db027fcc-ea65-446c-98f1-0d09ab2d4c51 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr.1-300-428/2013                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01321-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant AuÅ¡rai Briedienei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR TM, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 3-5).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011-09-15 iki 2012-06-20 buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sÄ lygomis, nes jam tekdavo mažiau kaip 3,6 kv.m. kameros ploto, todėl patyrė žalÄ .

Perpildytose kamerose jautėsi pažemintas. Buvo ribojama judėjimo laisvė. Buvo apėmusi depresija, stipriai nervinosi, kreipėsi į psichiatrÄ pagalbos. Kai kuriose kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas, todėl negalėjo skaityti, raÅ¡yti ar atlikti kitus darbus. Pažeista konstitucinė teisė į orumÄ . Jei Kauno tardymo izoliatoriaus administracija bÅ«tų veikusi taip, kaip nustato įstatymai, pareiÅ¡kėjui bÅ«tų nereikėję kankintis kamerose ir kreiptis į psichiatrÄ . NebÅ«tų kilusi depresija, nebÅ«tų jautęsis pažemintas ir kankinamas, kilę kitų nepatogumų ar jautęs diskomfortÄ .Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime nurodė (b.l. 54-56), kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau - Kauno TI), laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-06-20, buvo laikomas 204, 165, 141, 210, 213 ir 325 kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ Kauno TI nustatė leidžiamų laikyti suimtųjų skaičių, kuris neturi viršyti 336 vietų, bei, kad vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriuje negali būti mažesnis nei 3,6 kv.m.

Kauno TI pradėjo funkcionuoti 2004 metais kaip viena iš moderniausių kardomojo kalinimo vietų, atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081, reikalavimus. Gyvenamosios kameros aprūpintos būtinu inventoriumi, yra geros techninės ir higieninės būklės, juose pastoviai palaikoma 200C temperatūra, veikia natūrali ir priverstinė ventiliacija, sanitariniai mazgai pilnai atitverti.

PareiÅ¡kėjui buvo suteikta lova, iÅ¡duota patalynė, kiekvienÄ dienÄ buvo teikiamas karÅ¡tas maisto davinys, suteikta teisė kiekvienÄ dienÄ vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, suteikta galimybė lankytis skaitykloje ir įstaigos koplytėlėje, t.y. pareiÅ¡kėjas naudojosi visomis jam suteiktomis teisėmis, iÅ¡skyrus tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ . IÅ¡ Suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus patikrinimo knygos matyti, kad atskirais periodais nuo 2011-09-15 iki 2012-06-20 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurioje atskirais periodais pareiÅ¡kėjui teko nuo 7,3 iki 2,6 kv. m. ploto.

Tais atvejais, kai vienam kameroje laikomam asmeniui teko mažiau kaip 3,6 kv.m., objektyviai priklauso ne nuo Kauno TI administracijos valios, todėl šie formalūs pažeidimai padaryti ne dėl administracijos pareigūnų kaltės. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.2 punktu nustatė, kad Kauno TI didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 336, o įsakymo 1.3.1 punktu nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Kauno TI privalo užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje, o nuo 2009-04-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, įgyvendinimÄ . Minėtuose straipsniuose yra įtvirtinti net 11 reikalavimų, kurių Kauno TI administracijai privalu laikytis, skirstant suimtuosius į kameras ir užtikrinant jų izoliuotÄ laikymÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalis neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laiko Å¡ių subjektų neteisėtÄ veikÄ - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Neturtinės žalos sÄ vokÄ apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo sumažėjimo galimybė ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau tokios žalos atlyginimui bÅ«tina nustatyti ir sÄ lygų visumÄ : pareigÅ«nų veikos neteisėtumo faktÄ , konkrečiÄ Å¾alÄ (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp Å¡ios žalos ir pareigÅ«nų neteisėtos veikos.

Taigi, reikalavimas atlyginti žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, kad patalpinimas į kamerÄ neatitinkančiÄ higienos reikalavimų ir dėl ko buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, žalojama sveikata, žeminamas orumas žalos atlyginimui nepakanka. BÅ«tina įrodyti, kad tokie tardymo izoliatoriaus trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokiÄ Ä¯takÄ sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007).

Neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. PareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad pablogintas jo buvimas įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2011-09-23 kalint Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 204, dvi paras vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė 2,7 kv.m.; laikotarpiu nuo 2011-09-23 iki 2012-03-20 kameroje Nr. 165 Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika parų vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė 2,6 kv.m. ir penkiasdeÅ¡imt vienÄ parÄ teko 3,3 kv.m.; laikotarpiu nuo 2012-03-27 iki 2012-04-04 kameroje Nr. 141 dvi paras vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė 3,5 kv.m. ir keturias paras 2,8 kv.m.; laikotarpiu nuo 2012-04-18 iki 2012-05-02 kameroje Nr. 210 Å¡eÅ¡ias paras vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė 3,3 kv.m.; laikotarpiu nuo 2012-05-30 iki 2012-06-07 kameroje Nr. 213 Å¡eÅ¡ias paras vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė 3,1 kv.m. ir vienÄ parÄ 2,6 kv.m.; laikotarpiu nuo 2012-06-07 iki 2012-06-20 kameroje Nr. 325 keturias su puse paros vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė 3,1 kv.m. (b.l. 62).

Nuteistųjų kalinimo sÄ lygas bei privalomo užtikrinti nuteistajam gyvenamojo ploto dydžius nustato Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta tvarka „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto“ (toliau – Ä®sakymas), kurio 1.3.1 punktas numato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m.            Įvertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , įvairiais kalinimo laikotarpiais nuo 2011-09-15 iki 2012-06-20 pareiÅ¡kėjui Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje turėjo tekti ne mažesnė kaip 3,6 kv.m. kameros ploto.

PareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį kalinimo laiko, t.y. 198,5 parų (iÅ¡ viso 230 parų ), buvo kalinamas pažeidžiant Ä®sakymo 1.3.1. punkto reikalavimus. 117 parų kamerose Nr. 165 ir 213 buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje kartu su kitais asmenimis žymiai mažesniame plote, t.y. gyvenamasis plotas, tenkantis vienam nuteistajam net 1 kv.m. metru neatitiko teisės aktuose nustatyto ploto. PareiÅ¡kėjui tenkanti 2,6 kv.m. ploto norma ženkliai skyrėsi nuo nustatytos 3,6 kv.m. ploto normos. Nurodytas laikotarpis buvo pakankami ilgas – 117 parų.

Nepakankamo ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2011-09-23, t.y. 6 paras kalėjo 3,2 kv.m. plote ir 2 paras – 2,7 kv.m. plote (kamera Nr. 204). Laikotarpiu nuo 2011-09-23 iki 2012-03-20 pareiÅ¡kėjas 51 parÄ kalėjo Å¡iek tiek mažesnio nepakankamo gyvenamojo ploto (ploto norma – 3,3 kv.m. (kamera Nr. 165)) sÄ lygomis, tenkančiomis vienam asmeniui, 2 paras pareiÅ¡kėjas kalėjo 3,5 kv.m. plote (kamera Nr. 141), 6 paras - 3,3 ir 3,1 kv.m. plote (kameros Nr. 213 ir 310). Nurodytų plotų trÅ«kumai nebuvo itin dideli, tačiau kalinimo laikotarpis nepakankamo ploto sÄ lygomis buvo ilgas, t.y. 198,5 paros.

Nurodytais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv.m. kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui (b.l. 62).            Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje bÅ«tų užtikrinta 3,6 kv.m. kameros ploto norma, tenkanti viena asmeniui. Nagrinėjamu atveju, nurodyta vieÅ¡ojo administravimo institucija – Kauno tardymo izoliatorius ir jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į žalos atlyginimÄ .

Akivaizdu, kad nurodytais periodais pareiÅ¡kėjas, kalėdamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, patyrė neigiamų fizinių iÅ¡gyvenimų, pasireiÅ¡kusių oro trÅ«kumu, galimybės judėti nebuvimu, pablogėjusia sveikata - miego sutrikimu, galvos skausmais, padidėjusiu irzlumu, nervingumu. Byloje esantis pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, ne kartÄ kreipėsi į gydytojÄ psichiatrÄ dėl įvairių nusiskundimų (b.l 28-40, 96-97).

Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų patirtų iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Aplinkybė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.             Taigi, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis buvo pažeista, atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mÄ stÄ , tai, kad didesniÄ jÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikÄ , iÅ¡ viso kalėtų 230 parų, 198,5 paras pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje pažeidžiant ploto normÄ , iÅ¡ jų - 117 paras ženkliai pažeidžiant nustatyta ploto normÄ , t.y. 117 parų pareiÅ¡kėjui teko kalėti 2,6 kv.m. plote, kitas paras pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas mažiau pažeidžiant nustatytÄ ploto normÄ - 6 paras kalėjo 3,2 kv.m. plote ir 2 paras – 2,7 kv.m. plote, 51 parÄ pareiÅ¡kėjas kalėjo 3,3 kv.m. plote ir 2 paras -3,5 kv.m. plote, 4 paras – 2,8 kv.m. plote, 6 paras – 3,3 kv.m. plote, 10, 5 paros – 3,1 kv.m. plote, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis - 2138 Lt.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2000 Lt suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti.P. Ž. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2000 (du tÅ«kstančius litų) Lt neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                       Jolanta Medvedevienė