2021-08-12 Nr. AB-15714-4-44-3-00093-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3689-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00093-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete E. H. prisistačiusiam asmeniui,

užsienietės atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui A. Č.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl E. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas iki 2021 m. rugsėjo 23 d. sulaikyti Centre (duomenys neskelbtini) pilietę, prisistatančia E. H., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietė) (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. birželio 23 d., apie Centro patalpose, adresu Vilniaus g. 100, Pabradė, buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) piliete E. H. prisistačiusi užsienietė ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietė į Lietuvą atvyko 2021 m. birželio 3 d., veikdama 19 asmenų grupėje, Dieveniškių mstl. prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų r. Buvo sulaikyta, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte pažymėjo, kad užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodama nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikyta paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą dėl to, kad jos šeima neturi jokių pajamų, bei teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumento praradimo aplinkybes. Šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, kad vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti arba net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol nepateikė.

3. Užsienietė pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė jos nesulaikyti ir paaiškino, kad jokių nustatytos tvarkos pažeidimų nepadarė, prašė leisti gyventi kartu su sutuoktiniu, kuris nėra sulaikytas.

4. Užsienietės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė užsienietės nesulaikyti, o skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

5. Centro atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje Teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad klausimas dėl užsienietės sutuoktinio sulaikymo dar bus sprendžiamas, o Centre yra atskiras sektorius šeimoms, šeimų nariai nebūna atskiriami.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Teikimą patenkino ir sulaikė užsienietę Centre 3 mėnesiams, t. y., iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

7. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliete E. H. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 3 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtus Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Ji neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendinta Centre. Asmuo 2021 m. birželio 23 d., apie 17.00 val. Centro patalpose, adresu Vilniaus g. 100, Pabradė, buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

8. Teismas pažymėjo, kad užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas dėl jos prašymo nėra priimtas.

9. Teismas nustatė, kad Centras prašo užsienietę sulaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 8, 10, 12 punktų pagrindais. Teismas, įvertinęs prašomus taikyti sulaikymo pagrindus, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis prašymas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jos asmenybė nėra nustatyta, ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

10. Teismas pažymėjo, kad nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Kadangi užsienietė faktiškai buvo sulaikyta 2021 m. birželio 3 d., sulaikymo terminas nustatomas iki 2021 m. rugsėjo 3 d.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę –apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Ji yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, todėl iš savo pusės yra įvykdžiusi visas pareigas jos prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Teismas užsienietę sulaikė turėdamas tikslą, kad ji nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šio teismo keliamo tikslo galima pasiekti taikant jai alternatyvią sulaikymui priemonę. Nors teismas konstatavo, kad užsienietės tapatybė nenustatyta, tai laikytina formaliu reikalavimu sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek užsienietės interesus naudotis asmens laisve.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Centras be Teikime nurodytų faktinių aplinkybių papildomai nurodo, kad Migracijos departamentas nagrinėja užsienietės prieglobsčio prašymą skubos tvarka, kadangi užsienietė pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi. Asmens paso ir asmens tapatybės kortelės kopijos buvo pateiktos 2021 m. liepos mėnesį, išduotos (duomenys neskelbtini) pilietės I. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Prieglobsčio prašyme užsienietė nurodė kitokius savo anketinius duomenis ir prisistatė kaip E. H., gim. (duomenys neskelbtini).

15. Centras nurodo, kad užsienietė, atvykusi į Lietuvos Respubliką prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete E. H., gim. (duomenys neskelbtini), o tik po teismo sprendimo ją sulaikyti buvo pateiktos asmens tapatybės kortelės, paso nuotraukos, išduotos I. H. H., gim. (duomenys neskelbtini). Dokumentai nėra tinkamai patvirtinti, todėl nėra galimybės įsitikinti jų autentiškumu. Nenuoseklus užsienietės savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Dokumentų kopijos teikiamos tik tikslu gauti laisvo judėjimo galimybę.

16. Centro vertinimu, jei, kaip teigia užsienietė, ji vyko į saugią šalį prašyti prieglobsčio, tai kodėl ji neatvyko per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o, veikdama didelėje žmonių grupėje neleistinoje vietoje, neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėjo jokio tapatybės atpažinimo dokumento, pateikė melagingus asmens duomenis ir nesutinka, kad būtų apribota jos judėjimo laisvė, kol bus sprendžiami su jos teisine padėtimi susiję klausimai. Užsienietė, atvykstanti iš Baltarusijos Respublikos, iš anksto ruošėsi kelionei į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Taigi, užsienietė, puikiai suvokdama kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo.

17. Centro teigimu, yra pagrindas pripažinti, kad užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus, realus ir įrodytinas. Užsienietės elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, todėl sulaikymo tikslingumas įrodytas. Užsienietės atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais nėra pagrindo skirti užsienietės prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

18. Užsienietė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, akcentuodama, kad jos vyras yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nėra sulaikytas.

19. Užsienietės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė užsienietės apeliacinį skundą tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

20. Centro atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje Teikimą palaikė ir prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, nuspręsta tenkinti Teikimą ir laikinai sulaikyti užsienietę Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

22. Užsienietės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pakankama ir proporcinga priemonė yra užsienietės apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietė valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai, nepateikdama jos tapatybę patvirtinančių dokumentų, o prašymą suteikti prieglobstį, prisistatydama E. H., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Migracijos departamentas nagrinėja užsienietės prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir šio prašymo nagrinėjimo metu buvo pateikti užsienietės asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, išduotų (duomenys neskelbtini) pilietei I. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), kopijos.

26. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietės asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo pateikti Migracijos departamentui, išnyko pirmosios instancijos teismo nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas.

27. Nors nagrinėjamu atveju išlieka pirmosios instancijos teismo nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas, t. y. turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas užsienietės prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje spręstina dėl alternatyvios sulaikymui priemonės užsienietei skyrimo. Užsienietė prašo skirti jai Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

29. Užsienietė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje yra jos vyras, kuris nėra sulaikytas. Centro atstovas šios užsienietės nurodytos aplinkybės iš esmės neginčijo.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis garantuoja teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2967/2014). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsienietės tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai pateikti, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietė galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai bei ginant Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į šeimos gyvenimą, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl užsienietės prieglobsčio prašymo, yra pagrindas skirti užsienietei sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti užsienietę Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

32. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimas yra keistinas, užsienietę paleidžiant iš sulaikymo Centre ir skiriant jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete E. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliete E. H. prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 3 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė