Legislator Case Law & Legislation
dafc6570-a3f0-4d43-950d-cd665622fd48 AI generated

dafc6570-a3f0-4d43-950d-cd665622fd48 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number dafc6570-a3f0-4d43-950d-cd665622fd48
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?AdmAdministracinė byla Nr. I-662-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03034-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

dafc6570-a3f0-4d43-950d-cd665622fd48 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?AdmAdministracinė byla Nr. I-662-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03034-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–11), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 108  Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. gruodžio  16  d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 108, 252, 107, 275 kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Tokiu būdu buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Be to, buvo pažeistas jo privatumas, nes sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies – tualeto atskyrimas 1,5 m aukščio sienele nesuteikė jam reikiamo privatumo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo nesaugi aplinka, jos nebuvo dezinfekuojamos, nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko, šilto vandens, ventiliacijos, apšvietimas taip pat buvo prastas, buvo šalta (langai kiauri), drėgna (metaliniai baldų paviršiai vietomis parūdiję), veisėsi tarakonai ir pelės. Taip pat nebuvo jokių spintų, dėžių daiktams ar lentynų.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡ai maži, jų grindys slidžios, blogai veikė kanalizacija, nesireguliavo vandens temperatÅ«ra. Dėl Å¡ių aplinkybių dažnai kildavo asmeniniai konfliktai. Dėl to jis patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenktinti. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 16–30) nurodo, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, iÅ¡skyrus nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.

Atsiliepime į skundÄ pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ LukiÅ¡kių  TI-K nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių). Nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Pažymi, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), nėra nustatyta, kad kamerose sanitariniais mazgai būtų atitverti nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių. Priešingu atveju, pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose. Dėl kamerų įrengimo paaiškina, kad Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakym Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo – (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

Papildomai nurodo, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji ir LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ jų tÄ tvarkÄ kamerose palaikyti. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pabrėžia, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, patalpų oro temperatūra atitinka normas. Dėl neturtinės žalos nurodo, jog CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiamai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Todėl mano, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos, kuri padaryta pareiÅ¡kėjui dėl netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimÄ pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos (b. l. 16–30, 31–32) matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI- K ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2015 m. lapkričio 9 d. atvyko ir buvo uždarytas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 108 (2 asmenys kameroje); nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 252, plotas 42,33 kv. m (6–11 asmenų kameroje); 2015 m. gruodžio 7 d. atvyko ir buvo uždarytas į 7,38 kv. m ploto kamerÄ Nr. 107 (2 asmenys kameroje); nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. laikytas 7,85 kv. m ploto kameroje Nr. 275 (3–4 asmenys kameroje).

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, kiek laiko pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui, nes kaip matyti, iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. pareiÅ¡kėjui teko mažiau kaip 3 kv. m ploto (Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas). 2018 m. rugsėjo mėnesio praneÅ¡ime LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius nurodė, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas yra apie 0,7 kv. m (b. l. 116–119).

Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iÅ¡ jų atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (apie 0,7 kv. m), pripažintina, kad minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, buvo pažeista 8 paras, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 275 (pareiÅ¡kėjui teko 1,79–2,38 kv. m ploto). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklės nenustato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl baldų matmenų ir įrengtų perteklinių baldų kamerose vertintina kaip aplinkybė, didinanti kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trÅ«kumÄ ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinama kaip turinti reikÅ¡mės neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidė jo teisę į privatumÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunktis nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr. pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Ä® bylÄ pateiktas LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. praneÅ¡imas „Dėl S. A. skundo“ (b. l. 116–119), kuriame nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara.

Nuo 2017 m., t. y. jau po pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kiųTI-K kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios, pasak atsakovės, pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse. Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d.) pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 108, 107, 275.

LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 108, 107, 275 sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 10 dienų, buvo žeminamas jo orumas, pareiÅ¡kėjas jautė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo nesaugi aplinka, jos nebuvo dezinfekuojamos, nebuvo pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko, Å¡ilto vandens, ventiliacijos, buvo prastas apÅ¡vietimas, Å¡alta (langai kiauri), drėgna (metaliniai baldų pavirÅ¡iai vietomis parÅ«diję), veisėsi tarakonai ir pelės. Taip pat nebuvo jokių spintų, dėžių daiktams ar lentynų.

IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų ir fotonuotraukų (b. l. 63–115) matyti, kad kamerose Nr. 108, 107, 275, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas arba prieÅ¡ jo atvykimÄ , oro temperatÅ«ra patikrinimo metu buvo nuo 18,3 °C iki 27,5 °C, santykinė oro drėgmė nuo 38,3 iki 48,6 proc., ir tai atitiko patikrinimo metu galiojusios HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 22 °C Å¡altuoju metų periodu, Å¡iltuoju metų laiku – 18–28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Patikrinimo metu minėtose kamerose iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta buvo nuo 201 iki 217 lx, o dirbtinė naktinė apÅ¡vieta – nuo 13 iki 17 lx, ir tai atitiko patikrinimo metu galiojusios HN 76:2010 22–23 punktų reikalavimus, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o dirbtinė naktinė apÅ¡vieta nuo 10 iki 20 lx. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad kameroje Nr. 108 neÅ¡varÅ«s langų stiklai, o kameroje Nr. 275 buvo atsilupusių, nubyrėjusių lubų dažų, tačiau Å¡ie pažeidimai buvo paÅ¡alinti dar iki pareiÅ¡kėjÄ perkeliant į Å¡ias kameras.

Pelėsių požymių ant sienų ir lubų ginčui aktualiu laikotarpiu vizualiai nenustatyta, tai atitiko patikrinimo metu galiojusios HN 76:2010 56 punkto reikalavimÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija 2015 m. sausio 2 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 128–131), kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patikrinimų metu nebuvo užfiksuota nariuotakojų ar graužikų buvimo pėdsakų.

Be to, buvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti kameras per atidaromus langus – kamerų langai atsidarė, langų rėmai nebuvo esulūžę. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl apÅ¡vietimo, drėgmės, temperatÅ«ros, vėdinimo laikomi objektyviai nepagrįstais. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl kamerose bÅ«na nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, tačiau nustačius tokius pažeidimus LukiÅ¡kių TI-K stengiasi Å¡iuos pažeidimus Å¡alinti ir atitinkamai sudaryti geresnes laikymo sÄ lygas asmenims.

Kamerų įrengimas nurodytas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14  punkte. Kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pažymoje (b. l. 116–119) nurodoma, jog kameroje yra pritvirtinta prie grindų metalinė lova kiekvienam asmeniui, lentyna, viena spintelė dviem asmenims ir viršutinių drabužių pakabos ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais, kadangi daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kamerose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017), laikytina, jog laisvės atėmimo vietose pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus turi būti įrengta.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 16–30) teigia, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, bet suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina signalizacijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kurioje konkrečiai patalpoje neveikė iÅ¡kvietimo mygtukas ir kokiu aspektu jam tai sukėlė žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K kamerose vertė pasinaudoti iÅ¡kvietimu sistemos mygtuku. PareiÅ¡kėjas dėl iÅ¡kvietimo sistemos galimo neveikimo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl signalizacijos mygtuko iÅ¡kvietimo neužtikrinimo vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad netinkamai įrengti duÅ¡ai yra nepagrįsti. Atliekant tikrinimÄ buvo nustatyta, kad duÅ¡uose, patikrinus dušų patalpas, pažeidimų nenustatyta (b. l. 78–80), t. y. yra karÅ¡to ir Å¡alto vandens sistemos, susikaupusio vandens ant grindų nenustatyta.

Be to, nenustatyta, kad nebuvo ir duÅ¡o antgalių. PareiÅ¡kėjas abstrakčiai aiÅ¡kino dėl netinkamų duÅ¡o įrengimų, Å¡ie jo teiginiai laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl negalėjimo iÅ¡siskalbti rÅ«bų yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, t. y. vienÄ kartÄ per savaitę patalynę ir apatinius drabužius skalbti nemokamai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Be to, virÅ¡utinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi, pareiÅ¡kėjas galėjo vienÄ kartÄ per savaitę nemokamai iÅ¡siskalbti, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga.

Teismas nenustatė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pripažintina, kad ploto ir privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastÄ bei intensyvumÄ , teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra adekvatus.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 108 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytiems teisės pažeidimams ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo S. A. skundas tenkintinas ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 108 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti pareiÅ¡kėjo S. A. skundÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 108 Eur (Å¡imtÄ aÅ¡tuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė