Legislator Case Law & Legislation
2025-12-12 Nr. CB-6589-2-68-3-14641-2024-3 AI generated

2025-12-12 Nr. CB-6589-2-68-3-14641-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-12-12 Nr. CB-6589-2-68-3-14641-2024-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo viso proceso metu nuosekliai teigė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra netinkama atsakovė byloje. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžių metu net kelis kartus ieškovei siūlė pagalvoti ir apsispręsti dėl tinkamo atsakovo byloje. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę. Ieškovei atstovavo teisininkas profesionalas – advokatas. Ieškovė sąmoningai pasirinko nekeisti atsakovės. CPK 45 straipsnis ir teismų praktika nepateikia atsakymo, ar teismas, siūlydamas ieškovui pakeisti netinkamą atsakovu, gali tik atkreipti dėmesį, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ar teismas privalo taip pat nurodyti tinkamą atsakovą (atsakovus). Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimo našta ir ieškinio reikalavimų formulavimo pareiga tenka ieškovui, pagrįstai spręstina, kad kai nėra duomenų, kas byloje turėtų būti tinkamas atsakovas, teismas neturi pareigos (ir neturi galimybės) nurodyti ieškovui tinkamo atsakovo (atsakovų).

Legislator headnote

AI generated

2025-12-12 Nr. CB-6589-2-68-3-14641-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo; tretieji asmenys AB „LTG Infra“ ir AB „Via Lietuva“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-4101

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14641-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 19 d. paduotu trečiojo asmens AB „LTG Infra“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo; tretieji asmenys AB „LTG Infra“ ir AB „Via Lietuva“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutarties motyvus, kad tinkama atsakovė byloje yra AB „LTG Infra“.

Trečiojo asmens kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo viso proceso metu nuosekliai teigė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra netinkama atsakovė byloje. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžių metu net kelis kartus ieškovei siūlė pagalvoti ir apsispręsti dėl tinkamo atsakovo byloje. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę. Ieškovei atstovavo teisininkas profesionalas – advokatas. Ieškovė sąmoningai pasirinko nekeisti atsakovės. CPK 45 straipsnis ir teismų praktika nepateikia atsakymo, ar teismas, siūlydamas ieškovui pakeisti netinkamą atsakovu, gali tik atkreipti dėmesį, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ar teismas privalo taip pat nurodyti tinkamą atsakovą (atsakovus). Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimo našta ir ieškinio reikalavimų formulavimo pareiga tenka ieškovui, pagrįstai spręstina, kad kai nėra duomenų, kas byloje turėtų būti tinkamas atsakovas, teismas neturi pareigos (ir neturi galimybės) nurodyti ieškovui tinkamo atsakovo (atsakovų).

2. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtina ne teismo, o šalių pareigą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ne tik įgyvendino išaiškinimo pareigą, nurodydamas, kad ieškovė turi įrodyti ieškinį, tačiau net du kartus atidėjo teismo posėdį, suteikdamas ieškovei galimybę pateikti papildomų įrodymų. Nepaisant to, ieškovė papildomų įrodymų neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Priešingas proceso teisės normų aiškinimas lemtų, kad įrodinėjimo našta tektų pirmosios instancijos teismui, o tai prieštarautų pamatiniams civilinio proceso lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principams.

3. Vien ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu AB „LTG Infra“ patikėjimo teise valdė geležinkelio pralaidą ir žemės sklypus, kuriuose buvo įrengti kelio ženklai, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad AB „LTG Infra“ yra tinkama atsakovė byloje. Atsiliepime į ieškinį AB „LTG Infra“ nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ sudarė rangos sutartį dėl pralaidos kapitalinio remonto darbų atlikimo. Rangos sutartimi (sutarties 8.5 punktas) būtent rangovas darbų vykdymo pagal rangos sutartį laikotarpiu buvo atsakingas už saugių eismo sąlygų užtikrinimą. Rangovas darbus pagal rangos sutartį AB „LTG Infra“ perdavė tik 2023 m. balandžio 18 d. raštu, vadinasi dėl įvykių, kuomet statybų objektas buvo rangovo žinioje ir kai tuo metu buvo keičiami kelio ženklai, AB „LTG Infra“ negalėtų būti atsakinga. Darbai buvo vykdomi vadovaujantis techniniu ir darbo projektais. Techninį projektą rengė UAB „LT projektai“, o darbo projektą – UAB Geležinkelio tiesimo centras. Dėl to kyla pagrįstas klausimas, ar eismo įvykį galėjo lemti projektavimo klaida, ar netinkamai įgyvendintas projektas. Jei teismas spręstų, jog kelio ženklas yra įrengtas netinkamai (su kuo AB „LTG Infra“ nesutinka), tai už jo netinkamą įrengimą turėtų atsakyti vienas iš nurodytų statybos dalyvių. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl AB „LTG Infra“ atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų dėl tinkamų atsakovų, jų nevertino, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas AB „LTG Infra“.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti trečiajam asmeniui AB „LTG Infra“ (j. a. k. 305202934) 287 (du šimtus aštuoniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. D10020000146462025, kodas ZO91962.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė