db078965-3afa-4cfc-bac4-b9c13918db7e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-764-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12921-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7; 63.1; 121.18; 121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-225-886/2014 pagal ieÅ¡kovo A. K. J. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. K. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 40 000 Lt skolÄ , 800 Lt infliaciniam nuvertėjimui padengti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį paskolino atsakovui 40 000 Lt iki 2004 m. gegužės 1 d. Sutartyje Å¡alys susitarė dėl 2 procentų dydžio nuo bendros paskolos sumos infliaciniam nuvertėjimui padengti ir 0,2 procentų dydžio delspinigių mokėjimo nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ kalendorinę dienÄ . Atsakovas prievolės grÄ Å¾inti skolÄ nevykdė, į raginimÄ grÄ Å¾inti skolÄ nereagavo, vengė bendrauti ir aptarti skolos grÄ Å¾inimo klausimÄ .Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2003-06-13 paskolos sutartį negaliojančia.

Atsakovas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo 40 000 Lt nesiskolino ir Å¡ių pinigų negavo, paraÅ¡as ant ginčijamos paskolos sutarties iÅ¡gautas grasinant. IeÅ¡kovas grasindamas ir panaudodamas smurtÄ privertė pasiraÅ¡yti paskolos sutartį, todėl Å¡i sutartis pripažintina negaliojančia. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo V. J. 40 000 Lt skolos, 800 Lt infliaciniam nuvertėjimui padengti, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (40 800 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-09-17) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 224 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovui A.

K. J. bei 36,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2003 m. birželio 13 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovui V. J. 40 000 Lt sumÄ iki 2004 m. gegužės 1 d. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad paskola suteikiama sutarties sudarymo metu grynais pinigais. IeÅ¡kovo vardu suraÅ¡ytas raginimas/įspėjimas dėl prievolės vykdymo, kuriame nenurodyta dokumento data, adresuotas V. J., adresu (duomenys neskelbtini), ir pridėtas AB Lietuvos paÅ¡to 2013-04-25 kvitas, patvirtinantis korespondencijos iÅ¡siuntimÄ V.

J.. Byloje nustatyta, kad paskolos sutarties spausdintÄ tekstÄ paruošė ieÅ¡kovas, sutartį pasirašė ir sutartyje ranka įraÅ¡us darė abi Å¡alys. Abi Å¡alys pripažino, kad atsakovas savo ranka įrašė sutarties datÄ , savo kaip paskolos gavėjo vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ ir visus Sutarties 2 punkte „Sutarties dalykas“ ranka darytus įraÅ¡us. IeÅ¡kovas nurodė, kad savo ranka įrašė savo kaip paskolos davėjo vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ , paskolos suteikimo ir grÄ Å¾inimo vietÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir paskolos grÄ Å¾inimo formÄ â€žgrynaisiais“.

Sutartyje vartojamos sÄ vokos bÅ«dingos paskolos sutarčiai, pareiga pagal Å¡iÄ sutartį nustatyta tik paskolos gavėjui (atsakovui), Sutartyje nėra nustatytos paskolos davėjo pareigos perduoti pinigus atsakovui, nes pačiame sutarties tekste nurodyta, kad paskola suteikiama sutarties sudarymo metu grynais pinigais (3.2 punktas). Å alys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir nustatė terminÄ paskolai grÄ Å¾inti, paskolos grÄ Å¾inimo formÄ (grynais) ir netesybas. Paskolos sutarties originalas buvo pas ieÅ¡kovÄ , kuris jÄ pateikė, kreipdamasis į teismÄ .

IeÅ¡kovas vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovas 2003 m. buvo finansiÅ¡kai pajėgus paskolinti 40 000 Lt sumÄ . Atsakovas patvirtino pasirašęs paskolos sutartį ir supratęs jos turinį, tačiau pinigų gavimo faktÄ ginčijo savo nenuosekliais paaiÅ¡kinimais, jog sutartį pasirašė įtakotas ieÅ¡kovo grasinimų, naudojant smurtÄ pavojingÄ sveikatai ar net gyvybei. Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-141-14/2004 medžiagos matyti, kad prieÅ¡taringi atsakovo teiginiai leidžia daryti prielaidÄ , kad atsakovas galėjo skolintis pinigus automobilio pirkimui ir/ar remontui ar kitiems tikslams.

Aplinkybė, jog sutartyje atsakovo ranka nėra įraÅ¡ytas patvirtinimas, jog pinigai jam perduoti, nereiÅ¡kia, kad Å¡alių nesiejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, ir nepatvirtina atsakovo teiginių, kad pinigų jis negavo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovo ir atsakovo argumentus, darė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad paskolos sutartimi pinigai buvo perduoti. Paskolos sutartis įrodo joje nurodytų pinigų perdavimÄ atsakovui faktÄ , dėl ko yra pagrindas pripažinti tarp Å¡alių atsiradusius paskolos teisnius santykius.

Atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog atsakovas paskolos sutartį pasirašė įtakotas ieÅ¡kovo grasinimų, smurto ir pan. Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino, tiesiogiai matęs sandorio sudarymo aplinkybių. Sandoris sudarytas prieÅ¡ daugiau nei 10 metų. Apie galimÄ smurtÄ neužfiksuota nei minėtoje baudžiamojoje byloje, nei jokiuose kituose raÅ¡ytiniuose įrodymuose.

Nėra jokių duomenų, kad dėl smurto ir grasinimų atsakovas bÅ«tų kreipęsis į policijÄ . Nei vienas liudytojas nepaaiÅ¡kino aplinkybių dėl buvusio realaus grasinimo/smurto, taip pat to, kad bÅ«tent dėl atvykusių ieÅ¡kovo ir jo draugo neteisėtų veiksmų (turinčių grasinamÄ jį pobÅ«dį) atsakovas pasirašė ginčijamÄ sutartį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, liudytojų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip realaus grasinimo ar smurto, dėl kurio atsakovas bÅ«tų priverstas pasiraÅ¡yti ginčijamÄ paskolos sutartį, patvirtinimas.

Be to, liudytojai J. J. ir V. J. gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra artimi atsakovo giminaičiai (motina ir tėvas). Konkrečių aplinkybių dėl grasinimo ir/ar smurto atsakovas nenurodė nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nei atsakovo paaiÅ¡kinimai, nei liudytojų parodymai nėra pakankami įrodymai patvirtinti atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovui buvo grasinama, kad grasinimas buvo realus ir ginčijamÄ paskolos sutartį atsakovas sudarė konkretaus grasinimo įtakoje ar panaudojant smurtÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu (b. l. 178-180) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nesugebėjo įvertinti aplinkybių sutapties, negynė apelianto, kaip silpnesnės Å¡alies teisių. Liudytojas A.

K. parodė, kad matė, kaip už apeliantÄ mane stambesnis vyras įkiÅ¡o jį į automobilį. Å ie parodymai patvirtina apelianto fizinių jėgų su ieÅ¡kovu santykį. IeÅ¡kovas turėjo ne tik fizinės jėgos aiÅ¡kiÄ persvarÄ , bet ir psichologiÅ¡kai apeliantas buvo nuo jo priklausomas. Teismas privalėjo jautriau vertinti Å¡ias esmines aplinkybes ir iÅ¡ to padaryti teisingas iÅ¡vadas.

2. Teismas nepasinaudojo CPK 300 str. numatytų galimybių ir nesiėmė gilesnio ir visapusiÅ¡kesnio Å¡alių santykių tyrimo. Dėl psichologinio priklausomumo nuo ieÅ¡kovo apeliantas neiÅ¡davė ieÅ¡kovo baudžiamojoje byloje ir nesiskundė po to, kai ieÅ¡kovas smurtu privertė jį pasiraÅ¡yti paskolos sutartį. Reikalavimas iÅ¡ apelianto pinigų, įvykęs prieÅ¡ deÅ¡imtmetį, ir dabar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tęstinis veiksmas ir yra turto prievartavimas, numatytas BK 181 str.3. Teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė CK 6.875 str., nes sutartyje nėra įraÅ¡o, kad apeliantas pinigus gavo.

Sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes jis sudarytas naudojant smurtÄ bei realiai negauta paskolos suma. IeÅ¡kovas gavo, gal nupirko, automobilį, kurį įregistravo apelianto draugės vardu. Automobilį apeliantas apdraudė ir buvo inscenizuota jo vagystė. Å is sumanymas iÅ¡aiÅ¡kėjo, apeliantas prisiėmė visÄ kaltę ir buvo nuteistas baudžiamÄ ja tvarka. Vagystę padėjo inscenizuoti policijos darbuotojas A. G., kuris vėliau už tai buvo kartu su apeliantu nuteistas. Naudodamas smurtÄ , ieÅ¡kovas privertė jį pasiraÅ¡yti paskolos sutartį, kadangi negavo pinigų iÅ¡ automobilio draudimo.4.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas neturėjo pinigų, kuriuos neva paskolino apeliantui. IeÅ¡kovas dirbo formaliai vadybininko darbÄ už minimalų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas pateikė teismui dvi pirkimo–pardavimo sutartis ir teigė, kad pardavęs du butus turėjo pinigų, kuriuos paskolino apeliantui, tačiau už tuos pinigus ieÅ¡kovas nusipirko brangų butÄ (duomenys neskelbtini). Be to, tuos du butus ieÅ¡kovas buvo pardavęs prieÅ¡ keletÄ metų iki tariamos paskolos sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovas nenurodė, kuriam tikslui apeliantas skolinosi pinigus.IeÅ¡kovas A. K. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 184-185) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovo iÅ¡galvota istorija yra tik jo žodžiai ir samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo aiÅ¡kinimas apeliantÄ priskiriant nusikaltimo organizatoriams ir vykdytojams tiesiogiai prieÅ¡tarauja prijungtos baudžiamosios bylos medžiagai ir toje byloje padarytoms iÅ¡vadoms, kurios turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje.

Atsakovas niekada ir jokia forma nėra kreipęsis į jokias teisėsaugos institucijas dėl ieÅ¡kovo panaudoto smurto. Atsakovas pagal civilinės teisės sampratÄ nėra silpnesnė Å¡alis Å¡ioje byloje, kuriÄ teismas iÅ¡skirtinai turėtų ginti. Dėl pinigų gavimo fakto teismo sprendime yra iÅ¡samiai pasisakyta, teismo iÅ¡vados atitinka teismų praktikÄ . Atsakovo nurodyti argumentai, jog ieÅ¡kovas neturėjo pinigų jam paskolinti teisine prasme yra niekiniai, nes to įrodinėti tokios kategorijos byloje nereikia.

Byloje yra duomenys apie ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto sandorius, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovas turėjo pakankamai lėšų. IeÅ¡kovas neprivalo nurodyti, kuriam tikslui atsakovas skolinosi pinigus. Tai iÅ¡eina iÅ¡ paskolos sutarties sÄ vokos ir sampratos ribų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2003 m. birželio 13 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas A. K. J. paskolino atsakovui V. J. 40 000 Lt sumÄ iki 2004 m. gegužės 1 d., o Å¡iam paskolos negrÄ Å¾inus, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. 40 000 Lt skolos pagal 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį, 800 Lt infliaciniam nuvertėjimui padengti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančia tarp Å¡alių 2003 m. birželio 13 d. sudarytÄ paskolos sutartį dėl 40 000 Lt paskolos, nurodo, kad pinigų negavo, o sutartis buvo sudaryta naudojant smurtÄ . Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.ReikalavimÄ pripažinti 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį negaliojančiÄ atsakovas (apeliantas) iÅ¡ esmės grindė dviem argumentais: ji buvo sudaryta naudojant smurtÄ ir realiai negauta paskolos suma.

Apeliantas savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia taip pat tuo, kad pinigų jis negavo, o sutartis buvo sudaryta naudojant smurtÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas negynė jo kaip silpnesnės Å¡alies teisių; nepasinaudojo CPK 300 straipsnyje numatytomis galimybėmis ir nesiėmė gilesnio bei visapusiÅ¡kesnio Å¡alių santykio tyrimo; pažeidė CK 6.875 straipsnį, nes sutartyje nėra įraÅ¡o, kad apeliantas pinigus gavo; neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas neturėjo pinigų, kuriuos neva skolino apeliantui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ (CPK 320 str. 1 d.), atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose nenukrypo, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi atsakovas - apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos.

Atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės atsakyta į apelianto argumentus, nurodytus atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kinimuose pirmosios instancijos teisme, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, teisėjų kolegija jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams bei iÅ¡vadoms, jog ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes, o atsakovas neįrodė, jog 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį sudarė smurto ar konkretaus grasinimo įtakoje, realiai negavo paskolos sumos.Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius ir nagrinėjamu atveju konstatavo, kad pareigÄ Ä¯rodyti, jog negavo pinigų, jog sandorio sudarymo metu jo valia formavosi ydingai dėl ieÅ¡kovo realaus grasinimo, turėjo atsakovas.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįvertino liudytojo A. K. parodymų, kurie patvirtina apelianto fizinių jėgų su ieÅ¡kovu santykį, ir jautriau turėjo vertinti Å¡ias esmines aplinkybes. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-500/2010; ir kt.). Kartu pažymėtina tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Apeliantas savo argumentus dėl smurto sandorio sudarymo metu įrodinėjo liudytojų parodymais. Aptaręs ir įvertinęs liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino tiesiogiai matęs sandorio sudarymo aplinkybių: liudytoja J. J. (apelianto mama) teigė mačiusi iÅ¡ kiemo iÅ¡vedamÄ sÅ«nų, o vėliau jis sugrįžo paraudusiu veidu nuo susinervinimo ar nuo sumuÅ¡imo; liudytojas A. K. (kaimynas) teigė matęs į automobilį sodinamÄ atsakovÄ ; liudytojui V.

J. (atsakovo tėvui) aplinkybės apie paskolos sandorio sudarymÄ Å¾inomos tik iÅ¡ jo sÅ«naus (apelianto) paaiÅ¡kinimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo A. K. parodymai, jog jis matė, kaip už V. du kart stambesnis vyras įkiÅ¡o jį į automobilį, savaime nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovas turėjo ne tik fizinės jėgos aiÅ¡kiÄ persvarÄ , bet ir psichologiÅ¡kai apeliantas buvo nuo jo priklausomas, o kitų įrodymų Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti byloje nėra.

Pastebėtina, kad Å¡alys civiliniame procese nėra pripažįstamos silpnesniÄ ja Å¡alimi pagal jų fizinius duomenis - sudėjimÄ /kÅ«no masę, ir vien tuo pagrindu teismas negina silpnesnės Å¡alies teisių. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi įrodymų visetÄ byloje, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos argumentams, kad ginčydamas paskolos sandorį, atsakovas automobilio įsigijimo, vagystės inscenizavimo aplinkybes sieja su ieÅ¡kovo neteisėtais veiksmais, bei iÅ¡vadai, kad jo teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra nei civilinėje, nei prijungtoje baudžiamojoje byloje (baudž. b.

Nr. 1-141-14/2004), kurioje ieÅ¡kovas visai nėra minimas.Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo CPK 300 straipsnyje numatytomis galimybėmis ir nesiėmė visapusiÅ¡kesnio Å¡alių santykio tyrimo. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylÄ paaiÅ¡kėja, jog dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmai turi nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui. Å ioje byloje teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl apelianto nurodomos BK 181 straipsnyje nustatytos veikos požymių buvimo, todėl ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atskirosios nutarties priėmimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas pats turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, o Å¡ios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir pats nerenka įrodymų.Taip pat atmestini ir kiti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė CK 6.875 str., nes sutartyje nėra įraÅ¡o, kad apeliantas pinigus gavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, bÅ«tent kurioje buvo suvienodinta teismų praktika paskolos sutarčių klausimu, konstatavo, jog ,,aplinkybė, kad raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įraÅ¡o nėra), nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ .

Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, panaudota terminologija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame CPK numatytas iÅ¡imtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sÄ lygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktÄ .

IÅ¡vadÄ dėl tokių sÄ lygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalykÄ , gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas.“Nagrinėjamu atveju pačiame 2003 m. birželio 13 d. sutarties spausdintame tekste nurodyta, kad: 1) „šios sutarties objektu yra Å¡alių santykiai, paskolos davėjui perduodant Paskolos gavėjui nuosavybėn pinigų sumÄ (Sutarties 1.1 punktas), 2) „Paskola suteikiama sutarties sudarymo metu grynais pinigais“ (Sutarties 3.2 punktas).

Byloje nustatyta (Å¡ios aplinkybės atsakovas neginčija), kad paskolos sutarties spausdintÄ tekstÄ paruošė ieÅ¡kovas, sutartį pasirašė ir sutartyje ranka įraÅ¡us darė abi Å¡alys. Abi Å¡alys pripažino, kad atsakovas savo ranka įrašė sutarties datÄ , savo kaip paskolos gavėjo vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ ir visus Sutarties 2 punkte „Sutarties dalykas“ ranka darytus įraÅ¡us: skolinamos pinigų sumos dydį „40,000- Lt (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių)“ (Sutarties 2.1 punktas), paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ â€ž2004 05 01“ (Sutarties 2.4 punktas) ir procentų infliaciniam nuvertėjimui padengti dydį „2“ (Sutarties 2.3 punktas).

IeÅ¡kovas nurodė, kad savo ranka įrašė savo kaip paskolos davėjo vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ , paskolos suteikimo ir grÄ Å¾inimo vietÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir paskolos grÄ Å¾inimo formÄ â€žgrynaisiais“ (Sutarties 3.1, 4.4 ir 4.3 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sutartyje vartojamos sÄ vokos bÅ«dingos paskolos sutarčiai, pareiga pagal Å¡iÄ sutartį nustatyta tik paskolos gavėjui (atsakovui). ReikalavimÄ pripažinti 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį nesudaryta apeliantas grindė vienu iÅ¡ argumentų, jį kartoja ir apeliaciniame skunde, - kad paskolos sutartyje nėra įraÅ¡o, jog pinigus jis gavo, tačiau vien tai, jog paskolos sutartyje nėra atskiro atsakovo (apelianto) ranka padaryto įraÅ¡o, kad pinigus jis gavo, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kiniui tenkinti ir paskolos sutartį pripažinti negaliojančia.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Paskolos sutartyje nėra nustatytos paskolos davėjo pareigos perduoti pinigus atsakovui, nes pačiame sutarties tekste nurodyta, kad paskola suteikiama sutarties sudarymo metu grynais pinigais (3.2 punktas). Å alys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir nustatė terminÄ paskolai grÄ Å¾inti, paskolos grÄ Å¾inimo formÄ (grynais) ir netesybas. Paskolos sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios. Atsakovas, bÅ«damas pakankami jauno amžiaus (paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu jam buvo 25 m.), mokydamasis (duomenys neskelbtini) universitete, Å¡ių Paskolos sutarties sÄ lygų negalėjo nesuprasti.

Paskolos sutarties originalas buvo pas ieÅ¡kovÄ , kuris jÄ pateikė, kreipdamasis į teismÄ . Atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino pasirašęs paskolos sutartį ir supratęs jos turinį, tačiau pinigų gavimo faktÄ ginčijo savo nenuosekliais paaiÅ¡kinimais, jog sutartį pasirašė įtakotas ieÅ¡kovo grasinimų, naudojant smurtÄ pavojingÄ sveikatai ar net gyvybei. Pirmosios instancijos teismas, nuosekliai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavęs atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus, jo nurodytas aplinkybes baudžiamojo byloje Nr. 1-141-14/2004 (pirminiame 2003-12-19 paaiÅ¡kinime, 2003-12-09 įtariamojo apklausos protokole, 2004-01-07 teisiamajame posėdyje) pagrįstai sprendė, jog prieÅ¡taringi atsakovo teiginiai leidžia daryti prielaidÄ , kad atsakovas galėjo skolintis pinigus automobilio pirkimui ir/ar remontui ar kitiems tikslams.

VisiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, leidžia spręsti, jog paskolos sutartis įrodo joje nurodytų pinigų perdavimÄ atsakovui faktÄ .Ä®rodymais nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovas neturėjo pinigų, kuriuos neva paskolino apeliantui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovas vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, tai matyti iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarčių ir NTR iÅ¡raÅ¡o duomenų, bei Å¡iais įrodymais remiantis padarytos iÅ¡vados, jog nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovas 2003 m. buvo finansiÅ¡kai pajėgus paskolinti 40 000 Lt sumÄ , todėl jie atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                              Galina Blaževič                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė Arvydas Žibas