daefc914-e34d-42d6-b99a-89230f65048e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-54-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01153-2009-2               Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.(S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijos Volskienės,Sekretoriaujant Renatai Andersondalyvaujant ieškovams I.

G. , S. B. , D. S. atsakovo V. L. atstovei advokatei S.Černienei vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I. G. , S. B. , L. B. , R. K. ir D. S. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal I. G. , S. B. , L. B. , R. K. ir D. S. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybei, V. L. , Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VÄ® Registrų centrui dėl Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimo, 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 495-v 3 priedo 103 punkto, 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P38/99-0262, Varėnos rajono statybos inspekcijos 1992-06-12 statybos leidimo Nr. 3212-85 ir 1992-08-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir kt. aktų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovai I. G. , S. B. , L. B. , R. K. ir D. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:panaikinti 1992-02-18 Jakėnų apylinkės tarybos sprendimÄ , kuriuo buvo skirtas 0,21 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai A. B. ;pripažinti negaliojančia 1992-06-12 žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį registro Nr.2907, sudarytÄ tarp Jakėnų apylinkės tarybos ir A. B. ; pripažinti 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr.495-v ,,Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo“ 3 priedo 103 punktÄ , kuriuo leista įsigyti A.

B. 0,5 ha namų valdos sklypÄ , negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos; pripažinti 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo – pradavimo sutartį P38/99-0262, pagal kuriÄ A. B. buvo parduotas 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; pripažinti Varėnos rajono statybos inspekcijos 1992-06-12 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr.3123-85 B. A. statytis gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo dienos; pripažinti Jakėnų apylinkės virÅ¡aičio 1992-08-04 pažymÄ Nr.257 negaliojančia nuo jos iÅ¡davimo dienos; pripažinti Varėnos rajono statybos inspekcijos 1993-07-16 leidimÄ Nr.78 statyti Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini). negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo dienos;pripažinti 1992-08-05 medinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusio A.

B. , esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo dienos; pripažinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos 1996-09-06 Nr.62 pažymėjimÄ , dėl leidimo eksploatuoti Å«kinį pastatÄ Nr.6I1m ir Å«kinį pastatÄ Nr.5I1m, negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; panaikinti Varėnos 1 notarų biuro 1999-07-30 paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ V. L. , dalyje dėl gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo iÅ¡davimo dienos; panaikinti VÄ® Registrų centras įraÅ¡us dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinių pastatų unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

įpareigoti V. L. nugriauti gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus ir sutvarkyti statybvietę bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad jų Å¡eima buvo iÅ¡tremta, todėl likusius sodybos statinius prižiÅ«rėjo B. Å . . Grįžęs K. T. dar pastatė Å«kinius pastatus, tačiau vėliau, iÅ¡sikeldamas į kitÄ rajonÄ , tuos pastatus persivežė. Apie 1982 metus pas Å . B. atsikėlė gyventi jo sesuo A. B. . IeÅ¡kovė nurodė, kad A. B. neturėjo jokio jai skirto žemės sklypo toje vietoje ir pradėjo statyti Å«kinį pastatÄ , todėl jai buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas.

A. B. nesÄ Å¾iningai, pasinaudodama likusiais dokumentais, teikė žinias, kad jai priklauso turtas. IeÅ¡kovams nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta 1999 metais. Kartu nurodė, kad 1993 metais ieÅ¡kovė I. G. paveldėjo statinius su namų valda. IeÅ¡kovai nurodė, kad visi priimti sprendimai dėl žemės skyrimo A. B. buvo priimti pažeidžiant įstatymus, nes nebuvo pagrindo skirti A. B. namų valdÄ , taip pat ir statybas A. B. atliko, pažeisdama nustatytÄ tvarkÄ , neturėdama reikalingų dokumentų ir leidimų.

Visi Å¡ie nustatyti faktai sudaro pagrindÄ panaikinti ginčijamus sprendimus ir sugrÄ Å¾inti žemę teisėtiems savininkams. Kadangi turtas teisėtai nepriklausė A. B. , tai jo negalėjo paveldėti ir V. L. . IeÅ¡kovai nurodė, kad jų kaip pretendentų susigrÄ Å¾inti nacionalizuotÄ turtÄ teises gina Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas.Atsakovas V. L. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti:1)Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. sausio 28 d. sprendimus Nr. 38-5109, Nr. 38-5110, Nr. 38-5111, Nr. 38-5112, Nr. 38-5113, Nr. 38-5114 dalyje dėl 0,50 ha ploto V.

L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);2) 1999-07-07 Trakų rajono notarų biuro notarės D. M. U. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2706, kuriuo I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjo žemės sklypo Nr. 3885-0003-0014, esančio (duomenys neskelbtini). (Žilinų kadastrinė vietovė) 1778/3977 dalį po B. B. mirties, dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) 1999-08-19 Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės T.

N. patvirtintÄ Å¾emės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (Žilinų kadastrinė vietovė) 421/3977 dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6410, kuria K. T. , gim. (duomenys neskelbtini), perleido žemę S. B. , gim. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);4) 1999-09-22 Trakų rajono notarės D. B. patvirtintÄ Å¾emės sklypo Nr. 3885-0003-0014, esančio (duomenys neskelbtini). (Žilinų kadastrinė vietovė) ½ dalies nuo 1778/3977 dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1466, kuria I.

G. , gim. (duomenys neskelbtini), perleido žemę S. B. , gim. (duomenys neskelbtini)ir L. B. , gim. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);5) 2006-07-10 Vilniaus m. 33-ojo notarų biuro notarės T. J. N. patvirtintÄ Å¾emės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (Žilinų kadastrinė vietovė) 500/3977 dalies dovanojimo sutartį Nr. TJN-2818, kuria J. K. , gim. (duomenys neskelbtini), padovanojo žemę R.

K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K. , gim. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad 1999-01-28 Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimais K. T. , E. T. , J. K. , S. P. , M. P. ir B. B. bendrosios nuosavybės teise buvo atkurtos teisės į 39,77 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡iems asmenims buvo įregistruotos 1999-07-01.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡ie sprendimai yra neteisėti toje dalyje, kiek jie persidengia dėl 0,50 ha ploto V. L. namų valdos žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu jis po tetos A. B. mirties paveldėjo 0,50 ha žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus: gyvenamÄ jį namÄ su kiemo statiniais ir pastatais. Ji buvo atžymėta žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, ir 1999-01-15 grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės valdos sklypų plane. Å ie aktai buvo pasiraÅ¡yti asmenų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į A.

T. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, (duomenys neskelbtini). Todėl jiems- ieÅ¡kovams nuo1998-10-26 buvo žinoma apie esamÄ namų valdÄ ir joje esančius pastatus. A. B. buvo teisėta nurodyto turto savininkė, o tuo pačiu ir jis - atsakovas yra sÄ Å¾iningas įgijėjas ir valdytojas. Atsakovas prašė panaikinti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , dovanojimo sutartį ir pirkimo pardavimo sutartyje dalyje dėl 0,50 ha, kiek tai kertasi su jo registruota namų valda. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senatį ginčyti priimtus sprendimus.

Kaip nurodyta jie apie pastatus ir žemę, skirtus A. B. žinojo nuo 1998 metų rudens, dėl žemės pardavimo A. B. buvo užvedę bylÄ . Tai rodo, kad tokios aplinkybės jiems buvo žinomos. Todėl tikslinga pripažinti , kad jie praleido ieÅ¡kinio senatį ginčyti nurodytus sprendimus ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu nutraukė civilinę bylÄ dalyje pagal ieÅ¡kovų I. G. , S. B. , L.

B. , R. K. , D. S. reikalavimus pripažinti 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 495-v ,,Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo“ 3 priedo 103 punktÄ , kuriuo leista įsigyti A. B. 0,50 ha namų valdos sklypÄ negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos; pripažinti 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį P38/99-0262, pagal kuriÄ A. B. buvo parduotas 0,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; pripažinti Varėnos rajono 1 notarų biuro 1999-07-30 paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ Nr.7-6193, iÅ¡duotÄ V.

L. , dalyje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo išdavimo dienos; panaikinti VĮ Registrų centras įrašus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino ir panaikino:1)Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. sausio 28 d. sprendimus Nr. 38-5109, Nr. 38-5110, Nr. 38-5111, Nr. 38-5112, Nr. 38-5113, Nr. 38-5114 dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);2) 1999-07-07 Trakų rajono notarų biuro notarės D. M. U. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2706, kuriuo I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjo žemės sklypo Nr. 3885(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (Žilinų kadastrinė vietovė) 1778/3977 dalį po B.

B. mirties, dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)e; 3) 1999-08-19 Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės T. N. patvirtintÄ Å¾emės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (Žilinų kadastrinė vietovė) 421/3977 dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6410, kuria K. T. , gim. (duomenys neskelbtini), perleido žemę S. B. , gim. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);4) 1999-09-22 Trakų rajono notarės D.

B. patvirtintÄ Å¾emės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (Žilinų kadastrinė vietovė) ½ dalies nuo 1778/3977 dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1466, kuria I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), perleido žemę S. B. , gim. (duomenys neskelbtini)ir L. B. , gim. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);5) 2006-07-10 Vilniaus m. 33-ojo notarų biuro notarės T. J. N. patvirtintÄ Å¾emės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (Žilinų kadastrinė vietovė) 500/3977 dalies dovanojimo sutartį Nr. TJN-2818, kuria J.

K. , gim. (duomenys neskelbtini), padovanojo žemę R. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K. , gim. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯pareigojo įvykdyti restitucijÄ ir priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. T. pretendentams dalyje dėl 0,50 ha žemės.Teismas konstatavo, jog žemės sklypo suteikimo A. B. metu žemės sklypų suteikimÄ individualiai statybai reglamentavo LR Vyriausybės 1991-07-12 nutarimas Nr.278, kuriame nurodyta, kad sprendimus dėl sklypų suteikimo individualiai statybai priima: mieste – miesto savivaldybė, kaime – apylinkės taryba, suderinusi su žemės naudotoju.

Teismas laikė, kad Å¡i tvarka nebuvo pažeista, iÅ¡skiriant A. B. žemės sklypÄ individualiai statybai, kadangi tokį sprendimÄ priėmė tinkama institucija – apylinkės taryba ir buvo gautas Valkininkų miÅ¡kų urėdijos suderinimas.Teismas laikė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kokiems teisės aktams prieÅ¡tarauja nurodyti iÅ¡duoti dokumentai ir kodėl jie turėtų bÅ«ti panaikinti. Teismas konstatavo, kad tuo metu pagrindiniai dokumentai, kuriuose buvo pažymimas asmenų turimas turtas ir buvo įraÅ¡ai Å«kinėse knygose.

Žemės sklypo naudojimo (nuomos ) individualiai statybai 1992 – 06- 12 sutartimi Jakėnų apylinkės taryba, vadovaudamasi 1992-02-18 sprendimu suteikė A. B. naudoti 2100 kv. metrų ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)individuliai statybai, pagal kuriÄ statytojas įsipareigojo pradėti individualiÄ statybÄ Â per vienerius metus ir baigti per 5 metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo dienos (b.l.80-81, T3). Jai buvo iÅ¡duotas leidimas statybai (b.l.83, 84, T3).Teismas nustatė, jog atsakovo V. L. nuosavybės teisės į statinius ir namų valdos žemės sklypÄ yra įregistruotos vieÅ¡ajame registre-Nekilnojamojo turto registre.

Å io žemės sklypo suteikimas nuosavybėn bei įregistravimas nekilnojamojo turto registre nebuvo nuginčytas ir Å¡iuo atveju yra galiojantis. Prie atsakovo V. L. valdomų statinių yra suformuotas 0,50 ha namų valdos sklypas ir Å¡is sklypas yra nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. IÅ¡ pateikto Å¡io sklypo brėžinio matyti, kad sklypas yra iÅ¡sidėstęs tik po statiniais ir aplink juos. Todėl Å¡is suformuotas namų valdos sklypas yra priskirtinas prie valstybės iÅ¡perkamos žemės. Surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ buvo padaryti įstatymų bei Vyriausybės nutarimų pažeidimai, kadangi 1999-01-28 Alytaus AVA sprendimais Nr. 38-5109, Nr. 38-5110, Nr. 38-5111, Nr. 38-5112, Nr. 38-5113, Nr. 38-5114 K.

T. , E. T. , J. K. , S. P. , M. P. ir B. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį namų valdos žemės, kurioje tuo metu stovėjo A. B. , o nuo 1999-07-30 atsakovui V. L. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais. LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr.432 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2 p. numatė, kad vykdant žemės reformÄ , žemė suteikiama ne tik buvusiems žemės savininkams(paveldėtojams), bet ir asmenims –privačių namų valdoms, esamai namų valdai pagal faktiÅ¡kai užimamÄ plotÄ , bet ne daugiau kaip 2 ha ir kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose bÅ«tina nustatyti nuosavybėn perduodamus ar valstybės iÅ¡perkamus žemės sklypus.

Tokiu bÅ«du, teismo teigimu, pažeidus imperatyvius įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus, buvo pažeistos atsakovo V. L. teisės turėti namų valdos žemės sklypÄ prie jam priklausančio gyvenamojo namo. Teismas nustatė, jog 2004-04-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu jau buvo iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl pripažinimo negaliojančiu Varėnos rajono valdybos 1992-08-06 potvarkio Nr. 495-v dėl esamų privačių namų valdų pardavimo 3 priedo 103 punkto ir 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P 38/99-02 62.

Å iuo teismo sprendimu už akių, kadangi į procesÄ neatvyko be svarbių priežasčių institucijos – ieÅ¡kovo Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovas, teismas sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Å ioje byloje Å¡alys buvo : ieÅ¡kovas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, atsakovai V. L. , Varėnos rajono valdyba, tretysis asmuo I. G. , E. T. , J. K. , S. P. , M. P. , registrų centras, Varėnos 1 notarų biuras. Teismas laikė, kad iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kinys yra tapatus dabar nagrinėjamam ginčui, kadangi ieÅ¡kovė I.

G. ir kiti ieÅ¡kovai taip pat praÅ¡o pripažinti 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 495-v,, Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo „ 3 priedo 103 punktÄ , kuriuo leista įsigyti A. B. 0,50 ha namų valdos sklypÄ , negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, o taip pat pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį P38/99-0262, pagal kuriÄ A. B. buvo parduotas 0,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Å ioje byloje ieÅ¡kovė yra I.

G. , atsakovai Varėnos rajono savivaldybė, Alytaus apskrities viršininko administracija ir V. L. . Teismas nustatė, jog abiejuose ieškiniuose yra suformuluoti vienodi reikalavimai – ieškinio dalykas ir tais pačiais argumentais, bei teisės normomis siekiama nuginčyti nurodytus sprendimus, t.y. tas pats ieškinio pagrindas. Todėl teismas konstatavo, kad šioje dalyje civilinė byla nutrauktina, vadovaujantis LR CPK 293 str. 3p., kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Teismas taip pat pažymėjo, kad nepasitvirtino ieškovų nurodytos aplinkybės, jog išduoti leidimai buvo neteisėtai ir jie turi būti naikinami.

Byloje yra pateikti dokumentai – leidimai statyti gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus. Pagal tuo metu galiojančias teisės normas, statybos leidimas buvo reikalingas ir asmuo statantis pastatus tokį dokumentÄ privalėjo gauti. Teismas laikė, kad Å¡ie dokumentai buvo iÅ¡duoti, nepažeidus įstatymu nustatytos tvarkos.  Teismas nustatė, jog teismui ieÅ¡kovė I. G. nurodė, kad visos aplinkybės apie statybas jai yra žinomos nuo labai seniai, nuo nuosavybės teisių susigrÄ Å¾inimo proceso pradžios, nes ji padėjo mamai tvarkytis reikalus, o vėliau, po mamos B.

B. mirties (duomenys neskelbtini) m., juos tvarkė pati. Todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovai tokius reikalavimus pateikė praleidę ieÅ¡kinio senatį, kuri pagal 1964 m. red. CK buvo treji metai. Atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodydami, kad ieÅ¡kovei buvo žinomos aplinkybės dėl esamų pastatų ir jie neginčijo Å¡ios teisės ilgÄ laikÄ . Kad I. G. ir kitiems ieÅ¡kovams buvo žinomi faktai apie A. B. sodybÄ , esančiÄ Å¾emėje, į kuriÄ jie pretendavo atkurti nuosavybės teises, patvirtina visa eilė bylos dokumentų: planai, kuriuose pažymėta A.

B. namų valda, kuriuos yra pasiraÅ¡iusi ieÅ¡kovė dar jos mamai esant gyvai, ir kiti dokumentai. Atsakovas V. L. nurodė, kad ieÅ¡kovai seniai žinojo faktus apie namų valdos skyrimÄ A. B. , apie iÅ¡duotus leidimus statyti pastatus, taip pat apie aktÄ , kuriuo gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Ginčai dėl A. B. priklausiusio žemės sklypo bei gyvenamojo namo su statiniais teismuose vyksta nuo 1991 metų. Todėl Å¡iuos faktus ieÅ¡kovai žinojo nuo pat Å¡ių aktų priėmimo momento ir tokiÄ aplinkybę jie pripažįsta 2003-06-12 procesiniame dokumente – atsiliepime į ieÅ¡kinį Teismo teigimu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl pareikÅ¡tų reikalavimų.IeÅ¡kovai taip pat yra pateikę reikalavimus dėl 1997-07-30 paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo, iÅ¡duoto V.

L. po A. B. mirties pripažinimo negaliojančiu ir Å¡io dokumento pagrindu atliktos pastatų ir žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo. AnalogiÅ¡kus reikalavimus tretysis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais I. G. buvo iÅ¡kėlusi civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004. Teismo sprendimu trečiojo asmens reikalavimai buvo netenkinti. I. G. skundė tokį sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, vėliau Aukščiausiajam Teismui, tačiau sprendimas liko nepakeistas. Todėl ir Å¡iuo atveju teismas konstatavo, kad dėl Å¡ių reikalavimų civilinė byla yra nutrauktina, nes jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas byloje tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Netenkinant ieÅ¡kovės kitų reikalavimų, o dalyje bylÄ nutraukiant, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovas V.

L. gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius pasistatė neteisėtai, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ ir todėl jie turi bÅ«ti nugriauti. Atsakovas prašė visiems reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas laikė, kad ir Å¡iam reikalavimui turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, nes apie tokių statinių egzistavimÄ ieÅ¡kovai žinojo jau seniai ir neįrodė, kad tokio ieÅ¡kinio, ginant savo teises, negalėjo pareikÅ¡ti anksčiau, nepraleidę ieÅ¡kinio senaties terminų. Be to ieÅ¡kovai neprašė ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.Atsakovas V.

L. prašė iÅ¡ dalies panaikinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimus, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į A. T. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Å¾emę toje dalyje, kiek jie persidengia su V. L. namų valdos 0,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese dalyvaujančių asmenų ir kitų asmenų, kurių buvo susiformavusi žemės naudojimo tvarka, teisės yra ginamos vienodai, prioritetai netaikomi niekam, todėl ieÅ¡kovų tvirtinimas, kad pirmiausia turėjo bÅ«ti atkuriami nusavintos nuosavybės klausimai yra nepagrįsti.

Kadangi jiems nuosavybė buvo sugrÄ Å¾inta tik 1999 metų pradžioje, o atsakovo V. L. tetai A. B. buvo suteiktas žemės sklypas dar 1992 metais, po ko ji pradėjo statyti statinius, tad atkuriant nuosavybės teise turėjo bÅ«ti atsižvelgiama į jau susiklosčiusius žemėnaudos klausimus.Teismas laikė, kad konkrečiu atveju, atkuriant nuosavybės teises, Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kaip institucija, nebuvo visiÅ¡kai užtikrinta ir priimdama sprendimus atkurti nuosavybės teises, nebuvo įsitikinusi, kad priimtus sprendimus bus galima įvykdyti.

Todėl laikytina, kad Å¡i institucija pažeidė tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo teises, todėl jie turi iÅ¡taisyti padarytas klaidas. Pripažinus, kad atsakovas V. L. sÄ Å¾iningai įgijo savo tetos sodybÄ paveldėjimo bÅ«du, ir tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir žemė negali bÅ«ti sugrÄ Å¾inta, tai ieÅ¡kovams turi bÅ«ti kompensuota ta dalis nekilnojamojo turto, kurio negalima sugrÄ Å¾inti pagal priimtÄ sprendimÄ . Byloje nekilo ginčas, kad atsakovo namų valda yra 0,50 ha ir , kad bÅ«tent tokia dalimi ir negali bÅ«ti visiÅ¡kai įvykdyti Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimai, todėl Å¡ioje dalyje teismas taikė restitucijÄ ir įpareigojo Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija priimti naujus sprendimus, kuriais bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės A.

T. įpėdiniams į 0,50 ha žemės.Teismas nustatė, jog atsakovas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija pažeidė CK 1.80 str. normÄ , todėl nuosavybės teisės atkÅ«rimas dalyje dėl persidengiančių sklypų 0,50 ha plote yra niekinis ir sprendimai toje dalyje naikintini. Teismas įpareigojo atsakovÄ Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯vykdyti restitucijÄ ir iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ ir priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. T. pretendentams dalyje dėl 0,50 ha.Atsakovo V.

L. pastatų valdymo teisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas iš naujo šių aplinkybių neanalizavo. Atsakovo reikalavimai panaikinti dalyje notaro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, dovanojimo sutartį ar pirkimo pardavimo sutartį yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo . Panaikinus Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus dalyje dėl 0,50 ha persidengiančio sklypo, atitinkamai tokioje dalyje teismas panaikino ir kitus sandorius, nes savininkas negali perleisti teisių daugiau negu jų turi.Teismas taip pat laikė, kad atsakovo V.

L. reikalavimui netaikytinas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytas 30 dienų terminas sprendimams apskųsti, kadangi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo teismų praktikoje yra suformavęs pozicijÄ , jog 30 dienų terminas yra skirtas reglamentuoti administracinio sprendimo apskundimo tvarkÄ , kai tokį sprendimÄ skundžia asmuo, kuriam toks sprendimas yra skirtas. Nesant nustatyto kitiems asmenims termino kreiptis į teismÄ laikas nustatytinas pagal bendruosius ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo kriterijus.

Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog V. L. ieÅ¡kinio senaties nepažeidė. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimį į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai I. G. , S. B. , L. B. , R. K. ir D. K. praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-19 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

IeÅ¡kovai nurodė aiÅ¡kias ir konkrečias aplinkybes, kada atsakovui tapo žinoma apie ginčijamus teisės aktus, pateikė LVAT praktikÄ Å¡iuo klausimu. atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje ginčija individualaus pobÅ«džio aktus, kuriuos jau ginčijo, kaip pažeidžiančius vieÅ¡Ä jį interesÄ Varėnos rajono apylinkės prokuroras. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio mėn. sprendimu atmetė Varėnos rajono apylinkės prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį, kadangi ginčijami administraciniai aktai nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso.

Apeliantų nuomone, atsakovo priešieškinio faktinis pagrindas yra analogiškas Varėnos rajono apylinkės prokuratūros ieškiniui, t.y. atsakovas remiasi tomis pačiomis teisės normomis. Taigi darytina išvada, jog atsakovo ginčijami aktai nėra niekiniai, jie galėtų būti nuginčijami, tačiau dėl šių aplinkybių teismas sprendime nepasisakė;teigia, jog A. B. niekada neturėjo gyvenamojo namo ar ūkinių pastatų šioje vietoje. Kai ieškovai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises, pats teismas sprendime konstatavo, jog A.

B. tik gyveno ieÅ¡kovų namuose, bet nuosavybės teisės į juos ar Å«kinius statinius niekada neįgijo ir neturėjo, todėl visiÅ¡kai nepagrįsta teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ buvo padaryta įstatymų bei Vyriausybės nutarimų pažeidimai;visuose dokumentuose (ginčijamuose sprendimuose) nėra nurodyta, jog A. B. žemės sklypas suteikiamas bÅ«tent toje vietoje, jai paprasčiausiai buvo suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pats atsakovas visÄ laikÄ dirbo ten girininku. 2009-07-24 VÄ® Valkininkų miÅ¡kų urėdija raÅ¡te nurodoma, jog jau 1987 m. miÅ¡kotvarka 0,2 ha inventorizavo kaip privačiÄ sodybÄ . Taigi Å¡is dokumentas CPK 197 str. 2 d. prasme turėtų bÅ«ti laikomas turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Apeliantai pažymi, jog tuo metu A. B. ten neturėjo jokios sodybos ir jai niekas nepriklausė. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. 1991-05-08 SavavaliÅ¡kų statybų aktu konstatuota, jog A.

B. savavaliÅ¡kai statosi gyvenamÄ jį namÄ . 1991-05-10 Varėnos rajono valdybos potvarkiu ji buvo įpareigota namÄ Â nugriauti iki 1991-10-01. Teigia, jog nors 1992-01-03 Varėnos rajono valdybos raÅ¡te nurodoma, jog potvarkis panaikintas, t.y. tik dėl nugriovimo, tačiau 1991-05-08 SavavaliÅ¡kų statybų aktas, kuriuo konstatuota A. B. savavaliÅ¡ka statyba nebuvo panaikintas ir Å¡is statinys laikytinas savavaliÅ¡ku statiniu, t.y. pastatytu savavaliÅ¡kai, kuris turi bÅ«ti nugriautas, o tariamo žemės sklypo jai suteikimas niekaip negalėjo įteisinti savavaliÅ¡kos statybos.

Teigia, jog niekinis aktas negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, dėl to ieÅ¡kinio senaties terminas negalėjo bÅ«ti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių nustatymo atveju. Pripažinus negaliojančiu 1992-06-12 statybos leidimÄ , naikintinas ir 1992-08-05 aktas dėl A. B. medinio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti, o toks statinys nugriautinas. Be to, apeliantų nuomone, Å¡is dokumentas neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi yra neregistruotas į jį iÅ¡davusios institucijos apskaitÄ , todėl neaiÅ¡ki jo sudarymo data;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylÄ dalyje.

Teigia, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra tapatus. IeÅ¡kovai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo pardavimo pripažinimo negaliojančia, dėl to, jog atsakovas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija veikdama kaip valstybės patikėtinė, negalėjo parduoti 1999-07-07 valstybinės žemės, nes Å¡ios žemės neturėjo, jį jau buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovams, o nuosavybės teisės buvo įregistruotos vieÅ¡ame registre 1999-07-01, dar iki tariamos sutarties su mirusiu asmeniu sudarymo.

Teigia, jog Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys nebuvo reiÅ¡kiamas, todėl byla Å¡ioje nutraukta nepagrįstai. teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl CK 1.75 str. 4 d. taikymo. Pagal Å¡iÄ normÄ , jeigu tas pačias teises į daiktÄ Ä¯registravo keli asmenys, tai laikomas, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Apeliantai pabrėžia, jog 1999-01-28 Alytaus AVA sprendimai dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovams, t.y. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ buvo pirmiau įregistruotos VÄ® Registrų centras, nei 0,5 ha žemės sklypo daiktinės teisės, todėl Å¡is atsakovo žemės sklypo registro įraÅ¡as naikintinas.

Teigia, kad Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimas bei jo pagrindu priimti kiti administraciniai aktai bei pasiraÅ¡ytos sutartys yra niekiniai. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡ių aktų pagrindu A. B. netapo 0,5 ha sklypo savininku ir po jos mirties Å¡is sklypas negalėjo bÅ«ti paveldėtas, nepaisant to, kad paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo atsakovui V. L. metu nebuvo teismo sprendimo pripažinti nurodytÄ administracinį aktÄ niekiniu ir negaliojančiu. Taigi atsakovas neturėjo teisės paveldėti žemės sklypo, savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo, nes Å¡ie daiktai nebuvo palikėjos nuosavybė.

Tai reiÅ¡kia, jog 1999-07-30 paveldėjimo teisės liudijimas toje dalyje, pagal kuriÄ atsakovas paveldėjo A. B. neteisėtai pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius statinius, bei tariamai jai perduotÄ 0,5 ha žemės sklypÄ , pripažintinas negaliojančiu nuo iÅ¡davimo momento. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. L. praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teigia, kad tiek Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo posėdžių metu, tiek ir Å¡iuo apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai nurodo visiÅ¡kai nepagrįstas bylos aplinkybes, iÅ¡kraipo bylos esmę.

IeÅ¡kovų teiginiai, jog Varėnos rajono apylinkės teismas nepagrįstai neatmetė mano prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl senaties fakto, yra nepagrįsti. Be to, ieÅ¡kovai, teigdami Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ ir nurodydami, jog teismas nepagrįstai neatmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl senaties termino praleidimo, privalo motyvuoti, savo reikalavimÄ atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį senaties pagrindu. Tuo tarpu ieÅ¡kovai nenurodo nei nuo kada jų nuomone turėjo bÅ«ti pradėtas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas, nei kada aÅ¡, jų nuomone, sužinojau apie skundžiamus sprendimus, bei kada ieÅ¡kovų nuomone baigiasi ieÅ¡kinio senaties terminas prieÅ¡ieÅ¡kiniui pateikti.Teigia, jog ieÅ¡kovų teiginiai apie A.

B. savavališkų statybų aplinkybes neatitinka byloje esančių įrodymų. Ieškovai laikosi pozicijos, jog gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriuos atsakovas paveldėjo po A. B. mirties yra savavališka statyba ir turi būti nugriauti, nes šie statiniai yra pastatyti ant žemės sklypo į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės A. T. paveldėtojams. Atsakovas atkreipia dėmesys, jog A. B. statomi pastatais kaip savavališka statyba buvo pripažinti visiškai dėl kitų priežasčių, t.y. dėl to, jog A.

B. vykdomoms statyboms neturėjo tuometinio architekto leidimo. Nors tuometinės institucijos buvo priėmusios sprendimÄ dėl A. B. savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, t.y. statinių nugriovimo, tačiau į teismÄ dėl įpareigojimo A. B. nugriauti statinius kaip tai numatė galioję įstatymai, kreiptasi nebuvo. Teismo sprendimo dėl įpareigojimo A. B. pastatytų statinių nugriovimo nebuvo. PrieÅ¡ingai, kompetentingos institucijos priėmė vienareikÅ¡mį sprendimÄ leisti įteisinti A.

B. pastatytus statinius įstatymų nustatyta tvarka. 1992-02- 18 LR Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos priimtas sprendimas iÅ¡skirti A. B. 0,21 ha žemės sklypÄ gyvenamojo namo statybai, buvo sprendimas priimtas kaip tęstinių teisinių santykių pasekmė. Å iuo sprendimu, o vėliau ir 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 495-v „Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo", kuriuo leista A. B. įsigyti 0,5 ha namų valdos sklypÄ ir Å¡io potvarkio pagrindu 1999-07-07 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P38/99-0262, buvo siekiama tinkami įforminti A.

B. privačios nuosavybės teise priklaususiÄ namų valdÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Inspekcijos nuomone, Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, nes teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai, visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus.Atsakovas teigia, kad Varėnos rajono apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties termino, nes atsakovo V.

L. reikalavimui netaikytinas ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 dienų terminas sprendimams apskųsti, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teismų praktikÄ , kad minėtų įstatymų normos yra skirtos sureglamentuoti administracinio sprendimo apskundimo tvarkÄ , kai tokį sprendimÄ skundžia asmuo, kuriam toks sprendimas (individualus teisės aktas) yra skirtas.

Varėnos rajono apylinkės teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant nustatyto termino kreiptis į teismÄ kitiems asmenims, taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo kriterijus, todėl laikytina, kad V. L. ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.Nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 12/93. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese dalyvaujančių asmenų ir kitų asmenų, kurių buvo susiformavusi žemės naudojimo tvarka, teisės yra ginamos vienodai, prioritetai netaikomi niekam, todėl apeliantų tvirtinimas, kad pirmiausia turėjo bÅ«ti atkuriami nusavintos nuosavybės klausimai yra nepagrįsti.

Kadangi apeliantams nuosavybė buvo sugrÄ Å¾inta tik 1999 metų pradžioje, o atsakovo V. L. tetai A. B. buvo suteiktas žemės sklypas dar 1992 metais, po to, kai ji pradėjo statyti statinius, tad Å¡ioje byloje atkuriant nuosavybės teise turėjo bÅ«ti atsižvelgiama į jau susiklosčiusius žemėnaudos klausimus.Apeliantai savo skunde nepagrįstai nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad A. B. gyvenamojo namo statyba laikytina savavaliÅ¡ka, todėl Varėnos rajono statybos inspekcija neturėjo teisės 1992 m. birželio 12 d. iÅ¡duoti statybos leidimo Nr. 3123-85 A.

B. statytis gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu 1964 m. Civilinio kodekso 144 straipsnio galiojusi redakcija numatė galimybę įteisinti statybÄ , jei ji buvo pradėta neturint visų reikalaujamų dokumentų ar nukrypus nuo projektinės dokumentacijos, kai iÅ¡ esmės turint ar gavus reikiamus dokumentus, konkrečiame žemės sklype statyba galima. Varėnos rajono apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent gyvenamojo namo statybai ir buvo suteiktas A.

B. žemės sklypas, todėl nelogiÅ¡ka bÅ«tų suteikus žemės sklypÄ , reikalauti nugriauti statomÄ statinį. Atsakovas taip pat pažymi, kad gyvenamasis namas 1992 m. rugpjūčio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos.Teigia, kad Inspekcija nepagrįstai įtraukta į Å¡iÄ bylÄ atsakove, nes nėra atlikusi jokių veiksmų ir nepriėmusi jokių sprendimų, kurie yra skundžiami ir praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais Å¡ioje byloje.

Inspekcija, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, negali atsakyti už kitų institucijų veiksmus ar neveikimÄ , nepaisant to, ar jie teisėti, ar neteisėti. Pažymi, kad pagal tuo metu galiojusio 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , 26 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , Individualios statybos nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimÄ Nr. 384 „Dėl individualiųjų gyvenamųjų namų statybos" žemės sklypus individualiai statybai suteikdavo, statybos leidimus iÅ¡duodavo, statinius pripažindavo tinkamais naudoti, panaikindavo statomų objektų suderinimÄ bei sprendimus dėl žemės skyrimo statybai, uždrausdavo statybÄ tais atvejais, kai statytojas ar žemės naudotojas pažeisdavo sudarytas su savivaldybės institucijomis sutartis, savivaldybės tarnautojai.

Å iomis aplinkybėmis Inspekcija argumentavo nepagrįstÄ Ä¯traukimÄ Ä¯ bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantai nesutiko to pripažinti ir Inspekcija privalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nors ir neturėjo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.Nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė taip pat teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 8 d. sprendimu jau buvo iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl pripažinimo negaliojančiu Varėnos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 495-v „Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo" 3 priedo 103 punkto ir 1999 m. liepos 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P38/99-0262.

Šiuo teismo sprendimu už akių teismas ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad toks teismo sprendimas buvo priimtas, nepažeidžiant procesinių teisės normų. Šioje byloje šalys buvo: ieškovas Alytaus apskrities viršininko administracija, atsakovai V. L. , Varėnos rajono valdyba, tretieji asmenys I. G. , E. T. , J. K. , S. P. , M. P. , VĮ Registrų centras, Varėnos 1-asis notarų biuras. Teismas pagrįstai laikė, kad išnagrinėtas ieškinys yra tapatus dabar nagrinėjamam ginčui, kadangi apeliantai taip pat prašo pripažinti 1992 m. rugpjūčio 6 d.

Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 495-v „Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo" 3 priedo 103 punktÄ , kuriuo leista įsigyti A. B. 0,50 ha namų valdos sklypÄ , negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, o taip pat pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį P38/99-0262, pagal kuriÄ A. B. buvo parduotas 0,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Inspekcijos nuomone, abiejuose ieÅ¡kiniuose yra suformuluoti vienodi reikalavimai - ieÅ¡kinio dalykas ir tais pačiais argumentais bei teisės normomis siekiama nuginčyti nurodytus sprendimus, t. y. tas pats ieÅ¡kinio pagrindas.

Todėl Varėnos rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡ioje dalyje civilinė byla nutrauktina, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantai taip pat buvo pateikę reikalavimus dėl 1997 m. liepos 30 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo, iÅ¡duoto V. L. po A. B. mirties ir Å¡io dokumento pagrindu atliktos pastatų ir žemės sklypo teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiais.

AnalogiÅ¡kus reikalavimus tretysis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais I. G. buvo iÅ¡kėlusi civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu trečiojo asmens reikalavimai buvo netenkinti. I. G. skundė tokį sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, vėliau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau sprendimas liko nepakeistas. Atsakovo nuomone, todėl ir Å¡iuo atveju Varėnos rajono apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad dėl Å¡ių reikalavimų civilinė byla nutrauktina, nes jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas byloje tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Inspekcija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje atsakovai prašė visiems ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio senatis taikytina, nes apeliantai apie ginčo statinį (A. B. gyvenamÄ jį namÄ ) ir kitas aplinkybes žinojo jau seniai ir neįrodė, kad tokio ieÅ¡kinio, ginant savo teises, negalėjo pareikÅ¡ti anksčiau, nepraleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ , be to, apeliantai net ir neprašė ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. Be to, atsakovas pastebi, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, net ir nustatęs praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , savo sprendimÄ motyvavo ne vien ieÅ¡kinio senaties taikymu, bet ir pagrindė ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų nepagrįstumÄ , nors tai daryti buvo nebÅ«tina.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Varėnos savivaldybės administracija praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo V. L. reikalavimui netaikytinas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytas 30 dienų terminas sprendimams apskųsti. Teigia, kad administracinėje byloje Nr. AS556- 390/2008, teismas konstatavo, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus [statymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) [teikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad ji yra skirta sureglamentuoti administracinio sprendimo apskundimo tvarkÄ , kai tokį sprendimÄ skundžia asmuo, kuriam Å¡is sprendimas tiesiogiai sukelia atitinkamas teisines pasekmes, t. y. kai toks sprendimas yra adresuotas (skirtas) bÅ«tent Å¡iam asmeniui. Atsakovas pažymi, kad V. L. nėra toks asmuo, todėl jam negali bÅ«ti taikomas įstatyme numatytas 30 d. apskundimo terminas.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų bylÄ nutraukė, o kitoje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. 1992 m. rugpjūčio 4 d.

Jakėnų apylinkės virÅ¡aičio pažymoje Nr. 257 nurodyta, kad pagal Å«kinę knygÄ A. B. vardu registruotas vieno aukÅ¡to gyvenamasis namas, statytas 1992 metais ir trys Å«kiniai pastatai, esantys KaniÅ«kų kaime, Varėnos rajone. 1992 m. rugpjūčio 17 d. B. A. įteisino nuosavybės teisę į statinius, atliko teisinį registravimÄ pagal tuo metu galiojusį LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimÄ Nr. 297 ,,Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo". SavavaliÅ¡kai pastatytų statinių, pastatų registravimas pagal minėtÄ nutarimÄ buvo negalimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad iki 1991 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo taisyklių priėmimo pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teises į pastatus kaimo vietovėje buvo ūkinių knygų įrašai, ir tai yra pakankamas nuosavybės teisiu, į pastatus įrodymas. Ieškovai įrašų ūkinėse knygose teisėtumo nenuginčijo.Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, kad 1992 m. vasario 18 d.

Jakėnų apylinkės tarybos sprendimu iÅ¡skiriant A. B. 0,21 ha žemės sklypÄ gyvenamojo namo statybai buvo pažeistas LR įstatyme Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų užfiksuotas žemės sugrÄ Å¾inimo buvusiems savininkams natÅ«ra principas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 7 d. nutarimu, kuriame Konstitucinis teismas yra suformulavęs nuostatÄ , kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo Ä®statymÄ teisės atstatomos ne visiems buvusiems savininkams ir ne į visÄ turtÄ . <...> Iki turto grÄ Å¾inimo ar atitinkamos kompensacijos iÅ¡mokėjimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtÄ dar nėra atstatytos.

Ä®statymas, kol nėra pritaikytas konkrečiam subjketui dėl dėl konkretaus turto grÄ Å¾inimo, pats savaime subjektinių teisių nesukuria. Å iuo atveju atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo iÅ¡vadÄ , kad asmuo įgyja savininko teises į turtÄ tik nuo to momento, kai valstybės įgaliota institucija priima sprendimÄ grÄ Å¾inti turtÄ ar jį kompensuoti. Tuo tarpu vien tik praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikimas nesuteikia asmeniui teisių disponuoti atitinkamu turtu kaip savininkui.IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai             Dėl bylos nutraukimo teisėtumo bei pagrįstumo.             Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 293 str. 3 p. nutraukė bylÄ dalyje reikalavimų, bÅ«tent, dėl Varėnos rajono valdybos 1992-08-06 potvarkio Nr. 495-v 3 priedo 103 punkto, kuriuo A. B. leista įsigyti 0,50 ha namų valdos sklypÄ , pripažinimo negaliojančiu; dėl 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kuriÄ A.

B. buvo parduotas 0,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančia; dėl 1999-07-30 paveldėjimo teisės liudijimo dalies, pagal kuriÄ V. L. paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir žemės sklypÄ KaniÅ«kų kaime, Jakėnų apyl., Varėnos rajone pripažinimo negaliojančiu bei įrašų nekilnojamojo turto registre dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų (duomenys neskelbtini) įregistravimo V. L. vardu panaikinimo. Å iuo pagrindu byla nutraukiama, kai nustatoma visų Å¡ių ieÅ¡kinio elementų sutaptis: nagrinėjamoje byloje ir kitoje byloje, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, yra tos pačios ginčo Å¡alys, tas pats ieÅ¡kinio dalykas ir tas pats pagrindas.

             Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004 ieÅ¡kovas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija buvo pareiÅ¡kusi reikalavimus pripažinti negaliojančiais Varėnos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 495-v 3-čiojo priedo 103 punktÄ , kuriuo nuspręsta A. B. parduoti 0,50 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 1999 m. liepos 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P38/99-0262, kuria A.

B. parduotas 0,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo I. G. toje byloje buvo pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kus reikalavimus ir prašė panaikinti 1999 m. liepos 30 d. V. L. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ (registras 7-6192) dėl gyvenamojo namo, pagalbinio Å«kio pastatų ir 0,50 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo po A. B. mirties, bei panaikinti Å¡io liudijimo registracijÄ vieÅ¡ame registre. Taigi, teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio dalykai civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004 ir nagrinėjamoje byloje, toje dalyje, kuriÄ teismas nutraukė, yra tapatÅ«s, pagrįsta.             Taip pat pagrįstai teismas sprendė, jog Å¡ių reikalavimų dalyje tos pačios ir ginčo Å¡alys: nepriklausomai nuo to, kad nurodytoje byloje ieÅ¡kinį reiÅ¡kė Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kuri nagrinėjamoje byloje buvo atsakovu (Å¡iuo metu atsakovo Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos procesines teises byloje yra perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos), ginčijamų materialinių teisnių santykių Å¡alys yra tos pačios- B.

B. ir K. T. teisių perėmėjai iÅ¡ vienos pusės ir Varėnos rajono savivaldybė, Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija bei A. B. teisų perėmėjas atsakovas V. L. iÅ¡ kitos pusės. Visi Å¡ie asmenys Å¡alimis ar trečiaisiais asmenimis (tiek pareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kus reikalavimus, tiek be savarankiÅ¡kų reikalavimų) dalyvavo ir nagrinėtoje civilinėje byloje. Reikalavimų, dėl kurių byla nutraukta, dalyje, jokie materialiniai teisniai reikalavimai kitiems nagrinėjamos bylos atsakovams nėra pareikÅ¡ti; atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos adresuojamais materialaus pobÅ«džio reikalavimais Å¡ioje byloje galima bÅ«tų laikyti su Å¡ios institucijos funkcijomis susijusius ieÅ¡kinio reikalavimus- pripažinti Varėnos rajono statybos inspekcijos 1992-06-12 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr.3123-85 B.

A. statytis gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). negaliojančiu (5 ieÅ¡kinio reikalavimas); pripažinti Varėnos rajono statybos inspekcijos 1993-07-16 leidimÄ Nr.78 statyti Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini). negaliojančiu (7 ieÅ¡kinio reikalavimas); pripažinti 1992-08-05 medinio gyvenamojo namo, unikalus Nr.38/992-0026-01-7, priklausiusio A. B. , esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , negaliojančiu (8 ieÅ¡kinio reikalavimas); pripažinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos 1996-09-06 Nr.62 pažymėjimÄ , dėl leidimo eksploatuoti Å«kinį pastatÄ Nr.6I1m ir Å«kinį pastatÄ Nr.5I1m, negaliojančiu (9 ieÅ¡kinio reikalavimas).

Reikalavimai dalyje, kur byla nutraukta su Å¡ios institucijos įgyvendinamomis funkcijomis niekaip nėra susiję todėl negali bÅ«ti laikomi pareikÅ¡tais Å¡iam atsakovui.              IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog bylose pareikÅ¡ti reikalavimai yra tapatÅ«s dėl ieÅ¡kinio pagrindo, esÄ nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys dėl žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo reiÅ¡kiamas ir tuo pagrindu, kad pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teisės į žemę jau buvo atkurtos pretendentams, todėl Å¡i žemė nebuvo valstybinė, o ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į žemę buvo įregistruotos 1999-07-01, kai tuo tarpu ginčijama sutartis dėl žemės pardavimo A.

B. buvo sudaryta vėliau- 1999-07-07, todėl, remiantis Civilinio kodekso 1.75 str. 4 d., laikoma, kad teises į daiktÄ Ä¯gijo pirmiau sandorį įregistravęs asmuo, t.y. ieÅ¡kovai. Dėl Å¡io apeliantų argumentų pažymėtina, kad tiek ginčijama valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, tiek Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę ieÅ¡kovams buvo priimti iki 2000-07-18 redakcijos Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 4 ir 8 str., Civilinio kodekso 1.75 str. nustatytos teisinės sandorių registracijos pasekmės (taigi, ir daiktinės teisės pirmumas, priklausomai nuo įregistravimo momento), iki 2001-07-01 (t.y. iki kodekso įsigaliojimo) sudarytiems sandoriams nėra taikomas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog argumentai, susiję su sandorių įregistravimo momentu, yra teisinio pobÅ«džio argumentai, t.y. jie tegalėtų bÅ«ti vertinami kaip teisinis, bet ne faktinis, ieÅ¡kinio pagrindas. Tuo tarpu faktinis ieÅ¡kinio pagrindas tiek minėtoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje byloje yra analogiÅ¡ki- ieÅ¡kovai ginčija A. B. teisę į valstybinės žemės pirkimÄ iÅ¡ esmės dviem argumentais:

1) tuo metu, kai jai buvo suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai pretendentai jau buvo padavę praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į žemę;

2) pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta po A. B. mirties, t.y. ji neturėjo civilinio teisnumo ir veiksnumo. BÅ«tent Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis buvo grindžiamas ir Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. Nr. 2-10-04/2004, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-04-06 nutartyje, priimtoje toje byloje (kasacinės instancijos teismo bylos Nr. 3K-3-245/2005) konstatavo, jog pagal Žemės įstatymo 14 straipsnį, CK 58 straipsnio 1 dalį raÅ¡ytine forma nesudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis teismų (pirmosios ir apeliacinės instancijos) pagrįstai buvo pripažinta kaip sukurianti asmeniui civilines teises ir pareigas, jeigu Å¡alys atliko veiksmus valstybinei žemei parduoti: apibrėžė parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , parengė jo planÄ , priėmė sprendimÄ dėl jo pardavimo, kita Å¡alis apmokėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotÄ Å¾emės sklypo kainÄ ir žemės sklypÄ naudojo.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, jog skundo argumentai dėl sutarties sudarymo su mirusiu asmeniu atmetami, nes 1999 metais surašyta sutartimi buvo atliktas tik rašytine forma nesudaryto, bet šalių veiksmais įvykdyto sandorio įforminimas. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas nesilaikant reikalavimo dėl sandorio formos A. B. esant gyvai, bet, nesant įsakmaus įstatymo reikalavimo dėl rašytinės formos nesilaikymo pasekmių (CK 58 straipsnio 1 dalis), šis sandoris negali būti traktuojamas niekiniu ir netaikomos jo pasekmės (CK 1.80 straipsnis).

Taigi, nurodytoje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai tuo pačiu pagrindu, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo atmesti, todėl jie iÅ¡ naujo negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiami (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d. 4 p.), o tokius reikalavimus pareiÅ¡kus, teismas pagrįstai jų dalyje bylÄ nutraukė (Civilinio proceso kodekso 293 str. 3 p.).             Dėl ieÅ¡kinio senaties termino individualaus pobÅ«džio administraciniams aktams skųsti, kai juos ginčija ne Å¡ių administracinių santykių subjektas, o kitas asmuo, kuriam konkretus administracinis aktas nėra adresuojamas.             Apeliantų cituojamoje administracinių teismų praktikoje bÅ«tent ir yra akcentuojama, jog specialiajame įstatyme- Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 dienų terminas sprendimams apskųsti, yra skirtas sureglamentuoti administracinio individualaus pobÅ«džio administracinio akto apskundimo tvarkÄ , kai tokį sprendimÄ skundžia asmuo, kuriam Å¡is sprendimas (individualus teisės aktas) yra skirtas.

Tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ įstatyme formuluojamos apskundimo termino skaičiavimo tvarkos- per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kadangi atsakovas V. L. nėra subjektas, kuriam atitinkamais Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimais atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, jam Å¡is terminas nėra taikomas, ir, kaip pagrįstai nurodė Varėnos rajono apylinkės teismas, nesant nustatyto termino kreiptis į teismÄ kitiems asmenims, taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo kriterijus, o, kadangi iÅ¡ atitinkamų administracinių aktų atsirado civilinės teisės bei pareigos, laikytina, kad asmenys, kurių teises ar interesus tokie aktai pažeidžia, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį per bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d., skaičiuojant jį nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę (Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. L. apie sprendimus, kuriais nuosavybės teisės ieÅ¡kovams buvo atkurtos taip pat ir į 0,50 ha. ginčo žemės sklypÄ , bÅ«tų sužinojęs anksčiau, negu buvo pareikÅ¡ti reikalavimai teisme civilinėje byloje Nr. 2-282-04/2003, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas V. L. ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimus, nepraleido.Dėl apeliantų argumentų, susijusių su ginčijamų administracinių aktų teisėtumu.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, esÄ teismas nepasisakė dėl atsakovo ginčijamų administracinių aktų teisėtumo iÅ¡ esmės. Teismo sprendime yra nurodyta, kodėl Å¡ie administracinio pobÅ«džio aktai dalyje dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo į 0,50 ha. žemės yra neteisėti: Lietuvos Respublikos Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių žemė iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų.

