2019-02-13 Nr. AB-6628-3-61-3-03376-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-59-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03376-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rudalita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. VILRS-1118; 2) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. csprl-185; 3) įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. 10/167562 7.1 punkte įregistruotą juridinį faktą – „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turinti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“ su kitais šio punkto įrašais.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuosavybės teise valdo statinius (sargo namelį ir automobilių saugojimo aikštelę), esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir ginčo statiniai). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 įpareigojo pareiškėją per du mėnesius likviduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančius statinius, taip pat nusprendė, jog, pareiškėjui neįvykdžius sprendimo dėl statinių nugriovimo per nustatytą terminą, Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus Bendrovės lėšomis ir išieškoti iš pareiškėjo reikiamas lėšas. 2004 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kuriuo antstoliui buvo pavesta įvykdyti 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimą dėl statinių nugriovimo. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija neatliko veiksmų, būtinų sprendimo vykdymui, antstolis 2005 m. kovo 22 d. patvarkymu grąžino 2004 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu pareiškėjui priklausančių statinių registro duomenų bylose atlikti įrašą nurodant, kad 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimu pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti ginčo statinius. Registrų centras 2005 m. gegužės 24 d. atliko įrašą registro duomenų banko išrašo 7.1 punkte: „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas“.

3. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija per pastaruosius 12 metų taip ir neįvykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo, šio sprendimo vykdomoji byla buvo nutraukta 2005 m. kovo 22 d. antstolio patvarkymu, todėl faktiškai sprendimas dėl nugriovimo nėra ir nebegali būti vykdomas, todėl, pareiškėjo nuomone, nebesukelia teisinių pasekmių ginčo statinių statusui, vykdomosios senaties terminas praleistas, teismo sprendimas nebeturi juridinės galios.

4. Bendrovės teigimu, Registrų centras neatsižvelgė į aplinkybę, jog konkretus rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kad teismo sprendimas yra nebevykdytinas, neegzistuoja, nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo vykdymas tapo negalimu ne dėl individualaus teisės akto priėmimo, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų pagrindu.

5. Atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių juridinio fakto pasibaigimą. Tai, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo terminai, nurodyti CPK 606 straipsnio 2 dalyje, yra pasibaigę, nepatvirtina fakto, jog teismo sprendimas yra negaliojantis, taip pat, kad šis sprendimas nebus vykdomas pasinaudojus CPK 608 straipsnyje įtvirtinta praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Teisės aktai nesuteikia teisės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pačiam vertinti tam tikrų faktų ir aplinkybių egzistavimo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su juo nesutinka Komisijos 2016 m. liepos 25 d. sprendime Nr. csprl-185 išdėstytais motyvais.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagristą.

9. NŽT nurodė, kad teisės aktai nenustato teismo sprendimo galiojimo laike ribų, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas, nepaisant jo priėmimo laiko, yra galiojantis ir vykdytinas. CPK nustatytas terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti nėra naikinamasis ir nepaneigia galimybės jį atnaujinus kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, todėl šio termino praleidimas nepanaikina teismo sprendimo teisinės galios.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo statiniai vis dar nėra nugriauti, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad ginčo juridinis faktas yra išnykęs. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 yra įsiteisėjęs ir galiojantis, tad įpareigojimas nugriauti statinius vis dar nėra išnykęs, todėl ir Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie tokį įpareigojimą negali būti panaikinti. Tai, jog pareiškėjas neįvykdė teismo sprendimo per nurodytą terminą, o NŽT iki šios dienos nepasinaudojo teismo suteikta teise įgyvendinti nurodytą teismo sprendimą, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas neteko galios.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas juridinis faktas galėtų būti išregistruotas tuo atveju, jei būtų įvykdytas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas, t. y. būtų nugriautas sargo namelis bei likviduota automobilių stovėjimo aikštelė ir atsakovui būtų pateikti tai patvirtinantys dokumentai, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju vien tik teismo sprendimo vykdymo senaties termino suėjimas nesudaro pagrindo išregistruoti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo pagrindu įregistruoto judrinio fakto. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išregistruoti ginčo juridinį faktą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Rudalita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Išieškotojui nepateikus teismo sprendimo vykdyti per įstatyme numatytą penkerių metų terminą ir teismui šio termino neatnaujinus, teismo sprendimo priverstinis įvykdymas iš esmės tampa neįmanomu, nes jokios kitos priverstinio teismo sprendimo įvykdymo priemonės, praleidus įvykdymo senaties terminą, įstatyme nenumatytos. NŽT 2016 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pagal 2004 m. Teismo sprendimą pateikti vykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1875-833/2017 atmetė NŽT pareiškimą kaip nepagrįstą.

14.2. Pirmosios instancijos teismas ginčo juridinio fakto panaikinimą sieja su aplinkybe, kurios NŽT negali įgyvendinti. Apelianto vertinimu, šiuo atveju yra pažeidžiamas principas, jog iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma,bei protingumo ir teisingumo principai.

14.3. Teismas, darydamas išvadą, kad sprendimo vykdymo senaties terminas nedaro įtakos sprendimo galiojimui, paneigia senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti instituto prasmę ir reikšmę. Senaties terminais, įskaitant senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti, yra užtikrinamas tiek išieškotojo, tiek skolininko teisių balansas, kad vykdymo procese būtų laikomasi teisinės valstybės principų (teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt.) ir vykdymo sistema būtų efektyvi.

14.4. Teismas nepagrįstai siaurinančiai aiškina NTRĮ 12 straipsnio nuostatą. NTRĮ 12 straipsnio 7 punktas sieja registruotinus teismo sprendimus ne su jų įvykdymo ar neįvykdymo faktu, tačiau su teismo sprendimo ar nutarties daroma įtaka statinio statusui. Apelianto nuomone, teismo sprendimo galią faktiškai nustato ir apibrėžia galimybė tokį sprendimą įvykdyti. Pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiškinimas sąlygoja situaciją, kai iš esmės tik įvykdyti sprendimai gali būti laikomi nebedarantys įtakos daikto juridiniam statusui. Tačiau toks teisės aiškinimas nėra suderinamas su CPK 606 straipsnio 2 dalimi, kuri apibrėžia sprendimo vykdytinumą laike. Teismo pateiktas teisės aiškinimas sudaro prielaidas teisiniam neapibrėžtumui ir neužtikrintumui.

15. Atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, teisės aktai nesuteikia teisės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pačiam vertinti tam tikrų faktų ir aplinkybių egzistavimo. Bendrovė nepagrįstai plečiamai aiškina Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisių ir pareigų ribas, reikalaudama vertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį, teisinę galią, jo vykdymo galimybes.

17. Registrų centras, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodo, jog tai, kad teismo sprendimas negali būti pateiktas vykdyti priverstinai CPK nustatyta tvarka, nereiškia, jog sprendime nurodytų veiksmų Bendrovė arba NŽT negali atlikti savarankiškai, ir kad dėl to teismo sprendimas prarado savo teisinę galią. Aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1875-833/2017 atmetė NŽT pareiškimą dėl praleisto CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino atnaujinimo, nereiškia, kad NŽT negali šio sprendimo įvykdyti savarankiškai. Pareiškėjas koncentruodamasi tik į priverstinio sprendimo vykdymo termino pasibaigimą, nepagrįstai teismo sprendimą laiko praradusiu teisinę galią, taip paneigdamas CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. NŽT, be jo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytų motyvų, nurodo, kad neesant duomenų, patvirtinančių juridinio fakto atsiradimą ar pasibaigimą, Nekilnojamojo turto registro teritorinis registratorius neturi pagrindo keisti įrašų viešajame registre, todėl atsakovas pagrįsti atsisakė išregistruoti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio išregistravimas siejamas išimtinai tik pareiškėjo samprotavimais ir teisės aktų interpretacijomis. Apelianto nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-1875-833/2017, kuria atsisakyta atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti, nėra įsiteisėjusi, nes dėl jos paduotas atskirasis skundas, be to, teismo sprendimas savo vykdytinumo savybės neprarastų ir tuomet, jei terminas vykdomajam dokumentui pateikti nebūtų atnaujintas, kadangi tokiu atveju teismo sprendimas būtų vykdytinas, tik ne priverstinai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymo iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti juridinį faktą „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turinti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“ su kitais šio punkto įrašais.

21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 įpareigojo AB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius statinius – sargo namelį bei automobilių saugojimo aikštelę. Be to, teismas nustatė, kad AB „Rudalita“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus AB „Rudalita“ lėšomis ir išieškoti iš AB „Rudalita“ reikiamas išlaidas (b. l. 15–19).

22. Minėto teismo sprendimo pagrindu 2005 m. gegužės 24 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turinti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“, kurio aprašymas – „Dėl įpareigojimo likviduoti sargo namelį bei automob. saugojimo aikštelę“ (toliau – ir juridinis faktas, b. l .13–14).

23. Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamu 2016 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. VILRS-1118 (toliau – ir Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas) netenkino pareiškėjo prašymo išregistruoti juridinį faktą tuo pagrindu, kad teismo sprendimas nebevykdytinas ir juridinis faktas yra išnykęs, motyvuodamas tuo, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėto juridinio fakto pasibaigimą (b. l. 10). Komisija 2016 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. csprl-185 atmetė pareiškėjo skundą dėl Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo panaikinimo (b. l. 11–12).

24. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (16 str. 4 d.).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovui jokių dokumentų, patvirtinančių juridinio fakto pabaigą, nepateikė. Todėl konstatuotina, kad atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė išregistruoti juridinį faktą.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.

27. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju juridinis faktas įregistruotas įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris nėra įvykdytas, pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 buvo ne tik įtvirtinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisė, AB „Rudalita“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atlikti sprendime nurodytus veiksmus, bet pirmiausia pati Bendrovė buvo įpareigota per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius statinius – sargo namelį bei automobilių saugojimo aikštelę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 yra įsiteisėjęs ir galiojantis, tad įpareigojimas nugriauti ginčo statinius vis dar nėra išnykęs. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1248-656/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34172-2016-5) yra patenkintas pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimas ir atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 pateikti vykdyti.

28. Konstatavus, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išregistruoti juridinį faktą, atsižvelgiant į teismo sprendimo privalomumą, taip pat į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pratęstas terminas vykdomajam dokumentui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 pateikti vykdyti, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai, susiję su teismo sprendimo vykdymo senatimi.

29. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė