Legislator Case Law & Legislation
daf6f494-a075-4d2c-a2aa-c5ca97634984 AI generated

daf6f494-a075-4d2c-a2aa-c5ca97634984 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number daf6f494-a075-4d2c-a2aa-c5ca97634984
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CPK 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Grėsmę įvykdyti teismo sprendimÄ , jei jis bus palankus ieÅ¡kovams, įrodo ta aplinkybė, kad neteisėtai nutraukęs nuomos sutartis vėliau atsakovas gali sudaryti naujas nuomos sutartis su kitais subjektais. Naujai sudarytos to paties objekto nuomos sutartys taps kliÅ«timi tęsti su ieÅ¡kovais nutrauktas ankstesnes nuomos sutartis.

Legislator headnote

AI generated

daf6f494-a075-4d2c-a2aa-c5ca97634984 · Lietuvos apeliacinis teismas: 10 d. nutartimi (b. l. 29-30) ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami praÅ¡ymÄ , apsiribojo formaliu pagrindų iÅ¡vardijimu, o praÅ¡ymas iÅ¡ esmės nemotyvuotas, be to, CPK 145 straipsnio 1 dalis nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies, kokios pageidauja ieÅ¡kovai. Galiausiai neįmanoma sustabdyti atsakovo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 83-(3.1), nes 2010 m. gegužės 31 d. Å¡is vienkartinis individualus teisės aktas buvo įvykdytas, t. y. nuomos nutartys nutrauktos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-29/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Max‘o plėtra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Modus Operandi“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje Nr. 2-947-124/2010

pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Max‘o plėtra“, uždarosios akcinės

bendrovės „Modus Operandi“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto kultūros centrui, trečiasis

asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Max‘as“, dėl pripažinimo, kad sutartys nutrauktos neteisėtai, bei nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovai UAB „Max‘o plėtra“ ir UAB „Modus Operandi“ 2010 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ praÅ¡ydami pripažinti, kad atsakovo Å iaulių m. kultÅ«ros centro 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 83-(3.1) „Dėl sutarčių nutraukimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti 2004 m. rugsėjo 28 d. ir 2004 m. lapkričio 7 d. negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartis, yra neteisėtas; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui UAB „Max‘o plėtra“ priteisti 148 431,30 Lt nuostolių ir 5 % metines palÅ«kanas, ieÅ¡kovui UAB „Modus Operandi“ – 286 202,45 Lt nuostolių ir 5 % metines palÅ«kanas; priteisti ieÅ¡kovams jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-7). Taip pat prašė sustabdyti ginčijamo sprendimo Nr. 83-(3.1), pagal kurį nuomos sutartys laikomos nutrauktomis nuo 2010 m. gegužės 31 d., galiojimÄ tol, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Å¡ioje byloje (CPK 144 str. 1 d.) (b. l. 10-11).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos

10 d. nutartimi (b. l. 29-30) ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami praÅ¡ymÄ , apsiribojo formaliu pagrindų iÅ¡vardijimu, o praÅ¡ymas iÅ¡ esmės nemotyvuotas, be to, CPK 145 straipsnio 1 dalis nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies, kokios pageidauja ieÅ¡kovai. Galiausiai neįmanoma sustabdyti atsakovo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 83-(3.1), nes 2010 m. gegužės 31 d. Å¡is vienkartinis individualus teisės aktas buvo įvykdytas, t. y. nuomos nutartys nutrauktos.

III. Atskirojo skundo argumentai

IeÅ¡kovai UAB „Max‘o plėtra“ ir UAB „Modus Operandi“ atskiruoju skundu (b. l. 34-37) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. AtskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, kad:

1. CPK 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Grėsmę įvykdyti teismo sprendimÄ , jei jis bus palankus ieÅ¡kovams, įrodo ta aplinkybė, kad neteisėtai nutraukęs nuomos sutartis vėliau atsakovas gali sudaryti naujas nuomos sutartis su kitais subjektais. Naujai sudarytos to paties objekto nuomos sutartys taps kliÅ«timi tęsti su ieÅ¡kovais nutrauktas ankstesnes nuomos sutartis.

2. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius keliÄ Å¾alai atsirasti ar jai padidėti. Atsakovui neteisėtai nutraukus nuomos sutartis, ieÅ¡kovai nuolat patiria nuostolių ir, tikėtina, patirs jų ateityje. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padėtų paÅ¡alinti ar sumažinti ieÅ¡kovų turtinę žalÄ .

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas Å iaulių miesto kultÅ«ros centras praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti galioti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu

yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus

ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kiniu praÅ¡omas pripažinti neteisėtu sprendimas jau yra įvykdytas, nuomos sutartis nutraukta, todėl nėra galimybių sustabdyti galiojimÄ tam tikro veiksmo, kuris jau atliktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų praÅ¡omų priemonių taikymas neatitiktų ekonomiÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų, bÅ«tų pažeidžiamas proporcingumo principas, pagal kurį turi bÅ«ti atsižvelgiama į abiejų ginčo Å¡alių interesus, nes tokių priemonių pritaikymu ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės gali įgyvendinti savo interesÄ patenkinantį teisinį tikslÄ , kurio jie siekia pareiÅ¡kę materialaus teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ , susijusį su nuomos sutarčių galiojimu.

Pažymėtina, kad apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad tokio sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ir, juo labiau, kaip nurodo apeliantai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti žala arba tokia žala gali padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). T. y. apeliantai, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su ieškovų patiriamais nuostoliais, nenurodė, nei kokius jie

nuostolius dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (nesustabdyto ginčijamo sprendimo galiojimo) patiria, neįrodinėjo, kokio

dydžio jie galėtų bÅ«ti. Apeliantai apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, kad atsakovui neužkirsta galimybė iÅ¡nuomoti ginčo patalpas tretiesiems asmenims, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas ėmėsi ar ketina imtis veiksmų (ketina perleisti patalpas ar iÅ¡nuomoti apeliantų įrangÄ ), kurie nulemtų žalos apeliantams atsiradimÄ (CPK 12, 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, jog praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepagrįstas ir nemotyvuotas (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

338 straipsniu,

n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                       Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                      Vigintas Višinskis