dafba37b-ceb1-42c8-a09b-b4db076aac4a · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3178-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02134-2015-4                              Procesinio sprendimo kategorija: 1.14.7; 3.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui G.

R.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo G. R. atstovei advokatei D. B., dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei D. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjo G. R. atstovė advokatė D. B. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu ir patikslintu skundu, kuriais praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. įsakymÄ Nr. 28VÄ®-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyrių organizuoti žemės sklypo prie G.

R. priklausančio pastato – verÅ¡idės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimÄ .PareiÅ¡kėjas G. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka (39 b. l.). PareiÅ¡kėjas G. R. skunde ir patikslintame skunde (2–5, 42–45 b. l.) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – verÅ¡idė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Pastatas yra valstybinėje žemėje, kuriÄ patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Žemės sklypas po minėtu pastatu nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėjas G. R. Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suformuoti žemės sklypÄ jam nuosavybės teise priklausančio pastato – verÅ¡idės eksploatavimui. Skundžiamu įsakymu atsakovas atsisakė organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , nes pareiÅ¡kėjui priklausantis statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa nenaudojamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, todėl žemės sklypas, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punktu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali bÅ«ti formuojamas.

Nurodė, jog įsakymas neteisėtas ir naikintinas. Nurodė, jog šį pastatÄ pareiÅ¡kėjas įsigijo 2003 m. Pastatas buvo senas, tačiau paremontavus pareiÅ¡kėjas dar jį naudojo keletÄ metų. Laikui bėgant remontuoti tapo neekonomiÅ¡ka, pastatas reikalavo kapitalinio remonto arba perstatymo. PareiÅ¡kėjas pastatÄ iÅ¡ardė, kad galėtų panaudoti likusias tinkamas statybines medžiagas, paliko tik pastato pamatus ir rengiasi pastato perstatymui ant senųjų pamatų. Tačiau tam, kad gautų reikiamus leidimus statybai, prie pastato turi bÅ«ti suformuotas žemės sklypas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis numato, kad be kitų reikiamų dokumentų statybÄ leidžiantis dokumentas yra ir raÅ¡ytinis (raÅ¡ytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; to paties straipsnio 93 dalis numato, kad tarp esminių statinio projekto sprendinių yra statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietÄ sklype; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojas savo teises gali įgyvendinti, kai žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas numato, kad jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitÄ Å¾emės sklypÄ (teritorijÄ ) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Visas Å¡is paminėtas teisinis reglamentavimas pareiÅ¡kėjui įgyvendinant jo nuosavybės teise valdomo pastato atkÅ«rimui reikalauja, kad prie pastato bÅ«tų suformuotas žemės sklypas, tik tokiu atveju pareiÅ¡kėjas į valstybės nuosavybės teisę į žemę įgyvendinančias institucijas galėtų kreiptis dėl reikiamų sutikimų ar leidimų atstatyti jam priklausantį pastatÄ .Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

PareiÅ¡kėjo atveju jam priklausantis pastatas – verÅ¡idė yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, pareiÅ¡kėjas neketina keisti pastato paskirties, ir, nors Å¡iuo metu iÅ¡ pastato likę tik pamatai ir betoninės grindys, pareiÅ¡kėjas pastatÄ siekia atstatyti ant esančių pamatų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis statinį apibrėžia kaip pastatÄ arba inžinerinį statinį, turintį laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

PareiÅ¡kėjui priklausančio nekilnojamojo daikto pastato –verÅ¡idės iÅ¡likę pamatai ir betoninės grindys yra statinio laikančiosios konstrukcijos, todėl prie jų turi bÅ«ti suformuotas žemės sklypas, rengiant žemės sklypo formavimo projektÄ . Atsakovo suraÅ¡ytame 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 28ŽN-75-( 14.28.73.) yra užfiksuota, kad yra iÅ¡likę pareiÅ¡kėjui priklausančio pastato – verÅ¡idės pamatai ir betoninės grindys. Nustatyti faktiniai duomenys yra pagrindas suformuoti žemės sklypÄ , reikalingÄ pastatui atstatyti ir eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį.

Tik pats pastato savininkas turi teisę nuspręsti, ar pastatÄ iÅ¡registruoti, ar jį atstatyti, nepaisant jo nusidėvėjimo procento. Pastato sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu pastatui eksploatuoti.PareiÅ¡kėjo G. R. atstovė advokatė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ palaiko. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Duomenys apie šį turtÄ yra įregistruoti Registrų centre, iÅ¡raÅ¡as yra pateiktas byloje.

Å io nekilnojamojo turto yra iÅ¡likęs ne 100 procentų visas statinys, bet baigtumo procentas yra tik 22 procentai. 2014-09-15 Kelmės rajono apylinkės teismas sprendimu pripažino, kad G. R. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ Kelmės rajone. Atsakovas teikė atsiliepimÄ civilinėje byloje, kurį pateikė teismui. Minėtame atsiliepime buvo iÅ¡sakyta jų pozicija dėl teismui pateikto pareiÅ¡kimo. Jei teismas pripažins nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ senaties pagrindu ir pareiÅ¡kėjas įregistruos nuosavybės teises į statinį Registrų centro duomenų bazę, tai įstatymo nustatyta tvarka bus galima formuoti žemės sklypÄ minėto pastato eksploatavimui.

Tokia pozicija buvo tuo metu. Kai teismo sprendimas įsiteisėjo ir G. R., įregistravęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , kreipėsi į architektus tam, kad bÅ«tų galima vykdyti Å¡ito pastato rekonstrukcijos darbus – atkurti statinį, kad bÅ«tų galima jį eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, nes jis yra senas, nusidėvėjęs, likę 22 procentai. Pagal Statybos įstatymo bei Specialiųjų saugomų teritorijų tvarkos ir apsaugos reikalavimų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 9 punktÄ tam, kad bÅ«tų iÅ¡duoti specialieji architektÅ«riniai reikalavimai, vadinamos techninės sÄ lygos projektuotojams, kad bÅ«tų galima padaryti statinio rekonstrukcijos projektÄ , reikalinga pateikti nustatytos formos praÅ¡ymÄ , prie jo pridėti tam tikrus dokumentus, kurie nurodyti minėtoje tvarkoje.

Jokie architektÅ«riniai reikalavimai nėra iÅ¡duodami tol, kol žmogus nepateikia dokumentų apie suformuotÄ Å¾emės sklypÄ prie Å¡ito statinio. G. R. kaip ir turi nuosavybės teisę, turi visas galimybes, sÄ lygas tam, kad bÅ«tų galima atkurti, rekonstruoti statinį, pritaikant jį naudoti pagal paskirtį, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės skyriui atsisakius suprojektuoti žemės sklypÄ apie Å¡itÄ pastatÄ , pareiÅ¡kėjas atsiduria aklavietėje ir nieko negali daryti.

Nacionalinės žemės tarnybos kategoriÅ¡kas atsisakymas yra neteisėtas. PraÅ¡o teismo naikinti vedėjo įsakymÄ ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus.Atsakovo atstovė D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo argumentus pateikė atsiliepime (19–21 b. l.). PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kelmės skyrių su praÅ¡ymu suformuoti žemės sklypÄ , atliekant pertvarkymo projektÄ . IÅ¡nagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad statinio, apie kurį praÅ¡oma suformuoti žemės sklypÄ ir kuriam eksploatuoti jis bÅ«tų reikalingas, baigtumas yra 22 procentai.

Skyriuje buvo priimtas toks sprendimas, buvo nuvykta į vietÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra statinys, ar jam bÅ«tinas žemės sklypas, ar jis gali bÅ«ti formuojamas. Visos aplinkybės buvo nustatytos patikrinimo aktu, kuris pateiktas byloje. Buvo nuspręsta priimti sprendimÄ â€“ atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Motyvai tokie, kad vadovaujantis galiojančiomis teisės nuostatomis, suformuoti žemės sklypÄ apie statinį, kurio yra iÅ¡likusi labai maža dalis ir neaiÅ¡ki statinio funkcinė paskirtis, nėra galimybių ir teisės aktai neleidžia.

Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo formuoti žemės sklypo apie nepilnai iÅ¡likusį statinį. Asmenys, praÅ¡ydami suformuoti žemės sklypÄ , motyvuodami tuo, kad jis bus reikalingas esamam statiniui eksploatuoti, siekia vienokiu ar kitokiu bÅ«du įteisinti šį žemės sklypÄ , arba iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės, arba jį nuomoti. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas reglamentuoja valstybinės žemės pardavimo be aukciono tvarkÄ , bei to paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad valstybiniai žemės sklypai yra parduodami be aukciono.

Abiem atvejais be aukciono yra išnuomojama arba parduodama tada, kai žemės sklypai yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui. Nuostatuose labai aiškiai yra išskirta aplinkybė, kada negali būti išnuomojamas ar parduodamas žemės sklypas be aukciono, t. y lengvatine tvarka.

PareiÅ¡kėjo nurodytas statinys kaip tik patenka į tÄ iÅ¡imtį, nes neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ir aiÅ¡kaus naudojimo. Pagal iÅ¡likusias statinio liekanas negalima nustatyti, kokiai veiklai jis gali bÅ«ti naudojamas. Žemės sklypas be aukciono gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas, esant konkrečiai sÄ lygai, taip nurodo teisės aktai. Vertinant teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad yra reikalinga sÄ lyga, kad nuomoti ar parduoti galima tik tada, kai yra įstatymo numatytas pagrindas. Turėtų bÅ«ti nustatoma, ar žemės sklypas yra naudojamas, ar toks žemės sklypas yra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Nors statinys yra įregistruotas su tam tikra paskirtimi, negalima sakyti, kad Å¡is statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus, pardavimas arba nuoma be aukciono yra siejamas su konkretaus statinio naudojimu tam tikrai veiklai ir eksploatuojant jį pagal tiesioginę paskirtį. Nėra galimybės nustatyti, pagal kokiÄ paskirtį jis yra naudojamas, nes to statinio yra iÅ¡likę tik pamatai, todėl Kelmės skyrius priėmė ginčijamÄ sprendimÄ . Nustačius, kad statinys yra apleistas, apgriuvęs ar neprižiÅ«rimas, kai iÅ¡ buvusio statinio yra likę tik pamatai, toks statinys nėra naudojamas.

Nenaudojamam statiniui nėra reikalingas žemės sklypas. Teismų praktika savo nutartyse pasisako dėl statinių, kurie nėra išlikę ar išlikusios tik tam tikros liekanos. Kelmės skyriaus priimtas ginčijamas įsakymas buvo parengtas pagal įstatymo nuostatas, yra pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.  Pareiškėjo G. R. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2015 m. birželio 30 d.

įsakymo Nr. 28VÄ®-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui G. R. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas pastatas – verÅ¡idė. Minėtas nekilnojamasis daiktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (7 b. l.). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenų, be kita ko, matyti, kad pastatas – verÅ¡idė, esantis ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziÅ¡kai pažeistas, kadastro duomenų nustatymo data 2014-03-31.

Pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (fermų), statybos pradžios ir pabaigos metai 1976, baigtumo procentas yra 22, fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70, dujos – nėra, sienos – nėra, Å¡ildymas – nėra, vandentiekis – nėra, nuotekų Å¡alinimas – nėra.PareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 17 d. su praÅ¡ymu (22 b. l.) kreipėsi į atsakovÄ , nurodydamas, jog jam nuosavybės teise priklauso pastatas – verÅ¡idė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir prašė suformuoti žemės sklypÄ Å¡io pastato eksploatavimui.Atsakovas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtÄ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Nr. 44/1697476, nutarė faktines aplinkybes patikrinti vietoje ir 2015 m. birželio 25 d.

Kelmės skyriaus vyriausiasis specialistas A. K. nuvyko į vietÄ ir, dalyvaujant nekilnojamojo daikto savininkui G. R., patikrino faktines aplinkybes vietoje. Nustatyti duomenys buvo užfiksuoti 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.) ir, panaudojus technines priemones fotoaparatÄ OLYMPUS T6-820, užfiksuoti penkiose fotonuotraukose. Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamas objektas pastatas – verÅ¡idė unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neturi laikančiųjų konstrukcijų, yra iÅ¡likę pamatai ir betoninės grindys, žemės sklypas yra po pastatu – verÅ¡ide nesuformuotas.Atsakovas 2015 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 28VÄ®-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), 21 punktu, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyriaus 2015 m. birželio 26 d.

Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.), į piliečio G. R. 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡ymÄ , veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 7 d. įgaliojimÄ Nr. 1Ä®-830-(l.9) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, nusprendė atsisakyti organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , nes statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio eksploatacijai praÅ¡oma organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa nebenaudojamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali bÅ«ti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl žemės sklypas, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4. papunkčiu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali bÅ«ti formuojamas.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija, galiojanti nuo 2015-04-04), nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, vieÅ¡inimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarkÄ , taip pat atvejus ir tvarkÄ , kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punktas numato, kad Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2015-02-11) 2.2 punkte, be kita ko, numatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir iÅ¡nuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.Teismas pažymi, kad remiantis minėtais teisės aktais sklypas turi bÅ«ti reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

PareiÅ¡kėjo įsigyto nekilnojamojo daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita (fermų). Tai reiÅ¡kia, kad tokiu atveju pareiÅ¡kėjui sklypas turėtų bÅ«ti suteikiamas tam, kad jis pats ar tretieji asmenys užsiimtų tam tikra veikla sklype esančiame pastate. Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02) 2 straipsnio 2 dalį, statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o pagal 7 dalį, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio naudojimas yra esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, o pagal 73 dalį statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (galiojančio nuo 2014-10-11) 6.1 punkte numatyta, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. 8 punkte nustatyta, kad negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius: 8.18. punktas: kitos (fermų) paskirties pastatai. Fermų paskirtis gali bÅ«ti tikslinama, atsižvelgiant į juose laikomus gyvulius, žvėris ir paukščius (kiaulidės, karvidės, arklidės, verÅ¡idės, paukÅ¡tidės ir pan.); 8.19.1.: daržinė (žr. 8.17.9 punktÄ ); 8.19.2.: svirnas – pastatas, skirtas grÅ«dams laikyti; 8.19.3. garažas (žr. 8.7 punktÄ ); 8.19.4.: kiti pastatai, skirti žemės Å«kio reikmėms.Taigi, minėti teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pastatas, o pagrindinis reikalavimas – statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. pastatas turi bÅ«ti naudojamas tai paskirčiai.

PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra likę pastato pamatai ir betoninės grindys. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina pastato – verÅ¡idės byloje esančios nuotraukos (27–31 b. l.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004, nagrinėdamas klausimÄ dėl asmens teisės įsigyti nuosavybėn žemės sklypÄ , kuriame yra likę tik statinio pamatai, konstatavo, kad: pamatai yra statinio dalis, tai yra viena iÅ¡ pagrindinių jo laikančiųjų konstrukcijų; jeigu tai yra statomo pastato dalis, tai gali bÅ«ti vertinama kaip naujai kuriamo nekilnojamojo daikto dalis; dėl įvairių priežasčių nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertintini kaip faktiÅ¡kai iÅ¡likusios buvusio statinio liekanos, nes statinio atstatymas ant jų susijęs su pamatų bÅ«klės iÅ¡tyrimu, sutvirtinimu ar net jų atkÅ«rimu, priklausomai nuo bÅ«klės; iÅ¡ esmės tai reikÅ¡tų naujÄ statybÄ .

Remdamasis nurodytais motyvais, Lietuvos Aukščiausiais Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, jog statinys yra išlikęs. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 taip pat yra pažymėjęs, kad žemės sklypai, užimti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, turi būti naudojami, todėl svarbu ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pastatas – verÅ¡idė yra visiÅ¡kai sunykęs ir negali bÅ«ti naudojamas konkrečiai veiklai, todėl nėra pagrindo formuoti žemės sklypÄ minėto pastato – verÅ¡idės eksploatavimui.Pažymėtina, kad iÅ¡likusio statinio pamatų ir betoninių grindų, nors ir įregistruotų nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypÄ laikyti užstatytu, o naudoti pamatus, betonines grindis pagal nurodytÄ paskirtį nėra galimybių.

Nesant pastato, žemės sklypas jo eksploatavimui neformuojamas, o likę pamatai, betoninės grindys nėra objektai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti suformuotas žemės sklypas.Remdamasis minėtais duomenimis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad realiai pastato, kuriame pareiÅ¡kėjas ar kiti asmenys galėtų vykdyti veiklÄ ar statinį (pastatÄ ) naudoti naudojo poreikiams tenkinti, nėra, todėl jo negalima eksploatuoti pagal registre nurodytÄ jo tikslinę pagrindinę paskirtį – kita (fermų).

Teismas pažymi, kad ginčo nekilnojamasis turtas negali bÅ«ti laikomas ir nebaigtu statiniu. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad statinio (pastato – verÅ¡idės) baigtumas – 22 procentai, daro iÅ¡vadÄ , jog statinio atkÅ«rimas reiÅ¡kia naujÄ statybÄ , nes pačių pamatų ir betoninių grindų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytÄ paskirtį nėra galimybės naudoti.

Taigi, pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikomos anksčiau minėtos nuostatos dėl valstybinės žemės įsigijimo nuosavybėn ar nuomos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-261-977/2009).Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 6 straipsnio 1 punktÄ , kuriame numatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.PareiÅ¡kėjo atstovė nurodė galimÄ pareiÅ¡kėjo daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pažeidimÄ . Teismas pažymi, kad jeigu pareiÅ¡kėjas mano, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami dėl to, jog jis negali įgyvendinti savo teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, dėl nekilnojamojo daikto registravimo teisėtumo arba su kitais reikalavimais.PareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d.

įsakymÄ Nr. 28VÄ®-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ netenkintinas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė bei pareiÅ¡kėjas nenurodė, todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei pateiktÄ Ä¯statymų nuostatų analizę, teismas konstatuoja, jog tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ pagrindo nėra, nes skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.PareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyrių organizuoti žemės sklypo prie G.

R. priklausančio pastato –verÅ¡idės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ skundo ir patikslinto skundo reikalavimo dėl skundžiamo akto panaikinimo, todėl pripažinus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 28VÄ®-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ yra teisėtas ir pagrįstas bei kad naikinti jo nėra teisinio pagrindo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. įsakymÄ Nr. 28VÄ®-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyrių organizuoti žemės sklypo prie G.

R. priklausančio pastato –verÅ¡idės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimÄ atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjai                                                                    Žanas Kubeckas                                                                                      Laisvutė Kartanaitė JarÅ«nė Sedalienė