daef2c64-ce5d-4652-97a7-138941e5e8dd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1191-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00030-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos:(S)122.2.; 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu,              n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 3 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko AB „Lietuvos draudimas“ kreditoriui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, skolÄ â€“ 22231,32 Lt, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 167 Lt.              2012 m. sausio 5 d. gauti skolininko prieÅ¡taravimai. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas informavo kreditorių, kad jis turi teisę per 14 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos pateikti ieÅ¡kinį bei primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

PraneÅ¡imas ieÅ¡kovui įteiktas 2012 m. sausio 30 d.             IeÅ¡kovo atsakovui reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys teisme gautas 2012 m. vasario 15 d. ReiÅ¡kiamus reikalavimus ieÅ¡kovas grindė 4 skirtingais eismo įvykiais, įvykusiais Vokietijoje, bei nurodė, kad vadovaujantis CK 1.44 str., 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 str., 8 str., sprendžiant ginÄÄ yra taikytina Vokietijos teisė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo pareikÅ¡tÄ atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ laikė nepaduotu.

             Teismas konstatavo, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka CPK 439 str. 6 d. reikalavimo pateikti tinkamai įformintÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė tik Vokietijos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimÄ , tuo tarpu, kitų įrodymų, reikalingų taikant Vokietijos teisę, ieÅ¡kovas nepateikė. IeÅ¡kovas, kuris savo reikalavimus grindžia Vokietijos teise, kartu su ieÅ¡kiniu privalėjo pateikti visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ (CK 1.12 str. 2 d.).

Anot teismo, pagal CPK 136 str. 1 d. ieÅ¡kovas turi teisę sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Tačiau ieÅ¡kovas teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame suformulavo vienÄ reikalavimÄ AB „Lietuvos draudimas“, nors ieÅ¡kinį grindžia, iÅ¡dėstydamas keturių skirtingų, įvykusių ne tuo pačiu metu, ne toje pačioje vietoje, kuriose dalyvavo ne tie patys asmenys, eismo įvykių aplinkybes. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė visų su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad kreditorius per nustatytÄ terminÄ tinkamai įforminto ieÅ¡kinio nepateikė, todėl pareiÅ¡kimas laikytinas nepaduotas ir grÄ Å¾intinas kreditoriui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ priimti. SkundÄ grindžia tokiais motyvais:1. Ginčas byloje yra kilęs ne iÅ¡ kokio nors Å¡alių susitarimo, t.y. nėra CK 1.12 str. 2 d. taikymui bÅ«tinos sÄ lygos, tačiau iÅ¡ Å¡alių skirtingo požiÅ«rio į savo, kaip atsakingojo draudiko, pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vadovaujantis tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teise (CK 1.44 str., 1971 m. gegužės 4 d.

Hagos konvencijos 3 str.), bei skirtingu tos teisės interpretavimu. Å ioje byloje užsienio teisę taikyti, aiÅ¡kinti ir nustatyti jos turinį privalo teismas ex officio. Tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.12 str. 2 d. patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 2 p. „Teismų praktika“ Nr. 22). Be to, taikydamas CK 1.12 str. teismas pažeidė CK 1.8 str. 3 d. draudžiančiÄ pagal analogijÄ taikyti specialiÄ sias teisės normas. IeÅ¡kovas nors ir neprivalo teikti su užsienio teisės turiniu susijusių įrodymų, tačiau savo lėšomis iÅ¡vertė ir pateikė teismui Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimÄ .

2. Net jeigu ieÅ¡kinys ir neatitiktų CPK 135 str. reikalavimų, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti nustatytas pakankamas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nesilaikydamas procesinių ieÅ¡kinio trÅ«kumų (jei tokie ir bÅ«tų) Å¡alinimo taisyklių, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.

3. CPK 136 str. 1 d. suteikia ieÅ¡kovui teisę į vienÄ ieÅ¡kinį sujungti kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Ä®statyme nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti nustatoma, ar reikalavimai tarpusavyje yra susiję, ar ne. PareikÅ¡ti reikalavimai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl 4 Vokietijoje įvykusių eismo įvykių yra susiję ir turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėti vienoje byloje, nes ginčo Å¡alys yra tos pačios, reikalavimai grindžiami tuo pačiu teisiniu pagrindu, reikalavimai bÅ«tų iÅ¡nagrinėti operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau nei 4 skirtingose bylose.

Bet kuriuo atveju CPK 136 str. 2 d. suteikia teismui teisę reikalavimus iÅ¡skirti į atskiras bylas. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistÄ . Pateikia tokius argumentus:1. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra netinkamas dėl to, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė vienÄ reikalavimÄ , nors ieÅ¡kinį grindžia keturių skirtingų eismo įvykių aplinkybėmis. IeÅ¡kinys negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas dėl keturių skirtingų žalos bylos atvejų, kiekviena žalos byla yra individuali, bÅ«tina nustatyti asmenis, kuriems kilo civilinė atsakomybė, taip pat įsitikinti, kad įvykiai buvo draudžiamieji ir nustatyti draudikų atsakomybės ribas ir tik tuomet galimas ieÅ¡kovo reikalavimo reiÅ¡kimas dėl kiekvieno žalos atlyginimo atvejo atskirai.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, jo pasirinktas reikalavimo suformulavimas, įtraukiant nesusijusias faktines aplinkybes į bendrÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ , yra toks ieÅ¡kinio trÅ«kumas, kuris negali bÅ«ti iÅ¡taisytas.

2. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl Vokietijos teisės taikymo. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai kildinami iÅ¡ sutartinių santykių, t.y. įsipareigojimų tarp draudiko ir draudėjo, kurių apimtis pagrįstų ieÅ¡kovo reikalavimÄ susigrÄ Å¾inti už kitÄ asmenį (atsakovÄ ) iÅ¡mokėtas sumas, tai remiantis kasacinio teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011, pateiktu teisės aiÅ¡kinimu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo keliami reikalavimai nėra susiję su teismo teise veikti aktyviai ir aiÅ¡kinti teisę, o yra susiję iÅ¡imtinai su fakto klausimais, kurių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ginčo Å¡aliai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

             Konstitucijos 28 str. reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse, kurio 135 str. įtvirtinti reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį, privalo aiÅ¡kiai suformuluoti jo dalykÄ ir pagrindÄ , t. y. iÅ¡dėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimÄ , bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, konstatavo, kad, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismÄ teisinę prigimtį, formalÅ«s reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieÅ¡kinio turiniui, yra ne daugiau kaip bÅ«tina teismo proceso prielaida. Ä®statymo ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas tokiu bÅ«du, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ .

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ . IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Pagal CPK 439 str. 3 d. gavęs skolininko prieÅ¡taravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo praneÅ¡ti kreditoriui, kad Å¡is ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo praneÅ¡imo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrÄ sias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, ir primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Toks nustatytas teisinis reguliavimas nereiÅ¡kia, jog tais atvejais, kai byla yra inicijuojama pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo ir skolininkas dėl iÅ¡duoto teismo įsakymo pateikia prieÅ¡taravimus, jog kreditoriui reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, teismas, spręsdamas jo priėmimo klausimÄ , bei nustatęs procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį, neturi pareigos įstatyme įtvirtintais atvejais nustatyti kreditoriui termino ieÅ¡kinio turinio ar formos trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 111, 135 str.).

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai ribojama pareiÅ¡kėjo teisė į teisminę gynybÄ , be to, toks CPK 439 str. 3 d. aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų proceso įstatymo nustatytai ieÅ¡kinio priėmimo procedÅ«rai. Pabrėžtina, kad jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 111 ir 135 str. reikalavimų, ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti tvarka (CPK 138 str.). Jeigu pareiÅ¡kėjas per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alina ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, pareiÅ¡kimas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Pagal CPK 808 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina ir jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio). CPK 808 str. 2 d. numatyta, kad jeigu užsienio teisės taikymÄ numato Å¡alių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise.

CPK 808 str. 3 d. įtvirtinta, kad jeigu teismui ar Å¡aliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti 1 ir 2 d. numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir CK 1.2 str. IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad reiÅ¡kiamas reikalavimas yra grindžiamas CK 1.44 str., kuriame nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijÄ dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Duomenų patvirtinančių, kad tarp bylos Å¡alių bÅ«tų susitarimas dėl užsienio teisės taikymo, byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui atsirado pareiga dar ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje pateikti visus įrodymus, susijusius su tarp Å¡alių kilusiam ginčui taikytinos užsienio teisės turinio.

IÅ¡ minėto aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovui ne tik nepagrįstai nebuvo suteikta teisė paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumų, bet ir kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumas nurodytas pareigos pateikti visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus kartu su ieÅ¡kiniu neįvykdymas, nors tokios pareigos įstatymai ieÅ¡kovui nenumato. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, tiksliau konkretÅ«s įvykiai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas. IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad jo pagrindas grindžiamas keturiais skirtingais eismo įvykiais, įvykusiais Vokietijoje, kurių metu padarytÄ Å¾alÄ atlygino ieÅ¡kovas, o žala buvo padaryta transporto priemonių su priekabomis, kurių valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta atitinkamai ieÅ¡kovo ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Kadangi ieÅ¡kinio dalykas tiesiogiai koreliuoja su ieÅ¡kinio pagrindu, tai nors pagrindas yra suformuotas sÄ lyginai plačiai, tačiau ne taip, jog nebÅ«tų aiÅ¡kios bylos nagrinėjimo ribos. Juolab, kad proceso įstatymas nedraudžia pareiÅ¡kėjui ieÅ¡kinio pagrindÄ grįsti struktÅ«riÅ¡kai neidentiÅ¡komis, tačiau rÅ«Å¡iniu požiÅ«riu tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, jeigu iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio prima facie matyti, kad toks ieÅ¡kinys gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas teisme operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau nei tÄ bÅ«tų galima padaryti reiÅ¡kiamus reikalavimus iÅ¡skiriant į atskiras civilines bylas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties nėra aiÅ¡ku, ar tokį platų ieÅ¡kinio pagrindo formulavimÄ apylinkės teismas laikė pagrindu ieÅ¡kinį laikyti ne paduotu, ar minėtÄ faktÄ nurodė tik kaip papildomÄ informacijÄ ieÅ¡kovui. Laikantis iÅ¡dėstyto spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikydamas ir aiÅ¡kindamas CPK 439 str. 3 d., CK 1.12 str. 2 d. priėmė nutartį, kuria iÅ¡ esmės buvo apribota ieÅ¡kovo teisė į teisminę gynybÄ .

Tai sudaro juridinį pagrindÄ skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ apygardos teismui persiųstos bylos ir joje pateiktos medžiagos negalima spręsti, ar ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atitinka visus CPK 135 str. reikalavimus, ieÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinio atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo priėmimo klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėjas                                                                                                        Algirdas Auruškevičius