2013-03-18 Nr. DBT-44-2-55-3-02134-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teismingumo byla Nr. T-22/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02134-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų G. P., A. K. ir K. K. skundą atsakovams VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko, trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamam AB bankui Snoras dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas G. P., A. K. ir K. K. ieškinys, kuriuo jie prašė:

1) pripažinti, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų sutartis atsakovui AB bankui Snoras perduotos lėšos yra indėliai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, ir priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 eurų atitinkančios sumos litais pagal ieškinio priede Nr. 5 nurodomas kiekvienam ieškovui priteistinas sumas;

2) tuo atveju, jeigu pirmas reikalavimas nebūtų patenkintas, priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 22 000 eurų atitinkančios sumos litais, pagal ieškinio priede Nr. 5 kiekvienam ieškovui nurodytas sumas;

3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko Snoras obligacijos ir indėlio sertifikatai nėra drausti, pripažinti ieškovų su atsakovu AB banku Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis, nurodytas ieškinio prieduose Nr. 1-4, negaliojančiomis ab initio, t.y. nuo jų sudarymo momento, Civilinio kodekso 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad atsakovui AB bankui Snoras pagal obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų AB banko Snoras einamosiose sąskaitose laikytos lėšos;

4) pripažinus ieškovų su atsakovu AB banku Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų įgijimo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, konkrečias atskiriems ieškovams priteistinas sumas pagal ieškinio priedą Nr. 5;

5) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko Snoras obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti iki 100 000 eurų ir kad nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutarčių bei indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis ir priteisti iki 100 000 eurų, iš Lietuvos Respublikos priteisti ieškovams patirtos žalos atlyginimą iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais, konkrečias atskiriems ieškovams priteistinas sumas nustatant pagal ieškinio priedą Nr.5; priteisti iš atsakovų ieškovams 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai, be kita ko, nurodė, kad valstybės atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį gali kilti ir už neteisėtą jos institucijų neveikimą. Manė, kad šiuo atveju Lietuvos bankas netinkamai vykdė savo pareigą prižiūrėti AB banko Snoras veiklą. Prie ieškovams padarytos žalos savo neteisėtu neveikimu prisidėjo ir Vertybinių popierių komisija, kuri kartu su Lietuvos banku sudarė prielaidas banko klientams manyti, jog AB bankas Snoras veikia patikimai ir stabiliai, be to, Vertybinių popierių komisija savo internetiniame tinklapyje skleidė investuotojus klaidinančią informaciją apie indėlio sertifikatus, kas paskatino ieškovus pirkti platinamas obligacijas ir indėlių sertifikatus. Todėl Lietuvos valstybė, per Lietuvos banką, Vertybinių popierių komisiją ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neužtikrinusi tinkamos ir savalaikės AB banko Snoras priežiūros, taip pat prisidėję prie klaidinančios informacijos apie banko būklę ir jam klientų patikėtų piniginių lėšų draustumą platinimo iki moratoriumo paskelbimo, skleidė investuotojams klaidinančią informaciją apie indėlių sertifikatus kaip terminuotus indėlius ir pažeidė Bankų įstatymą, Finansinių priemonių rinkų įstatymą, Finansinių įstaigų įstatymą bei Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, dėl ko valstybė privalo prisiimti pareigą kompensuoti ieškovų patirtą žalą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi išskyrė ieškovų ieškinio penktą reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės į atskirą bylą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi bylą pagal ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra alternatyvus reikalavimas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos aukščiausiasis teismas, alternatyvių ieškovo reikalavimų (ieškinio dalykų) nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159).Todėl įvertinus, kad visi reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nes alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo grindžia valstybės institucijų, t. y. Lietuvos banko, Vertybinių popierių komisijos ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neteisėtu veikimu ir neveikimu, t. y. pareigos prižiūrėti ir kontroliuoti bankų veiklą nevykdymu, klaidinančios informacijos skleidimu ir kt., taip pažeidžiant Bankų įstatymą, Finansinių priemonių rinkų įstatymą, Finansinių įstaigų įstatymą bei Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Pareiškėjų reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojama veiklą, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų G. P., A. K. ir K. K. skundą atsakovams VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Lietuvos banko, trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamam AB bankui Snoras dėl žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys