2018-05-17 Nr. AB-9843-3-61-3-02524-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-347-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02524-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. T. ir A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. T. ir A. T. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. T. ir A. T. (toliau – ir pareiškėjai) 2017 m. liepos 24 d. teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. BR6-1797414 ir atsakovo pareiškėjams pritaikytas sankcijas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Pareiškėjai 2018 m. kovo 15 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų prašymą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų apeliacinį skundą kaip pateiktą praleidus vieno mėnesio terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjai neprašė atnaujinti šį praleistą terminą.

Pareiškėjai 2018 m. kovo 20 d. pateikė prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti, kuriame paaiškino manę, jog teismo sprendimas skundžiamas per 30 kalendorinių dienų terminą, todėl prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir priimti jų apeliacinį skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nusprendė netenkinti pareiškėjų R. T. ir A. T. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti jų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo.

Teismas nustatė, kad skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjų atstovui advokatui G. B. per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųstas 2018 m. vasario 13 d., jame aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo terminas ir tvarka. Administracinių teismų praktikoje netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas pats savaime nelaikytinas aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo asmens valios nepriklausiusių priežasčių. Todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkintas, o apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjai R. T. ir A. T. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti jų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo.

Pareiškėjų nuomone, aplinkybė, kad jie klaidingai manė apeliaciniam skundui pateikti turintys 30 dienų, o ne 28 dienas, neturėtų būti priežastimi neleisti jiems pasinaudoti teise į apeliaciją, kuri yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia, kad būtų panaikintas atsakovo 2017 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. BR6-1797414 ir jiems pritaikytos sankcijos.

Pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjų apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo kaip paduoto praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjai teigia, kad jie klaidingai apskaičiavo terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau tai neturėtų būti priežastimi nepriimti jų apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) laikantis įstatymo įtvirtintų apeliacinių skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 65 straipsnio 1–3 dalių nuostatas dėl vieno mėnesio termino pasibaigimo, yra akcentavęs, jog vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data arba nurodant įvykį. Jeigu mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos (t. y. atitinkančios termino pradžios dieną) dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Šių taisyklių yra privaloma laikytis neatsižvelgiant į tai, kokį skaičių dienų turi mėnuo ar mėnesiai, per kuriuos yra skaičiuojamas vieno mėnesio procesinis terminas, t. y. vieno mėnesio terminas neturėtų būti skaičiuojamas dienomis (žr., pvz., 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-113-602/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-171-552/2018).

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. vasario 13 d., todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl minėto teismo sprendimo paduoti buvo 2018 m. kovo 13 d. Pareiškėjai (jų atstovas advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo padavė 2018 m. kovo 15 d. (žyma ant elektroninio dokumento, III t., b. l. 181). Pareiškėjai apeliacinį skundą padavė praleidę terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jų apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Šiuo atveju pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžia tuo, jog jie klaidingai apskaičiavo šį terminą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016). Šioje byloje pareiškėjams atstovauja advokatas, kuris, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, galėjo žinoti tokias elementarias skundų padavimo taisykles kaip terminai apeliaciniam skundui paduoti. Byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjų (jų atstovo) valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti jų apeliacinį skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. T. ir A. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė