gauti įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės yra niekiniai, nepagrįsti.Nustatytas ginčo aplinkybes įvertinus aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ ir panaikinti Muitinės departamento 2014-05-09 įsakymÄ Nr. 1P-592 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B.

K.“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos B. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                           Irena Paulauskienė                                                                     Â