Teismui nustačius, kad 0,50 ha. žemės, į kuriÄ ieÅ¡kovams atkurtos nuosavybės teisės, yra užimta A. B. prie gyvenamojo namo suformuotos namų valdos, t.y. konstatavus, kad Å¡i žemė pagal įstatymo 12 str. turėjo bÅ«ti priskirta prie valstybės iÅ¡perkamos, teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡ioje dalyje Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimai ir atitinkamoje dalyje vėliau sudaryti žemės perleidimo sandoriai pripažintini negaliojančiais Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu.

Varėnos rajono apylinkės teismas, pasisakydamas dėl apeliantų argumento, esÄ praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko A. T. žemę buvo paduoti anksčiau, negu buvo skirta žemė A. B. , todėl Å¡i žemės negalėjo bÅ«ti pripažįstama valstybės žeme, pagrįstai ir teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 12/93. Apeliantai nepagrįstai teigia, esÄ pirmiausia turėjo bÅ«ti atkuriama nusavinta nuosavybė.

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas absoliučios restitucijos nenumatė: tuo atveju kai grÄ Å¾intiname turte per nuosavybės teisų nusavinimo laikotarpį susiformavo kitų asmenų žemėnauda, įstatymas numatė alternatyvius nuosavybės atkÅ«rimui natÅ«ra kompensavimo bÅ«dus. Remiantis Konstitucinio Teismo argumentacija, iÅ¡dėstyta aptariamame Nutarime, asmuo įgyja savininko teises į turtÄ tik nuo to momento, kai valstybės įgaliota institucija priima sprendimÄ grÄ Å¾inti turtÄ ar jį kompensuoti.

Tuo tarpu vien tik praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikimas nesuteikia asmeniui teisių disponuoti atitinkamu turtu kaip savininkui. Kadangi apeliantams nuosavybės teisės buvo atkurtos 1999 metų sausio mėnesį, o A. B. žemės sklypas buvo suteiktas dar 1992 metais, teismo iÅ¡vada dėl jai suteikto žemės sklypo atitikimo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisų į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. yra pagrįsta ir teisinga.

Apeliantų argumentai, susiję su A. B. gyvenamojo namo statyba ir jos pripažinimu savavaliÅ¡ka, bei atitinkami ieÅ¡kinio reikalavimai (pripažinti Varėnos rajono statybos inspekcijos 1992-06-12 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr.3123-85 B. A. statytis gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). negaliojančiu (5 ieÅ¡kinio reikalavimas); pripažinti Varėnos rajono statybos inspekcijos 1993-07-16 leidimÄ Nr.78 statyti Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini) negaliojančiu (7 ieÅ¡kinio reikalavimas); pripažinti 1992-08-05 medinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio A.

B. , esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , negaliojančiu(8 ieÅ¡kinio reikalavimas); pripažinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos 1996-09-06 Nr.62 pažymėjimÄ , dėl leidimo eksploatuoti Å«kinį pastatÄ Nr.6I1m ir Å«kinį pastatÄ Nr.5I1m, negaliojančiu (9 ieÅ¡kinio reikalavimas)) teismo sprendimu taip pat atmesti pagrįstai. 1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio namo statybos bei jos įteisinimo laikotarpiu, 144 straipsnis numatė galimybę įteisinti statybÄ , jei ji buvo pradėta neturint visų reikalaujamų dokumentų ar nukrypus nuo projektinės dokumentacijos, kai iÅ¡ esmės turint ar gavus reikiamus dokumentus, konkrečiame žemės sklype statyba galima. 1992-01-03 Varėnos rajono valdybos raÅ¡te nurodoma, jog potvarkis, kuriuo reikalauta nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, panaikintas.

Varėnos rajono apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent gyvenamojo namo statybai A. B. ir buvo suteiktas žemės sklypas, todėl suteikus žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ 1992 m. rugpjūčio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažinus tinkamu eksploatuoti, ankstesnis savavaliÅ¡kos statybos aktas bei reikalavimas nugriauti statinius neteko teisinės reikÅ¡mės, kadangi statyba buvo įteisinta. 1992 m. rugpjūčio 4 d. Jakėnų apylinkės virÅ¡aičio pažymoje Nr. 257 nurodyta, kad pagal Å«kinę knygÄ A.

B. vardu registruotas vieno aukÅ¡to gyvenamasis namas, statytas 1992 metais ir trys Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugpjūčio 17 d. A. B. įteisino nuosavybės teisę į statinius, atliko teisinį registravimÄ pagal tuo metu galiojusį LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimÄ Nr. 297 ,,Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo". SavavaliÅ¡kai pastatytų statinių, pastatų registravimas pagal minėtÄ nutarimÄ buvo negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktokoje pripažįstama, kad iki 1991 m. liepos 25 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo taisyklių priėmimo pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teises į pastatus kaimo vietovėje buvo ūkinių knygų įrašai, ir tai yra pakankamas nuosavybės teisių į pastatus įrodymas (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/1999, Nr. 3K-3-413/2003, 3K-3-240/2007 ir kt.). Apeliantai įrašų ūkinėje knygoje nėra nuginčiję, taigi, byloje yra pakankami įrodymų apie A.

B. nuosavybės teisę į pastatus, esančius būtent ginčo žemės sklype. Dėl šios priežasties apeliantų argumentai, jog A. B. niekada neturėjo nei gyvenamojo namo, nei ūkinių pastatų ginčo žemėje, atmetami kaip neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas įrašais ūkinėse knygose taip pat rėmėsi ir kaip įrodymu, jog A. B. priklausantys pastatai yra žemės sklype, kuris jai buvo suteiktas, kaip namų valda, todėl nepripažįstami pagrįstais ir apeliantų argumentai, jog žemė A.

B. buvo skirta (duomenys neskelbtini), neapibrėžinat (nenustatnt) jos vietos.                           Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog reikalavimus, susijusius su A. B. namo ir Å«kinių pastatų statyba teismas atmetė, pripažinęs, jog Å¡iems reikalavimams pareikÅ¡ti yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Apeliantai nepateikė įrodymų, jog apie namo statybÄ 1992 metais bei jos įteisinimÄ jiems tapo žinoma vėliau, negu nurodyta skundžiamame teismo sprendime, t.y. nepateikta duomenų, jog teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ Å¡iems reikalavimams.

Apeliantų argumentai, esÄ esant galiojančiam 1991-05-08 savavaliÅ¡kos statybos aktui, žemės sklypo suteikimas A. B. negalėjo įteisinti savavaliÅ¡kos statybos, dėl to ieÅ¡kinio senaties terminas negalėjo bÅ«ti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių atžvilgiu, yra nepagrįsti: tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka įteisinus savavaliÅ¡kÄ statybÄ , t.y. paÅ¡alinus savavaliÅ¡kos statybos teisines pasekmes, statyba nelaikoma savavaliÅ¡ka, todėl teismas neturėjo pagrindo Å¡ių aktų atžvilgiu taikyti niekinio sandorio pasekmes.             Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apnaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.): pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikÅ¡mingas byloje faktines aplinkybes, teisingai taikė teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmetamas.                           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ apeliantų I. G. , S. B. , L. B. , R. K. ir D. S. po 10 Lt iÅ¡ kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                                                                                         Virginija Volskienė