dafc6570-a3f0-4d43-950d-cd665622fd48 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdmAdministracinÄ byla Nr. I-662-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03034-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Ina KirkutienÄ vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo S. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas), dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generateddafc6570-a3f0-4d43-950d-cd665622fd48 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinÄs normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavÄs, kad bÅ«tinybÄ atlyginti asmeniui padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinÄ ar moralinÄ Å¾alÄ , ji bus teisingai atlyginta.
Full text
?AdmAdministracinÄ byla Nr. I-662-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03034-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Ina KirkutienÄ vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo S. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas), dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas S. A. kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1â11), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos â Vilniaus pataisos namų (toliau â Vilniaus PN), 108  Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkriÄio 9 d. iki 2015 m. gruodžio  16  d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 108, 252, 107, 275 kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisÄs aktuose nustatytÄ reikalavimÄ dÄl minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui.
Tokiu bÅ«du buvo suvaržyta jo judÄjimo laisvÄ. Be to, buvo pažeistas jo privatumas, nes sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies â tualeto atskyrimas 1,5 m aukÅ¡Äio sienele nesuteikÄ jam reikiamo privatumo. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo nesaugi aplinka, jos nebuvo dezinfekuojamos, nebuvo pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko, Å¡ilto vandens, ventiliacijos, apÅ¡vietimas taip pat buvo prastas, buvo Å¡alta (langai kiauri), drÄgna (metaliniai baldų pavirÅ¡iai vietomis parÅ«dijÄ), veisÄsi tarakonai ir pelÄs. Taip pat nebuvo jokių spintų, dÄžių daiktams ar lentynų.
Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡ai maži, jų grindys slidžios, blogai veikÄ kanalizacija, nesireguliavo vandens temperatÅ«ra. DÄl Å¡ių aplinkybių dažnai kildavo asmeniniai konfliktai. DÄl to jis patyrÄ gilius dvasinius sukrÄtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kÄ emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenktinti. Atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ (b. l. 16â30) nurodo, kad pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, iÅ¡skyrus nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.
Atsiliepime į skundÄ pateikÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kÄjo laikymÄ LukiÅ¡kių  TI-K nuo 2015 m. lapkriÄio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaiÄių). Nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Pažymi, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄse, patvirtintose 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau â ir TaisyklÄs), nÄra nustatyta, kad kamerose sanitariniais mazgai bÅ«tų atitverti nuo kameros duryse įrengtų stebÄjimo akuÄių. PrieÅ¡ingu atveju, pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų nuolatinÄs elgesio kontrolÄs jų buvimo vietose. DÄl kamerų įrengimo paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakym Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetÄs (suoliukai). Lovos matmenys â apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo â (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) â apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetÄs â apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys â apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.
Papildomai nurodo, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji ir LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ jų tÄ tvarkÄ kamerose palaikyti. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto. PabrÄžia, kad asmenys, kurie reguliariai vÄdina savo kameras, neturi problemų dÄl drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose.
Ä®rengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, patalpų oro temperatÅ«ra atitinka normas. DÄl neturtinÄs žalos nurodo, jog CK 6.271 straipsnis nustato deliktinÄs atsakomybÄs atvejį, kai žala atlyginama dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. ValstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su juo susijÄ neigiamai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
PareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lÄmÄ patekimÄ Ä¯ laisvÄs atÄmimo vietÄ . Pareiga įrodyti, jog dÄl neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, o bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinÄ byla A438-336/2012 ir kt.).
TodÄl mano, kad Å¡iuo atveju nÄra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginÄas dÄl reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs neturtinÄs žalos, kuri padaryta pareiÅ¡kÄjui dÄl netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, pažeidžianÄių SuÄmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkriÄio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. (toliau â ir ginÄo laikotarpis), atlyginimÄ pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinÄs normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavÄs, kad bÅ«tinybÄ atlyginti asmeniui padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinÄ ar moralinÄ Å¾alÄ , ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisÄs ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinÄs teisÄs normomis. Valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.
Å iame straipsnyje numatyta valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, ir savivaldybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybÄs darbuotojo kaltÄs (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs, todÄl vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrÄžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) sprendimai administracinÄse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
PažymÄtina, kad vienas iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo nusiskundimų â ploto trÅ«kumas LukiÅ¡kių TI-K kamerose. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakyme Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos (b. l. 16â30, 31â32) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI- K ginÄo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2015 m. lapkriÄio 9 d. atvyko ir buvo uždarytas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 108 (2 asmenys kameroje); nuo 2015 m. lapkriÄio 10 d. iki 2015 m. lapkriÄio 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 252, plotas 42,33 kv. m (6â11 asmenų kameroje); 2015 m. gruodžio 7 d. atvyko ir buvo uždarytas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 107 (2 asmenys kameroje); nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. laikytas 7,85 kv. m ploto kameroje Nr. 275 (3â4 asmenys kameroje).
