2016-06-13 Nr. AB-12826-3-64-3-00596-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-519-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00596-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. J. 2016 m. kovo 2 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 2-4, 52-55), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kurio pagrindu suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai Nr. 428-1 ir 428-2.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo J. J. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, atsisakė priimti, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas priėmė.

Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai. Žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, jog šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kurios laikymasis bei pasinaudojimas ja suponuoja ir atitinkamų procesinių teisinių pasekmių atsiradimą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kurio pagrindu suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai Nr. 428-1 ir 428-2, nepateikęs skundo NŽT vadovui, nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovui atnaujinus terminą paduoti skundą dėl šio įsakymo (ar jo dalies) panaikinimo ir tokį skundą išnagrinėjus, toks ginčas gali būti nagrinėjamas teisme.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir įpareigoti teismą priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo nuostatas, nepagrįstai rėmėsi LVAT 2016 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2500-624/2015 pateiktais išaiškinimais.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas tinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad ginčijamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymui Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 apskųsti taikytina privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties dalies, kuria Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčui dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 panaikinimo yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėja nepasinaudojo, todėl reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.). Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).

Žemės reformą, pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Galutinius sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių institucijų ar kitų įstatymų nustatytų institucijų sprendimais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., 17 str.).

Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir Tarnybos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 dėl kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kuriuo, be kita ko, patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai, nustatant jiems pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą (pobūdį) ir specialiąsias naudojimo sąlygas. Šiame sąraše yra nurodyti ir pareiškėjui suformuoti žemės sklypai (sąrašo 4 ir 5 eilutės). Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju skundas dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 panaikinimo teismui paduotas jau po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl tokio skundo nagrinėjimui netaikytina Žemės reformos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka, kadangi, kaip jau minėta, ta tvarka taikoma skundams dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti skundo dalį dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo skundo dalis dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 panaikinimo perduodama pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti šios skundo dalies priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti reikalavimo panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė