db04c8b0-9d37-4c33-8a16-b7c8a10aa321 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1789-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04368-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 15 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. liepos 11 d. (b. l. ).

2. PaaiÅ¡kino, kad nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Vilniaus PN netinkančiomis, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo pažeista jo teisė į minimalų kambario plotÄ , kambaryje gyveno 10 žmonių, trÅ«kdavo vietos susidėti daiktus, kildavo nesutarimai. Kambaryje dviaukÅ¡tės lovos be apsaugos bortelių, dėl ko nuteistieji iÅ¡krenta iÅ¡ lovos ir susižaloja, lovos be kopėtėlių, tenka lipti per žmonių patalynę, dėl to teko patirti fizinį skausmÄ .

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN, nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. ) paaiškino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. liepos 11 d. gyveno Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4-304, kurios plotas - 32,59 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,36 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Pažymi, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų aktualiu laikotarpiu gyveno kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami, o pareiÅ¡kėjas skunde neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo kartu su juo, koks plotas teko vienam asmeniui, bÅ«nant patalpoje su kitais nuteistaisiais.

Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir kiti asmenys. 3.1. Teigia, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 (toliau – ir Taisyklės). Å ių Taisyklių 111 ir 112 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009­-2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučiu tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m - pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. 3.2.

Pažymi, kad 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 1.1. punkte nustatyta, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti, metalinė lova kiekvienam asmeniui. Jokiais teisės aktais nedetalizuoti kiti lovų parametrai. Vilniaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose įrengtos dviaukštės metalinės lovos, teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sÄ lygų). Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. liepos 11 d.

5. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

7. Vadovaujantis Vilniaus PN atsiliepimo duomenimis ir Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir iki 2019 m. liepos 11 d. gyveno Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4-304, kurios plotas - 32,59 kv.m., įrengta 10 miegamų vietų. Ä®vertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas iÅ¡ viso: 321 parÄ . 7.1. Vilniaus PN nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų aktualiu laikotarpiu gyveno kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo apgyvendintas kartu su 10 asmenų (įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ ). Vilniaus pataisos namai pabrėžė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 304 (plotas 32,59 kv.

m) yra 10 miegamųjų vietų ir visiems nuteistiesiems yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Taigi, teismo įsitikinimu, ginčo, jog gyvenamojoje patalpoje, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, buvo 10 gyvenamų vietų, nėra. 7.2. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose Nr. 304 (plotas 32,59 kv. m), Å¡ioje patalpoje įrengta 10 miegamųjų vietų. Ä®vertinęs patalpų plotÄ ir įrengtų gyvenamų vietų skaičių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ nebuvo pažeista, t. y. jam tenka 3,259 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. Taip pat vertinant, ar kalinimo metu buvo pažeistas reikalavimas dėl nacionalinės teisės nustatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir (ar) Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimas, reikšminga aplinkybe administracinių teismų praktikoje laikoma tai, kokioje laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjas atlieka bausmę ir kokios galimybės jam suteiktos laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų. Pataisos namuose paprastai bausmės atlikimo režimas yra toks, jog dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Todėl nuteistųjų galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių neribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Taigi, bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamoje vietoje.

9. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems įrengtomis lovomis. Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - AprÅ«pinimo normos).

Aprūpinimo normų 1.1. punkte nustatyta, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti, metalinė lova kiekvienam asmeniui. Jokiais teisės aktais nedetalizuoti kiti lovų parametrai. Vilniaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose įrengtos dviaukštės metalinės lovos, teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas nuteistųjų teisių pažeidimu (2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.).

Skunde nurodytu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sÄ lygų) nesikreipė, todėl Å¡iuo atveju teisės aktų atsakovas nepažeidė ir pareiÅ¡kėjo argumentas dėl lovų atmestinas. PareiÅ¡kėjo teiginiai kad nuteistieji iÅ¡krenta iÅ¡ lovų ir susižaloja ar kad pats patyrė fizinį skausmÄ laikytini abstrakčiais, nes byloje nėra duomenų kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų patyręs sužalojimų.

10. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

11. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius aktus, LVAT praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas