daebcf8a-baef-4ed4-8d78-bbbf4bff537d · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                   Civilinė byla Nr. 2S –324– 227 / 2012Arvydas Jasonas                                                      Teisminio proceso Nr.2-08-3-01552-2012-1                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                        106.8.1; 121.14; 122.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita DzelzienėvieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2445-837/2012 pagal ieÅ¡kovės J. Z. ieÅ¡kinį atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl atsisakymo mokėti socialinę paÅ¡alpÄ ir neiÅ¡mokėtos socialinės paÅ¡alpos ir neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo 1260 Lt neiÅ¡mokėtos dukrai priklausančios paÅ¡alpos po 315 Lt į mėnesį nuo 2011-11-01, 2) priteisti 8000 Lt neturtinės žalos, 3) priimti sprendimÄ ir įpareigoti pradėti mokėti paÅ¡alpÄ ir jos atžvilgiu. Nurodė, kad ji registruota darbo biržoje kaip aktyviai ieÅ¡kanti darbo, todėl vadovaujantis Konstitucijos 52 str. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos nurodymu socialinės rÅ«pybos skyrius privalo jai mokėti paÅ¡alpÄ . IeÅ¡kovė privalo atidirbti vieÅ¡uosius neapmokamus darbus 4 dienas po 4 valandas per mėnesį už dukrai valstybės skiriamÄ paÅ¡alpÄ .

Panevėžio rajono savivaldybės nurodymai prieÅ¡taringi Konstitucijos 48 str.5 d. principams dėl priverstinio darbo. Kadangi ji atsisakė dirbti vieÅ¡uosius darbus, buvo sustabdytas paÅ¡alpos mokėjimas pinigine forma, pasiÅ«lyta teikti paramÄ maisto produktais ir kitomis mokėjimo priemonėmis, kas prilygsta paÅ¡alpos nemokėjimui. Negaudama jokių pajamų turėjo skolintis pinigus, parduoti daiktus, dėl ko patyrė iÅ¡gyvenimus, neturint galimybės grÄ Å¾inti paskolų sumažėjo bendravimo galimybės. Neturtinę žalÄ vertina 8000 Lt, taip pat nurodo, kad už priverstinai skirtus darbus susidarytų 5760 Lt.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-20 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.Nustatė, kad ieÅ¡kovė skundžia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos sprendimÄ nebemokėti jos nepilnametei dukrai skirtos socialinės paÅ¡alpos, nes J.

Z. ir jos sugyventinis atsisakė atlikti vieÅ¡uosius darbus, bet socialinę paÅ¡alpÄ tiekti nepinigine forma. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo Å¡altinius, piniginę socialinę paramÄ gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra iÅ¡naudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rÅ«Å¡is, jų dydžius ir teikimo sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Vadovavosi Å¡io įstatymo 31 str. 2 d., kuriame nustatyta, kad sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi ginčas tarp Å¡alių kyla ne dėl civilinių teisinių santykių, bet dėl administracinių teisinių santykių, t. y., dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos priimto sprendimo pakeisti J. Z. nepilnametei dukrai teikiamos socialinės paramos formÄ , jis nagrinėtinas administraciniame teisme.

Laikė, kad ieÅ¡kinys paduotas aiÅ¡kiai pažeidžiant bylų teismingumo taisykles. IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos priimto sprendimo jos dukrai teikiamos socialinės paramos formÄ ji turi kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad teismas iÅ¡kraipė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 31 str. 2d. prasmę.

Å iuo konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo mano dukrai B. Z. gim. 2003-01-28, kadangi paÅ¡alpa yra iÅ¡skirta ir privaloma mokėti pinigine forma. Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovės naudai po 315 Lt į mėnesį nuo 2011-11-01 iki Å¡iai dienai. 2012-02-03 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos raÅ¡te „Dėl socialinės paÅ¡alpos teikimo" nurodyta, kad Å¡i paÅ¡alpa nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01 yra paskirta, tačiau už minimÄ laikotarpį nėra iÅ¡mokėta.

Už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-05 įsakymu Nr. A-201 ieÅ¡kovei už dukrai B. Z. skirtÄ socialinę paÅ¡alpÄ nurodyta teikti nepinigine forma. Ginčas kilo ne iÅ¡ administracinių teisinių santykių, o iÅ¡ kitų privatinių santykių, numatytų CK 22str. 1 d. Dukrai Beatričei skirtos ir neiÅ¡mokėtos socialinės paÅ¡alpos pinigine forma už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01, bei už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01 skirtos socialinės paÅ¡alpos teikti nepinigine forma prilygsta paÅ¡alpos nemokėjimui.

Sutinkamai su CPK 26 str. 2d. teismas, nagrinėdamas bylÄ , joje iÅ¡sprendžia ir tokio akto teisėtumo aktÄ . Pagrindinis teisinis klausimas kyla iÅ¡ privatinių teisinių santykių, susijusių su dukrai Beatričei iÅ¡skirta, tačiau neiÅ¡mokėta socialine paÅ¡alpa, todėl reikėtų vadovautis absorbacijos principu, t.y. jeigu pagrindinis klausimas kyla iÅ¡ privatinių teisinių santykių, bylÄ turėtų bÅ«ti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinių teismų kompetencijai reikėtų priskirti tik grynai administracinio pobÅ«džio ginčų vieÅ¡ojo administravimo srityje sprendimÄ , kai Å¡iuo atveju tolesnio kokio nors civilinio teisinio ginčo iÅ¡sprendimas yra siejamas su neturtinės žalos priteisimu (CK 6.250 str.).

Neatlygintus ir neteisėtai paskirtus vieÅ¡iuosius darbus ieÅ¡kovė įvertino 5760 Lt. Å iuo konkrečiu atveju tai ginčas, kylantis iÅ¡ darbo teisinių santykių, kurie priskiriami civilinių bylų kategorijai ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Panevėžio rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisinga. Nurodo, kad praÅ¡ymas priteisti paskirtÄ ir neiÅ¡mokėtÄ socialinę paramÄ Â po 315 Lt į mėnesį yra susijęs su atsakovo kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.

Reikalavimas kildinamas iÅ¡ administracinių teisinių santykių, todėl ieÅ¡kovė manydama, kad atsakovas neteisėtai neiÅ¡moka socialinės paÅ¡alpos ar socialinę paramÄ teikia nepinigine forma vadovaudamasis Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-05 įsakymu Nr. A-201, dėl administracijos veiksmų, įsakymo teisėtumo gali kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Vadovaujantis ABTÄ® 15 str. 1d. 3 p. praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ gali bÅ«ti nagrinėjamas administracinio teismo.

CPK 26 str. 2d., yra netekusi galios, todėl nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme kartu iÅ¡sprendžiant ir administracinio akto teisėtumo klausimÄ . Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo 2012-03-20 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byla nagrinėtina administraciniame teisme.Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumÄ . Vykdydamas teisingumÄ , teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktÄ remdamasis specialiomis procedÅ«rinėmis taisyklėmis.

Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Å is principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir reiÅ¡kia teisę kreiptis į teismÄ , t. y. teisę į ieÅ¡kinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį (CPK 5 straipsnis).

Tam, kad bÅ«tų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi bÅ«ti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau iÅ¡nagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas (CPK 7 straipsnis). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymÄ sudarytas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų jo bylÄ (CPK 36 straipsnis;

Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ (teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) įgyvendinimo sÄ lygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas pažymi, jog vienas iÅ¡ svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobÅ«dis (ABTÄ® 3 str. 1 d., CPK 22 str.).

Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektÄ , bet ir į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobÅ«dį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius vieÅ¡ojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTÄ® 3, 15 straipsniuose, kuriuose nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir bÅ«tent Å¡iais požymiais, pirmiausia, turi bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui.

Byloje nustatyta, kad J. Z. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl 1 260 Lt neiÅ¡mokėtos paÅ¡alpos(paramos) priteisimo, 8 000 Lt neturtinės žalos priteisimo už tai, kad ji , negaudama paÅ¡alpos(paramos), buvo priversta skolintis lėšų pragyvenimui ir dėl to patyrė gilius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimus ir , be to,  neatlygintinai atliko neteisėtus, priverstinai skirtus vieÅ¡uosius darbus. Tuo pačiu praÅ¡o priimti sprendimÄ ir įpareigoti pradėti mokėti paÅ¡alpÄ (paramÄ ) ir jos atžvilgiu.

Taigi, jos reikalavimas dėl pašalpos(paramos) išmokėjimo, dėl jai skyrimo pašalpos(paramos) ir dėl mokėjimo būdo. Tokie sprendimai ar neveikimas skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 15 straipsnio 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Todėl esant tokioms ieÅ¡kinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir pridėtiems prie ieÅ¡kinio įrodymams, teismas konstatuoja, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra neteismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui. Reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ kildinamas iÅ¡ negautos socialinės paÅ¡alpos. Vadinasi, vyrauja administraciniai teisiniai santykiai. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p.).

BÅ«tent tuo pagrindu reikalavimÄ reiÅ¡kia ieÅ¡kovė . Ji teismui pateiktame skunde praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje yra konstatavusi: „[..] ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų vieÅ¡osios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį.

Tokio pobÅ«džio ginčai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ turi bÅ«ti nagrinėjami administraciniame teisme (pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2003 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje G. K. v. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2003 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje VÅ Ä® Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog praÅ¡ant priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, reikalavimas yra susijęs su vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla. Todėl ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė su skundu turi kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumÄ ir pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                        Margarita Dzelzienė