2019-08-21 Nr. AB-15930-3-62-3-00625-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2289-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00625-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN 2015 m. rugpjūčio 28 d. konflikto metu padarė nusikaltimą, todėl buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. ilgą laiką jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, nors buvo nenubaustas. Visą laikotarpį kameroje gyveno vienas, pasivaikščioti buvo leidžiama tik 1 val. per parą. Ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose nuolat vyko remontai, griovimas, pastovus triukšmas. Pataisos namų administracija neturėjo pagrindo pareiškėjo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Minėtais veiksmais atsakovo atstovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8, 14 straipsnius bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepakeliamus sunkumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas Kybartų PN padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, už kurią Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir pareiškėjas buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Kol buvo atliekamas tyrimas pareiškėjas buvo laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Stiprinti pareiškėjo priežiūrą ir izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų žodžiu nurodė prokuroras. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kituose pataisos namuose įvykdė panašų nusikaltimą. Be to, Kybartų PN direktoriaus 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 7-10/32 pareiškėjas buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą. Pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, pareiškėjo izoliavimas nuo kitų nuteistųjų buvo teisėtas, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti civilinės atsakomybės sąlygos.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo K. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas K. K., atlikdamas bausmę Kybartų PN 2015 m. rugpjūčio 28 d. padarė nusikalstamą veiklą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurį Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir K. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis buvo nustatyta, jog izoliavimas pareiškėjui buvo taikomas po 2015 m. rugpjūčio 28 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. (338 dienos) (b. l. 45). Nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. spalio 25 d. pareiškėjas buvo laikomas vienas kamerų tipo patalpoje Nr. 8, nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2016 m. sausio 28 d. ir nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 3.

7. Teismas nurodė, jog nuteistieji pataisos įstaigoje suskirstomi atsižvelgiant į BVK 70 straipsnio 1 dalyje išvardintus tikslus, be kita ko – atskiriant nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, taip pat taip, kad tai padėtų užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme dėl pareiškėjo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų nėra pagrindo, nes 2011 m. vasario 15 d. Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-10/32 K. K. buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų sąrašą (b. l. 20), 2015 m. rugpjūčio 28 d. Kybartų PN jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurią Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jis pripažintas pavojingu recidyvistu (b. l. 28–38). Bylos duomenimis taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas Kybartų PN direktoriui asmeniškai pasakė, jog nusikaltimą ketina dar kartą pakartoti nurodydamas: „jei jam bus proga – tai turėsim dar vieną lavoną“ (b. l. 26). 2015 m. lapkričio 27 d. Kybartų PN drausmės komisijos posėdyje siūlyta K. K. įrašyti į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą (b. l. 27). Iš pareiškėjo asmens charakteristikos matyti, kad K. K. yra charakterizuojamas neigiamai: linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas 53 kartus, nuobaudos skirtos už nustatytos tvarkos pažeidimus, nurodymų nevykdymą. Charakterio bruožai: aukštas psichotiškumo lygis, galimos impulsyvios, neapgalvotos reakcijos, linkęs kerštauti, savo tikslo siekia bet kokiomis priemonėmis, emociškai dirglus, lengvai išprovokuojamas (b. l. 46). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad Kybartų PN turėjo pakankamą pagrindą izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų ir laikyti jį vieną.

8. Dėl vienos valandos per parą pasivaikščiojimų, teismas pažymėjo, jog remiantis BVK 70 straipsniu pareiškėjas buvo laikomas izoliuotas kamerų tipo patalpose, kuriose laikomiems asmenims suteikiama galimybė kasdien pasivaikščioti po vieną valandą (BVK 145 str.). Pareiškėjas neneigė, kad pasivaikščioti buvo vedamas, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pasivaikščiojimų trukmės nebuvo nustatyta.

9. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl užimtumo neužtikrinimo, teismas nurodė, kad jis šios aplinkybės nedetalizavo ir nenurodė, kokio konkrečiai užimtumo jam trūko. Be to, izoliavimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suvaržyta teisė apsipirkti parduotuvėje, susirašinėti, pasivaikščioti gryname ore, taip pat jam buvo sudaryta galimybė lankytis socialinės reabilitacijos programose, psichologinėje terapijoje. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl užimtumo trūkumo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl užimtumo trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

10. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus apie remonto darbus kamerų tipo patalpose. Taip pat nebuvo duomenų, kad jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl per didelio triukšmo, ar jo perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas.

11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kybartų PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolę atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III. 12. Pareiškėjas K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, jog teismas neištyrė visų jo nurodytų aplinkybių, t. y. nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo nurodytas prokuroras, kuris nurodė izoliuoti pareiškėją. Taip pat pareiškėjas neigia kažkam grasinęs. Nurodo, kad į pataisos įstaigos administraciją žodžiu kreipėsi mažiausiai 50 kartų. Jo teigimu, pagal BVK 86 straipsnio 3 dalį kasdien pasivaikščioti leidžiama po vieną valandą, tačiau BVK 79 straipsnio 5 dalyje numatyti trijų valandų pasivaikščiojimai. Pareiškėjas pažymi, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. jis buvo laikomas su visais (laisvomis sąlygomis), todėl teiginiai apie jo neprognozuojamumą yra nepagrįsti.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo manymu, teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, nepateikė įrodymų, o tik abstrakčius teiginius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas teigė patyręs Kybartų PN dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 20 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ji atmetė, nes nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas neišnagrinėjo visų jo nurodytų aplinkybių. Be to, jo teigimu, jis turėjo teisę į 3 val. pasivaikščiojimus per dieną.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Bausmių vykdymo kodeksas, apibrėždamas nuteistųjų teisinę padėtį, nustato nuteistųjų bendrąsias teises ir pareigas (I dalis, III skyrius, 10–15 str.); laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas (IV dalis, X skyrius, 62–110 str.), tarp jų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo kriterijus (70 str.); specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teises ir pareigas (92–110 str.), nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemones (IV dalis, XI skyrius, 111–164 str.), kurioms, be kita ko, priskirti pataisos įstaigų režimo reikalavimai ir jo užtikrinimo priemonės (112 ir 113 str.). BVK taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas.

21. Nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose reglamentuoja BVK 70 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. BVK 70 straipsnio 2–5 dalyse numatytos asmenų grupės, kurios pataisos įstaigose turi būti laikomos atskirai.

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d., kalėdamas Kybartų PN, padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurį Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu ir jam buvo paskirta 14 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė (b. l. 28–38). Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo K. K.“ nurodyta, jog pareiškėjas pareigūnams pasakė, jog jis padarys nusikaltimą, jei jam nebus taikoma kardomoji priemonė-suėmimas. Taip pat K. Katinas pareiškė, jei jam bus proga – tai „turėsim dar vieną lavoną“. Iš pareiškėjo K. K. charakteristikos (b. l. 46) matyti, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, teistas 4 kartus ir drausmine tvarka buvo baustas 53 kartus. Remiantis minėtais duomenimis ir vadovaujantis BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu tikslu (užtikrinti įstaigoje esančių nuteistų priežiūrą ir saugumą), teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas Kybartų PN šiuo atveju turėjo pakankamą pagrindą izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų ir laikyti jį vieną.

23. Dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose trukmės akcentuotina, kad BVK 103 straipsnis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne ilgiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad teisė kasdien ne mažiau nei vieną valandą pasivaikščioti gryname ore jam buvo užtikrinta. Kybartų PN neturi teisinio pagrindo leisti pareiškėjui kasdien daugiau nei vieną valandą būti gryname ore, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore užtikrinimu, yra nepagrįsti.

24. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo nesikreipimo į Kybartų PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, šių motyvų nekartoja. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p.; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė