dafe0b2e-d4c4-4e1d-b383-c14ae6e255d8 · Kauno apygardos teismas

                                                                                                     Civilinė byla Nr.

2A-775-260/2010

                                                               Â

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis      Â

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.21                       Â

 (S)

     Â

KAUNOÂ APYGARDOSÂ TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2010 m. birželio 23 d.

  Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,

kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Genadijui Kelinui, atsakovei D. B., atsakovės atstovui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo

2010 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-40-634/2010 pagal ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį

atsakovei D. B., tretysis asmuo G. B., dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir n u s t a t ė:

Ieškovė

UAB „Šakių Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kiniu (b.l. 2-3) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. B. 386,88 Lt už pateiktÄ Å¡iluminę energijÄ bendrojo

naudojimo patalpoms, 41,04 Lt delspinigių, pašto išlaidas bei žyminį mokestį.

Šakių rajono

apylinkės teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismas iÅ¡ atsakovės D. B. priteisė 386,88 Lt už pateiktÄ Å¡iluminę energijÄ

bendrojo naudojimo patalpoms laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d., 41,04 Lt delspinigių, 2 Lt pašto išlaidų, 66 Lt žyminio mokesčio

ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ naudai. Teismas nustatė, kad atsakovė D. B. panaudos sutarties pagrindais naudojasi jos mamai G. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šakių mieste. Šis butas ir jam

priklausantis rÅ«sys yra atjungtas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir apÅ¡ildomas kitais bÅ«dais, ieÅ¡kovė “Šakių Å¡ilumos tinklai” Å¡iam butui Å¡ilumos energijos netiekia. Taip pat nustatė, kad namo, kuriame yra Å¡is butas, bendrojo naudojimo laiptinėse nėra Å¡ildymo sistemos. G. B. yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkė, kaip ir kiti tame name esančių butų savininkai, kadangi nėra atsisakiusi teisių į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. D. B. yra panaudos gavėja, todėl pagal įstatymÄ privalo apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, tame tarpe ir iÅ¡laidas, susijusias su turto dalimi bendrojoje nuosavybėje. Atsakovės pareiga mokėti už Å¡ilumÄ , tenkančiÄ bendrojo naudojimo patalpoms, atsiranda iÅ¡ pareigos iÅ¡laikyti turtÄ (CK 4.76 str.). Teismo nuomone, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai pagrįstai, nustatydama atsakovei tenkančiÄ Å¡ilumos kiekio dalį, apskaičiavo jÄ pasirinkusi metodÄ , atitinkantį daugiabučio (duomenys neskelbtini), Å akių m., Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipÄ bei įrengtus Å¡ilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. IeÅ¡kovė taikė Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 kartu su Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kurio taikymui pritarė ir Å akių rajono savivaldybės taryba, kadangi dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du.  IeÅ¡kovė nurodė atsakovei tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos Å¡ilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodikÄ , pateikė detalų skolos apskaičiavimÄ . Atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė ieÅ¡kinio pagrįstumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, neginčijo nei Å¡ilumos tiekimo į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å akių m., fakto, nei ieÅ¡kovės pateikto atsakovei tenkančios Å¡ilumos kiekio dalies ir apmokėjimo už jÄ apskaičiavimo teisingumo, todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei sumokėti už jai tenkančiÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui sunaudotos Å¡ilumos dalį yra pagrįstas.

Apeliaciniu skundu (b.l. 102-103) atsakovė D. B. praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesines teisės normas ir pažeidė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas dėl sekančių priežasčių:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį ir CPK 185 straipsnio 1 dalį.  Atsakovė nuosekliai ginčijo faktÄ , kad ieÅ¡kovė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å akių mieste, bendro naudojimo patalpų neÅ¡ildo ir tam tikslui Å¡iluminės energijos netiekia. IeÅ¡kovė savo teiginių ir reikalavimo niekuo nepagrindė, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių Å¡ildymo faktÄ ir Å¡ildymo fakto byloje neįrodinėjo. Teismas Å¡ios esminės aplinkybės visai netyrė bei nevertino ir, nesant byloje duomenų, nepagrįstai konstatavo faktÄ , kad „šilumos energija tiekiama namui, Å¡ildo ne tik gyvenamÄ sias patalpas, bet per jas taip pat per Å¡ilumos tiekimo vamzdžius Å¡ilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų, savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms". Neįrodžius Å¡ilumos tiekimo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui fakto, negalima spręsti apie iÅ¡laidų buvimÄ . CPK 178 straipsnis įpareigoja ieÅ¡kovÄ Ä¯rodyti savo pretenzijų pagrįstumÄ ir pateikti faktines aplinkybes įrodančius duomenis. Pateikti Å¡ildymo sistemos projektus, užsakyti Å¡iluminį auditÄ bei kviesti antstolį privalėtų ieÅ¡kovė. Atsakovei

šių įrodymų gavimas neprieinamas ir neįmanomas. Teismas rėmėsi formaliais ieškovės atstovo samprotavimais, atleido ieškovę nuo jos

reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo, ignoravo atsakovės pateiktus įrodymus ir pastabas dėl nesamo šildymo ir tuo pažeidė CPK 178 ir 179 straipsnius.

2.  Teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi savo sprendimÄ grindė ginčo teisiniam santykiui netaikytinais normatyviniais aktais. Netaikytina Å ilumos Å«kio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (Daugiabučio namo Å¡ildymo bÅ«das), kadangi „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra Å¡ilumos vartotojai, kurie butus ir kitas patalpas Å¡ildo pastato Å¡ildymo bÅ«du arba taikydami kitus techninius sprendimus". Byloje pakanka

duomenų, kad bendro naudojimo patalpos nešildomos pastato šildymo būdu, ir techniniai sprendimai netaikomi. Ieškovės

teiginys dėl tariamo bendro naudojimo patalpų šildymo nepatvirtintas ir neįrodytas. Byloje nesivadovautina metodo Nr.5 pateiktomis

rekomendacijomis, nes šis metodas vienašališkai ieškovės primestas. Ieškovė nesuteikė jokios

informacijos, nekvietė namo gyventojų susirinkimo, nesuteikė galimybės šilumos

vartotojams patiems laisvai pasirinkti kitokį metodÄ ar bÅ«dÄ . Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 11 11 nutarimo Nr.03-121 „Dėl Å¡ilumos paskirstymo

vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo" 10 punktas nurodo, kad „Paskirstymo metodÄ

vartotojai pasirenka iš Komisijos rekomenduotų, arba suderinami kiti vartotojų siūlomi Paskirstymo metodai".  Teismas negalėjo vadovautis ir minėti sprendime metodo Nr.4 pateiktomis rekomendacijomis, nes toks dokumentas nebuvo taikomas realiai, neminėtas ieškinyje ir neaptartas teisminio nagrinėjimo metu.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 109-112) ieÅ¡kovė UAB „Šakių Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmos instancijos teismas objektyviai ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo namo bendro naudojimo patalpos sunaudoja dalį namui pateiktos Å¡ilumos energijos ir Å¡is energijos kiekis privalo bÅ«ti apmokėtas. Atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad teismas Å¡ios esminės aplinkybės visai netyrė bei nevertino neatitinka tikrovės. Gyvenamasis namas inžinerinių tinklų ir Å¡ilumos tiekimo požiÅ«riu yra vientisas nedalomas objektas ir Å¡ildomas visas, tame tarpe ir bendrojo naudojimo patalpos, o ne atskiromis dalimis.

Šaltuoju sezono metu, esant lauko minusinei temperatūrai, bendrojo naudojimo patalpose yra teigiama temperatūra. Šilumos energija, sunaudota bendrojo naudojimo patalpų šildymui, atsakovės suprantami kaip šilumines energijos nuostoliai tiesiogine prasme, negali būti tapatinami ir nėra lygūs. Visas namui pateiktas energijos kiekis, nesvarbu kur energija bus naudojama - butų ar bendrojo naudojimo patalpų šildymui, vadinasi namo šilumos poreikiais. Namo šiluminės energijos poreikis, tai toks šilumos energijos kiekis, kurio turi užtekti namo butuose ir kitose patalpose nustatytai šilumos temperatūrai palaikyti.

Šis namo energijos poreikis priklauso nuo namo pagrindinių konstrukcijų savybių, nuo to, kaip tvarkingai prižiūrimi butų ar kitų patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginiai bei išorės atitvaros (langai, durys, sienos, stogas ir pan). Šilumos ūkio įstatymų normos numato, kad daugiabučiame name suvartotos energijos kiekis turi būti išmatuotas ir paskirstytas vartotojams. Įstatymų nuostatos taip pat nurodo, kad name suvartotas energijos kiekis turi būti paskirstytas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus metodus.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , pagrįstai taikė Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo santykius reguliuojančius teisės aktus. Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi CK 4.75 str. nuostata, kuri numato bendraturčių teises ir pareigas pasirinkti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus energijos paskirstymo metodus ar galimybes bendru sutarimu pasidalinti iÅ¡laidas už bendrai suvartotÄ Å¡ilumos kiekį. Teismas pagrįstai taikė Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 06 30 įsakymu Nr. 4-258 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 59.2.4 punktÄ , kur nurodoma, kokie norminiai aktai turi bÅ«ti taikomi ginčo name.

Dar konkretesnis Å¡ilumos paskirstymo metodų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimas yra Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2007 06 15 įsakymo Nr. 4-239, 14.4 punkte, kur nurodyta, jog kai tiekimo-vartojimo riboje pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr.4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 05 05 nutarimu Nr. 03-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.

5. PanaÅ¡iÄ pozicijÄ 2008 11 12 raÅ¡te Nr. R2-1461 iÅ¡dėstė ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Å is raÅ¡tas buvo adresuotas atsakovei ir jame yra patvirtinta, kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigia Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos atsakovei pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004 yra nurodęs, kad jeigu Å¡ilumos

energijos nuostoliai atsiranda tiekiant Å¡ilumos energijÄ vartotojams priklausančiais tinklais, tai Å¡iuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai , t.y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius.

Apeliacinis skundas  tekintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo

faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija

nagrinėjamoje byloje nenustatė  CPK 329  straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir

analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ Â teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs, jog pareiga mokėti už Å¡ilumÄ , tenkančiÄ bendrojo naudojimo patalpoms, atsiranda iÅ¡ pareigos iÅ¡laikyti turtÄ (CK 4.76 str.), nepagrįstai nusprendė, jog tokias iÅ¡laidas apmokėti privalo atsakovėÂ

D. B.. Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnis nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. Tačiau patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Å akiuose,  savininkas yra ne D. B., o jos motina G. B.. Pastaroji panaudos sutartimi yra perdavusi  tik Â

buto Nr. 1  patalpas naudotis ne D. B., o  D. B. floristikos salonui, t.y. įmonei (b.l. 83-85). Panaudos sutartimi Â

Å¡i įmonė ir patalpų savininkas nėra susitarę, kad panaudos gavėjas naudosis namo bendro naudojimo patalpomis ir  mokės už   bendro naudojimo patalpoms tenkančiÄ Â Å¡ilumos dalį šilumos tiekėjui. Todėl  teismas neturėjo pagrindo priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamų sumų iÅ¡Â atsakovės D. B., kuri nėra patalpų savininkė.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad,  netinkamai taikius materialinės teisės normas, teismas priėmė nepagrįstÄ Â ir neteisėtÄ Â sprendimÄ . Å is sprendimas, teisėjų kolegijai nustačius, kad  ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris  turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK

326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Patenkinus apeliacinį skundÄ , panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Â ir priėmus naujÄ Â sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, atsakovei D. B. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nagrinėjant bylÄ Â apeliacinės instancijos teisme, t.y. 66 Lt žyminis  mokestis (b.l. 105). Prie apeliacinio skundo atsakovė pridėjo ir kvitÄ , patvirtinantį, kad 2009

12 29 ji sumokėjo 1000 Lt  advokatui už dokumento suraÅ¡ymÄ Â ir atstovavimÄ . Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti  laikomos susijusiomis su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, kadangi jas atsakovė turėjo dar neiÅ¡nagrinėjus bylos pirmosios instancijos teisme, kur sprendimas buvo priimtas 2010

01 21. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovė  bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies  punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ Â sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Šakių šilumos tinklai“ (į.k. 174409393) 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas  įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                   Â

                    Raimondas Buzelis

Kolegijos teisėjai                                                                                                Aušra Baubienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                 Birutė

Bobrel   Â