Atkreiptinas dÄmesys, jog nacionaliniai teisÄs aktai nenustato, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. PažymÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog turÄtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietÄse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .
Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turÄjo galimybÄ normaliai judÄti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaiÄiavimÄ reikÄtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaiÄiuojama atÄmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.
Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, kiek laiko pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinÄio tekti vienam asmeniui, normÄ , vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui, nes kaip matyti, iÅ¡ atsakovÄs atstovo pateiktų duomenų nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. pareiÅ¡kÄjui teko mažiau kaip 3 kv. m ploto (Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas). 2018 m. rugsÄjo mÄnesio praneÅ¡ime LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius nurodÄ, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas yra apie 0,7 kv. m (b. l. 116â119).
Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iÅ¡ jų atÄmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (apie 0,7 kv. m), pripažintina, kad minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, buvo pažeista 8 paras, kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 275 (pareiÅ¡kÄjui teko 1,79â2,38 kv. m ploto). KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 âDÄl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetÄs (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dÄÅ¾Ä asmeniniams daiktams sudÄti.
Atkreiptinas dÄmesys, kad TaisyklÄs nenustato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinÄias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai dÄl baldų matmenų ir įrengtų perteklinių baldų kamerose vertintina kaip aplinkybÄ, didinanti kameros ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, trÅ«kumÄ ir todÄl kilusio ginÄo kontekste vertinama kaip turinti reikÅ¡mÄs neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui.
PareiÅ¡kÄjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidÄ jo teisÄ Ä¯ privatumÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunktis nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. EŽTT ne vienoje byloje pažymÄjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvÄs arba yra atskirtas maždaug 1â1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sÄdinÄių ant gultų, bei prižiÅ«rÄtojų, žvelgianÄių per stebÄjimo angÄ / akutÄ (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.
M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkriÄio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklÄs draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr. pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).
Teismas taip pat yra konstatavÄs, jog gyvenamosios erdvÄs ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įÄjimo į sanitarinį mazgÄ pusÄs. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įÄjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Ä® bylÄ pateiktas LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsÄjo mÄn. praneÅ¡imas âDÄl S. A. skundoâ (b. l. 116â119), kuriame nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252â257, Nr. 386â395, Nr. 406â417, Nr. 418â426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nÄra techninių galimybių, todÄl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukÅ¡Äio pertvara.
Nuo 2017 m., t. y. jau po pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kiųTI-K kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios, pasak atsakovÄs, pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse. Å iuo atveju teismas atkreipia dÄmesį, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkriÄio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d.) pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galÄjo bÅ«ti pažeista, kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 108, 107, 275.
LukiÅ¡kių TI-K nepaneigÄ pareiÅ¡kÄjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 108, 107, 275 sanitariniai mazgai nÄra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todÄl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo teisÄs į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 10 dienų, buvo žeminamas jo orumas, pareiÅ¡kÄjas jautÄ diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad kamerose buvo nesaugi aplinka, jos nebuvo dezinfekuojamos, nebuvo pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko, Å¡ilto vandens, ventiliacijos, buvo prastas apÅ¡vietimas, Å¡alta (langai kiauri), drÄgna (metaliniai baldų pavirÅ¡iai vietomis parÅ«dijÄ), veisÄsi tarakonai ir pelÄs. Taip pat nebuvo jokių spintų, dÄžių daiktams ar lentynų.
IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų ir fotonuotraukų (b. l. 63â115) matyti, kad kamerose Nr. 108, 107, 275, kuriose ginÄo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas arba prieÅ¡ jo atvykimÄ , oro temperatÅ«ra patikrinimo metu buvo nuo 18,3 °C iki 27,5 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ nuo 38,3 iki 48,6 proc., ir tai atitiko patikrinimo metu galiojusios HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 22 °C Å¡altuoju metų periodu, Å¡iltuoju metų laiku â 18â28 °C, o santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc.
Patikrinimo metu minÄtose kamerose iÅ¡matuota bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta buvo nuo 201 iki 217 lx, o dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta â nuo 13 iki 17 lx, ir tai atitiko patikrinimo metu galiojusios HN 76:2010 22â23 punktų reikalavimus, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx, o dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta nuo 10 iki 20 lx. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad kameroje Nr. 108 neÅ¡varÅ«s langų stiklai, o kameroje Nr. 275 buvo atsilupusių, nubyrÄjusių lubų dažų, taÄiau Å¡ie pažeidimai buvo paÅ¡alinti dar iki pareiÅ¡kÄjÄ perkeliant į Å¡ias kameras.
PelÄsių požymių ant sienų ir lubų ginÄui aktualiu laikotarpiu vizualiai nenustatyta, tai atitiko patikrinimo metu galiojusios HN 76:2010 56 punkto reikalavimÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija 2015 m. sausio 2 d. buvo sudariusi sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ (b. l. 128â131), kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patikrinimų metu nebuvo užfiksuota nariuotakojų ar graužikų buvimo pÄdsakų.
Be to, buvo sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti kameras per atidaromus langus â kamerų langai atsidarÄ, langų rÄmai nebuvo esulūžÄ. TodÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl apÅ¡vietimo, drÄgmÄs, temperatÅ«ros, vÄdinimo laikomi objektyviai nepagrįstais. PažymÄtina, kad laisvÄs atÄmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todÄl kamerose bÅ«na nutrupÄjusių ir atsilupusių dažų, taÄiau nustaÄius tokius pažeidimus LukiÅ¡kių TI-K stengiasi Å¡iuos pažeidimus Å¡alinti ir atitinkamai sudaryti geresnes laikymo sÄ lygas asmenims.
Kamerų įrengimas nurodytas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14  punkte. Kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetÄs (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dÄÅ¾Ä asmeniniams daiktams sudÄti, viena spintelÄ arba sieninÄ lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidÄti, spintelÄ arba lentyna maisto produktams laikyti, virÅ¡utinių drabužių pakaba. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsÄjo mÄn. pažymoje (b. l. 116â119) nurodoma, jog kameroje yra pritvirtinta prie grindų metalinÄ lova kiekvienam asmeniui, lentyna, viena spintelÄ dviem asmenims ir virÅ¡utinių drabužių pakabos ir tai atitinka teisÄs aktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais, kadangi daugiau ir didesnių baldų nebÅ«tų galima laikyti kamerose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalÄjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-9-602/2017), laikytina, jog laisvÄs atÄmimo vietose pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema pagal teisÄs aktus turi bÅ«ti įrengta.
LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 16â30) teigia, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, bet suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina signalizacijÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde nedetalizavo, kurioje konkreÄiai patalpoje neveikÄ iÅ¡kvietimo mygtukas ir kokiu aspektu jam tai sukÄlÄ Å¾alÄ . Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų susidÅ«rÄs su grÄsme, kurios bÅ«tų buvÄ galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku ar dÄl to patyrÄs kitokių nepatogumų.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K kamerose vertÄ pasinaudoti iÅ¡kvietimu sistemos mygtuku. PareiÅ¡kÄjas dÄl iÅ¡kvietimo sistemos galimo neveikimo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipÄ. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl signalizacijos mygtuko iÅ¡kvietimo neužtikrinimo vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nÄra pagrindo pripažinti, kad dÄl to pareiÅ¡kÄjas patyrÄ iÅ¡gyvenimus, galinÄius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kÄjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad netinkamai įrengti duÅ¡ai yra nepagrįsti. Atliekant tikrinimÄ buvo nustatyta, kad duÅ¡uose, patikrinus dušų patalpas, pažeidimų nenustatyta (b. l. 78â80), t. y. yra karÅ¡to ir Å¡alto vandens sistemos, susikaupusio vandens ant grindų nenustatyta.
Be to, nenustatyta, kad nebuvo ir duÅ¡o antgalių. PareiÅ¡kÄjas abstrakÄiai aiÅ¡kino dÄl netinkamų duÅ¡o įrengimų, Å¡ie jo teiginiai laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl negalÄjimo iÅ¡siskalbti rÅ«bų yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ 40 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, t. y. vienÄ kartÄ per savaitÄ patalynÄ ir apatinius drabužius skalbti nemokamai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Be to, virÅ¡utinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi, pareiÅ¡kÄjas galÄjo vienÄ kartÄ per savaitÄ nemokamai iÅ¡siskalbti, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga.
Teismas nenustatÄ LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų Å¡iuo aspektu. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinÄs žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ .
PažymÄtina, jog piniginÄs kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkreÄiu atveju nustatomas teismo nagrinÄjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinÄjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pripažintina, kad ploto ir privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, todÄl, teismo vertinimu, yra pagrindas visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dÄl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksÄiau konstatuotus pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastÄ bei intensyvumÄ , teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydis yra adekvatus.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas ir nustatytinas atlygintinos neturtinÄs žalos dydis yra 108 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytiems teisÄs pažeidimams ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo S. A. skundas tenkintinas ir pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 108 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132â133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti pareiÅ¡kÄjo S. A. skundÄ . Priteisti pareiÅ¡kÄjui S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 108 Eur (Å¡imtÄ aÅ¡tuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime nuo 2015 m. lapkriÄio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Ina KirkutienÄ