daf730d1-c658-4dd5-b7ff-a7eebdc809a4 · Kauno apygardos teismas

      Baudžiamoji byla Nr. 1S-1398-594/2016        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.;    (S)         2.5.19. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B.

D. (toliau – B. D.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimÄ Nr. 93-627 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo B. D., n u s t a t ė : B. D. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas galutine subendrinta 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. rugsėjo 12 d.

Komisijos nutarimu Nr. 93-627 nutarta taikyti nuteistajam B. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis B. D. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 93-627 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimÄ , rėmėsi ne konkrečiais Komisijos nutarime ir jo asmens byloje esančiais įrodymais, bet savo asmenine nuomone, dėl ko skundžiamas procesinis sprendimas laikytinas neteisėtu. KomisijÄ , sprendžiančiÄ nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , sudaro kvalifikuoti asmenys, kurie su nuteistaisiais dirba visÄ bausmės atlikimo laikÄ , todėl jie geriausiai žino kiekvieno nuteistojo elgesio pokyčius. 3.2.

B. D. pažymi, kad Å¡iuo metu jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ buvo skatintas net 10 kartų, baustas vos 3 kartus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai ir mažėja (sumažėjo nuo 39 iki 32 balų), kas, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia teigiamus jo asmenybės pokyčius. Be to, bausmę jis atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, atpažįsta socialinius veiksnius, galinčius paskatinti jo nusikalstamumÄ ir vengia situacijų, galinčių paskatinti nusikalsti. 3.3.

Apeliaciniu skundu atkreipiamas aukÅ¡tesniojo teismo dėmesys į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ B. D. Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, jam neprisimenant visų inkriminuoto įvykio aplinkybių, buvo konstatuota, kad savo kaltės jis nepripažįsta. Akcentuojama ir tai, kad per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ nuteistasis nebuvo baustas už alkoholio vartojimÄ pataisos namuose, suvokdamas alkoholio daromÄ Å¾alÄ , jo atsisakė visiÅ¡kai. 3.4.

Nepagrįstai, B. D. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vertino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumÄ bei pavojingumÄ , kadangi Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, skiriant jam 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę už padarytus nusikaltimus. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B.

D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas neabejotinai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, iÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad vien Å¡ių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka.

Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant, kas analizuojamu atveju vis tik nenustatyta.5.2. 2016 m. rugpjūčio 30 d. atlikus B. D. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinka 32 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei skundu apygardos teismui tai traktuoja nuteistasis, jo lygtinio paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka.

Be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos bÅ«tina nustatyti ir akivaizdžiÄ bei įtikinančiÄ jo elgesio korekcijÄ , leidžiančiÄ daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad Å¡iuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, bausmę atlikinėja besargybos sÄ lygomis, dirba, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vien Å¡ių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ , nepakanka. Akivaizdžių B. D. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta, kÄ pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 30 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli B. D. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas bei nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant vien tik jo praeitį, tačiau, Å¡iuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bÅ«tent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ tokio asmens elgesio korekcijÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.6.1. Å ių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ matyti, jog B. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų, viena kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 1 dalis), padarymÄ .

BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, tačiau Å¡iÄ aplinkybę, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, pats B. D. neigia, teigdamas, kad alkoholis jo netinkamo elgesio neįtakoja. Toks nuteistojo požiÅ«ris į alkoholio vartojimÄ bei galimas to pasekmes, aukÅ¡tesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog Å¡iuo metu nuteistasis, prieÅ¡ingai nei teigiama jo skunde, vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos, atsikratyti Å¡io neabejotinai neigiamai jo elgesį įtakojančio įpročio nesiekia, jokių veiksmų Å¡ia linkme, bÅ«damas pataisos namuose, nesiima, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose B. D. nebuvo baustas už alkoholio vartojimÄ , kadangi tokių veiksmų atlikimas pataisos namuose yra draudžiamas, legaliai įsigyti alkoholio neįmanoma, todėl teigti, jog vien tik baustumų už alkoholio vartojimÄ pataisos namuose nebuvimas patvirtina nuteistojo problemų dėl alkoholio vartojimo eliminavimÄ , teisinio pagrindo nėra. Nors alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, 2016 m. rugpjūčio 30 d.

Socialinio tyrimo išvadoje ir nenurodomas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši problema (alkoholio vartojimas) vis dar išlieka aktuali, juolab, kad ir vagystes, už kurias nuteistas paminėtu nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas neblaivus. 6.2. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos B. D. atžvilgiu įvertintina ir tai, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais įvairiais lygiais, o praeityje buvo įtakotas asocialios grupės, kas, remiantis 2016 m. rugpjūčio 30 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, neabejotinai lėmė jo nusikalstamumÄ . Tokiu bÅ«du, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , akcentuotina ir saugaus B. D. gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo bÅ«tinybė. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad B. D. yra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra ar Å¡iuo metu palaiko ryÅ¡ius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, tačiau paminėtas kriminogeninis veiksnys, atsižvelgiant į B.

D. asmenines savybes, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, vis dar iÅ¡lieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių draugų. 6.3. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , įvertintinas ir B. D. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, B.

D. režimo reikalavimus buvo pažeidęs 3 kartus, už visus pažeidimus jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Vertinant Å¡ių aplinkybių įtakÄ B. D. asmenybei, pastebėtina, kad paskutinė drausminė nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymÄ , nuteistajam buvo paskirta 2012 m. rugsėjo 5 d., todėl nuteistojo pokyčiai iÅ¡imtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo Å¡io laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ â€“ nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. aukÅ¡tesniajam teismui vis tik leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nepakankamos B.

D. elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu B. D. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau įvertinus tai, kad, nepaisant nuteistojo noro iÅ¡ pataisos įstaigos iÅ¡eiti ankščiau laiko (jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo institutÄ ), ankstesniais jo priežiÅ«ros laikotarpiais, į priežiÅ«rÄ jis reagavo minimaliomis pastangomis.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia ir sumažėjęs B. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 39 iki 32. Toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas vos septyniais balais, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, bei menkas B. D. pastangas jų eliminavimui, nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. 6.4. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo B.

D., įvertintina ir jo finansinė padėtis bei stabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad iki suėmimo nuteistasis dirbo dvejose įstaigose, atvykęs į pataisos namus – mokėsi, nuo 2015 m. gegužės 18 d. dirba VÄ® „MÅ«sų amatai“ ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, lygtinio paleidimo atveju planuoja įsidarbinti UAB „N. S. C.“ pagalbinio darbininko pareigose, kas iÅ¡ esmės neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau, Å¡iame kontekste sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu paminėti, kad B.

D., sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, privalo atlyginti 37 291,12 eurų civilinį ieškinį, iš kurio šiuo metu yra atlyginęs vos 599,79 eurus (bausmę atlikinėja nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d.). Šių aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad nors šiuo metu nuteistasis ir turi pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau akivaizdu, kad jo turimų pajamų nepakanka bet kokioms didesnės išlaidoms atlyginti. Šiame kontekste įvertintus dar ir tai, kad 2010 m. vasario 26 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu B. D. buvo pripažintas kaltu ne tik pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, bet ir nuteistas už du finansinio pobÅ«džio nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis), vis tik abejotina, kad Å¡ioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, turėdamas tokius piniginius įsipareigojimus, nuteistasis sugebės savo elgesį nukreipti tinkama linkme ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti B.

D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir 10 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerÄ elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir bÅ«damas laisvėje B.

D. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Tokiu bÅ«du, įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad B. D. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Tokiu bÅ«du, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam B. D. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl ko, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo B.

D. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                            Albinas Antanaitis                                                                                                                            Giedrius Endriukaitis                                                                                                    Daiva Jankauskienė