db0445c5-d34d-4e1b-847f-dcbc605cee40 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                    Administracinė byla Nr. I-5002-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-04458-2014-1                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos atstovui Aigerdui Skroliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. R. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8 688,60 Eur neturtinės žalos atlyginimo, etapuoti pareiÅ¡kėjÄ tinkamomis sÄ lygomis, laikyti jį gyvenamojoje patalpose, kurioje M. R. tektų ne mažiau kaip 4 kv. m, atėmus tualeto, prausyklos ir baldų užimamÄ plotÄ , o pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerų tipo patalpose bÅ«tų ne mažiau kaip dviem asmenims skirta gyvenamoji patalpa ir iki Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų visas kalinimo sÄ lygas.PaaiÅ¡kino, kad į teismÄ negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiÅ¡kinantys Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , o M.

R. nėra teisininkas. Lietuvos valstybė atsakinga už Konvencijos 3 straipsnio iÅ¡aiÅ¡kinimų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ . Atkreipė dėmesį, kad Konvencija įtvirtina dvi absoliučias teises, kurioms negali bÅ«ti taikomi jokie ribojimai, tai teisė į gyvybę ir teisė nepatirti nežmoniÅ¡ko elgesio. Konvencijos 3 straipsnis nenustato senaties termino, jo negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas 2012 m. ir 2014 m. po dvi savaites.

PareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K, buvo pažeista minimali vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma. Atsakovo atstovas leisdavo per parÄ vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui. Å is komitetas Antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf(92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K draudžiama turėti Å¡iltus pledus. Lovos čiužiniai, antklodės ir pagalvės yra seni, nudėvėti. Duodami užtiesalas ir pagalvės užvalkalas taip pat yra nudėvėti. M. R. pažymėjo, kad beveik kiekvienÄ kartÄ buvo konvojuojamas tuo pačiu automobiliu „Mercedes Benz“, kurio kamera visada bÅ«davo perpildyta. Joje reikėdavo laikyti asmeninius daiktus. Automobilyje nėra saugos diržų, todėl grėsė realus pavojus sveikatai ir gyvybei.

Nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį konvojuojant vėmė, vos neprarado sÄ monės. Pažymėjo, kad iÅ¡ viso buvo konvojuojamas apie 14 kartų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija nustato, kad minimalus gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Valstybė turi užtikrinti tinkamÄ ir uždarÄ tualetÄ , tinkamÄ konvojavimÄ bei kitas sÄ lygas. Nurodė, kad tualetas yra atskirtas tik sienele nuo nuteistųjų, tačiau per durų akutę pareigÅ«nai gali stebėti gamtinių reikalų atlikimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo bei konvojavimo sÄ lygos, žeminančios elementarų žmogaus orumÄ , sukėlė M. R. didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį diskomfortÄ , nepatogumus, todėl pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnį turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, o pažeidimo pripažinimas neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Pabrėžė, kad Lietuvos teismų argumentavimas dėl mažesnės neturtinės žalos atlyginimo, kadangi Lietuvoje žema minimali mėnesinė alga, yra diskriminacinis ir pažeidžia tautinės lygybės principÄ bei skirtingo dydžio pajamas gaunančių asmenų lygybės principÄ .

Tokia diskriminacija yra nesuderinama su Konvencijos 14 straipsniu. Pagal Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 dalį minimali mėnesinė alga, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje Å¡iuo metu sudaro 60 procentų vidutinės mėnesinės algos, atskaičius mokesčius. Lietuvos valstybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja KonvencijÄ , bÅ«tų neteisinga, priteisiant neturtinę žalÄ , vadovautis tais pačiais koeficientais iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kaip bylose prieÅ¡ kitas Europos valstybes.

Lietuvai turi bÅ«ti taikomas pakankamo atgrasinamojo poveikio principas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nepageidavo dalyvauti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėjo, kad nuo 2014-03-20 iki 2014-03-21 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2012-11-21 iki 2014-03-19 M. R. buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimÄ ir areÅ¡tinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vienÄ (tik retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Nuo 2014 m. gegužės mėnesio laikomų asmenų skaičius įstaigoje nėra virÅ¡ijamas. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir panaÅ¡iai, todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje.

Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti 7,8 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. PaaiÅ¡kino, kad Tarnyba M. R. konvojavo „Mercedes Benz“ ir „Volkswagen“ markės specialiaisiais automobiliais.

Specialiosios paskirties sunkvežimiai „Mercedes Benz“ yra specialieji automobiliai – transporto priemonės sunkvežimiai-furgonai, turintys uždarÄ kėbulÄ , pritaikytÄ Å¾monėms vežti, kurie priskiriami atitikties tipui ar kategorijai N2-BAM vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimų patvirtinimo“ 9, 9.2 ir 16.14 punktų nuostatomis.

„Volkswagen Crafter“ yra vienaukščiai mažieji autobusai pritaikyti kaliniams vežti. Vadovaujantis minėto teisės akto 8, 8.2, 15, 15.5 ir 15.6.3 punktais transporto priemonės registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M2-CWK. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Tarnybinis transportas, kaip ir specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Šie dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Visam Tarnybos specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir vėdinimo efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams.

Nacionalinės  visuomenės  sveikatos  priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerų aplinka būtų netinkama konvojuoti.Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Žiniaraščiuose nėra M. R. skundų ar praÅ¡ymų. Tarnybos pareigÅ«nai vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis, kurių 195 punkte įtvirtinta, kad nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų.

Ä®vertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristikÄ , jo fizinę, psichologinę sveikatos bÅ«klę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius paimti. Tarnybinėje dokumentacijoje pažymima, kad teismo posėdžio pirmininkas buvo leidęs nuimti antrankius. Aptariamu atveju duomenų apie leidimÄ nėra.Vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 45 straipsnio nuostatomis, Tarnyba prašė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 7,8 Lt iÅ¡laidas už kopijų rengimÄ .

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, bei VieÅ¡ojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos neužtikrinant tinkamų konvojavimo sÄ lygų, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje M. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K ir Tarnybos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trÅ«kumų, kitų kalinimo bei konvojavimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 8 688,6 Eur. Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Taigi, M. R. reikalavimas perkelti jį į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje vienam asmeniui bÅ«tų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m, atskaičius tualeto, sanitarinio prausyklos ir baldų užimamÄ plotÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisės aktai nereglamentuoja minimalaus kamerose laikomų asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo prašymas užtikrinti, kad jam būnant kamerų tipo patalpose, būtų ne mažiau kaip dviem asmenims skirta gyvenamoji patalpa, taip pat negali būti tenkinamas.Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant M. R. Lukiškių TI-K kamerose nuo 2012-11-09 iki 2012-11-20 ir nuo 2014-03-22 iki 2014-03-30, buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 24 dienas. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant M. R. teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tik 3 dienas. Taigi, M. R. kalint LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu, 21 dienÄ nebuvo skirta pakankamai ploto.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte įtvirtinta, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tualetas nuo nuteistųjų yra atskirtas tik sienele, o pro durų akutę pareigÅ«nai gali stebėti gamtinių reikalų atlikimÄ .

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Teismo nuomone, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio suimtųjų teisę pasivaikščioti gryname ore, 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Taigi, leidžiant M. R. kasdien pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ , teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad lovos čiužiniai, antklodės ir pagalvės bei jų užvalkalai yra seni, nudėvėti.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas M. R., esančio miegui skirto inventoriaus bÅ«klė nebuvo vertinta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-06-20 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-PA-1051 nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K miegui skirtas minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra dezinfekuojamos LukiÅ¡kių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcijos kameroje. Dezinfekcijos kameros darbo žurnale registruojama: dezinfekcijos data, dezinfekuojamo inventoriaus pavadinimas, kiekis, dezinfekcijos trukmė, pateikusio ir priėmusio minkÅ¡tÄ jį inventorių dezinfekcijai paraÅ¡as.

Minkštasis inventorius Lukiškių TI-K dezinfekuojamas nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 66 punkto reikalavimų. Lukiškių TI-K naudojamas minkštasis inventorius tinkamas nukenksminimui dezinfekcinėje kameroje. Minėtame akte taip pat pažymėta, kad Lukiškių TI-K I ir II korpusuose yra įrengtos švaraus minkštojo inventoriaus (čiužinių, antklodžių, pagalvių) ir patalynės laikymo / išdavimo patalpos, kuriose įrengtos specialios lentynos šiam inventoriui laikyti.

Patikrinimo metu lentynose buvo švarus, tinkamas naudoti minkštasis inventorius ir patalynė (b. l. 52). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-17 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-125 matyti, kad 2014-02-14 Lukiškių TI-K minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, įrašomi duomenys, iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo parašas. Patalynę numatyta keistas kas septynias dienas (b. l. 53–54).

Kitų duomenų nepateikta. Patalynė yra lengvai perneÅ¡amas daiktas, todėl Å¡iuo metu nėra galimybių nustatyti, jog pareiÅ¡kėjo kamerose buvo laikoma kitokia nei tirta patalynė. Kitų duomenų nepateikta, todėl M. R. teiginiai, kad patalynė ir čiužiniai yra nudėvėti, nepasitvirtino. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 173.16 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis įsigyta ar perduota patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raÅ¡tu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Taigi, jeigu patalynė pareiÅ¡kėjui atrodė netinkama, jis turėjo teisę naudoti savo patalynę.

Draudimas turėti Å¡iltus pledus nėra nustatytas. IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .M. R. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, M. R. subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam bei gydomam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 8 688,6 Eur neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/pasalpos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2014 m. gruodžio mėnesį sudarė 863,66 Lt (250,13 Eur).

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmųM. R. žalÄ sieja ir su VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdyto konvojavimo pažeidimais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad konvojavimo kameros buvo nuolat perpildytos, o automobilyje nėra saugos diržų.

Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nai, remdamiesi konvojavimo paraiÅ¡komis, pareiÅ¡kėjÄ ginčo laikotarpiu konvojavo planiniais marÅ¡rutais Kaunas–PravieniÅ¡kės–Kaunas, Kaunas–PravieniÅ¡kės–Vilnius, PravieniÅ¡kės–Vilnius–PravieniÅ¡kės, Kaunas–PravieniÅ¡kės–Vilnius–Kaunas, Kaunas–PravieniÅ¡kės–Vilnius–PravieniÅ¡kės–Kaunas, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Kaunas–PravieniÅ¡kės–Vilnius–PravieniÅ¡kės (b. l. 59–88).

Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. R. buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. EDL 153, FUV 253, EFS 563, EFS 565) ir „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. AHG 175 ir AHG 184). Konvojų sudarė 1–2 automobiliai, vienu automobiliu daugiausia buvo vežama 14 asmenų, o dviem – 28 asmenys. Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. EDL 153, FUV 253, EFS 563, EFS 565) priskiriami M2–CWK tipui ar kategorijai (b. l. 89, 91, 93, 95).

Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimų 8.2 ir 15.6.3 punktais, Å¡ios transporto priemonės yra skirtos keleiviams vežti, jos turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniÅ¡kai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 5 t; Å¡ių transporto priemonių kėbulai yra pritaikyti vežti kalinius.

Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad nurodytos transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, kuriomis buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, atitinka techninius reikalavimus (b. l. 90, 92, 94, 96). IÅ¡ transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. AHG 175 ir AHG 184) priskiriami N2–BAMSG tipui ar kategorijai (b. l. 97, 100). Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimų 9.2, 16.14 ir 18.7 punktais, Å¡ios specialiosios paskirties transporto priemonės yra žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai, kurių techniÅ¡kai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis).

Iš minėtų automobilių „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. AHG 175 ir AHG 184) kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų matyti, kad šiuose automobiliuose yra suformuotos 3 kameros, kurių ilgis 3,4 m, o plotis – 0,8 m. ir vienutė, kurios ilgis bei plotis po 0,63 m. Kiekvienoje kameroje yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės. Automobiliuose įrengta šildymo sistema „Webasto“ (b. l. 99, 102). Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos nustatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje.

Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukcijÄ Å¾monėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarkÄ užtikrinant eismo saugumÄ nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta Å¡iai bylai reikÅ¡mės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų.

Byloje nebuvo nustatyta, kad Tarnyba, naudodama minėtus automobilius žmonių pervežimui, pažeistų teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiÅ«riu negali bÅ«ti naudojami asmenims konvojuoti bei kad jų bÅ«klė yra netinkama. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojam asmeniui. Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.Administracinėje byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2012–2014 m. dirbtinės apÅ¡vietos matavimo protokolai (b. l. 104, 106, 109–110) bei ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (b. l. 103, 105, 107–108) patvirtina, kad buvo tikrinta sunkvežimių atitiktis nustatytiems reikalavimams ir automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko.Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimÄ , Å¡aunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minėtų asmenų konvojavimÄ pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Å ių taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Kaip jau minėta, kai buvo konvojuojamas M. R., konvojų sudarė 1–2 automobiliai. Daugiausia viena transporto priemone buvo konvojuojama 14 asmenų (b. l. 59), o dviem – 28 asmenys (b. l. 79–80). Byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo vežamas perpildytose kamerose, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra labai ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl vietos nepakankamumo laikomi nepagrįstais.

Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raÅ¡tu įkalinimo įstaigų ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ .

Tarnybos konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. M. R. teismui nepateikė Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis).

Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingÄ , visuomenei nepriimtinÄ pareigÅ«nų elgesį. Jokių panaÅ¡ių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Aptarta M. R. skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoAdministracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies formuluotė: „kurios naudai priimtas sprendimas“, reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo atstovo Tarnybos veiksmai. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybės atstovui VieÅ¡ojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos buvo pareikÅ¡tas nepagrįstai ir atsakovo atstovui turi bÅ«ti atlygintos dėl bylos nagrinėjimo teisme patirtos iÅ¡laidos.

Tarnyba praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,26 Eur (7,8 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ . Nustatyta, kad kartu su atsiliepimu Tarnyba pateikė 52 A4 formato dokumentų lapus. Pagal Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos 6 punkto nuostatas, už vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimÄ nustatoma maksimali 0,15 Lt kaina. Taigi, 52 A4 formato lapo dokumentų kopijų parengimas pagrįstai buvo įvertintas 7,8 Lt.

Tarnybos pateikta medžiaga, už kurios kopijų parengimÄ praÅ¡oma priteisti patirtas iÅ¡laidas, yra administracinėje byloje (b. l. 59–110), ji konkrečiai susijusi su nagrinėjama byla. Taigi, patirtos iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis ir priėmus sprendimÄ atsakovo naudai turi bÅ«ti priteisiamos juos patyrusiam asmeniui iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Lietuvos valstybės atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinamas, jam iÅ¡ M. R. priteisiant 2,26 Eur. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. R. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.KitÄ skundo dalį atmesti. Priteisti VieÅ¡ojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ M. R. 2,26 Eur (du eurus ir dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) teismo iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė