dafa5f85-7c76-4d8a-9b67-b274abb2bab2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-574-798/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01902-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.9.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ir atsakovės asociacijos LATGA apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieÅ¡kinį atsakovei asociacijai LATGA dėl be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, FRANCE Televisions, VG Media GMBH, ARTE G.E.I.E., RAI COM S.P.A., RTVE Corporation Radio TV Espanola.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Init“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės asociacijos LATGA 318 310,50 Eur, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir kiti kabelinės televizijos operatoriai ir atsakovė asociacija LATGA kartu su kitais transliuotojais RAI RADIOTELEVIZIONE ITALIANA, FRANCE TELEVISION, ARTE G.E.I.E (ARTE), CORPORACION RADIOTELEVISION ESPA?OLA, RTV SLOVĖNIJA, VG MEDIA, RTL TELEVISION GMBH, VOX Television GmbH („VOX“), n-tv Nachrichtenfemsehen GmbH („n-tv“, RTL Disney Femsehen GmbH & Co.

KG („SuperRTL“), RTL 2 Femsehen GmbH & Co. KG („RTL 2“) pasirašė Generalinę licencinę sutartį dėl retransliavimo kabeliniais ir koduotais MMDS ir IPTV tinklais koordinavimo, bendrųjų terminų ir sÄ lygų Lietuvoje 2011, 2012, 2013 metais (toliau – ir GLS, sutartis), taip pat priedÄ prie generalinės licencinės sutarties dėl retransliavimo kabeliniais ir koduotais MMDS ir IPTV tinklais koordinavimo, bendrųjų terminų ir sÄ lygų Lietuvoje 2011, 2012, 2013 metais (toliau – ir Priedas).

GLS ir Priedu ieÅ¡kovei, kitiems kabelinės televizijos operatoriams suteikta teisė retransliuoti transliuotojams priklausančius televizijos kanalus (TV programas), nurodytas sÄ raÅ¡e, mokant už teisę retransliuoti TV programas priede nustatytÄ kainÄ . Priedas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d., pratęsdamas GLS, o po Å¡ios datos GLS ir jos priedas automatiÅ¡kai pratęsiami kasmet, visi tarifai kasmet didinami 5 proc., jeigu nė viena iÅ¡ Å¡alių nepraneÅ¡a apie sutarties nutraukimÄ arba nepareikalauja naujų derybų ne vėliau prieÅ¡ 6 mėn. iki metų pabaigos.

Å ie sutartiniai santykiai galioja ir dabar. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė be teisėto pagrindo gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės apmokėjimÄ už programas, kurių jau nebeatstovavo, neteisingai iÅ¡rašė ieÅ¡kovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sÄ skaitas-faktÅ«ras, todėl ieÅ¡kovei padaryta žala. Priede buvo numatyta, kad, kad Media Group RTL Germany kanalai po 2013 m. gruodžio 31 d. licencijuos savo repertuarÄ individualiai. Dėl to atsakovė nuo 2013 m. gruodžio 31 d. neteko teisės iÅ¡raÅ¡inėti PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ar įtraukti į PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras mokėtinų sumų už Å¡iuos televizijos kanalus kabelinės televizijos operatoriams bei gauti apmokėjimÄ už Å¡io transliuotojo kanalus (TV programas) po 2013 m. gruodžio 31 d. 2014 m. sausio 15 d. transliuotojas RTL Television GmbH pasirašė sutartį dėl savo televizijos programų retransliavimo su ieÅ¡kove bei LKTA (Lietuvos kabelinės televizijos asociacija) dėl Å¡iam transliuotojui priklausančių televizijos programų retransliavimo tvarkos ir sÄ lygų.

Å i sutartis galiojo ir pagal jÄ buvo atsiskaitoma tiesiogiai su transliuotoju nuo 2014 m sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Dėl to atsakovė 2013 m. gruodžio 31 d. negalėjo rinkti iÅ¡ operatorių licencinio mokesčio už transliuotojo RTL Television GmbH programas. IeÅ¡kovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama perskaičiuoti mokėtinas sumas pagal GLS. Atsakovė iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, iÅ¡rašė kreditines sÄ skaitas už 2017 m. pirmÄ jį ir antrÄ jį ketvirčius, atitinkamai sumažindama už 2017 metų I ketvirtį ir II ketvirtį UAB „Init“ mokėtinÄ sumÄ , t. y. už 2017 m. pirmÄ jį ketvirtį mokėtina suma sumažėjo nuo 37 730,83 Eur iki 1 138,71 Eur, antrÄ jį ketvirtį – nuo 39 617,37 Eur iki 1 053,40 Eur.

IÅ¡ viso ieÅ¡kovė atsakovei 2017 m. sumokėjo 4 049,08 Eur. IeÅ¡kovė 2018 m. už autorines teises pagal GLS sumokėjo atsakovei 3 886,54 Eur sumÄ . IeÅ¡kovės teigimu, 2017, 2018 m. mokėtinos sumos patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2014–2016 metais sumokėjo atsakovei per dideles sumas. IeÅ¡kovė 2014 m. sumokėjo atsakovei 90 555,40 Eur, 2015 m. – 110 070,69 Eur, 2016 m. – 133 791,64 Eur pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. IeÅ¡kovė mano, kad ji už 2014 m. turėjo sumokėti atsakovei bendrÄ 5 788,78 Eur sumÄ (įskaitant PVM), todėl permoka už 2014 metus yra 84 766,62 Eur (90 555,40 Eur – 5 788,78 Eur).

IeÅ¡kovė už 2015 m. turėjo sumokėti atsakovei 4 994,18 Eur sumÄ (įskaitant PVM), todėl už 2015 metus ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 105 076,51 Eur (110 070,69 Eur – 4 994,18 Eur). IeÅ¡kovė už 2016 metus turėjo sumokėti atsakovei 5 324,27 Eur sumÄ (įskaitant PVM), todėl už 2016 metus ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 128 467,37 Eur (133 791,64 Eur - 5 324,27 Eur). IÅ¡ viso ieÅ¡kovė už 2014–2016 m. permokėjo atsakovei 318 310,50 Eur.

2. Atsakovė asociacija LATGA su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pagal Generalinę licencinę sutartį dėl retransliavimo kabeliniais ir koduotais MMDS ir IPTV tinklais koordinavimo, bendrųjų terminų ir sÄ lygų Lietuvoje 2011, 2012 ir 2013 metais atsakovė yra ieÅ¡kovės, kaip operatorės, ir transliuotojų tarpininkė, atliekanti tik autorinio atlyginimo surinkimo funkcijÄ ir paskirstanti transliuotojams priklausančias pinigines sumas. IeÅ¡kovė sutarties 3.1, 3.2 punktais įsipareigojo teikti informacijÄ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymui bei mokėti paskaičiuotas sumas už retransliacijÄ .

IeÅ¡kovė Å¡ios pareigos nevykdė, neteikė informacijos, todėl atsakovė iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas sutartyje numatyta tvarka – kiekvienÄ sÄ skaitÄ atsakovė didino 5 proc. IeÅ¡kovė Å¡ias sÄ skaitas apmokėjo, pretenzijų dėl skaičiavimų ar sumų nereiÅ¡kė. Atsakovės teigimu ji yra netinkama atsakovė, nes veikė kaip tarpininkė, ieÅ¡kovės sumokėtos sumos pervestos transliuotojams. IeÅ¡kovė tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, neįvardijo, ar praÅ¡oma priteisti 318 310,50 Eur suma laikytina skola, nepagrįstu praturtėjimu ar žala.

Atsakovė teigia, kad netenkinamos nepagrįsto praturtėjimo ieÅ¡kinio prielaidos. Atsakovė, bÅ«dama tarpininke, ieÅ¡kovės pervestas sumas sumokėjo transliuotojams, t. y. ji nepraturtėjo dėl ieÅ¡kovės veiksmų, toks praturtėjimas neegzistavo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu. IeÅ¡kovė turi kitu galimybių apginti savo teises. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė laikytina prisiėmusia nuostolių (jeigu tokie bÅ«tų nustatyti) atsiradimo rizikÄ . IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo galimus sÄ skaitų koregavimus.

Pagal GLS 3.5 punktÄ , sÄ skaitų koregavimai galimi, bet neprivalomi, jie gali bÅ«ti tik ketvirčio laikotarpyje, nes sutartyje numatyta, kad koregavimai gali bÅ«ti atliekami tik sekančio ketvirčio sÄ skaitose. IeÅ¡kovė pažeidė pareigÄ pateikti tinkamÄ ir pilnÄ informacijÄ sÄ skaitoms iÅ¡raÅ¡yti, todėl ji negali reikalauti koreguoti sÄ skaitas už 2014 – 2016 m. IeÅ¡kovė, manydama, kad neprivalo vykdyti prievolės, galėjo nemokėti atsakovės reikalaujamų sumų ir vykdyti sutartinę pareigÄ pateikti atsakovei visÄ reikalingÄ informacijÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų skaičiavimuose nurodytÄ abonentų skaičių, pagal kurį skaičiuotinas atlyginimas. IeÅ¡kovė pateikia skaičiavimus įtraukdama tik abonentus pagal teminius paketus, tačiau pagal sutartį bent viena iÅ¡ programų turėjo bÅ«ti įtraukta į bazinį paketÄ . Dėl to bent vienos programos abonentų skaičius turėjo bÅ«ti didesnis, nei nurodoma ieÅ¡kovės teikiamuose skaičiavimuose. Operatorė taip pat turėjo mokėti autorinį atlyginimÄ už programų retransliavimÄ vieÅ¡butyje; kiekvienas vieÅ¡bučio kambarys laikomas vienu abonentu; autorinis atlyginimas skaičiuojamas pridedant dar 20 proc., bet ieÅ¡kovė skaičiavimuose neiÅ¡skiria vieÅ¡bučių kambarių.

IeÅ¡kovė neteikė ataskaitų ir informacijos, reikalingos tiksliai apskaičiuoti mokėtinas sumas. Dėl to atsakovė, iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitas, vadovavosi GLS 3.5 punktu, nustatančiu, kad tokiais atvejais vadovaujamasi informacija, esančia paskutinėje sÄ skaitoje, pridedant prie jos 5 procentus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei UAB „Init“ iÅ¡ atsakovės asociacijos LATGA 200 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos 200 000 Eur sumos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai pagal GLS, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė yra operatorius, turintis pareigÄ pagal sutartyje nustatytus tarifus mokėti autorinį atlyginimÄ teisių turėtojams (sutartį sudariusiems televizijos programų transliuotojams), o atsakovė turi pareigÄ surinkti šį autorinį atlyginimÄ iÅ¡ operatoriaus ir paskirstyti jį (iÅ¡mokėti) teisių turėtojams (transliuotojams).

GLS sutartis sudaryta 2012 m. birželio 22 d. Prie Å¡ios sutarties buvo prisijungusi taip pat ir transliuotoja RTL Television GmbH. Aptariama sutartis pakeista 2014 m. sausio 1 d. priedu prie GLS ir nurodyta transliuotoja iÅ¡ jos iÅ¡stojo, pradėjusi savo kanalus licencijuoti individualiai. 3.2. Pagal GLS atsakovė turėjo pareigÄ tinkamai paskaičiuoti autorinį atlyginimÄ už ieÅ¡kovės (operatorės) retransliuojamas TV teisių turėtojų programas, kiekvienÄ metų ketvirtį tinkamai iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir jas pateikti apmokėti ieÅ¡kovei (operatorei).

Pagal GLS ieÅ¡kovė turėjo prieÅ¡prieÅ¡inę sutartinę pareigÄ pateikti atsakovei ataskaitÄ apie abonentų skaičių ir jiems retransliuojamas TV programas, tam, kad atsakovė galėtų tinkamai paskaičiuoti autorinį mokestį ir iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Byloje reikÅ¡minga ta aplinkybė, kad GLS nustatyti padariniai, atsirandantys tuo atveju, jeigu operatorius nepateikia atsakovei ataskaitos apie abonentus ir TV programas – atsakovė vadovaujasi informacija, esančia paskutinėje sÄ skaitoje ir prideda prie jos 5 proc., o gavusi trÅ«kstamÄ informacijÄ â€“ gali atlikti koregavimus – paskaičiuoti skirtumus kitų ketvirčių sÄ skaitose (GLS 3.5 punktas). 3.3.

Taigi, byloje nustatyta, kad bylos Å¡alis sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai ir ieÅ¡kovės teisės gali bÅ«ti ginamos ieÅ¡kinio reikalavimÄ kvalifikuojant kaip reikalavimÄ atlyginti nuostolius, atsiradusius atsakovei pažeidus sutartinę prievolę. Dėl to, vadovaujantis subsidiarumo principu, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas kvalifikuojamas ne kaip reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet kaip reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). 3.4.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė nuo 2011 metų neteikė atsakovei ataskaitų apie abonentus ir retransliuojamas TV programas, todėl atsakovė kiekvieno metų ketvirčio PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose autorinį atlyginimÄ didino 5 proc. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo priedas prie GLS ir Å¡ios sutarties Å¡alimi nebebuvo transliuotoja RTL Television GmbH. Atsakovė tai žinojo, nes tai aiÅ¡kiai įraÅ¡yta 2014 m. priedo prie GLS preambulės 3 punkte. Be to, atsakovė dėl autorinio atlyginimo surinkimo paslaugos sudarė 2014 m. sausio 1 d. paslaugų sutartį su autorių teisių turėtojomis, kurios iÅ¡vardytos aptariamoje sutartyje, bet RTL Television GmbH nėra Å¡ios sutarties Å¡alis (sutartį sudarė tokios autorių teisių turėtojos:

France Televisions, Corporation de Radio Y Television Espaniola, SA, ARTE G.E.I.E Association relative a la television europeenne (ARTE), RAI Radiotelevisione Italiana). Taigi atsakovė už 2014–2016 metus iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir reikalavo sumokėti autorinį atlyginimÄ , jį didino 5 proc. taip pat ir už RTL grupės kanalus, nors nebeatstovavo teisių turėtojos RTL Television GmbH. Nurodytu laikotarpiu autorinį atlyginimÄ Å¡iai transliuotojai už retransliuojamus RTL grupės kanalus ieÅ¡kovė mokėjo tiesiogiai.

Taigi atsakovė netinkamai vykdė 2014 m. sausio 1 d. priede prie GLS jai nustatytÄ autorinio atlyginimo surinkimo funkcijÄ . 3.5. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pažeidė GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priede prie GLS jai nustatytÄ pareigÄ teikti atsakovei ataskaitas apie abonentus ir retransliuotas TV programas. Jai atsakovė už nurodytos pareigos pažeidimÄ taikė sutartyje nustatytÄ sankcijÄ â€“ kiekvieno kito ketvirčio autorinį atlyginimÄ didino 5 proc. Tačiau atsakovė nuo 2014 m. sausio 1 d., iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už laikotarpį nuo 2014 iki 2016 metų, neatėmė autorinio atlyginimo už RTL grupės kanalus.

IeÅ¡kovė 2018 metais teikė patikslintÄ informacijÄ apie abonentų skaičių ir retransliuotus kanalus už 2014–2016 metus, prašė iÅ¡taisyti nurodyto laikotarpio PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, bet atsakovė atsisakė tai padaryti. Nurodytas sutarties (GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedo prie GLS) pažeidimas yra neteisėti atsakovės veiksmai (neteisėtas neveikimas), dėl kurių yra pagrindas atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybė, nustačius kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas. 3.6.

Aplinkybę, kad atsakovė neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovės rinko autorinį atlyginimÄ už 2014–2016 metais retransliuotas RTL grupės programas, pagrindžia taip pat ir pačios atsakovės elgesys 2017 metų gruodžio mėnesį. Tuo metu ji iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose įtraukė autorinį atlyginimÄ už RTL grupės kanalus. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei ataskaitÄ apie abonentus ir retransliuotas programas ir tuomet, atsakovė perskaičiavo autorinį atlyginimÄ tik už pagal 2014 m. sausio 1 d. priedÄ prie GLS pasiraÅ¡iusių transliuotojų televizijos programas. 3.7.

Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji byloje yra netinkama atsakovė. Pažymėjo, kad pagal GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedÄ prie GLS, atsakovė veikė savo vardu. Ji yra autorinio atlyginimo surinkimo funkcijÄ atliekanti agentÅ«ra. Dėl to Å¡iÄ sutartyje nustatytÄ funkcijÄ atsakovė privalėjo vykdyti taip, kad nepažeistų sutarties ir nepadarytų žalos subjektui, iÅ¡ kurio surenka autorinį atlyginimÄ . Tai, kad už RTL grupės kanalus iÅ¡ ieÅ¡kovės surinktÄ autorinį atlyginimÄ atsakovė jau paskirstė kitiems transliuotojams, pasiliko dalį atlygio sau ir sumokėjo gautų pajamų mokesčius valstybei, nėra pagrindas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti atsakovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad taip pat ir pagal atsakovės ir kitų transliuotojų (ne RTL Television GmbH) 2014 m. sausio 1 d. paslaugų sutarties 1 straipsnio 6 dalį, transliuotojai privalo užimti atsakovo pozicijÄ byloje, jeigu kabelinės televizijos operatoriai ar bet kuris kitas trečiasis asmuo pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius atsakovei dėl savo autorių teisių, susijusių su licencinių sutarčių vykdymu.

Ä® nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯traukti tretieji asmenys – visi 2014 m. sausio 1 d. paslaugų sutartį sudarę transliuotojai pateikė į bylÄ atsiliepimus (pavadintus praneÅ¡imais) ir nurodė, kad jie neturi bÅ«ti įtraukti į bylÄ , kuri susijusi su bylos Å¡alių atskaitomybės ir apmokėjimų santykiais. Nurodyta aplinkybė pagrindžia tai, kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas atsakovės sutartinės pareigos pagal GLS ir jos priedÄ (pakeitimÄ ) sutartį paskaičiuoti, pareikalauti ir surinkti iÅ¡ ieÅ¡kovės autorinį atlyginimÄ už retransliuojamas TV programas tinkamo (netinkamo) įgyvendinimo ir su Å¡ios pareigos vykdymu (netinkamu vykdymu) susijusios bei ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo klausimai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad asociacija LATGA yra tinkama atsakovė pagal nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. 3.8. IeÅ¡kovė jai padarytÄ Å¾alÄ grindžia autorinio atlyginimo suma, kurios ji neteko atsakovei paskaičiavus autorinį atlyginimÄ už RTL grupės kanalus ir ieÅ¡kovė šį atlyginimÄ sumokėjo atsakovei pagal pastarosios pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Atsakovė nepateikė duomenų ir nedetalizavo, koks ieÅ¡kovės sumokėtas autorinis atlyginimas už RTL grupės kanalus už 2014–2016 metus.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė, iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, neskaičiavo atskirai autorinio atlyginimo už kiekvienos grupės TV kanalus, bet vadovavosi ankstesnio ketvirčio PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir jose įraÅ¡ytÄ bendrÄ sumÄ didino 5 proc. IeÅ¡kovė pateikė paskaičiavimÄ (lenteles) ir detalizavo autorinį atlyginimÄ pagal sutartyje nustatytÄ maksimalų tarifÄ ir abonentų skaičių už RTL grupės kanalus. 3.9. IeÅ¡kovė 2014 metais sumokėjo atsakovei 90 555,40 Eur, 2015 metais – 110 070,69 Eur, 2016 metais – 133 791,64 Eur.

IeÅ¡kovė už 2014 metus turėjo sumokėti atsakovei bendrÄ 5 788,78 Eur sumÄ ir 5 proc. padidinimÄ (pagal GLS 3.5 punktÄ ), todėl permoka už 2014 metus yra 84 477,4 Eur (90 555,40 – 6 078). IeÅ¡kovė už 2015 metus turėjo sumokėti atsakovei 4 994,18 Eur sumÄ ir 5 proc. padidinimÄ (pagal GLS 3.5 punktÄ ), todėl už 2015 metus ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 104 826,69 Eur (110 070,69 – 5 244). IeÅ¡kovė už 2016 metus turėjo sumokėti atsakovei 5 324,27 Eur sumÄ 5 proc. padidinimÄ (pagal GLS 3.5 punktÄ ), todėl už 2016 metus ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 128 200,64 Eur (133 791,64 – 5 591).

IÅ¡ viso ieÅ¡kovė už 2014–2016 metus permokėjo atsakovei 317 504,73 Eur (84 477,4 + 104 826,69 + 128 200,64). NurodytÄ permokÄ atsakovė gavo neteisėtai, t. y. pažeisdama GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedo prie GLS sutartines nuostatas, todėl Å¡is ieÅ¡kovės lėšų (turto) netekimas yra ieÅ¡kovės nuostoliai. 3.10. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovės neteisėti veiksmai (prievolės pagal sutartį netinkamas įvykdymas) yra tai, kad ji nepagrįstai pareikalavo ir gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės autorinį atlyginimÄ už RTL grupės kanalų retransliacijÄ 2014–2016 metais, nors tuo metu Å¡ių kanalų transliuotoja su ieÅ¡kove buvo sudariusi tiesioginę licencinę sutartį, o GLS, pagal kuriÄ atsakovė rinko autorinį atlyginimÄ taip pat ir už RTL grupės kanalus, nuo 2014 m. sausio 1 d. nebegaliojo ta dalimi, kuria transliuotoja RTL Television GmbH buvo įgaliojusi atsakovę, kaip autorinio atlyginimo surinkimo funkcijÄ atliekančiÄ agentÅ«rÄ .

Jeigu atsakovė į ieÅ¡kovei pateikiamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nebÅ«tų įtraukusi autorinio atlyginimo už atsakovės neatstovaujamos transliuotojos RTL grupės kanalus, tai ieÅ¡kovė bÅ«tų nesumokėjusi nurodyto atlyginimo ir nepatyrusi nuostolių. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieÅ¡kovės patirtus nuostolius sieja priežastinis ryÅ¡ys ir jis yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. 3.11. Vertindamas atsakovės kaltę, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad, sudariusi 2012 m. birželio 22 d.

GLS, atsakovė žinojo, kad viena iÅ¡ transliuotojų yra RTL TELEVISION GMBH. Taip pat atsakovė žinojo, kad 2014 m. sausio 1 d. priedo prie GLS nepasirašė nurodyta transliuotoja. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės kaltės forma yra didelis neatsargumas. 3.12. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į pačios ieÅ¡kovės elgesį. Tiek pagal GLS, tiek pagal 2014 m. sausio 1 d. priedÄ prie GLS ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ kas metų ketvirtį teikti atsakovei ataskaitas apie abonentų skaičių ir retransliuotas programas.

Nustatyta, kad atsakovė ne kartÄ ragino ieÅ¡kovę pateikti nurodytas ataskaitas. Atsakovė jų neteikė ir sutiko mokėti autorinį atlyginimÄ pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kuriose atsakovė autorinį atlyginimÄ didino 5 proc. tokie Å¡alių santykiai tęsėsi visÄ trejų laikotarpį, už kurį ieÅ¡kovė reikalauja autorinio atlyginimo permokos už RTL grupės kanalus, t. y. 2014–2016 metais. 3.13. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovės kaltės santykį nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad proporcingai ieÅ¡kovės kaltei iÅ¡ atsakovės priteistina nuostolių suma mažintina ir ieÅ¡kovei priteisiama 200 000 Eur nuostolių atlyginimo. 3.14.

Teismas taip pat netenkino atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nustatė, kad ieÅ¡kovės vadovas 2018 m. sausio 14 ir 19 d. elektroniniais laiÅ¡kais pateikė atsakovei (jos atstovui M. K.) ataskaitÄ apie UAB „Init“ abonentų skaičių ir retransliuotas TV programas 2014, 2015 ir 2016 metais, taip paprašė iÅ¡taisyti sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas už GLS programų licencijas už nurodytus metus. Atsakovės atstovas M. K. elektroniniu laiÅ¡ku atsakė ieÅ¡kovei, kad negalės pagelbėti dėl senų sÄ skaitų, kad LATGA veikia tik kaip atsiskleidusi tarpininkė, ji neturi atlyginimo už programas, o GLS Å¡alys yra licenciarai – visos iÅ¡vardytos televizijos.

Taigi, apie tai, kad atsakovė atsisakė koreguoti PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras pagal ieÅ¡kovės patikslintus duomenis apie abonentų skaičių ir TV kanalus, ieÅ¡kovė sužinojo 2018 metais gavusi atsakovės atstovo atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės 2018 m. sausio mėn. elektroninius laiÅ¡kus. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2019 m. gruodžio 30 d. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 4.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Init“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti nuostolių dydį bei klaidingai kildino civilinę atsakomybę iÅ¡ GLS ir priedo, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.

IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. ieÅ¡kovė mokėjo atsakovei už transliuotojo RTL Television GmbH programas, nors GLS nuo 2014 m. sausio 1 d. neapėmė jokių teisinių santykių, susijusių su RTL Television GmbH programomis. Pagrindinė priežastis dėl kurios buvo pakeista GLS ir jos priedas ta, kad RTL Television GmbH programas pradėjo licencijuoti savarankiÅ¡kai nuo 2014 m. sausio 1 d. Taigi, LATGA neteko teisės atstovauti nurodyto transliuotojo ir jo vardu iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitų ir rinkti iÅ¡ ieÅ¡kovės bei kitų kabelinės televizijos operatorių pinigų už RTL Television GmbH programas bei reikalauti ataskaitų apie transliuotojo RTL Television GmbH retransliuojamas programas bei abonentų skaičių.

Atsakovės santykiai su RTL Television GmbH pasibaigė nuo 2014 m. sausio 1 d. Taigi, ieÅ¡kovė neteko pareigos teikti ataskaitas atsakovei apie transliuotojo RTL Television GmbH retransliuojamas programas užsakančių abonentų skaičių. Todėl tai, kad ieÅ¡kovė neteikė atsakovei ataskaitų, negali bÅ«ti pagrindas mažinti praÅ¡omÄ nuostolių dydį. 4.2. IeÅ¡kovės teigimu, ji negali bÅ«ti laikoma kalta už tai, jog atsakovė be sutarties iÅ¡raÅ¡inėjo ir rinko pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės už transliuotojo RTL Television GmbH programas, kas sudarė 80 proc. surenkamų iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų. 4.3.

Pažymėjo, kad prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ LATGA 2013 m. IV ketvirčio sÄ skaitos iÅ¡Å¡ifravimÄ , nurodant kokios sumos iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėtų lėšų buvo sumokėtos kiekvienam transliuotojui. Teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino, tačiau atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė. IeÅ¡kovės manymu, atsakovė ieÅ¡kovės pateiktų skaičiavimų nenuginčijo, nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių ieÅ¡kovės atliktus skaičiavimus. 4.4. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės finansinė padėtis leidžia jai padengti visus ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo mažinti ieÅ¡kovei priteistinos sumos. IeÅ¡kovė atsakove pasitikėjo, todėl jos iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas apmokėdavo. Be to, atsakovė neteisingas sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėjo gana ilgÄ laikÄ (4 metus), todėl nežinoti ar nepastebėti klaidų negalėjo. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių jos kaltę. Atsakovė privalėjo teisingai iÅ¡raÅ¡inėti sÄ skaita ir negalėjo imti atlygio už RTL grupės programas.

Atsakovė dėl ieÅ¡kovės veiksmų nepatyrė jokios žalos, prieÅ¡ingai, atsakovė naudojosi be jokio atlygio ieÅ¡kovės permokėtomis sumomis. 4.5. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes ir į Å¡alių elgesį, tarpusavio santykius, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus. Teismas priteistų nuostolių dydį sumažino 37 procentais, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė ir neargumentavo, kodėl sumažino nuostolių dydį.

IeÅ¡kovės manymu, teismo sprendime pateikta iÅ¡vada stokoja motyvų ir yra nepagrįsta. 4.6. IeÅ¡kovės teigimu, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , susiklosto situacija kai atsakovė įgyja teisę pasilikti ieÅ¡kovės permokėtÄ 118 310,50 Eur sumÄ . Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neproporcingas ir neteisėtas ieÅ¡kovės atžvilgiu. 4.7. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kiek ji surinko pinigų iÅ¡ visos kabelinės televizijos rinkos ir kad jai likdavo apie 9 proc. atsiskaičius su transliuotojais.

Taigi, atsakovės argumentai, kad ji visus ieškovės sumokėtus pinigus yra paskirsčiusi transliuotojams šioje byloje lieka neįrodyti.

5. Apeliaciniame skunde atsakovė asociacija LATGA praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1521-912/2020 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Init“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti naujai pateiktus įrodymus prie bylos. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas nepagrįstai laikė asociacijÄ LATGA tinkama atsakove Å¡ioje byloje. Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė kėlė reikalavimÄ grÄ Å¾inti ne atsakovei, o kitiems asmenims, sumokėtus pinigus, tÄ pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Taip pat ginčas yra kilęs ne dėl lėšų paskirstymo, kÄ vykdė atsakovė, o dėl pačių sutartinių sumų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas transliuotojams (tretiesiems asmenims), o ne asociacijai LATGA. Asociacija LATGA nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje, nes tikrieji ir galutiniai ieÅ¡kovės sumokėtų lėšų gavėjai buvo transliuotojai, kuriems atsakovė tik surinko ir paskirstė bei pervedė gautas lėšas.

Pagal GLS atsakovė veikė transliuotojų (teisių turėtojų) vardu. Ši atsakovės funkcija yra šalių sutarta savarankiška funkcija. Šios aplinkybės ieškovei buvo paaiškintos ir jai siųstuose elektroniniuose laiškuose. 5.2. Teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad atsakovė tik surinkdavo lėšas. Tuo tarpu mokėtinos sumos buvo ieškovės ir transliuotojų (trečiųjų asmenų) susitarimo, įtvirtinto GLS, reikalas. Atsakovė neturėjo jokios įtakos tokiam susitarimui ir jo nekeitė bei negalėjo keisti.

Pažymėjo, kad auditas galėjo bÅ«ti atliekamas tik teisių turėtojų iniciatyva (GLS 3.6 punktas). Atitinkamai atsakovė veikė griežtai ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų susitarimo ribose, t. y. tik surinkdavo pinigines lėšas pagal ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų susitarimÄ , negana to, tai turėjo bÅ«ti daroma pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ (kurios, kaip nustatyta civilinėje byloje, ji neteikė). 5.3. Nors tretieji asmenys savo pateiktuose raÅ¡tuose (atsiliepimuose) ir nurodo, kad jie neturi bÅ«ti įtraukti į civilinę bylÄ , tačiau atsakovės teigimu, įtraukimas į bylÄ nepriklauso nuo atsakovo valios, bet tai turi įtakos sprendimui, t. y. ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas netinkamo atsakovo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ pripažinti, kad reikalavimas pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui ir atmesti ieÅ¡kinį asociacijos LATGA atžvilgiu vien Å¡iuo pagrindu. Teismui to nepadarius, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas. 5.4. Teismas visiÅ¡kai be pagrindo taikė civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo bei iÅ¡ esmės nepasirinko teisių gynimo bÅ«do, t. y. nenurodė, ko ji praÅ¡o – nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo, prievolės įvykdymo natÅ«ra, kt.

Visgi bylÄ nagrinėjęs teismas ginčijamame sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ nagrinėja tik kaip reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir tenkintinas; tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei taikomÄ teisę. 5.5. Anot teismo, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad ji neteisėtai rinko autorinį atlyginimÄ už 2014-2016 m. retransliuotas RTL grupės programas.

Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka. Pirma, ieÅ¡kovė, tinkamai nesuformulavusi savo reikalavimų ir teisių gynimo bÅ«do, viso teismo proceso metu net nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė (ne)atliko, ir nepateikė dėl to jokių argumentų ir įrodymų. Todėl teismas apskritai net negalėjo konstatuoti jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Antra, atsakovė vykdė jai GLS nustatytas funkcijas, todėl atsakovės veiksmai yra teisėti. Jei atsakovės elgesys bÅ«tų buvęs kitoks, ji bÅ«tų pažeidusi GLS sÄ lygas bei kitų asmenų interesus, nesurinkusi atlyginimo, ji turėtų atsakyti prieÅ¡ kontrahentus – transliuotojus, o taip pat pažeistų ir autorių teisių turėtojų teises, kurių apsaugai ir užtikrinimui ir buvo sudaryta GLS.

Trečia, tam, kad atsakovė galėtų iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas už programų retransliavimÄ , aiÅ¡kiai sutartais terminais iÅ¡ ieÅ¡kovės ji turėjo gauti aiÅ¡kiai sutartÄ informacijÄ . IeÅ¡kovė yra verslo subjektas, jai taikomi didesni atidumo standartai, todėl akivaizdu, kad jai buvo aiÅ¡ku, kokiÄ informacijÄ ji turi pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymui bei puikiai suprato jos teiktinos informacijos svarbÄ ir reikalingumÄ . Vis dėlto, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Å¡ios savo pareigos ieÅ¡kovė nevykdė.

IeÅ¡kovės vadovas patvirtino ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus dėl duomenų nepateikimo, 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu nurodydamas, kad duomenų atsakovei nepateikimas buvo jo klaida. 5.6. Atsakovė pabrėžė, kad tokiems atvejams, kai ieÅ¡kovė neteikia reikiamos informacijos atsakovei, Å¡alys buvo sutarusios atitinkamas specialiÄ sias GLS sÄ lygas: „tuo atveju, kai pateikiama informacija yra nepakankama, LATGA vadovausis informacija, esančia paskutinėje sÄ skaitoje, prie jos pridėdama 5 procentus“.

Taigi, ieÅ¡kovė kartu su kitomis GLS Å¡alimis įsipareigojo laikytis „+5% taisyklės“ tuo atveju, jeigu nepateiks atsakovei sÄ skaitai iÅ¡raÅ¡yti reikalingos informacijos. O ieÅ¡kovė sutartos informacijos atsakovei neteikė visÄ sutarties galiojimo laikÄ , nors jai apie tai buvo primenama. 5.7. Galiausiai, atsakovės teigimu, pati ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių veiksmų ir net neinformavo atsakovės apie tai, kad iÅ¡ bendrų sumų reikėtų iÅ¡imti RTL grupės kanalams tenkantį atlyginimÄ .

IÅ¡skirti atskiro kanalo net nebÅ«tų buvę įmanoma, nes dėl pačios ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvo aiÅ¡kus tikslus kiekvieno kanalo abonentų skaičius pagal konkrečius paketus, atsakovė nedisponavo jokia informacija apie RTL grupės kanalus ir jų abonentų skaičių, todėl net neaiÅ¡ku, kokias sumas bÅ«tų tariamai reikėję iÅ¡skirti (2013 m. IV ketvirčio sÄ skaita taip pat buvo iÅ¡raÅ¡yta didinant prieÅ¡ tai buvusioje sÄ skaitoje nurodytÄ sumÄ 5 proc.).

Tuo tarpu tai, kad atsakovė patikslino 2017 m. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, kai dar nebuvo atsiskaityta su trečiaisiais asmenimis, nereiÅ¡kia atsakovės neteisėtų veiksmų iÅ¡raÅ¡ant 2014-2016 m. sÄ skaitas ir nereiÅ¡kia to, jog atsakovė gali arba privalo jas tikslinti. 5.8. Civilinėje byloje pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad lėšos RTL Television GmbH buvo mokamos tik už 2013 m., kai atsakovė tarpininkavo tarp RTL Television GmbH ir ieÅ¡kovės. 2014-2016 metais atsakovė netarpininkavo tarp RTL Television GmbH ir ieÅ¡kovės bei neskirstė jokių piniginių sumų Å¡iam transliuotojui.

IÅ¡raÅ¡iusi sÄ skaitas GLS numatyta tvarka ir gavusi apmokėjimus iÅ¡ ieÅ¡kovės, visas sumas atsakovė paskirstė kitiems transliuotojams, kuriems ji tarpininkavo, atsakovei pasiliekant tik tarpininkavimo mokestį (pateiktuose atsakovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose nėra nurodyta jokių pervestų sumų RTL Television GmbH už 2014-2016 metus). 5.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės kaltės forma yra didelis neatsargumas. Teismas atsakovės kaltę nepagrįstai susiejo tik su tuo, kad atsakovė žinojo, jog RTL Television GmbH nepratęsė GLS.

Kaip jau minėta, atsakovė, tai žinodama, niekuomet jokių lėšų RTL Television GmbH ir nevedė. Tuo tarpu sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėjo GLS numatyta tvarka, t. y. jas didindama 5 proc. Kitaip iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitų jis negalėjo. 5.10. Teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad atsakovė turėjo teisę atlikti auditÄ pas ieÅ¡kovę. Pažymėjo, kad tokiÄ teisę turėjo tik teisių turėtojai, t. y. transliuotojai, kuriems atsakovė skirstydavo sumokėtas sumas. Tai dar kartÄ patvirtina, kad atsakovė veikė tik kaip tarpininkas.

Be to, auditas yra skirtas informacijai patikrinti, o ne gauti, todėl, jis net nėra įmanomas ieÅ¡kovei sÄ moningai neteikiant duomenų ir pradinės informacijos. Galiausiai audito atlikimas buvo tik transliuotojų teisė, o ne pareiga. Juo labiau, audito (ne)atlikimas negali atleisti ieÅ¡kovės nuo GLS Å¡alių sutartų informacijos nepateikimo pasekmių. 5.11. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinyje nurodytų sumų, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas ir dėl Å¡ios priežasties.

IeÅ¡kovė reikalavo iÅ¡ atsakovės priteisti 318 310,50 Eur. Teismas nurodė, kad už 2014-2016 m. ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 317 504,73 Eur sumÄ . Å iÄ sumÄ teismas apskaičiavo remdamasis ieÅ¡kovės pateiktais vienaÅ¡aliÅ¡kais duomenimis ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodytomis metinėmis mokėtinomis sumomis, padidindamas jas 5 proc. ir minusuodamas iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėtos sumos. Atsakovė nesutinka su tokiu skaičiavimu. 5.12. Pirma, iÅ¡ teismo sprendimo ir kitų civilinės bylos dokumentų nėra aiÅ¡ku, kodėl teismo nurodyta 317 504,73 Eur suma laikytina ta suma, kuriÄ atsakovė skaičiavo už RTL grupės kanalus.

Prie procesinių dokumentų pridedamose lentelėse ieÅ¡kovė tiesiog pateikė naujus vienaÅ¡aliÅ¡kus abonentų skaičius pagal visus kanalus, iÅ¡skyrus RTL grupės kanalus, ir pagal naujus abonentų skaičius perskaičiavo savo mokėtinas sumas už 2014-2016 m. Tuo tarpu 2014-2016 m. sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovei ne pagal naujose lentelėse ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, o pagal GLS nuostatas didinant jas 5 proc. Todėl atitinkamai nauji ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡ki apskaičiavimai nerodo, kokiÄ sumÄ ankstesnėse sÄ skaitose sudaro RTL kanalų grupės dalis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais remtis, nes sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo metu atsakovė Å¡iais duomenimis nedisponavo.

Tuo tarpu nei teismas, nei ieÅ¡kovė neatliko skaičiavimų, kokia suma atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytose 2014-2016 m. sÄ skaitose buvo skaičiuota už RTL grupės kanalus, jeigu jÄ laiko žala. Kaip jau minėta, tokių skaičiavimų ir nebÅ«tų įmanoma atlikti, nes ieÅ¡kovė laiku neteikė duomenų. 5.13. Antra, ieÅ¡kovės pateiktose lentelėse (ieÅ¡kinio 16 priedas, 2020 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo priedas – pažymos apie abonentų skaičių) iÅ¡skaičiuojama ne RTL kanalų grupės dalis, o naujai perskaičiuojamos mokėtinos sumos pagal ieÅ¡kovės naujai vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktus duomenis (abonentus).

Tačiau nei ieÅ¡kovė, nei teismas nenurodė, kad atsakovės sÄ skaitos už 2014-2016 m. ieÅ¡kovei bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytos netinkamai dėl netinkamo abonentų skaičiaus ir tai sudarytų atsakovės neteisėtus veiksmus. Atsakovė pažymi ir tai, kad Å¡alys nesitarė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės visu sutarties galiojimo laikotarpiu neteiks Å¡alių sutartos informacijos, t. y. nevykdys sutarties, o po beveik 10 metų nuo sutarties sudarymo pateiks vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodytus skaičius ir pareikalaus grÄ Å¾inti sumokėtas sumas. 5.14.

Trečia, ieÅ¡kovė, atlikdama permokos skaičiavimÄ savo vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktose lentelėse, neskaičiavo pagal GLS privalomo 5 proc. sÄ skaitų sumų didėjimo. Tuo tarpu teismas, atlikdamas žalos skaičiavimÄ , netinkamai įvertino šį didėjimÄ , nes ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodytas sumas didino 5 proc. tik vienÄ kartÄ už visus vienerius metus, nors atsakovė sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėjo keturis kartus į metus, todėl sumos turėjo didėti 5 procentais keturis kartus per metus.

Taigi, teismo atlikti žalos skaičiavimai, paremti ieÅ¡kovės pateiktais vienaÅ¡aliÅ¡kais nepagrįstais duomenis, yra klaidingi. 5.15. Ketvirta, ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skaičiavimuose nurodytÄ abonentų skaičių. Negana to, su 2020 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimu pateiktoje pažymoje apie abonentų skaičių 2016 m. IV ketvirtį pateikti kitokie abonentų skaičiai, nei su ieÅ¡kiniu pateiktuose skaičiavimuose, taip pat kanalo Sixx abonentų skaičius už 2014 ir 2015 m. yra mažesnis, nei ieÅ¡kovė nurodė 2018 m. sausio 14 d. elektroniniuose laiÅ¡kuose.

Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė nėra nuosekli savo pozicijoje. Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų dėl abonentų skaičiaus didėjimo ir kad skaičiuojant žalÄ , bÅ«tina iÅ¡skaičiuoti PVM. PVM apskaičiavimas ir sumokėjimas yra teisės aktuose numatyta prievolė, taigi atsakovė turėjo pareigÄ apskaičiuoti PVM ir jį sumokėti valstybei. Tuo tarpu ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ pagal PVM apskaitos taisykles turėjo atskaityti – sumažinti savo mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM arba Å¡iÄ sumÄ susigrÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto.

Vadinasi, PVM suma negali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu ar tariama žala. 5.16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytas ieškovės patirtos žalos dydis niekaip nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. 5.17. Taip pat teismas nepagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas 2019 m. gruodžio 30 d. Atitinkamai ieškovė reikalavimus dėl patirtos žalos galėtų reikšti tik už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.

Tuo tarpu visos 2014-2016 m. sÄ skaitos ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos iki Å¡ios datos (paskutinė sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2016 m. gruodžio 8 d.). Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ginčo laikotarpiu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tik 2018 m. sausio 14 d. gavusi atsakovės atstovo M. K. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovei negalės pagelbėti dėl sÄ skaitų ir kad atsakovė yra tik tarpininkas, ieÅ¡kovė suprato, kad atsakovė atsisakė koreguoti sÄ skaitas.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senačiai aktuali ne data, kai Å¡alis atsisakė tenkinti kitos Å¡alies reikalavimus, o kada kita Å¡alis sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovei nuo GLS sudarymo turėjo bÅ«ti žinoma jos pareiga teikti informacijÄ atsakovei, jai turėjo bÅ«ti žinomas turimų abonentų skaičius. Taigi ieÅ¡kovė iÅ¡ pačių sÄ skaitų (jeigu manė, kad juose nurodyta informacija ar atlikti paskaičiavimai yra neteisingi) jau galėjo ir turėjo sužinoti apie savo tariamÄ teisių pažeidimÄ , todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo prasidėti nuo kiekvienos sÄ skaitos gavimo dienos.

Galiausiai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ieÅ¡kovės vadovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu pateiktuose paaiÅ¡kinimuose yra nurodoma, kad ieÅ¡kovė apie neteisingai apskaičiuojamas sumas ir iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas žinojo visada ir dėl to neprieÅ¡taravo, ir net sutiko, kad sÄ skaitos bÅ«tų didinamos 5 procentais.

6. Atsiliepime į atsakovės asociacijos LATGA apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Init“ praÅ¡o atsisakyti prijungti prie bylos atsakovės naujai pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovės teigimu, asociacija LATGA yra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, kadangi bÅ«tent asociacija LATGA nuo 2014 m. sausio 1 d. nebeatstovavo RTL Television GmbH interesų, todėl turėjo ieÅ¡kovei mažinti mokėtina licencinį mokestį.

BÅ«tent atsakovė pagal GLS iÅ¡raÅ¡inėjo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir buvo atsakinga už duomenų sÄ skaitose teisingumÄ . Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama grÄ Å¾inti ne atsakovei, o tretiesiems asmenims sumokėtus pinigus. Tai, kad atsakovė jau yra paskirsčiusi pinigus tretiesiems asmenims nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. Atsakovė ieÅ¡kovės sumokėtais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra ir neatskleidė kaip buvo paskirstyti ieÅ¡kovės sumokėti pinigai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovės sumokėtos sumos buvo paskirstytos transliuotojams.

Kadangi ieÅ¡kovė nežino kiek pinigų buvo pervesta kiekvienam iÅ¡ transliuotojų, ieÅ¡kovė nežinotų kokių sumų ji turėtų iÅ¡ trečiųjų asmenų reikalauti. IeÅ¡kovės įsitikinimu nagrinėjamoje situacijoje reikėtų vadovautis contra spoliatorem (liet. pažeidėjui nepalankus) taisykle ir vertinti, kad atsakovė neteikia į bylÄ jai nepalankios informacijos. Atsakovė taip pat nepateikė ir duomenų apie tai, kiek gaudavo pinigų iÅ¡ kitų kabelinės televizijos operatorių, kurie galėjo turėti ir didesnį abonentų skaičių nei ieÅ¡kovė. 6.2.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji veikia tik kaip tarpininkas ir atlieka administracinio / techninio pobÅ«džio funkcijas, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, tai niekaip nepaneigia atsakovės pareigos savo funkcijas atlikti tinkamai. PareigÄ sutartis vykdyti tinkamai ir sÄ Å¾iningai atsakovei numato ir įstatymai. Taigi, nors atsakovė neturėjo įgaliojimo atstovauti RTL Television GmbH, tačiau ir toliau rinko autorinį atlyginimÄ už Å¡io transliuotojo programas. Be to, Vilniaus apygardos teismas kitus transliuotojus į bylÄ Ä¯traukė atsakovės iniciatyva, nors ieÅ¡kovė jokių tiesioginių santykių su trečiaisiais asmenimis neturėjo ir negali jiems reikÅ¡ti pretenzijų. 6.3.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, nėra reikalaujama nurodyti materialinės teisės normos ginčo santykiui reguliuoti. IeÅ¡kovė iÅ¡samiai atskleidė faktines aplinkybes ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei priteisti 318 310,50 Eur sumÄ . Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ieÅ¡kovės reikalavimÄ kaip reikalavimÄ dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo. Ir nors nagrinėjamu atveju paliktina vietos diskusijai apie tai, ar atsakovei turėtų bÅ«ti taikoma sutartinė, ar deliktinė atsakomybė, bet kokiu atveju ieÅ¡kovė turėjo pagrįstus ir teisėtus lÅ«kesčius, kad atsakovė elgsis sÄ Å¾iningai ir nereikalaus apmokėti už programas, kurios nėra teikiamos pagal GLS. 6.4.

Atsakovė teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko, tačiau ieÅ¡kovė su tuo nesutinka ir mano, jog atsakovė neteisėtai rinko iÅ¡ ieÅ¡kovės atlyginimÄ už RTL Television GmbH grupės kanalus. Atsakovės argumentai, kad ji turėjo teisę rinkti atlyginimÄ už RTL Television GmbH grupės kanalus trÅ«kstant informacijos sÄ skaitai iÅ¡raÅ¡yti, yra niekaip nepagrįsti. 6.5. Taip pat atsakovė visiÅ¡kai neteisingai interpretuoja ir iÅ¡kraipo ieÅ¡kovės vadovo paaiÅ¡kinimus 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu.

Tuo metu ieÅ¡kovės vadovas aiÅ¡kino teismui apie ataskaitų teikimÄ 2015 metais, kai per klaidÄ ataskaitas nusiuntė asociacijai AVAKA, tačiau nenusiuntė LATGA. Pažymėjo ir tai, kad ataskaitos atsakovei nebuvo teikiamos dėl techninių priežasčių ir atsakovei tai buvo žinoma. Tačiau tai nereiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovė leido atsakovei rinkti autorinį atlyginimÄ už RTL Television GmbH. 6.6. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės į bylÄ naujai pateikiami įrodymai niekaip nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl netikslinga juo priimti. 6.7.

IeÅ¡kovė pažymi, kad lietuviÅ¡kas GLS tekstas ir angliÅ¡kas prieÅ¡tarauja vienas kitam ir numato visiÅ¡kai skirtingus sÄ skaitos apskaičiavimo bÅ«dus, t. y. angliÅ¡kas variantas numato pagal paskutinius abonentus (ang. the last subscriber figures), o lietuviÅ¡kas – pagal informacija, esančiÄ paskutinėje sÄ skaitoje. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė, iÅ¡raÅ¡inėdama sÄ skaitas turėjo vadovautis abonentų skaičiais, o ne paskutinėje sÄ skaitoje esančia suma. Atsakovė yra savo srities profesionalė, už tinkamÄ savo pareigų vykdymÄ pagal GLS sutartį gaunanti atlyginimÄ , atsakovė dalyvavo derybose sudarant GLS.

AiÅ¡kinant GLS taip kaip to nori atsakovė, kyla pagrįstas klausimas kaip turėtų bÅ«ti skaičiuojamos sÄ skaitos, jei prie GLS prisijungtų dar vienas transliuotojas. Pagal atsakovės logikÄ ankstesnė sÄ skaita bÅ«tų tik padidinta 5 proc., nepridedant Å¡iam transliuotojui mokėtinos sumos. Atsakovė klaidina teismÄ sakydama, kad ieÅ¡kovė ataskaitų neteikė visÄ GLS galiojimo terminÄ , kadangi ataskaitos jai buvo pateiktos už 2017 metus, 2014-2015 metų ataskaitos jai pateiktos 2018 metais, o 2016 metų ataskaita taip pat pateikta 2017 metais.

Be to, GLS nėra nurodytas laikotarpis už kurį sÄ skaitos gali bÅ«ti koreguojamos. 6.8. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė neturėjo pareigos informuoti apie tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ mokėtinų sumų iÅ¡minusuotų RTL Television GmbH tenkantį atlyginimÄ , kadangi bÅ«tent atsakovė buvo atsakinga už sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymÄ , lėšų surinkimÄ ir paskirstymÄ bei gaudavo už tai atlygį. Galiausiai atsakovė buvo GLS Å¡alis ir žinojo apie RTL Television GmbH pasitraukimÄ iÅ¡ jos. 6.9.

Atsakovė skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų ir nepateikė savo skaičiavimų. Ieškovė pateikė teisingus ir tikslius duomenis apie savo abonentų skaičius, kuriais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovė pagal GLS sutartį negali kvestionuoti operatorių pateikiamų duomenų teisingumo, nes duomenų patikrinimo gali reikalauti tik teisių turėtojai (transliuotojai). Nei vienas iš trečiųjų asmenų nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl neteisingo abonentų skaičiaus ar kitų duomenų.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovės abonentų skaičius su kiekvienais metais tik didėjo, kadangi abonentų skaičius didėjo tik iki 2013 metų. Vėliau abonentų skaičius tik mažėjo. 6.10. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad ji negali bÅ«ti laikoma kalta už tai, jog sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėjo bÅ«tent taip, kaip tai numatė GLS. O pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės kaltė nagrinėjamo ginčo atveju yra preziumuojama ir atsakovė nenurodė jokių duomenų, paneigiančių Å¡iÄ prezumpcijÄ . 6.11.

Taip pat ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad iÅ¡ nuostolių dydžio turėtų bÅ«ti iÅ¡skaitomas PVM. Å ie atsakovės argumentai prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai ir visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui. Be to, pati LATGA sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėjo su PVM ir ieÅ¡kovė už jas mokėdavo su PVM. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jei atsakovė į ieÅ¡kovei pateikiamas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras nebÅ«tų įtraukusi autorinio atlyginimo už atsakovės neatstovaujamos transliuotojos RTL grupės kanalus, tai ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi nuostolių.

Atitinkamai narinėjamo ginčo atveju priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtų nuostolių yra nustatytas. 6.12. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės argumentu, kadangi atsakovė 2017 metais sutiko pakoreguoti ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas 2017 m. I ir II ketvirčio ataskaitas. Taigi, ieÅ¡kovė turėjo pagrįstų lÅ«kesčių, kad atsakovė pakoreguos ir 2014-2016 metų ataskaitas.

Tik 2018 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovė sužinojo, kad jos teisė yra pažeista, kai atsakovės darbuotojas informavo, kad jokių permokų nemato. Todėl bÅ«tent nurodytÄ dienÄ ieÅ¡kovė laiko teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo diena, nes buvo aiÅ¡ku, kad LATGA nepasinaudos GLS 3,5 punktu ir nekoreguos sÄ skaitų.

7. Atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Init“ apeliacinį skundÄ atsakovė asociacija LATGA praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė nepagrįstai ginčija savo kaltės ir neteisėtų veiksmų buvimÄ ir prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė po 2014 m. sausio 1 d. atsakovė neatstovavo RTL Television GmbH ir neiÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitų su tikslu surinkti ir pervesti pinigines lėšas Å¡iai bendrovei ir jų nepervedinėjo RTL Television GmbH.

Taigi atsakovė savo pareigas pagal GLS vykdė tinkamai, o ieÅ¡kovė – savo pareigų nevykdė. 7.2. Atsakovė pažymėjo, kad (i) ieÅ¡kovė nuo 2011 metų nė karto nesikreipė dėl pasitikslinimo, kokiÄ informacijÄ ir kada reikia pateikti; (ii) nekėlė abejonių (nei raÅ¡tu, nei žodžiu) dėl savo pareigos teikti minėtÄ informacijÄ Ä¯gyvendinimo; (iii) ieÅ¡kovės vadovas patvirtino ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus dėl duomenų nepateikimo 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu nurodydamas, kad duomenų atsakovei nepateikimas buvo jo klaida; (iv) atsakovė 2012 m. kovo 5 d. elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovei nurodė, kokie duomenys yra reikalingi (kanalai, abonentų skaičius, paketai), taip pat paaiÅ¡kino tiek sÄ skaitose nurodytų sumų apskaičiavimo metodikÄ , tiek tai, kad nepateikus reikalingos informacijos sÄ skaitos yra didinamos 5 proc.; (v) ieÅ¡kovė ir vėliau, t. y. 2014 m. vasario 17 d. raÅ¡tu, 2017 m. spalio 24 d. bei 2016 m. gegužės 2 d. elektroniniais laiÅ¡kais buvo praÅ¡yta pateikti informacijÄ , detalizuojant jos pobÅ«dį ir apimtį.

Nė po vieno iÅ¡ nurodytų atsakovės kreipimųsi dėl informacijos pateikimo ieÅ¡kovė nereaguodavo ir informacijos nepateikė. 7.3. IeÅ¡kovei kaip verslo subjektui buvo visiÅ¡kai žinoma ir suprantama, kaip apskaičiuojamos sÄ skaitose nurodytos sumos. Tai, kad nebuvo renkami pinigai už RTL grupės kanalus, patvirtina ir tas faktas, jog už 2014-2016 m. RTL Television GmbH nebuvo pervestos jokios sumos. 7.4. IeÅ¡kovė nepagrįstai klaidina teismÄ , nurodydama, kad po 2014 m. sausio 1 d. ji neturėjo pareigos teikti atsakovei informacijos apie RTL Television GmbH kanalus, jų paketus ir abonentus. 7.5.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad RTL grupės kanalų dalis visų operatorių sÄ skaitose sudarė apie 80 proc. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikia jokio konkretaus apskaičiavimo, negana to, remiasi tik bendromis operatorių sumomis, kurie neatspindi ieÅ¡kovės RTL grupės kanalų dalies (juk atskirų operatorių RTL grupės kanalai sudarė nebÅ«tinai 80 proc.), bei visų metų sumomis, kurios neparodo 2013 m. IV ketvirčio duomenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad GLS galiojimo metu dar iki 2014 m. sÄ skaitos buvo didinamos 5 proc., be to, ieÅ¡kovės abonentų skaičius kito, nes prie ieÅ¡kovės 2012 m. prisijungė UAB „Vinita“, UAB „Palsatas“ ir UAB „Teletronika“. 7.6.

Be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai kaltina atsakovę duomenų teismui nepateikimu. Atsakovė pateikė teismui visus paaiÅ¡kinimus dėl sÄ skaitų skaičiavimo ir negali pateikti daugiau duomenų nei ji turi. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių jos ieÅ¡kinio argumentus. 7.7. Kaip ir apeliaciniame skunde, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė ir pirmosios instancijos teismas ydingai paskaičiavo permokÄ , remdamasis ieÅ¡kovės pateiktais vienaÅ¡aliÅ¡kai skaičiavimais. 7.8.

Taip pat ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad jai nustatyta atsakomybė yra neproporcinga. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju, esant ieÅ¡kovės kaltei, civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma net dalinai, o turi bÅ«ti visiÅ¡kai netaikoma, nes akivaizdu, jog atsakovė sÄ skaitas GLS numatyta tvarka iÅ¡raÅ¡inėjo tik dėl to, kad ieÅ¡kovė neteikė bÅ«tinos ir privalomos informacijos. Taigi sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos GLS numatyta tvarka tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovei liko tik 9 proc. nuo ieÅ¡kovės sumokėtų sumų (be PVM), visos ieÅ¡kovės sumokėtos sumos jau senai yra paskirstytos transliuotojams.

Todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista suma yra akivaizdžiai nepagrįsta. 7.9. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovė be jokio pagrindo kelia abejones bei, tikėtina, sÄ moningai klaidina teismÄ dėl aplinkybių, susijusių su piniginių lėšų, gautų iÅ¡ ieÅ¡kovės, paskirstymu. Lėšų paskirstymas yra iÅ¡imtinai atsakovės ir transliuotojų tarpusavio klausimas ir jis nėra bei negali bÅ«ti susijęs su tariamai atsakovės neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nepagrįstai įgytų lėšų grÄ Å¾inimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 10. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 22 d. sudaryta generalinė licencinė sutartis dėl retransliavimo kabeliais ir koduotais MMDS ir IPTV tinklais koordinavimo, bendrųjų terminų ir sÄ lygų Lietuvoje 2011, 2012 ir 2013 metais. NurodytÄ sutartį pasirašė tokie teisių turėtojai:

EBU TV kanalais transliuojančios organizacijos (RAI RADIOTELEVISIONE ITALIANA, FRANCE TELEVISION, ARTE G.E.I.E., CORPARATION RADIOTELEVISION ESPANIOLA ir RTV SLOVĖNIJA), VG MEDIA ir Media Group RTL Vokietijos kanalai (RTL TELEVISION GMBH, VOX Television GmbH („VOX“), N-tv Nachrichtenfrnsehen GmbH („n-tv“), RTL Disney Fernsehen GmbH & Co. KG („SuperRTL“) ir RTL 2 Fernsehen GmbH & Co. KG („RTL 2“). Taip pat aptariamÄ sutartį pasirašė autorinio atlyginimo surinkimo funkcijÄ atliekanti Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ra (LATGA) ir operatorė UAB „Init“.

11. GLS 1 punkte nustatyta, kad licencija retransliuoti TV kanalus, nurodytus vieningame programų sÄ raÅ¡e galioja nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

12. Pagal GLS 2 punktÄ , per visÄ Å¡ios sutarties galiojimo laikotarpį operatoriai įsipareigojo retransliuoti baziniame analoginiame ir (ar) baziniame skaitmeniniame pakete mažiausiai vienÄ programÄ , nurodytÄ vieningame programų sÄ raÅ¡e.

13. Vadovaujantis GLS 3.1 punktu, kiekvienų metų pradžioje operatoriai pateikia LATGAI, o taip pat teisių turėtojams retransliuojamų TV programų paketų sÄ raÅ¡Ä . Pateikiamas sÄ raÅ¡as turėtų bÅ«ti atnaujinamas kas ketvirtį, nurodant abonentų skaičių, tenkantį kiekvienam operatoriui.

14. Pagal GLS 3.2 punktÄ , pirmiau nurodyta informacija turėtų bÅ«ti pateikta LATGAI ir teisių turėtojams per 15 dienų pasibaigus kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui.

15. Pagal GLS 3.3 punktÄ LATGA įgaliota surinkti atlyginimÄ pagal kitÄ punktÄ . Suma mokama suteiktus paslaugas, keturiomis ketvirtinėmis įmokomis per 30 kalendorinių dienų po to, kai LATGA iÅ¡raÅ¡o PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

16. Pagal GLS 3.5 punktÄ , tuo atveju, kai pateikiama informacija nepakankama, LATGA vadovausis informacija, esančia paskutinėje sÄ skaitoje, pridedant prie jos 5 proc. Gavus trÅ«kstamÄ informacijÄ , gali bÅ«ti atliekami koregavimai, skirtumus paskaičiuojant kito ketvirčio sÄ skaitose (angl. in the invoice of the following quarters).

17. GLS 15 punkte įtvirtinta, kad Å¡i sutartis parengta dviem kalbomis: lietuvių ir anglų. Å alys sutinka, kad, interpretuojant sutartį, tik variantas anglų kalba yra teisiÅ¡kai privalomas ir turi virÅ¡enybę. 18. 2014 m. sausio 1 d. sudarytas priedas prie GLS. Jį sudarė teisių turėtojos (EBU transliuojančiųjų organizacijų TV kanalai (RAI COM S.p.A, FRANCE TELEVISION, ARTE G.E.I.E., CORPARATION RADIOTELEVISION ESPANIOLA), LATGA, kaip VG MEDIA sublicenciarė ir kaip atlyginimo surinkimo agentÅ«ra, ir operatorė UAB „Init“. Priedo prie GLS preambulėje įraÅ¡yta, kad sutarties Å¡alys susitarė dėl sutarties sÄ lygų, atsižvelgusios į tai, kad Media Group RTL Germany kanalai po 2013 m. gruodžio 31 d. nusprendė licencijuoti savo repertuarÄ individualiai (preambulės 4-as punktas).

19. Priedo 5 punkte Å¡alys susitarė, kad Å¡is priedas įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. Po Å¡ios datos sutartis automatiÅ¡kai pratęsiama kasmet, o visi tarifai kasmet didinami 5 proc., jeigu nė viena iÅ¡ Å¡alių nepraneÅ¡a apie sutarties nutraukimÄ arba nepareikalauja naujų derybų ne vėliau prieÅ¡ 6 mėnesius iki atitinkamų metų pabaigos. Tuo atveju, jei (derybomis) susitarimas nepasiekiamas iki tų metų pabaigos, operatorius įsipareigoja tęsti mokėjimus pagal vėliausius taikytinus tarifus, kol bus pasiektas naujas susitarimas. Kai pasiekiamas naujas susitarimas, tokie tarpiniai mokėjimai įskaitomi (į mokėjimus) pagal naujus sutartus tarifus.

20. Atsakovė ir autorių teisių turėtojai France Televisions, Corporation de Radio Y Television Espaniola, SA, ARTE G.E.I.E Association relative a la television europeenne (ARTE), RAI Radiotelevisione Italiana 2014 m. sausio 1 d. sudarė paslaugų sutartį, kurios 3 straipsnyje susitarė dėl autorių teisių turėtojų atsakovei mokėtino paslaugų mokesčių dydžio. Taip pat nurodytos sutarties 1 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kabelinės televizijos operatoriai ir (arba) bet kuris kitas trečiasis asmuo pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius LATGAI dėl savo autorių teisių, susijusių su licencinių sutarčių vykdymu, transliuotojai privalo užimti atsakovo pozicijÄ ir atlyginti visas iÅ¡laidas ir kitÄ rizikÄ , atsirandančiÄ dėl tokio ieÅ¡kinio.

21. Transliuotoja RTL Television GmbH, ieÅ¡kovė ir LKTA (Lietuvos kabelinės televizijos asociacija) 2014 m. sausio 15 d. pasirašė sutartį dėl transliuotojai priklausančių televizijos programų retransliavimo tvarkos ir sÄ lygų. Transliuotoja RTL International GmbH 2014–2019 metais iÅ¡rašė ieÅ¡kovei sÄ skaitas-faktÅ«ras už kanalų retransliavimÄ . IeÅ¡kovė jas apmokėjo (sumokėjo licencinį mokestį).

22. Atsakovė 2014 metais ieÅ¡kovei iÅ¡rašė tokias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už autorinį atlyginimÄ pagal GLS: 2014 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 72 543,05 Lt sumai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d; 2014 m. birželio 25 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 76 170,21 Lt sumai už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.; 2014 m. rugsėjo 23 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 23 163,44 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.; 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 24 321,62 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

23. Atsakovė 2015 metais ieÅ¡kovei iÅ¡rašė tokias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už autorinį atlyginimÄ pagal GLS: 2015 m. kovo 19 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 25 537,70 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.; 2015 m. birželio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 26 814,59 Eur sumai už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.; 2015 m. rugsėjo 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 28 155,32 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.; 2015 m. gruodžio 10 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 29 563,08 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

24. Atsakovė 2016 metais ieÅ¡kovei iÅ¡rašė tokias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už autorinį atlyginimÄ pagal GLS: 2016 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 31 041,24 Eur sumai už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.; 2016 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 32 593,31 Eur sumai už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.; 2016 m. rugsėjo 21 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 34 222,97 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.; 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 35 934,12 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

25. IeÅ¡kovė pateikė teismui iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ banko sÄ skaitos, taip pat SEPA mokėjimo orderių, atsakovės PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė 2014 m. sumokėjo atsakovei 90 555,40 Eur sumÄ pagal atsakovės 2014 m. kovo 25 d., birželio 25 d., rugsėjo 25 d. ir gruodžio 15 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras; 2015 metais – 110 070,69 Eur pagal 2015 m. kovo 19 d., birželio 22 d., rugsėjo 22 d. ir gruodžio 10 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras; 2016 metais – 133 791,64 Eur sumÄ pagal 2016 m. kovo 25 d., birželio 29 d., rugsėjo 21 d., gruodžio 8 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

26. Atsakovė pateikė lenteles, pagal kurias paskaičiavo licencinį mokestį, kurį turėjo sumokėti 2014, 2015 ir 2016 metais pagal deklaruotų abonentų skaičių, taikant 0,44 Eur tarifÄ už vienÄ kanalÄ vienam abonentui, neskaičiuojant mokesčio už RTL grupės kanalus: 2014 metais – 5 788,78 Eur, 2015 metais – 4 994,18 Eur, 2016 metais – 5 324,27 Eur.

27. Atsakovės Muzikos kÅ«rinių skyriaus vedėjas M. K. 2012 m. kovo 5 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad GLS sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos pagal ieÅ¡kovės pateikiamas ataskaitas apie retransliuojamas programas, abonentų skaičius ir programų paketus. IeÅ¡kovė nepateikė ataskaitų už 2011 metus, todėl sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos 5 proc. didesnė negu prieÅ¡ tai buvusios. LaiÅ¡ke taip pat nurodyta, kad už 2011 metus mokėtina suma yra 77 420,98 Lt (be PVM). Pateikus ataskaitÄ , sumos bus perskaičiuojamos, bet Å¡iÄ sÄ skaitÄ bÅ«tina apmokėti iki nurodyto termino.

28. Atsakovė 2014 m. vasario 17 d. raÅ¡te nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2011 m. liepos mėn. nepateikia informacijos apie retransliuojamus kanalus ir turėtÄ abonentų skaičių. Dėl tos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos pagal GLS 3.5 punktÄ . Atsakovė prašė pateikti ataskaitas su reikalinga informacija. Taip pat atsakovė nurodė, kad, remiantis GLS 3.6 punktu, atsakovė bus priversta atlikti auditÄ ir surinkti trÅ«kstamus duomenis.

29. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės 2015 m. sausio 21 d. skolų suderinimo akto matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės mokėtina suma yra 117 259,14 Lt. Atsakovė 2016 m. sausio 29 d. raÅ¡te „Dėl asociacijos LATGA finansinių ataskaitų audito už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.“ nurodė ieÅ¡kovei, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės mokėtina suma – 74 627,71 Eur. Pagal Å¡alių 2016 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo aktÄ , 2016 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovė skolinga atsakovei 7 303,44 Eur.

Atsakovė 2017 m. vasario 1 d. raÅ¡tu „Dėl asociacija LATGA finansinių ataskaitų audito už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.“ nurodė ieÅ¡kovei, kad jos mokėtina suma yra 43 142,91 Eur. Pagal Å¡alių 2018 m. vasario 6 d. skolų suderinimo aktÄ , 2017 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė skolinga 10 615,73 Eur sumÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės 2018 m. gruodžio 20 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto matyti, kad 2018 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovė skolinga atsakovei 57 783,44 Eur.

30. Ä® bylÄ pateikti elektroninių laiÅ¡kų kopijos. AGATA narystės ir paskirstymo skyriaus vyr. specialistas A. B. (A. B.) 2016 m. balandžio 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku priminė ieÅ¡kovei, jog laukia ataskaitos apie abonentų skaičių ir retransliuojamas TV programas už 2016 m. I ketvirtį.

31. Atsakovės Muzikos kÅ«rinių licencijavimo poskyrio specialistė D. P. 2016 m. gegužės 2 d. elektoriniame laiÅ¡ke nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė abonentų atskaitÄ balandžio 1 d., bet praÅ¡o pateikti „vadinamų kvadratukų“ ataskaitÄ ar bet kokia kita tinkama forma informacijÄ apie ieÅ¡kovės retransliuojamus kanalus, paketus ir konkretų abonentų skaičių. D. P. 2017 m. spalio 24 d. elektroniniame laiÅ¡ke praÅ¡o pateikti duomenis apie retransliuojamus kanalus, 2017 m. gruodžio 21 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodo, jog laukia galutinių paskaičiavimų dėl sutarties.

32. Atsakovė pateikė į bylÄ duomenų apie lėšų judėjimÄ 2013 m. rugpjūčio 24 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad atsakovė 2014 m. gegužės 8 d. pervedė transliuotojams: VG Media GmbH – 18 974,70 Eur, RTL Television GmbH – 105 811,20 Eur, RTVE Corporation Radio TV Espanola S.A. – 2 318,40 Eur, RAI Radiotelevisione Italiana Spa – 3 384 Eur, France Televisions S.A. – 558,90 Eur, ARTE GEIE Asssociation Relative a la Television Europeenne – 595,80 Eur; Corporación Radiotelevisión Espa?ola – 14 000 Eur, RAI COM S.p.A – 14 000 Eur, France Televisions – 1 087 Eur.

33. Atsakovė už iÅ¡ ieÅ¡kovės surinktÄ autorinį atlyginimÄ Ä¯ Lietuvos valstybės biudžetÄ už 2014–2016 metų laikotarpį sumokėjo iÅ¡ viso 58 039,43 Eur PVM.

34. Atsakovė pateikė įrodymų apie transliuotojams sumokėtÄ autorinį atlyginimÄ už 2014–2016 metus, kurį atsakovė paskirstė surinkusi atlyginimÄ iÅ¡ visų Lietuvos operatorių ir taip pat už transliuotojams iÅ¡mokėtÄ autorinį atlyginimÄ sumokėjo į Lietuvos valstybės biudžetÄ 10 proc. pelno mokestį (Pelno mokesčio 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (pažymos apie gautas pajamas ir Lietuvos Respublikoje sumokėtus mokesčius) (priedas Nr. 3 prie atsakovės 2020 m. birželio 8 d. pateiktų paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu).

35. Atsakovė sumokėjo transliuotojams ir į Lietuvos valstybės biudžetÄ tokias sumas: 35.1. už 2014 metus – RTVE Corporation Radio TV Espanola 11 221 Eur atlyginimo ir 1 122 Eur pajamų mokesčio, RAI Radiotelevisione Italiana 14 401 Eur atlyginio ir 1 440 Eur pajamų mokesčio, ARTE G.E.I.E. 2 026 Eur atlyginimo ir 203 Eur pajamų mokesčio, France Televisions 1 387 Eur atlyginimo ir 139 Eur pajamų mokesčio, VG Media GmbH 61 688 Eur atlyginimo ir 6 169 Eur pajamų mokesčio; 35.2. už 2015 metus – RTVE Corporation Radio TV Espanola 12 171 Eur atlyginimo ir 1 217 Eur pajamų mokesčio, RAI COM 14 149 Eur atlyginio ir 1 415 Eur pajamų mokesčio, ARTE G.E.I.E. 1 604 Eur atlyginimo ir 160 Eur pajamų mokesčio, France Televisions 1 168 Eur atlyginimo ir 117 Eur pajamų mokesčio, VG Media GmbH 80 709 Eur atlyginimo ir 8 071 Eur pajamų mokesčio; 35.3. už 2016 metus – RTVE Corporation Radio TV Espanola 21 184 Eur atlyginimo ir 2 118 Eur pajamų mokesčio, RAI COM 25 639 Eur atlyginio ir 2 564 Eur pajamų mokesčio, ARTE G.E.I.E. 1 021 Eur atlyginimo ir 102 Eur pajamų mokesčio, France Televisions 2 640 Eur atlyginimo ir 264 Eur pajamų mokesčio, VG Media GmbH 81 198 Eur atlyginimo ir 8 120 Eur pajamų mokesčio 36.

Atsakovė sau pasiliko 9 proc. atlygį už administravimo paslaugas (autorinio atlyginimo iÅ¡ Lietuvos operatorių surinkimÄ ir paskirstymÄ ) pagal 2014 m. sausio 1 d. d. paslaugų sutarties 2 straipsnio 1 dalį. Atsakovė nepateikė konkretaus nurodyto atlygio paskaičiavimo už 2014–2016 metus.

37. Atsakovė pateikė lentelę „SÄ skaitos judėjimas detaliai“, kurioje užfiksuota, kad už 2013 metus transliuotojams atsakovė sumokėjo 2014 m. gegužės 8 d. tokias sumas: VG Media GmbH – 18 974,70 Eur, RTL Television GmbH – 105 811,20 Eur, RTVE Corporation Radio TV Espanola S.A – 2 318040 Eur, RAI Radiotelevisione Italiana Spa – 3 384 Eur, France Telwevision S.A – 558,90 Eur, ARTE G.E.I.E. Association Relative a la Television Europeenne – 595,80 Eur, iÅ¡ viso – 131 643 Eur. NurodytÄ autorinį atlyginimÄ transliuotojams atsakovė paskirstė iÅ¡ lėšų, gautų iÅ¡ visų Lietuvos kabelinės televizijos operatorių.

38. Teismas įpareigojo atsakovę pateikti detalizacijÄ , kokia yra iÅ¡ ieÅ¡kovės surinkto ir transliuotojams paskirstyto autorinio atlyginimo dalis, taip pat kokia yra iÅ¡ ieÅ¡kovės surinkto atlyginimo už RTL grupės kanalus dalis. Atsakovė nepateikė detalizacijos, kokia paskirstyto autorinio atlyginimo dalis, surinkta iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė taip pat nepateikė detalizacijos (paskaičiavimo) apie tai, kiek autorinio atlyginimo už 2014–2016 metus surinko iÅ¡ visų Lietuvos kabelinės televizijos operatorių ir kokia yra iÅ¡ ieÅ¡kovės surinkto atlyginimo dalis už RTL grupės kanalus.

39. Atsakovė 2017 metais ieÅ¡kovei iÅ¡rašė tokias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už autorinį atlyginimÄ pagal GLS: 2017 m. kovo 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 37 730,83 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.; 2017 m. birželio 26 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 39 617,37 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; 2017 m. gruodžio 11 d. kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ -37 730,83 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.; 2017 m. gruodžio 11 d. kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ -39 617,37 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d.; 2017 m. gruodžio 22 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 1 138,71 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 1 053,40 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d.; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 998,18 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 858,79 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

40. Atsakovė 2018 gruodžio 31 d. ieÅ¡kovei iÅ¡rašė keturias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už autorinį atlyginimÄ pagal GLS už keturis metų ketvirčius – atitinkamai 901,73 Eur, 946,81 Eur, 994,15 Eur ir 1043,85 Eur, iÅ¡ viso – 3 886,54 Eur.

41. IeÅ¡kovės vadovas 2018 m. sausio 14 ir 19 d. elektroniniais laiÅ¡kais pateikė atsakovei (jos atstovui M. K.) ataskaitÄ apie UAB „Init“ abonentų skaičių ir retransliuotas TV programas 2014, 2015 ir 2016 metais, taip paprašė iÅ¡taisyti sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas už GLS programų licencijas už 2014, 2015 ir 2016 metus.

42. Atsakovės atstovas M. K. elektroniniu laiÅ¡ku atsakė ieÅ¡kovei, kad negalės pagelbėti dėl senų sÄ skaitų, kad LATGA veikia tik kaip atsiskleidusi tarpininkė, ji neturi atlyginimo už programas, o GLS Å¡alys yra licenciarai – visos iÅ¡vardytos televizijos.

43. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad pagal RTL Television GmbH iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras sumokėjo tokį licencinį mokestį už retransliuotus RTL grupės kanalus, taikant 0 proc. PVM: už 2014 m. I ketvirtį – 4 876,68 Eur; už 2014 m. II ketvirtį – 4 884,77 Eur; už 2014 m. III ketvirtį – 4 887,59 Eur; už 2014 metų IV ketvirtį – 4 858,55 Eur; už 2015 m. I ketvirtį – 4 642,94 Eur; už 2015 m. II ir III ketvirčius – 9 357,09 Eur; už 2015 m. IV ketvirtį – 4 553,17 Eur; už 2016 m. I ketvirtį – 4 229,82 Eur; už 2016 m. II ketvirtį – 4 229,83 Eur; už 2016 m. III ketvirtį – 4 229,83 Eur; už 2016 m. IV ketvirtį – 4 229,83 Eur; už 2017 m. I ketvirtį – 4229,83 Eur; už 2017 m. III ir IV ketvirčius – 9 439,50 Eur; už 2018 m. I ketvirtį – 4 586,14 Eur; už 2018 m. IV ketvirtį – 4 586,14 Eur; 2019 m. I ketvirtį – 4 586,14 Eur.

44. IeÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu kreipėsi į transliuotojÄ RTL Television GmbH, nurodė, kad atsakovė rinko atsiskaitymus už kanalų retransliavimÄ , todėl prašė atsakyti, ar Å¡i transliuotoja gavo kokių nors lėšų iÅ¡ asociacijos LATGA.

45. RTL Television GmBH 2020 m. sausio 13 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad Å¡iuo metu ji ir UAB „Init“ yra sudarę licencinę sutartį dėl teisės retransliuoti RTL kanalus UAB „Init“ tinklais Lietuvos teritorijoje nuo 2014 m. sausio 1 d. Taip pat nurodytame laiÅ¡ke paaiÅ¡kinta, kad nėra lygiagrečiai sudarytos sutarties su LATGA ir iÅ¡ jos RTL Television GmBH negavo autorinio atlyginimo nurodytu laikotarpiu. Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos 46. Atsakovė asociacija LATGA kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos teikiamus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus: 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. sausio 11 d. elektroninius laiÅ¡kus.

47. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

48. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktų elektroninių laiškų turiniu sprendžia, kad naujai pateikti dokumentai neturės lemiamos įtakos kilusio ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad ieškovė atsakovei neteikė ketvirčio ataskaitų (kai kurias iš jų pateikė praėjus ne vieneriems metams). Tuos pačius duomenis patvirtina ir byloje pateikti atsakovės elektroniniai laiškai, siųsti ieškovei, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas to neginčijo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra 2014-2016 metai, sprendžia, jog atsakovės pateikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai negali nei patvirtinti nei paneigti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, vadinasi nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl atsisako juos priimti. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų (dėl ieÅ¡kovės kaltės) 49. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė iÅ¡ esmės vienintelį nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentÄ , kad teismas nepagrįstai sumažino priteistų nuostolių dydį 37 procentais, visiÅ¡kai nepasisakė ir neargumentavo tokio sprendimo, taip pat nepagrįstai konstatavo ginčijamame sprendime ieÅ¡kovės kaltę.

50. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad pagal Å¡alis siejančios GLS nuostatas, ieÅ¡kovė (operatorė) turėjo pareigÄ pagal sutartyje nustatytus tarifus mokėti autorinį atlyginimÄ teisių turėtojams (sutartį sudariusiems televizijos programų transliuotojams), o atsakovė turėjo pareigÄ surinkti šį autorinį atlyginimÄ iÅ¡ operatoriaus ir paskirstyti jį (iÅ¡mokėti) teisių turėtojams (transliuotojams). GLS sutartis sudaryta 2012 m. birželio 22 d. Prie Å¡ios sutarties buvo prisijungusi taip pat ir transliuotoja RTL Television GmbH, kuri nuo 2014 m. sausio 1 d. iÅ¡ nurodytos sutarties iÅ¡stojo, pradėjusi savo kanalus licencijuoti individualiai.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal GLS atsakovė turėjo pareigÄ tinkamai paskaičiuoti autorinį atlyginimÄ už ieÅ¡kovės (operatorės) retransliuojamas TV teisių turėtojų programas, kiekvienÄ metų ketvirtį tinkamai iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir jas pateikti apmokėti ieÅ¡kovei (operatorei). O atsakovė pagal GLS turėjo prieÅ¡prieÅ¡inę sutartinę pareigÄ pateikti atsakovei ataskaitÄ apie abonentų skaičių ir jiems retransliuojamas TV programas, tam, kad atsakovė galėtų tinkamai paskaičiuoti autorinį mokestį ir iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

51. Byloje reikÅ¡minga aplinkybė, kad GLS nustatyti padariniai, atsirandantys tuo atveju, jeigu operatorius nepateikia atsakovei ataskaitos apie abonentus ir TV programas – atsakovė vadovaujasi informacija, esančia paskutinėje sÄ skaitoje ir prideda prie jos 5 proc., o gavusi trÅ«kstamÄ informacijÄ â€“ gali atlikti koregavimus – paskaičiuoti skirtumus kitų ketvirčių sÄ skaitose (GLS 3.5 punktas).

52. Dėl aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė yra teisi nurodydama, kad LATGA nuo 2014 m. sausio 1 d. neteko teisės atstovauti RTL Television GmbH transliuotojo ir jo vardu iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitų ir rinkti iÅ¡ ieÅ¡kovės bei kitų kabelinės televizijos operatorių pinigų už RTL Television GmbH programas bei reikalauti ataskaitų apie transliuotojo RTL Television GmbH retransliuojamas programas bei abonentų skaičių. Tačiau nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės pareiga teikti atsakovei ataskaitas apie retransliuojamas programas bei abonentų skaičių pasibaigė tik transliuotojos RTL Television GmbH atžvilgiu.

Ši aplinkybė nepanaikino pareigos ieškovei teikti atsakovei ataskaitas apie kitų transliuotojų programas ir abonentų skaičių (sutartį sudarė ir kitos autorių teisių turėtojos: France Televisions, Corporation de Radio Y Television Espaniola, SA, ARTE G.E.I.E Association relative a la television europeenne (ARTE), RAI Radiotelevisione Italiana). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas pagal GLS.

53. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). CK 6.205 straipsnyje nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ .

54. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant iÅ¡lygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

55. CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutarties neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai tenka.

56. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant CK 6.206 straipsnio normÄ pasisakyta, kad, sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi bÅ«ti įvertinti sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties Å¡alies veiksmai: pagal CK 6.206 straipsnį viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iÅ¡ viso netekti teisės naudotis teisių gynimo bÅ«dais arba jo galimybės gali bÅ«ti apribotos proporcingai veiksmų įtakai prievolės nevykdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010).

57. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neginčija aplinkybės, kad ji ketvirčio ataskaitas atsakovei rengė ir teikė nereguliariai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ragindavo ieškovę tokias ataskaitas pateikti. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2012, 2014, 2016, 2017 metais reikalavo ieškovę pateikti ataskaitas. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas paaiškino ataskaitų nepateikimo priežastis. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės vadovo nurodytos priežastys dėl kompiuterinių technologijų diegimo ir valiutos šalyje pasikeitimo, negali turėti esminės įtakos tinkamam pareigų pagal GLS vykdymui.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra verslo subjektas ir ji negali savo veiklos rizikos perkelti atsakovei ir pasiteisinti tuo, kad dėl jos pačios veiklos trūkumų netinkamai vykdyta arba iš viso nevykdyta pareiga pagal sutartį teikti atitinkamas ataskaitas atsakovei. Šis ieškovės elgesys pasireiškia neatsargumu, todėl žala atsirado taip pat ir dėl ieškovės kaltės.

58. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pati ieÅ¡kovė galėto ir turėjo imtis veiksmų žalai sumažinti, tačiau bÅ«dama ne itin atidi ir rÅ«pestinga to nepadarė, todėl privalo prisiimti iÅ¡ to kilusias teisines pasekmes.

59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs ieškovei priteistinos žalos dydį, niekaip neargumentavo savo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas išsamiai ir aiškiai nurodė tokio sumažinimo priežastis, įvertinęs ieškovės ir atsakovės kaltės santykį nagrinėjamoje byloje.

60. Apibendrinanti nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamo ginčo priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje ir pagrįstai konstatavęs ieÅ¡kovės kaltę, sumažino ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alÄ iki 200 000 Eur, todėl Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ keisti arba naikinti. Dėl (ne)tinkamo atsakovo byloje 61. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pirmiausia nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė asociacijÄ LATGA tinkama atsakove Å¡ioje byloje. Anot atsakovės, ieÅ¡kovė kėlė reikalavimÄ grÄ Å¾inti ne atsakovei, o kitiems asmenims, sumokėtus pinigus. Taip pat ginčas yra kilęs ne dėl lėšų paskirstymo, kÄ vykdė atsakovė, o dėl pačių sutartinių sumų. Todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas transliuotojams (tretiesiems asmenims), o ne asociacijai LATGA. Asociacija LATGA nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje, nes tikrieji ir galutiniai ieÅ¡kovės sumokėtų lėšų gavėjai buvo transliuotojai, kuriems atsakovė tik surinko ir paskirstė bei pervedė gautas lėšas.

Pagal GLS atsakovė veikė transliuotojų (teisių turėtojų) vardu. Ši atsakovės funkcija yra šalių sutarta savarankiška funkcija.

62. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu. Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama arba įstojus į bylÄ trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamÄ Å¡alį tinkama ar įstojus į procesÄ naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iÅ¡ pradžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai naujai į procesÄ Ä¯stojęs byloje dalyvaujantis asmuo praÅ¡o, kad byla bÅ«tų nagrinėjama toliau (4 dalis).

63. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieÅ¡kinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu arba nurodyti antrÄ jį atsakovÄ ir paaiÅ¡kinti netinkamos Å¡alies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylÄ gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25, 27 punktai; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktai).

64. Vertindamas atsakovo tinkamumÄ teismas turi atsižvelgti į Å¡alių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieÅ¡kinio turiniui, nustatyta, kad ieÅ¡kovas privalo iÅ¡dėstyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo nereikalaujama. IeÅ¡kovui iÅ¡dėsčius faktinį reikalavimo pagrindÄ , teismas, nagrinėdamas bylÄ , teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).

65. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu ir paaiÅ¡kinti netinkamos Å¡alies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiÅ«lius ieÅ¡kovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiÅ¡kinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir sudarantis pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).

66. Vertinant tai, ar asociacija LATGA nagrinėjamoje byloje yra tinkamas atsakovas, reikalinga įvertinti Å¡alių tarpusavio santykius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, pagal GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedÄ prie GLS, atsakovė veikė savo vardu. Ji yra autorinio atlyginimo surinkimo funkcijÄ atliekanti agentÅ«ra. Dėl to Å¡iÄ sutartyje nustatytÄ funkcijÄ atsakovė privalėjo vykdyti taip, kad nepažeistų sutarties ir nepadarytų žalos subjektui, iÅ¡ kurio surenka autorinį atlyginimÄ .

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad bÅ«tent atsakovė vykdė autorinio atlyginimo surinkimo funkcijÄ , apskaičiuodavo autorinį atlyginimÄ , pateikdavo sÄ skaitas apmokėjimui ieÅ¡kovei, gautas sumas paskirstydavo transliuotojams. Todėl atsakovės argumentas, kad nagrinėjamo ginčo atveju tinkamais atsakovais turėtų bÅ«ti laikomi transliuotojai, stokoja logikos ir pagrįstumo, kadangi Å¡ioje byloje ginčas kilo bÅ«tent dėl to ar tinkamai LATGA apskaičiavo autorinį atlyginimÄ ir pateikė sÄ skaitas apmokėjimui ieÅ¡kovei.

Nagrinėjamoje byloje nėra kilęs ginčas dėl autorinių teisių, susijusių su licencinių sutarčių vykdymu. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į bylÄ Ä¯traukti tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, pagrįstai nurodė, jog ginčas yra susijęs iÅ¡imtinai su bylos Å¡alių atsakomybe ir tarpusavio apmokėjimo klausimais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas atsakovės sutartinės pareigos pagal GLS ir jos priedÄ (pakeitimÄ ) sutartį paskaičiuoti, pareikalauti ir surinkti iÅ¡ ieÅ¡kovės autorinį atlyginimÄ už retransliuojamas TV programas tinkamo (netinkamo) įgyvendinimo ir su Å¡ios pareigos vykdymu (netinkamu vykdymu) susijusios bei ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo klausimai.

67. Dėl aukščiau nurodyto, pagrįsta manyti, kad asociacija LATGA yra tinkamas atsakovas byloje nagrinėjamo ginčo kontekste. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo atsakovės skundo tenkinimui Å¡ioje dalyje. Dėl ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo 68. Atsakovė, nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad ieÅ¡kovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo bei iÅ¡ esmės nepasirinko teisių gynimo bÅ«do, t. y. nenurodė, ko ji praÅ¡o – nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo, prievolės įvykdymo natÅ«ra, kt. Visgi bylÄ nagrinėjęs teismas ginčijamame sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ nagrinėja tik kaip reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir tenkintinas.

69. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , teismui pareiÅ¡kiamame ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas).

70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .

PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis). IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (lot. causa actiones; causa petendi).

Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

IeÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismÄ besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiÅ¡kai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis praÅ¡o iÅ¡ teismo, tačiau bet kokiu atveju ieÅ¡kinio dalykas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kovas nevykdo ar netinkamai vykdo procesinę pareigÄ tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , teismas gali taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

72. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad teismas, priimdamas ieÅ¡kinį ir rengdamas bylÄ teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos bÅ«tų aiÅ¡kios, ieÅ¡kinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai. Å ių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

73. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, pateiktame teismui ieÅ¡kinyje, aiÅ¡kiai nurodė faktines aplinkybes bei pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 318 310,50 Eur, kuriÄ anot ieÅ¡kovės, ji permokėjo atsakovei, pastarajai netinkamai apskaičiavus autorinį atlyginimÄ . Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė viso proceso metu nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra be kita ko svarbus prieÅ¡ingas Å¡aliai, kuri atsikerta į ieÅ¡kovo argumentus. Susipažinus su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį, tampa akivaizdu, kad atsakovei buvo aiÅ¡kios ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir ieÅ¡kovės pozicija, todėl atsakovės pareiga atsikirsti į ieÅ¡kinį pateikiant atsiliepimÄ nebuvo pažeista.

74. Nors ieÅ¡kovė konkrečiai ieÅ¡kinyje ir nenurodė ar ji praÅ¡o nuostolių atlyginimÄ , nepagrįsto praturtėjimo atlyginimÄ , prievolės įvykdymÄ natÅ«ra ir pan., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas dalykas yra susijęs su ieÅ¡kinio teisiniu vertinimu ir kvalifikavimu. O tai yra ne ieÅ¡kovės, o bylÄ nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo pareiga. Teisėjų kolegijos manymu, bylos nagrinėjimo ribos yra aiÅ¡kios, o ieÅ¡kinio dalykas apibrėžtas pakankamai suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai. Todėl Å¡ioje byloje nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs byloje taikytinÄ Ä¯statymo normÄ ir kvalifikavęs tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, peržengė ieÅ¡kinio ribas.

75. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, tiek ir pateiktus į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, įvertino atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė iÅ¡ esmės kitaip vertina tas pačias teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir vertinimo. Ä®rodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

76. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės skundÄ tenkinti Å¡ioje dalyje. Dėl ieÅ¡kinio senaties 77. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2019 m. gruodžio 30 d. Atitinkamai ieÅ¡kovė reikalavimus dėl patirtos žalos galėjo reikÅ¡ti tik už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Tuo tarpu visos 2014-2016 m. sÄ skaitos ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos iki Å¡ios datos (paskutinė sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2016 m. gruodžio 8 d.).

Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ginčo laikotarpiu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senačiai aktuali ne data, kai Å¡alis atsisakė tenkinti kitos Å¡alies reikalavimus, o kada kita Å¡alis sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovei nuo GLS sudarymo turėjo bÅ«ti žinoma jos pareiga teikti informacijÄ atsakovei, jai turėjo bÅ«ti žinomas turimų abonentų skaičius. Taigi ieÅ¡kovė iÅ¡ pačių sÄ skaitų (jeigu manė, kad juose nurodyta informacija ar atlikti paskaičiavimai yra neteisingi) jau galėjo ir turėjo sužinoti apie savo tariamÄ teisių pažeidimÄ , todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo prasidėti nuo kiekvienos sÄ skaitos gavimo dienos.

78. Kaip teisingai nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, tai yra teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymų leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

80. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad ieÅ¡kovės vadovas 2018 m. sausio 14 ir 19 d. elektroniniais laiÅ¡kais pateikė atsakovei (jos atstovui M. K.) ataskaitÄ apie UAB „Init“ abonentų skaičių ir retransliuotas TV programas 2014, 2015 ir 2016 metais, taip paprašė iÅ¡taisyti sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas už GLS programų licencijas už nurodytus metus. Atsakovės atstovas M. K. elektroniniu laiÅ¡ku atsakė ieÅ¡kovei, kad negalės pagelbėti dėl senų sÄ skaitų, kad LATGA veikia tik kaip atsiskleidusi tarpininkė, ji neturi atlyginimo už programas, o GLS Å¡alys yra licenciarai – visos iÅ¡vardytos televizijos. Taigi teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog atsakovė atsisakė koreguoti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pagal ieÅ¡kovės patikslintus duomenis apie abonentų skaičių ir TV kanalus, ieÅ¡kovė sužinojo 2018 metais gavusi atsakovės atstovo atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovė 2018 m. sausio mėn. elektroninius laiÅ¡kus.

81. Teisėjų kolegija su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo fakto, jog 2017 metais atsakovė perskaičiavo autorinį atlyginimÄ tik už pagal 2014 m. sausio 1 d. priedÄ prie GLS pasiraÅ¡iusių transliuotojų televizijos programas ieÅ¡kovei pateikus ataskaitÄ apie abonentus ir retransliuotas programas. Taigi, pagrįsta yra teigti, kad ieÅ¡kovė tikėjosi, jog atsakovė perskaičiuos autorinį atlyginimÄ ir už 2014, 2015 ir 2016 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimÄ pareikÅ¡tas tik 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau pripažintina, kad tai galėjo lemti objektyvios ir svarbios priežastys – prasidėjęs Å¡alių ginčas dėl iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų už autorinį atlyginimÄ ir jų perskaičiavimo galimybės. Atitinkamai tik gavusi neigiamÄ atsakymÄ iÅ¡ atsakovės, ieÅ¡kovė suprato, kad LATGA nebetikslins sÄ skaitų už 2014, 2015 ir 2016 metus, t. y. tik gavusi atsakovės atstovo elektroninį laiÅ¡kÄ .

Laikytina, kad nuo 2018 m. lapkričio 18 d. elektroninio laiÅ¡ko gavimo atsirado ieÅ¡kovės teisė reikÅ¡ti atsakovei ieÅ¡kinį, kadangi bÅ«tent nuo to momento tapo aiÅ¡ku, kad atsakovė nepasinaudos GLS 3.5 punktu ir nepakoreguos iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų.

82. Galiausiai nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad ieÅ¡kovė visuomet žinojo apie neteisingai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Tai, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma „+ 5 proc.“ taisyklė, ginčo tarp Å¡alių nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nėra nedetalizuojamos apskaičiuotos mokėtinos sumos. SÄ skaitose yra nurodoma viena suma, kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo apmokėti, nedetalizuojant iÅ¡ ko ji susideda, t. y. nenurodoma kokių transliuotojų naudai kokia konkreti suma yra renkama. Todėl vien tas faktas, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad sÄ skaitos yra didinamos 5 procentais, neįrodo, jog atsakovei buvo žinoma, kad iÅ¡ jos yra renkamas mokestis už RTL grupės kanalus.

83. Apibendrinant nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ teisme, praleido įstatyme numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atsakovės skundas Å¡ioje dalyje taip pat netenkinamas. Dėl nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų 84. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

85. Civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Taigi, sutartyje nesant iÅ¡lygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

86. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimÄ , gali pasireikÅ¡ti įvairiai. Ä®prastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobÅ«džio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rÅ«Å¡ies ir Å¡alių aptartų konkrečių sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 34 punktas).

87. Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

88. Atsakovė skunde nurodė, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovės teigimu, ji tiesiog vykdė jai GLS nustatytas funkcijas, todėl atsakovės veiksmai yra teisėti. Jei atsakovės elgesys bÅ«tų buvęs kitoks, ji bÅ«tų pažeidusi GLS sÄ lygas bei kitų asmenų interesus, nesurinkusi atlyginimo, ji turėtų atsakyti prieÅ¡ kontrahentus – transliuotojus, o taip pat pažeistų ir autorių teisių turėtojų teises, kurių apsaugai ir užtikrinimui ir buvo sudaryta GLS. Tam, kad atsakovė galėtų iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas už programų retransliavimÄ , aiÅ¡kiai sutartais terminais iÅ¡ ieÅ¡kovės ji turėjo gauti aiÅ¡kiai sutartÄ informacijÄ .

89. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais. Tai, kad atsakovė vykdė jai GLS nustatytas funkcijas, ginčo tarp bylos Å¡alių nėra. Esminis momentas yra tas, ar atsakovė turėjo teisę rinkti atlyginimÄ už RTL grupės kanalus, pastarajai iÅ¡stojus iÅ¡ GLS sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu – atsakovė tokios teisės neturėjo, todėl ji negali teisintis tinkamai vykdžiusi GLS sutartį.

90. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad atsakovė kiekvieno metų ketvirčio PVM sÄ skaitose faktÅ«rose autorinį atlyginimÄ didino 5 proc. Ginčo dėl to byloje nėra. IeÅ¡kovė kvestionuoja atsakovės pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras ne tuo pagrindu, kad ji neturėjo teisės autorinį atlyginimÄ didinti 5 proc., kaip bando teigti atsakovė, o bÅ«tent tuo, jog ji neturėjo teisės rinkti atlyginimo už RTL grupės kanalus. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo priedas prie GLS ir Å¡ios sutarties Å¡alimi nebebuvo transliuotoja RTL Television GmbH.

Atsakovė tai žinojo, nes tai aiÅ¡kiai įraÅ¡yta 2014 m. priedo prie GLS preambulės 3 punkte. Taigi atsakovė už 2014–2016 metus iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir reikalavo sumokėti autorinį atlyginimÄ , jį didino 5 proc. taip pat ir už RTL grupės kanalus, nors nebeatstovavo teisių turėtojos RTL Television GmbH. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad Nuo 2014 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovė autorinį atlyginimÄ mokėjo tiesiogiai RTL Television GmbH pagal jų atsiųstas sÄ skaitas.

Taip pat byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. RTL Television GmbH jokių apmokėjimų iÅ¡ asociacijos LATGA negavo. Pati atsakovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad lėšos RTL Television GmbH buvo mokamos tik už 2013 m., kai atsakovė tarpininkavo tarp RTL Television GmbH ir ieÅ¡kovės. Akivaizdu, kad transliuotojai RTL Television GmbH iÅ¡stojus iÅ¡ GLS ieÅ¡kovės mokamo autorinio atlyginimo bendras dydis sÄ skaitose turėjo sumažėti, tačiau nesumažėjo Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė dėl autorinio atlyginimo surinkimo paslaugos sudarė 2014 m. sausio 1 d. paslaugų sutartį su autorių teisių turėtojomis, kurios iÅ¡vardytos aptariamoje sutartyje, bet RTL Television GmbH nėra Å¡ios sutarties Å¡alis (sutartį sudarė tokios autorių teisių turėtojos:

France Televisions, Corporation de Radio Y Television Espaniola, SA, ARTE G.E.I.E Association relative a la television europeenne (ARTE), RAI Radiotelevisione Italiana).

91. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju yra nustatyti, kadangi atsakovė netinkamai vykdė 2014 m. sausio 1 d. priede prie GLS jai nustatytÄ autorinio atlyginimo surinkimo funkcijÄ . Laikytina, kad atsakovė neįrodė Å¡ioje byloje, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, ar bet kokių kitų objektyvių priežasčių, todėl viena iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų yra nustatyta.

92. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ , į tai, kad atsakovė yra verslininkė, sprendžia, jog jos kaltė yra preziumuojama. Kaip jau nurodyta, sutartyje nesant iÅ¡lygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti likusias atsakomybės sÄ lygas – nagrinėjamo ginčo atveju tai žala ir priežastinis ryÅ¡ys.

93. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jos ieškinio tenkinti šioje dalyje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

94. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad ieÅ¡kovė 2014 metais sumokėjo atsakovei 90 555,40 Eur, 2015 metais – 110 070,69 Eur, 2016 metais – 133 791,64 Eur. IeÅ¡kovė už 2014 metus turėjo sumokėti atsakovei bendrÄ 5 788,78 Eur sumÄ ir 5 proc. padidinimÄ (pagal GLS 3.5 punktÄ ), todėl permoka už 2014 metus yra 84 477,4 Eur (90 555,40 - 6 078). IeÅ¡kovė už 2015 metus turėjo sumokėti atsakovei 4 994,18 Eur sumÄ ir 5 proc. padidinimÄ (pagal GLS 3.5 punktÄ ), todėl už 2015 metus ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 104 826,69 Eur (110 070,69 – 5 244).

IeÅ¡kovė už 2016 metus turėjo sumokėti atsakovei 5 324,27 Eur sumÄ 5 proc. padidinimÄ (pagal GLS 3.5 punktÄ ), todėl už 2016 metus ieÅ¡kovė permokėjo atsakovei 128 200,64 Eur (133 791,64 – 5 591). IÅ¡ viso ieÅ¡kovė už 2014–2016 metus permokėjo atsakovei 317 504,73 Eur (84 477,4 + 104 826,69 + 128 200,64). Teismas konstatavo, kad nurodytÄ permokÄ atsakovė gavo neteisėtai, t. y. pažeisdama GLS ir 2014 m. sausio 1 d. priedo prie GLS sutartines nuostatas, todėl Å¡is ieÅ¡kovės lėšų (turto) netekimas yra ieÅ¡kovės nuostoliai.

95. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieÅ¡kovė, atlikdama permokos skaičiavimÄ savo vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktose lentelėse, neskaičiavo pagal GLS privalomo 5 proc. sÄ skaitų sumų didėjimo. Tuo tarpu teismas, atlikdamas žalos skaičiavimÄ , netinkamai įvertino šį didėjimÄ , nes ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodytas sumas didino 5 proc. tik vienÄ kartÄ už visus vienerius metus, nors atsakovė sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėjo keturis kartus į metus, todėl sumos turėjo didėti 5 procentais keturis kartus per metus. Taigi, teismo atlikti žalos skaičiavimai, paremti ieÅ¡kovės pateiktais vienaÅ¡aliÅ¡kais nepagrįstais duomenis, yra klaidingi.

96. Žala yra savarankiÅ¡ka civilinės atsakomybės sÄ lyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

97. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė kvestionuodama tiek pirmosios instancijos teismo skaičiavimÄ , tiek ieÅ¡kovės pateiktas lenteles, nepateikia jokių savo pačios skaičiavimų ar lentelių procesiniuose dokumentuose dėstomai pozicijai argumentuoti / pagrįsti. Apeliantė Å¡ioje dalyje pagrinde nurodo abstrakčius ir jokiais skaičiavimais nepagrįstus argumentus kvestionuodama teismo sprendimÄ . Ir nors ieÅ¡kinio įrodinėjimas yra ieÅ¡kovės pareiga, visgi pagrįsti savo atskirtumų argumentus privalo atsakovė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti detalizacijÄ , kokia yra iÅ¡ ieÅ¡kovės surinkto ir transliuotojams paskirstyto autorinio atlyginimo dalis, taip pat kokia yra iÅ¡ ieÅ¡kovės surinkto atlyginimo už RTL grupės kanalus dalis. Å ių duomenų atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė taip pat nepateikė detalizacijos (paskaičiavimo) apie tai, kiek autorinio atlyginimo už 2014–2016 metus surinko iÅ¡ visų Lietuvos kabelinės televizijos operatorių ir kokia yra iÅ¡ ieÅ¡kovės surinkto atlyginimo dalis už RTL grupės kanalus.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė sÄ moningai nepateikė tokių duomenų, kadangi jie galimai galėjo patvirtinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje dėstomas atsakovei nepalankias aplinkybės. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovė 2017 metais perskaičiavo autorinio atlyginimo dydį, tik patvirtino, jog atsakovė pripažino neteisėtai skaičiavusi ir teikusi ieÅ¡kovei sÄ skaitas už transliuotojos RTL Television GmbH kanalus.

98. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylÄ pateiktais ieÅ¡kovės skaičiavimais, raÅ¡ytiniais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais, neturi pagrindo su jais nesutikti. Visgi, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su atsakovės argumentus, kad pagal teismo skaičiavimÄ gauname, jog ieÅ¡kovės mokėtina suma atsakovei už 2014-2016 metus pagal ieÅ¡kovės pateiktus skaičiavimus padidinta 5 procentais įvertinus mokėtinÄ metinę sumÄ , o ne kas ketvirtį, kaip tai numato GLS. Tačiau nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad konstatavus tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės veiksmus netinkamai vykdant GLS nuostatas, priteistos žalos dydis buvo galiausiai sumažintas. Todėl esminės reikÅ¡mės aritmetiniai skaičiavimo netikslumai pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi.

99. Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų dėl abonentų skaičiaus didėjimo ir kad skaičiuojant žalÄ , bÅ«tina iÅ¡skaičiuoti PVM. PVM apskaičiavimas ir sumokėjimas yra teisės aktuose numatyta prievolė, taigi atsakovė turėjo pareigÄ apskaičiuoti PVM ir jį sumokėti valstybei. Tuo tarpu ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ pagal PVM apskaitos taisykles turėjo atskaityti – sumažinti savo mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM arba Å¡iÄ sumÄ susigrÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto.

Vadinasi, PVM suma negali bÅ«ti laikoma nepagrįstu praturtėjimu ar tariama žala. Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. 100. Nagrinėjamu aspektu kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį ir neperduoda joje nurodytų daiktų, o pirkėjas dėl tos pačios rÅ«Å¡ies daiktų sudaro pakeičiančiÄ sutartį, atlygintinais nuostoliais kainų skirtumo forma yra skirtumas tarp visos sumos, kuriÄ pirkėjas bÅ«tų sumokėjęs, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta, ir visos sumos, už kuriÄ pirkėjas nusipirko tos pačios rÅ«Å¡ies prekes brangiau.

Kainų skirtumas, pirkėjo sumokėtas prekei įsigyti, ir yra jo patirtas nuostolis. Neįskaičius PVM į kainų skirtumÄ , pirkėjui nebÅ«tų kompensuotas visas kainų skirtumas dėl jo sumokėtos didesnės kainos už prekes, o tai prieÅ¡tarautų visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-684/2015). Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė į bylÄ kartu su atsakovės iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis faktÅ«romis pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius atsakovei atliktus mokėjimus, įskaitant PVM.

Taigi, atsakovės teiginys, kad PVM negali bÅ«ti įskaitomas į ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja visiÅ¡ko nuostolio atlyginimo principui. 101. Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus dėl ieÅ¡kovei priteistų nuostolių dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė patirtos žalos dydį įrodė, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė įrodė trečiÄ jÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ . 102. Galiausiai atsakovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytas ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis niekaip nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės veiksmais.

Å ioje dalyje teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais. 103. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. 104. Nagrinėjamu aspektu, vertinant priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jeigu atsakovė į ieÅ¡kovei pateikiamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nebÅ«tų įtraukusi autorinio atlyginimo už atsakovės neatstovaujamos transliuotojos RTL grupės kanalus, tai ieÅ¡kovė nebÅ«tų sumokėjusi nurodyto atlyginimo ir atitinkamai nepatyrusi nuostolių.

Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės neteisėti veiksmai ir ieÅ¡kovės patirti nuostoliai nagrinėjamo ginčo atveju yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu ir daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegija neturi pagrindo. 105. Apibendrinant visus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo civilinės atsakomybės buvimo sÄ lygas bei nusprendė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisti nuostolių atlyginimÄ .

Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 106. Tiek ieÅ¡kovė UAB „Init“, tiek atsakovė asociacija LATGA apeliaciniuose skunduose pateikė praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad abiejų Å¡alių apeliančių skundai yra atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, sprendžia, jog apeliantės neįgijo teisės į už apeliacinius skundus sumokėtus žyminius mokesčius bei advokato teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant apeliacinius skundus atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 107. Už atsiliepimo į atsakovės asociacijos LATGA apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė UAB „Init“ advokato teisinei pagalbai sumokėjo 1 815 Eur.

Pateikė apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. 108. Už atsiliepimo į ieÅ¡kovės UAB „Init“ apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovė asociacijÄ LATGA advokato teisinei pagalbai sumokėjo 1 022,45 Eur. Pateikė apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. 109. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ , maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju sudaro 1 891,24 Eur sumÄ . Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodomÄ dydį sprendžia, kad abi Å¡alys įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimÄ , atlyginimÄ . 110.

Ä®skaičius ieÅ¡kovei ir atsakovei priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 792,55 Eur (1 815 Eur – 1 022,45 Eur). Dėl bylos procesinės baigties 111. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ teismo sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimÄ , neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės asociacijos LATGA (juridinio asmens kodas 110061038) 792,55 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės UAB ,,Init“ (juridinio asmens kodas 132658751) naudai. Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Aldona Tilindienė