Legislator Case Law & Legislation
db05ffef-0fa9-4c8e-87bf-67b41884f601 AI generated

db05ffef-0fa9-4c8e-87bf-67b41884f601 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number db05ffef-0fa9-4c8e-87bf-67b41884f601
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų V. Volskienės, A. Auruškevičiaus, sekretoriaujant dalyvaujant ieškovės (apeliantės) atstovei advokatei D. Puzirauskienei, atsakovėms R. S., I. S.,

Legislator headnote

AI generated

db05ffef-0fa9-4c8e-87bf-67b41884f601 · Vilniaus apygardos teismas: S. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-438-340/10

Procesinio sprendimo kategorija: ; 121.15; 121.18; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų V. Volskienės, A. Auruškevičiaus, sekretoriaujant

J. Å treimikienei,

dalyvaujant ieškovės (apeliantės) atstovei advokatei D. Puzirauskienei, atsakovėms R. S., I. S.,

atsakovių atstovei advokatei A. Leichter,

vertėjai I. Kaplun,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo

22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės

I. K. (buv. R.) ieškinį atsakovėms R. S. ir

I. S. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad riba tarp ieÅ¡kovei

nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovėms priklausančio žemės sklypo,

esančio (duomenys neskelbtini) yra tarp kurių koordinatės x = 6053940.49, y = 582240.72 (592 kv.m žemės sklypo plane taÅ¡kas Nr. 3) ir x = 6053941.39, y = 582235.419 (592 kv.m žemės sklypo plane taÅ¡kas Nr. 4) ir x = 60539437.92, y = 582234.74 (592 kv.m žemės sklypo plane taÅ¡kas Nr. 5) ir x = 6053938.57, y = 582229.64 (592 kv.m žemės sklypo plane taÅ¡kas Nr. 6) ir x = 6053942.13, y = 582230.10 (592 kv.m žemės sklypo plane taÅ¡kas Nr. 7) ir x = 6053943.96, y = 582217.46 (529 kv.m žemės sklypo plane taÅ¡kas Nr. 8) einanti linija ir įpareigoti atsakoves pasiraÅ¡yti Å¡ios ribos parodymo-paženklinimo aktÄ ; pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus bei 2008-11-14 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko

administracijos sprendimÄ , kuriuo suderintas žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo

planas, parengtas nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovėms priklausančiu sklypu. Atsakovės nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus ir nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Nurodė, kad pagal privatizacijos metu parengtÄ ieÅ¡kovei priklausančio sklypo planÄ , sklypo ribos nekerta sodo namelio; siÅ«lomas sklypų ribų nustatymo bÅ«das neįtakoja sklypų juridinio ploto.

Atsiliepimu atsakovės prašė ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsisakė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , kadangi jis pažeidžia atsakovių teises; ieÅ¡kovė ignoruoja faktines aplinkybes, kad ribos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių sklypų yra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Sklypai suformuoti taip, kad bendra riba tiesia linija kerta sodo pastatÄ . IeÅ¡kovės reikalavimai perkelti sklypo ribas taip sumažinant atsakovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotÄ neteisėti.

Atsiliepimu tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš UAB „Grametra“ 2008-02-27 parengto žemės sklypo plano matyti, kad atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pakeista riba tarp sklypų Nr. 15 ir Nr. 22, kuri neatitinka žemės sklypo privatizavimo bei nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo ribų.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-09-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo Å¡alys turi nuosavybės teisę į du skirtingus, bet gretimai esančius žemės sklypus; ieÅ¡kovei priklauso žemės sklypas Nr. 15, 0,0592 ha; atsakovėms lygiomis dalimis priklauso žemės sklypas Nr. 22, 0,0580 ha ploto. Teismas konstatavo, jog pradiniai abiejų ginčijamų žemės sklypų privatizacijos dokumentai rodo aiÅ¡kiÄ ribÄ skiriančiÄ abu sklypus, kad sklypo Nr. 15 ir sklypo Nr. 22 riba yra tiesi linija einanti per statinį. IeÅ¡kovės ir atsakovių vienareikÅ¡miÅ¡ki parodymai patvirtina, kad nusistovėjusi, faktiÅ¡kai esanti riba, skirianti abu sklypus, eina per statinį, kad Å¡iÄ ribÄ Å¾ymi tinklo tvora. Teismas laikė, jog tai, kad bylos nagrinėjimo metu tvora buvo pakeista į naujÄ tvorÄ , esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui neturi. Teismas nustatė, kad yra aiÅ¡ki sklypus Nr. 15 ir Nr. 22 skirianti riba ir Å¡ios skiriančios ribos konfigÅ«racija, t. y. bylos įrodymai patvirtina, kad sklypÄ skiria tiesia linija per statinį einanti riba. Todėl esant ginčui tarp gretimai esančių žemės sklypo savininkų UAB „Grametra“ atlikdama žemės sklypo ribų nustatymo planÄ turėjo vadovautis CK 4.45 str. 1 d. nustatytais kriterijais; Å¡ių kriterijų neatitinka UAB „Grametra“ atliktas ieÅ¡kovės sklypo ribų paženklinimo planas, kuriame nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omi nustatyti ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų koordinačių taÅ¡kai, todėl toks reikalavimas, kaip prieÅ¡taraujantis CK 4.45 str. normai teismo laikytas nepagrįstu. Teismas sprendė, kad ginčo atveju Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų

20 str. norma nėra taikoma, nes ieÅ¡kovei nėra formuojamas naujas žemės sklypas, nes geodezinius kadastrinius matavimus ji atliko anksčiau turėto, ne matavimų metu formuojamo sklypo, bet nuo 1998-05-18 privatizacijos metu įgyto nuosavybės teise ir pagal preliminarius kadastrinius matavimus matuoto, t. y. suformuoto žemės sklypo atžvilgiu. Ä®statyminio bei poįstatyminio pagrindo nustatyti ginčo Å¡alių sklypų ribas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Grametra“ atliktÄ sklypo ribų nustatymo planÄ nėra. UAB „Grametra“ atliktu ieÅ¡kovės sklypo matavimu yra pažeidžiami atsakovių teisėti interesai ir įstatymais ginamos jų teisės; plane ginčo Å¡alių ribų konfigÅ«racija keičiama, nustatoma naujos konfigÅ«racijos - įvairiabriaunė laužtinė riba, kurios bendra ilgio suma tampa ilgesne už anksčiau turėtÄ ribÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo Å¡alių turėti sklypai tampa kitokie; teikiamame plane yra formuojamas ieÅ¡kovei naujos konfigÅ«racijos sklypas, kuris yra iÅ¡ esmės naujas, naujas ribas žymintis sklypas; nubraižyta nauja laužtinė riba einanti palei statinį iÅ¡ atsakovėms priklausančio žemės sklypo akivaizdžiai mažina atsakovių žemės sklypo plotÄ . Dėl iÅ¡dėstyto ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal koordinates, kurios nustatytos UAB „Grametra“ sudarytame plane netenkintas. Teismas nustatė, kad ginčijama riba, jos kreivė, sklypo konfigÅ«racija nustatyta UAB „Geoksis“ plane atitina CK

4.45 str. 1 d. kriterijus; atliktuose atsakovių sodo sklypo matavimuose atsakovių sklypo plotas atitinka atsakovių nuosavybėje turimÄ plotÄ ir atsakovių įgytÄ iÅ¡ pirminio savininko plotÄ . UAB „Geoksis“ sudarytas atsakovių žemės sklypo ribų planas yra patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VÄ® Registrų centro Vilniaus filiale. Teismas netenkino ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo leisti iÅ¡matuoti atsakovėms priklausantį sklypÄ , kadangi ieÅ¡kinio ir papildyto ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami ne neteisingai atmatuoto atsakovių sklypo ploto aplinkybėmis. Atsakovių žemės sklypo Nr. 22 atlikti geodeziniai matavimai, pažymėtos jų žemės sklypo ribos atitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus. IeÅ¡kovė nėra pasiraÅ¡iusi atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, sudaryto 2008-06-13; visi kiti atsakovių sklypÄ ribojantys savininkai, pasirašė akte, taip pat aktÄ pasirašė ir sodų bendrijos pirmininkas. Teismas sprendė, jog vien formaliu faktu, kad ieÅ¡kovei nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie atsakovių iniciatyvÄ atliekamus geodezinius savo sklypo matavimus nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu atliktÄ matavimÄ . IÅ¡ 2008-11-13 byloje esančio aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad atliekant atsakovių sklypo geodezinius matavimus yra atsižvelgta į ieÅ¡kovės ginčijamas aplinkybes, į tai, kad ieÅ¡kovė ginčija sklypus skiriančiÄ ribÄ , kad ji ginčija faktinio naudojimo ribÄ . Todėl esant vien formaliems motyvams pripažinti negaliojančiu atliktÄ geodezinį matavimÄ nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovių visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantės nuomone, sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas. Nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad apeliantės ir atsakovių sklypų riba eina per apeliantei nuosavybės teise priklausantį statinį, įteisino imperatyvioms Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normoms prieÅ¡taraujančiÄ padėtį – apeliantės statinio dalis atsidÅ«rė ant kitiems asmenims priklausančios žemės; be to sprendimas prieÅ¡tarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims.

Nurodo, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, susidarė situacija, kai žemės sklypo riba kerta statinį, tai nesuderinama su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.; apeliantė nebeturi galimybės prieiti prie dalies savo namo, o tai pažeidžia protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismo pozicija, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. Å¡ioje byloje netaikytinas, neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3, 4 d., 8 str. 1 d. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog apeliantei priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, ne kadastrinius; kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. vasario mėn., tačiau atsakovėms nepasiraÅ¡ius iki Å¡iol neįregistruoti; taigi sklypas atliekant kadastrinius matavimus formuojamas pirmÄ kartÄ , todėl nėra pagrindo netaikyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. Pažymi, kad sprendimas prieÅ¡tarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, nėra jokių atžymų, kad apeliantei priklausantis statinys bÅ«tų kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. 2006-06-13 UAB „Geoksis“ suraÅ¡ytame atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo akte, taip pat konstatuota, žemės sklype nėra kitiems savininkams priklausančių pastatų.

Tuo tarpu atsakovių žemės sklypo plane M 1:500, nurodyta, kad žemės sklypo riba kerta apeliantės statinį; todėl Å¡is planas prieÅ¡tarauja 2006-06-13 žemės sklypo ribų paženklinimo aktui, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ui. Apeliantės vertinimu, teismas ex officio turėjo įvertinti faktÄ , kad yra matavimų neatitikimai tarp UAB „Geoksis“ ir UAB „Grameta“ atliktų kadastrinių matavimų; teismas nevertino tos aplinkybės, kad nustačius ribÄ pagal UAB „Geoksis“ sudarytÄ planÄ nepagrįstai sumažinamas apeliantės sklypo plotas, jis lieka nebe 592 kv.m, o mažesnis ta dalimi, kuria po dalimi apeliantės namo esanti žemė priskiriama atsakovių sklypui.

Apeliantė laiko, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeisdamas CPK 197 str. 2 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovės praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, tinkamai įvertinus įrodymus.

Nustatytu terminu tretysis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo Å¡alių teisinių santykių įvertinimu. Å alių ginčo esmė – ribos tarp dviejų kaimyninių sklypų iÅ¡dėstymas; ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atsakovių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų bei 2008-11-14 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos virÅ¡ininko sprendimo, kuriuo suderintas atsakomiems priklausančio žemės sklypo planas, parengtas nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pripažinimo negaliojančiais taip pat grindžiamas ieÅ¡kovės nesutikimu su ribos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių sklypais iÅ¡dėstymu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.45 str. 1 d. numatytais kriterijais, sprendė Å¡alių ginÄÄ , atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas bei kitus byloje surinktus įrodymus, jų tarpe ir liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis; byloje remiantis pirminiais

dokumentais – 1992 m. ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo

schema, iÅ¡trauka ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinio plano, kuriame pavaizduoti sklypas Nr. 15 ir sklypas Nr. 22, nustatyta, kad besiribojantys sklypai, dabartinių metu priklausantys ieÅ¡kovei ir atsakovėms, suformuoti taip, kad bendra riba (tiesi linija) kerta sodo pastatÄ ; pirminiuose dokumentuose ieÅ¡kovei priklausantis sodo pastatas minimas kaip bendras sklypui 22 ir 15 (b.l. 23, 76, 159); tokia padėtis susiklostė todėl, kad iki sklypų privatizavimo abiejų sklypų naudotojai naudojosi sodo pastatu bendrai. Apeliantės argumentas, kad dovanojimo sutartyje, kurios pagrindu ji įsigijo sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ , nėra nuorodų į tai, kad jai priklausančio sodo pastato dalis yra iÅ¡dėstyta kaimyninio sklypo teritorijoje, paneigtas bylos medžiaga – ieÅ¡kovės sklypas buvo privatizuotas remiantis sklypo schema (b.l. 76), t. y. apeliantei buvo žinoma, kad jos įsigyjamo sklypo dalis yra iÅ¡dėstyta kaimyninio sklypo teritorijoje. Apeliantė iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad sklypų privatizavimo metu riba tarp sklypų buvo tiesi linija kertanti sodo pastatÄ , tačiau vertina Å¡iÄ aplinkybę kaip nereikÅ¡mingÄ . Apeliantė remiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatomis, kad žemės sklypas negali bÅ«ti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamas daiktas. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimu, atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį sudarė situacija, kai žemės sklypo riba kerta ieÅ¡kovei priklausantį statinį, todėl neteisėtas ir siÅ«lo iÅ¡ esmės keisti ribos tarp žemės sklypų konfigÅ«racijÄ .

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentÄ dėl teismo sprendimo prieÅ¡taravimo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktui ir sutinka su pirmosios instancijos teismo Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimu; nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių vyksta ne dėl naujai formuojamo sklypo ribų; ir ieÅ¡kovei, ir atsakovėms jau priklauso nuosavybės teise tam tikro ploto ir konfigÅ«racijos žemės sklypai; teisėjų kolegijos vertinimu, nenuginčijus sklypų privatizavimo dokumentų, iÅ¡ esmės keisti žemės sklypų ribos konfigÅ«racijos nėra pagrindo.

Kai sklypų privatizavimas buvo atliktas remiantis privatizavimo schema, teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau

negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas); priešingu atveju turėtų būti keliamas

klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., byla Nr. 3K-3-539/2005).

Nagrinėjamoje byloje liko nepaneigtas atsakovių atsikirtimo ieÅ¡kiniui argumentas, jog dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomo ribos tarp žemės sklypų pakeitimo atsakovėms priklausančio žemės sklypų plotas sumažėtų 20-30 kv.m; atsižvelgiant į tai, kad atsakovių žemės sklypo plotas 580 kv.m, tai yra esminis sklypo sumažėjimas. Atsakovių prieÅ¡taravimų esmė buvo žinoma ieÅ¡kovei nuo 2008-02-27, kai atsakovės atsisakė pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (b.l. 17); remiantis UAB „Grameta“ parengtų planu, riba tarp kaimyninių sklypų keičiama tokiu bÅ«du, kad atsakovėms priklausančio žemės sklypo dalis 3,50 m x 5,14 m priskiriama prie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tokiu bÅ«du UAB „Grametra“ 2008-02-27 parengtas ieÅ¡kovės žemės sklypo planas ne tik keičia ribÄ tarp sklypų taip, kad ji neatitinka žemės sklypo privatizavimo dokumentų bei preliminarioms žemės sklypo ribų įregistruotų nekilnojamojo turto registre, bet ir suponuoja atsakovėms priklausančio žemės sklypo ploto sumažinimÄ . Apeliantė teigia, kad atsakovių pateiktame žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geoksis“, atsakovių sklypo plotas, įtraukiant dalį sklypo po ieÅ¡kovei priklausančio pastato sudaro 580 kv.m, nors faktiÅ¡kai jų sklypas turi bÅ«ti mažesnis ta dalimi, kuria po dalimi ieÅ¡kovės namu esanti žemė priskiriama atsakovių sklypui. Å is argumentas atmetamas dėl analogiÅ¡kų motyvų: ieÅ¡kovė visiÅ¡kai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 580 kv.m ploto žemės sklypÄ (b.l. 52-55); nenuginčijus atsakovių nuosavybės teisių į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, priskirti ieÅ¡kovės sklypui dalį atsakovėms priklausančio sklypo ir tuo sumažinti jį nėra teisinio pagrindo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apeliantės priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui 11,20 Lt (CPK 79, 88 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš I. K. 11,20 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.

Kolegijos pirmininkė                                                                            T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                    V.

Volskienė

                                                                                                           A.

Auruškevičius