daea7b5e-efc8-486c-8322-39fa4b5a7f69 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-710-581/2014Proceso Nr. 1-06-1-04021-2013-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.                                  Panevėžys                      Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant: prokurorei G.

V.,nuteistajam A. Z.,gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui,      teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 208 straipsnio 1 dalį ir paskirta 40 MGL ( 5200,00 Lt) dydžio bauda.              IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė:

             A. Z. nuteistas už tai, jog bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-10-16 iki 2009-10-27, įmonės veiklos teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, žinodamas apie įmonės sunkiÄ ekonominę padėtį ir nemokumÄ , akivaizdžiai gresiant įmonės bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, 2009 m. spalio mėnesį, pardavus UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ , padarė 64404,70 Lt užskaitas turto pirkėjams – penktos eilės kreditoriams:

PirkėjasSÄ skaitaDataSuma (su PVM) AtsiskaitymaiGrynais LtUžskaitos LtA. Z.KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-162077,450,000,00A. A.KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-1913325,80 13325,80Ūkininkas A. A.KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-271455,25 1455,25KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-205950,00 5950,00J. P.KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-191100,64 1100,64UAB (duomenys neskelbtini) KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-202668,56935,751732,83UAB (duomenys neskelbtini) KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-2723284,53 23284,53KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-2115400,00 15400,00UAB (duomenys neskelbtini) KUP Nr. (duomenys neskelbtini)2009-10-202155,65 2155,65IÅ¡ viso: 67417,88935,7564404,70 taip patenkindamas tik septynių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams:Pirmos eilės kreditoriams (20 kreditoriai, jų bendra reikalavimų suma – 110666,54 Lt):1.

A. B. – 4897,86 Lt,2. V. B. – 3940,89 Lt,3. T. B. – 9370,34 Lt,4. V. B. – 2460,70 Lt,5. R. B. – 10368,31 Lt,6. D. B. – 8622,11 Lt,7. B. Č. – 5040,5 Lt,8. V. D. – 470,09 Lt,9. R. D. – 1270 Lt,10. R. J. – 2525,4 Lt,11. R. K. – 6568,85 Lt,12. R. R. – 9675,01 Lt,13. S. L. – 8304,33 Lt,14. J. P. – 3594,31 Lt,15. N. R. – 2375,47 Lt,16. R. U. – 5759,76 Lt,17. D. V. – 9339,11 Lt,18. R. V. – 5610,32 Lt,19. J. Z. – 5192,88 Lt,20. A. Ž. – 5280 Lt,Antros eilės kreditoriams (2 kreditoriai, jų bendra reikalavimų suma – 88122,28 Lt):21. (duomenys neskelbtini) – 31780,51 Lt,22. (duomenys neskelbtini) – 56341,77 Lt,Trečios eilės kreditoriams (45 kreditoriai, jų bendra reikalavimų suma – 338026,6 Lt):23.

UAB (duomenys neskelbtini) – 441,67 Lt,24. UAB (duomenys neskelbtini) – 19758,08 Lt,25. UAB (duomenys neskelbtini) – 2169,17 Lt,26. UAB (duomenys neskelbtini) – 5056,36 Lt,27. UAB (duomenys neskelbtini) – 10870,94 Lt,28. UAB (duomenys neskelbtini) – 2830,28 Lt,29. (duomenys neskelbtini) ind. įmonė – 189,07 Lt,30. UAB (duomenys neskelbtini) – 770 Lt,31. UAB (duomenys neskelbtini) – 1691,39 Lt,32. UAB (duomenys neskelbtini) – 1026,60 Lt,33. UAB (duomenys neskelbtini) – 419,39 Lt,34. UAB (duomenys neskelbtini) – 2311 Lt,35.

UAB (duomenys neskelbtini) – 3327,29 Lt,36. A. K. ind. įmonė – 1180 Lt,37. UAB (duomenys neskelbtini) – 6799,59 Lt,38. UAB (duomenys neskelbtini) – 823,67 Lt,39. UAB (duomenys neskelbtini) – 1908,12 Lt,40. UAB (duomenys neskelbtini) – 10754,59 Lt,41. UAB (duomenys neskelbtini) – 2192,2 Lt,42. UAB (duomenys neskelbtini) – 36079,71 Lt,43. UAB (duomenys neskelbtini) – 7082,15 Lt44. UAB (duomenys neskelbtini) – 4276,34 Lt,45. UAB (duomenys neskelbtini) – 3878,08 Lt,46. AB (duomenys neskelbtini) – 1324,42 Lt,47.

AB (duomenys neskelbtini) – 648,8 Lt,48. UAB „P. F.“ – 303 Lt,49. M. P. – 360 Lt,50. IĮ (duomenys neskelbtini) – 24624,1 Lt,51. UAB (duomenys neskelbtini) – 170,2 Lt,52. UAB (duomenys neskelbtini) – 5645,06 Lt,53. (duomenys neskelbtini) – 590 Lt,54. UAB (duomenys neskelbtini) – 3980,06 Lt,55. UAB (duomenys neskelbtini) – 965 Lt,56. UAB (duomenys neskelbtini) – 8731,96 Lt,57. AB (duomenys neskelbtini) – 411,46 Lt,58. UAB (duomenys neskelbtini) – 39209,34 Lt,59. AB (duomenys neskelbtini) – 70262,18 Lt,60.

UAB (duomenys neskelbtini) – 330,97 Lt,61. UAB „P. L.“ – 88,24 Lt,62. UAB (duomenys neskelbtini) – 3421,33 Lt,63. G. V. – 21285,48 Lt,64. UAB (duomenys neskelbtini) – 3045,5 Lt,65. Coface A. K. AG Lietuvos filialas – 2727 Lt,66. UAB (duomenys neskelbtini) – 66,81 Lt,67. D. T. – 24000 Lt.              Nuteistasis A. Z. apeliaciniu skundu skundžia KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendį, praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

             Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas.              A. Z. nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, kad jis, apeliantas, veikė tiesiogine tyčia, žinojo, jog įmonė yra nemoki ir tyčia siekė pažeisti kitų kreditorių interesus bei, kad nėra svarbi aplinkybė, kokiu būdu atsiskaityta su kai kuriais kreditoriais.

             Apeliantas skundu iÅ¡dėsto BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, aptaria jos požymius, ir pažymi, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės – kaltės.              Nurodo, kad jis suprato, jog įmonės ekonominė padėtis yra sunki, tačiau nesuprato, kad įmonė yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, t. y. nesuprato, kad įmonė ateityje nevykdys veiklos ir jÄ nutrauks, nesuprato, kad įmonė bankrutuos ir neatsiskaitys su kreditoriais.

Tvirtina, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog bendrovė siekė iÅ¡vengti bankroto, dėjo pastangas, kad galėtų toliau veikti ir iÅ¡ gaunamų uždirbtų lėšų bÅ«tų atsiskaityta su kreditoriais. Jis siekė iÅ¡saugoti įmonę ir užtikrinti jos komercinės Å«kinės veiklos vykdymÄ , tam, kad bÅ«tų galima atsiskaityti iÅ¡ gaunamų pajamų su kreditoriais.          Apeliantas nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad „Nagrinėjamos bylos atveju, kai yra įrodymai, jog įmonė iÅ¡ esmės iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdė įprastÄ komercinę veiklÄ , t.y. atliko darbus pagal sutartis, bei turėjo pakankamai pagrįstus lÅ«kesčius, jog sudarius (duomenys neskelbtini) tinkle iÅ¡plėtimo darbų pirkimo sutartį, kurios darbų pirkimo konkursÄ buvo laimėjusi, turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir tokiu bÅ«du galės iÅ¡vengti bankroto, nei atsakovo A.

Z. kaip įmonės vadovo, nei kitų atsakovų kaip įmonės akcininkų veiksmai, nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o prieÅ¡ingai investuojant savo asmenines lėšas, siekiant iÅ¡vengti bankroto, negali bÅ«ti vertinami kaip neatitinkantys protingos verslo rizikos ir prieÅ¡taraujantys geriems verslo standartams, tuo pačiu tokie veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip netesėti“.              Nurodo, kad nors paminėtoje nutartyje ir kalbama apie tai, kad nėra jo kaltės dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir dėl to negali bÅ«ti padaryta žala kreditoriams, tačiau yra svarbi kita nustatyta aplinkybė, kad jis turėjo pakankamai objektyvų pagrindÄ manyti ir turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo bus iÅ¡vengta.

Taigi, teismo nutartimi yra konstatuota, kad jis buvo įsitikinęs, kad bankroto bylos bus iÅ¡vengta, todėl turto pardavimas kreditoriams negali bÅ«ti įvertintas, kaip atliktas esant akivaizdžiai bankroto grėsmei bei žinant, kad kitų kreditorių reikalavimai nebus patenkinti bei žinant, kad padarys Å¡iais veiksniais žalÄ likusiems kreditoriams.              Nurodo, kad jis žinojo, jog įmonės padėtis sunki, todėl sumažino sau atlyginimÄ , pasiÅ«lė susimažinti atlyginimÄ kitiems darbuotojams, buvo priimtas sprendimas parduoti nereikalingÄ turtÄ , tartasi su VSDFV dėl skolų mokėjimo iÅ¡dėstymo, ruošė įmonę, jos darbuotojus vykdyti laimėto statybos darbų projektÄ , nutarė imti paskolÄ apyvartinėms lėšoms bei tarėsi su subrangovais.              Nurodo, kad nenaudojamo bendrovės turto pardavimas kreditoriams yra sietinas ne su jo ketinimu ir noru atsiskaityti tik su keletu kreditorių ir taip pažeisti kitų kreditorių interesus ir jiems padaryti žalÄ , o su siekiu toliau vykdyti komercinę – Å«kinę veiklÄ .

Jokio tikslo neatsiskaityti su likusiais kreditoriais neturėjo ir netgi apie tai negalvojo, nes buvo įsitikinęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebankrutuos.              Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad jis pardavęs prekes kreditoriams su jais atsiskaitė ir patenkino jų reikalavimus, nes pirkimo – pardavimo sandoris negali bÅ«ti vertinamas kaip atsiskaitymo sandoris. Pagal pirkimo pardavimo sutartis (Å¡iuo atveju pirkimo-pardavimo sutartis atitinka iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras, nes turi visus raÅ¡ytinės sutarties elementus) UAB (duomenys neskelbtini) turėjo gauti pinigus, tačiau pirkėjai atliko įskaitymus, jie turimÄ reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) įskaitė į (duomenys neskelbtini) turimas reikalavimo teises pirkėjui už parduotas prekes.

BÅ«tent pirkėjai ir inicijavo įskaitymÄ , tai atliko pateikdami pareiÅ¡kimÄ , kaip tai nustato CK 6.131 str., o jis jų veiksmų, ar atlikti įskaitymÄ , ar neatlikti, kontroliuoti negalėjo, nes įskaitymui pakanka vienos Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 str. l d.).             KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad įskaitymai buvo ginčyti ir pripažinti negaliojančiais. BÅ«tent teismai ir sprendė, kad kreditorių interesai yra pažeisti įskaitymais, o ne tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekes pirkėjams, kurie atliko įskaitymus.

Jis įskaitymų neatliko, neteisėtÄ veikÄ atliko pirkėjai, kurie atliko įskaitymÄ , nes bÅ«tent įskaitymu pažeisti kreditorių interesai. Pažymi, kad įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, o jis jokių susitarimų su pirkėjais dėl įskaitymo nepasiraÅ¡inėjo, pateikti vienaÅ¡aliai praneÅ¡imai apie įskaitymÄ fiksuoti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje.             Pažymi, kad nagrinėjant bylÄ teisme, liudytoju apklaustas A. A. nurodė, kad jam tik vėliau, po prekių pirkimo, kilo idėja atlikti užskaitas, iÅ¡ anksto dėl bÅ«simo įskaitymo nesitarė.

AnalogiÅ¡kai parodė ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R.. L. V. B. kalbėjo apie lizingo kompanijai priklausantį automobilį „Audi A6“, kuris nebuvo bendrovės nuosavybė, bendrovė automobilį naudojo, o nutraukus lizingo sutartį naudotojo teises perėmė UAB (duomenys neskelbtini). A. A. nurodė, kad jis pirko automobilį, o vėliau atliko įskaitymÄ , J. P. parodė, kad nepamena, ar su juo, apeliantu, tarėsi dėl įskaitymo.              Apeliantas nesutina ir su tuo, kad buvo pažeistos CK 6.923 str., nes nustatytas eiliÅ¡kumas taikomas tik lėšų nuraÅ¡ymui nuo sÄ skaitų ir netaikomas atliekant įskaitymus.

Be to, nurodo, kad įmonės akcininkai nemanė, jog įmonė nustos veikti ir bus iÅ¡kelta bankroto byla.              Teismo posėdyje A. Z. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti.             Apeliacinis skundas atmetamas.             Apygardos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad A. Z. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

             Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, jų vertinimo taisyklių nepažeidė. A. Z. kaltė pagrįsta tik tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apelianto kaltė padarius nurodytÄ nusikaltimÄ yra įrodyta bylos įrodymų visuma, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais ir aptartais įrodymais bei pateikta iÅ¡samia jų analize. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamÄ nuosprendį ir apeliacinio skundo motyvus, pažymi, kad iÅ¡ esmės dėl visų apeliaciniame skunde dėstomų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu argumentų pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė apkaltinamajame nuosprendyje, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka, todėl apkaltinamÄ jį nuosprendį paliekÄ nepakeistÄ .             Apeliantas A.

Z. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės tvirtina, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jo kaltė, t. y. jog jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo tyrinio matyti, kad šį teiginį A. Z. grindžia tuo, kad jis nesuprato, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir jai gresia bankrotas, o įskaitymus, kuriais, teigia, ir buvo padaryta žala kreditoriams, iniciavo ir atliko pirkėjai. Todėl A. Z. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

             Apygardos teismas, atsakydamas į apelianto skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika - bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.             Apeliantas pripažįsta supratęs, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Tačiau nepagrįstai teigia, nesupratęs, kad įmonė yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, šį apelianto teiginį, teismas vertina pasirinktu gynybos būdu, nes jį paneigia bylos įrodymai.

             Baudžiamojoje byloje specialisto išvadoje pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus konstatuota, kad jau 2008-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) buvo sunki ekonominė padėtis (b. l. 23, 3 tomas).              Iš specialistui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2009 m. einamojo likvidumo koeficientas rodo, kad įmonė nepajėgi laiku atsiskaityti su kreditoriais, kritinio likvidumo koeficientas rodo, kad bendrovės aktyvų neužtenka trumpalaikėms skoloms padengti.

Specialisto išvada nustatyta, kad 2009 m. UAB (duomenys neskelbtini) skolintos lėšos viršijo savas lėšas, skolos nepakankamai padengtos turtu.              2009 m. spalio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) skola bankams sudarė 41935,28 Lt, atskaitingam asmeniui – 3568,62 Lt, (duomenys neskelbtini) buvo skolinga 15273, 37 Lt, (duomenys neskelbtini) - 16637,35 Lt, kurie turėjo būti sumokėti iki 2009-02-18, 6962,97 Lt, kurie turėjo būti sumokėti iki 2009-04-16, 10394,51 Lt, kurie turėjo būti sumokėti iki 2009-08-17 ir 8318,50 Lt, kurie turėjo būti sumokėti iki 2009-09-16 (t.3, b.l. 6-45).

Neabejotina, kad šie duomenys A. Z. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui buvo žinomi.                          Panevėžio apygardos teismo 2009-12-18 nutartimi patenkintas ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymas ir UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta nemokia bei jai iškelta bankroto byla.              Iš šios nutarties matyti, kad atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius dar iki bankroto iškėlimo raštu pripažino, kad bendrovė yra nemoki, kad susidariusios skolos (duomenys neskelbtini) apmokėti neturi galimybės, ir sutiko, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla (t.1, b.l. 10).

Panevėžio apygardos teismo 2010-03-05 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sÄ raÅ¡as, kurių reikalavimai sudaro 486 986,09 Lt (t.1, b.l. 32-33).               IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutarties matyti, jog 2009-02-12 vykęs neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo priimti nutarimai imti naujÄ kreditÄ bei sumažinti administracijos darbuotojams atlyginimus, bei 2009-07-24 vykęs neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame svarstytas tik direktoriaus atlyginimo sumažinimo klausimas dėl blogos įmonės ekonominės padėties, iÅ¡ tiesų atspindi faktÄ , kad įmonės sunki finansinė bÅ«klė įmonės vadovui buvo žinoma (t.1, b.l. 20-26).

             Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje teismas nustatė, jog analizuojant byloje esančiÄ skolų suvestinę, matyti, kad iki 2009 m. pradžios susidariusių skolų suma buvo 193 713,50 Lt; didžioji dalis skolų susidarę 2009 m. antroje pusėje (skolos darbuotojams, kai kuriems kreditoriams skolų susidarę – nuo 2009 m. gegužės mėnesio), kas patvirtina ankstesniojo administratoriaus pirmajame kreditorių susirinkime nurodytÄ aplinkybę, kad įmonė nemokia tapo 2009 m. gegužės – birželio mėnesiais (t. 1, b.l. 20-26).              Šioje baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų UAB (duomenys neskelbtini) akcininko J.

P., liudytojų A. A. parodymais, taip pat paties A. Z. paaiÅ¡kinimais bei 2009-10-13 neeilinio UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolu nustatyta, kad parduoti bendrovei priklausantį turtÄ buvo nuspręsta dėl blogos įmonės finansinės padėties ir siekiant įmanomais bÅ«dais daryti poveikį bendrovės finansinei bÅ«klei (t. 4, b.l. 19-20; 31-34).              Todėl apygardos teismas, įvertinęs aptartus duomenis ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad bendrovės direktorius A.

Z., kaip įmonės vadovas, neabejotinai žinojo apie įmonės pradelstas skolas, bendrovės įsipareigojimų dydį bei 2009-02-12 ir 2009-10-13 akcininkų susirinkimuose svarstytus klausimus, taigi, ir suprato, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduodant jai priklausantį turtÄ 2009 m. spalio mėnesį nuo 16 iki 27 d. pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ir atlikdama užskaitas, buvo nemoki ir jai grėsė bankrotas.              Apelianto dėstomi argumentai apie jo pastangas siekiant iÅ¡vengti bendrovės bankroto, tik patvirtina, kad jis pilnai suprato, kad įmonei bankrotas gresia ir įmonė yra nemoki.

Tuo neabejoti, teismo vertinimu, leidžia ir nustatytos aplinkybės, kad bendrovė iÅ¡pardavinėjo darbo įrankius, kas paneigia apelianto teigimÄ , jog pardavus daiktus buvo siekta toliau vykdyti komercinę – Å«kinę veiklÄ , tuo labiau, kad užskaitomis apyvartai lėšos net nebÅ«tų gaunamos.              Apeliantas nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartį ir skunde cituoja Å¡ios nutarties dalį, kuri, jo teigimu, yra paneigianti apelianto kaltę dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Apeliantas tvirtina, kad nurodytoje teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės rodo, jog jis turėjo objektyvų pagrindÄ manyti bei pagrįstÄ lÅ«kestį, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo bus iÅ¡vengta. Tačiau tai, kad apeliantas nurodo siekęs ir tikėjęsis, jog įmonė vykdys veiklÄ ir nesupratęs, jog įmonė veiklos nevykdys, negali paneigti įmonės nemokumo bei gresiančio bankroto situacijos, taip pat ir to, kad R. Z. nesuprato esant tokiÄ situacijÄ . Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-108/2013 buvo sprendžiamas apelianto civilinės atsakomybės klausimas dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo savalaikio neįvykdymo.

Civilinėje byloje nenustatytas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimas, nepaneigia nebuvus UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo bei bankroto grėsmės. Kartu pakartotina, kad Å¡ioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar galėjo bÅ«ti padaryta žala įmonės kreditoriams kitais įmonės vadovo veiksmais.                           Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino UAB (duomenys neskelbtini) padarytas užskaitas 64404,70 Lt sumoje kaip tyčinius A.

Z. veiksmus, atliktus siekiant patenkinti tik dalies kreditorių reikalavimus ir tuo padarant turtinės žalos likusiems kreditoriams.             Reikalavimų patenkinimas galimas įvairiomis civilinių teisinių sandorių formomis. Todėl apelianto teiginiai, kad PVM iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos – faktÅ«ros tik patvirtina pirkimÄ â€“ pardavimÄ , o įskaitymai yra vienaÅ¡aliai sandoriai, kurie nuo jo valios nepriklausė, nes buvo atlikti UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių, A. Z. kaltės nepaneigia.

             2013-09-27 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) byloje, atsakant į tyrimo klausimÄ , ar UAB (duomenys neskelbtini) laikėsi mokėjimo eiliÅ¡kumo 2009 m., buvo nustatyta, kad 2009 m. spalio mėnesį buvo parduota bendrovės turto už 67417,88 Lt su PVM, tačiau į kasÄ už parduotÄ turtÄ tik UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 935,75 Lt. Daugiau mokėjimų už parduotÄ turtÄ UAB (duomenys neskelbtini) kasoje ir banko sÄ skaitose nefiksuota. BUAB (duomenys neskelbtini) suvestinėse pateiktais duomenimis 2009 m. spalio mėn. pardavus turtÄ bendrovėje (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso padarytos 64404,70 Lt užskaitos turto pirkėjams - penktos eilės kreditoriams.

Nustatyta, kad pardavusi turtÄ , bendrovė pinigų negavo ir neatsiskaitė su valstybės biudžetu, kuriam 2009 m. spalio mėn., pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ trečios eilės kreditoriui, buvo skolinga 15273,37 Lt. (duomenys neskelbtini), taip pat trečios eilės kreditorius, siuntė priminimus apie privalomas mokėti įmokas, kurias turėjo sumokėti iki 2009-08-17, 2009-09-17, 2009-09-30. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2010-03-05 nutartimi patvirtintas 124685,65 Lt kreditorinis įsiskolinimas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis.

             Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad įskaitymus remiantis pirkimo-pardavimo sandoriais pagal nuosprendyje nurodytas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras atliko iniciavo ir atliko kreditoriai, o ne jis, nagrinėjamos bylos kontekste, jo kaltės nepaneigia. Baudžiamojoje byloje įrodymų visuma nustatytos aplinkybės patvirtina buvus A. Z. iÅ¡ankstinį susitarimÄ su turto pirkėjais, kad už prekes atsiskaityti nereikės, nes prekėmis dengiamos esamos skolos turto pirkėjams.

Tai įrodo A. Z. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.             Liudytojas G. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo visi akcininkai ir direktorius A. Z., buvo sprendžiama dėl turto – automobilio perdavimo V. R. už skolas, be to, jau prieÅ¡ akcininkų susirinkimÄ , jo V. R. klausė, ar jis neprieÅ¡tarautų, kad UAB (duomenys neskelbtini) jam už skolas atiduotų automobilį (t.4, b.l. 19-20). Liudytojas A. A. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jam buvo skolinga už garažo nuomÄ , todėl jis tarėsi su direktorius, kuris sutiko kažkuo padengti skolÄ , liudytojas parodė, kad vėliau už skolÄ gavo daiktus ir automobilį (t.4, b.l. 31-34).

Liudytojas J. P. nurodė, kad buvo bandoma atsiskaityti daiktais, kad suÅ¡velninti finansinę padėtį, užskaita dėl 1100,64 Lt su juo buvo padaryta dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo, bet 2009-10-19 sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta taip, kad jis perka iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) nivelyrÄ (t.4, b.l. 31-34). Liudytojas A. R. nurodė, kad tarėsi su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dėl daiktų pirkimo padarant užskaitÄ , laisvai įrankių pasirinkti jis negalėjo ( t.4, b.l. 31-34). Liudytojas V. B. nurodė, kad A.

Z. už skolas pasiÅ«lė paimti turtÄ â€“ įrankių ir automobilį ( t. 4, b.l. 39-42). Pas A. Z. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad už jam neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ pasiėmė daiktus, o užskaita nepadaryta (t.4, b.l. 39-42). Tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. Z., žinodamas apie sunkiÄ Ä¯monės ekonominę padėtį ir nemokumÄ , akivaizdžiai gresiant įmonės bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, siekė patenkinti tik septynių, parduodamas UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ ir padarydamas 64404,07 Lt užskaitas turto pirkėjams, tuo padarydamas žalÄ kitiems kreditoriams.

             Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog įskaitymo sandoriai teismine tvarka buvo ginčyti ir pripažinti negaliojančiais, A. Z. tyčios buvimo nepaneigia, nes ne A. Z. aktyviais veiksmais buvo siekiama nuginčyti atliktus įskaitymus, o ieÅ¡kovės, bankrutavusios bendrovės (duomenys neskelbtini). Be to, teismo vertinimu, nustatyti kreditorių veiksmai sudarant įskaitymo sandorius ne tik, kad nepaneigia apelianto kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, o prieÅ¡ingai, jÄ patvirtina.

             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, keisti ar naikinti skundžiamÄ KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:atmesti nuteistojo A. Z. apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                             Jolanta Raščiuvienė                                                                                          Algirdas Gaputis                                                                                            Pranas Å imkus                                                                                                                                                                           Â