2022-02-17 Nr. AB-3773-3-62-3-00571-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-417-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00571-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei V. M. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – ir Tarnyba, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. M. (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 70,20 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 72,45 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovė 2019 m. liepos 10 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.1)NTP-l-3307 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) atlyginimo priteisimo. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-11774 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš VSDFV atlyginimo priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei paskyrė advokatą R. L. (toliau – ir advokatas).

3. Pareiškėjas teigė, kad remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Paaiškino, kad advokatas R. L. ir advokato padėjėja E. Š. 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė Tarnybai prašymus Nr. (3.10)NADV-2-10649 ir Nr. (3.10)NADV-2-10658 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-11774. Tarnyba advokato padėjėjai E. Š. išmokėjo 114,40 Eur užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei, o advokatui R. L. – 26,00 Eur užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei. Pareiškėjo teigimu, remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 140,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 70,20 Eur.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (12.31)FS-2753 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį. Pranešimas buvo siųstas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip deklaruotos ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai 2020 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (12.31)FS-3656 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, tačiau atsakovė iki 2021 m. kovo 9 d. neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Atsakovei minėti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu, kas papildomai Tarnybai kainavo 2,25 Eur.

5. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi. Deklaracijos pildymą reglamentuoja Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-300 (toliau – ir Taisyklės). Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, – 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovė 2019 m. liepos 10 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.1) NTP-1-3307 suteikti antrinę teisinę pagalbą, kartu su prašymu pateikdama metinę pajamų ir turto deklaraciją (toliau – deklaracija) antrinei teisinei pagalbai gauti bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis Taisyklių 4 punktu tiek senatvės pensija, tiek kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra įskaitomos į pajamas, atsakovės nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. gautos pajamos sudarė 4 419,80 Eur. Nutarime buvo numatyta, kad pirmasis pajamų lygis, atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių, sudaro 7,76 minimalių mėnesinių algų dydį – 4 306,8 Eur, o antrasis pajamų lygis sudaro 11,64 minimalių mėnesinių algų dydį – 6 460,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pajamos (4 419,80 Eur) nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. viršijo pirmąjį pajamų lygį (4 306,80 Eur), tačiau neviršijo antrojo pajamų lygio (6 460,20 Eur), jai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

7. Atsakovė V. M. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

8. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2019 m. birželio 3 d. sudarė 4 299,9 Eur. Pasak atsakovės, turint tokias pajamas jai priklausė 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Mano, kad jai neteisingai prie pajamų buvo pridėta teismo priteista 119,90 Eur kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Pridėjus šią kompensaciją atsakovės pajamos sudarė 4 419,80 Eur. Be to, buvo paskaičiuotos pajamos ne už 12 mėnesių, o už 13 mėnesių. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybei moka nuomos mokestį ir išlaiko sūnų invalidą, kuris yra globos namuose.

9. Atsakovės teigimu, jos pensija yra labai maža, savivaldybei padidinus nuomos mokestį, jai lieka labai mažai pinigų. Atsakovė prašo atmesti pareiškėjo prašymą, nes jai priklausė 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o pareiškėjo teiginys, kad atsakovė sutiko mokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, yra melas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo Tarnybos prašymą patenkino ir priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovės V. M. 70,20 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,25 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje neginčijo prašomos priteisti sumos dydžio, bet ginčijo savo pareigą šią sumą sumokėti, nes mano, jog nepagrįstai buvo nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei priklausė tik 50 procentų, o ne 100 procentų.

12. Vertindamas atsakovės nesutikimo su pareiškėjo prašymu argumentus, teismas nurodė, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Šių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, kuri turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi (Įstatymo 13 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 3 punktu deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodomos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimas turtas. Taisyklių 4.1 papunktyje numatyta, jog į pajamas įskaitomos su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos (įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius, kitas pajamas bei išeitines išmokas), o 4.3 papunktyje numatyta, kad įskaitomos pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą.

13. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 4 punkte išvardintas ir baigtinis sąrašas pajamų, kurios nėra įskaitomos į deklaruojamas pajamas, tačiau tarp jų nėra numatyta, jog į pajamas turėtų būti neįskaitomos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, nes ši kompensacija kaip tik ir susijusi su atlygiu už darbą ypatingomis sąlygomis. Teismas vertino, kad ši kompensacija priskirtina prie Taisyklių 4.1 papunktyje nustatytų su darbo ar tarnybos santykiais susijusių pajamų, o tai reiškia, kad pareiškėja pagrįstai kartu su kitomis senatvės pensijos sumomis į atsakovės pajamas įskaitė VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 10 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-E-7685 nurodytą 119,90 Eur kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Visos sumos kartu sudarė 4 419,80 Eur sumą, todėl atsakovei skiriant antrinę teisinę pagalbą pareiškėja pagrįstai šia suma vadovavosi.

14. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovei nurodyta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas apskaičiuota už 2000 m. gegužės ir birželio mėnesius, tačiau ji (kompensacija) atsakovei buvo išmokėta 2019 m. balandžio 5 d. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodomos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos, o šios deklaracijos ataskaitinis laikotarpis yra 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį ketinama pateikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teismo nuomone, tai reiškia, kad į pajamas įskaitomos per 12 paskutinių mėnesių gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, už kokį laikotarpį jos priklausė išmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas faktiškai gavo 2019 m. balandžio 5 d., teismo vertinimu, ši suma privalėjo būti įskaičiuota į 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį atsakovė pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, laikotarpį. Teismas pabrėžė, kad šios kompensacijos įskaitymas nėra pajamos už 13 mėnesių, kaip teigė atsakovė, o yra to paties mėnesio, kurį jos buvo išmokėtos, pajamos, kartu su to mėnesio senatvės pensija.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėja teisingai ir teisėtai nustatė atsakovės pajamų dydį, reikšmingą antrinei teisinei pagalbai gauti. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl jos išlaikytinių skaičiaus, nes pagal Nutarimo 2.3 papunktį atsakovės 36 metų sūnus, gyvenantis globos namuose, nelaikomas išlaikytiniu. Be to, atsakovė prašyme pati nurodė, kad jos sūnus yra suaugęs ir gyvena globos namuose, kad bendrai gyvenančių ir jos išlaikomų asmenų neturi, jokių kitų įrodymų, kad jos sūnus atitiktų išlaikomo asmens statusą Nutarimo 2.3 papunkčio prasme nepateikė.

16. Teismas, akcentavo, kad pagal Įstatymą valstybės iš dalies apmokamas antrinės teisinės pagalbos suteikimas atsakovei buvo siejamas su jos pareiga sumokėti likusią šių išlaidų dalį. Vertindamas, kad šiuo atveju valstybė savo įsipareigojimą įvykdė ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, prašydama suteikti jai teisinę pagalbą, tai atsakovei nevykdant savo pareigos sumokėti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį, 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteistinos iš atsakovės teismo tvarka. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti 2,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais, patvirtinančiais raginimų sumokėti skolą siuntimą paštu.

III. 17. Atsakovė V. M. patikslintame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą.

18. Atsakovė nesutinka su teismo priteistomis išlaidomis už suteiktas teisines paslaugas, nes Tarnyba, vertindama jos (atsakovės) pajamas, nepagrįstai prie pajamų pridėjo teismo priteistą 119,90 Eur kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama priteisti padarytą 415 Eur turtinę žalą, kuri susidarė išmokėjus kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas 2000 m. gegužės ir birželio mėnesiais pagal 2000 metais galiojusį bazinės pensijos dydį. Atsakovei buvo paskirtas advokatas R. L., nustačius 50 procentų apmokėjimą, nes pridėjus teismo priteistą 119,90 Eur kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, atsakovės pajamos viršijo tas pajamas, už kurias būtų skirtas 100 procentų apmokėjimas. Pažymi, kad priteisiant įsiskolinimą Tarnybai nepagrįstai buvo vertintas dabartinis bazinės pensijos dydis, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-723-602/2021 atmetė atsakovės prašymą kompensaciją išmokėti pagal dabartinį bazinės pensijos dydį.

19. Pareiškėjas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių 4 punktu tiek senatvės pensija, tiek kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra įskaitomos į pajamas. Atsakovės nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. gautos pajamos sudarė 4 419,80 Eur. Pažymi, kad pagal Taisyklių 3 punktą į pajamas įskaitomos per 12 paskutinių mėnesių gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, už kokį laikotarpį jos priklausė išmokėti. Atsakovei kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už 2000 m. gegužės ir birželio mėnesius buvo išmokėta 2019 m. balandžio 5 d., todėl ši suma privalėjo būti įskaičiuota į 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį atsakovė pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, laikotarpį. Pabrėžia, kad atsakovės pajamos (4 419,80 Eur) nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. viršijo pirmąjį pajamų lygį (4 306,80 Eur), tačiau neviršijo antrojo pajamų lygio (6 460,20 Eur), todėl jai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos prašymo priteisti iš atsakovės V. M. valstybės naudai 70,20 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 72,45 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Tarnybos prašymą tenkino visiškai.

22. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo išvada, jog Tarnyba pagrįstai prie atsakovės pajamų pridėjo kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pasak atsakovės, jeigu Tarnyba išmokėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas nebūtų pridėjusi prie atsakovės pajamų, jai priklausytų 100 procentų apmokama valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo prašymą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

25. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.).

26. Vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji nesutinka mokėti pareiškėjo reikalaujamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Šių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, kuri turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi (Įstatymo 13 str. 1 d.). Vadovaujantis deklaracijos pildymo metu galiojusių Taisyklių 3 punktu, deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodomos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimas turtas. Taisyklių 4.1 papunktyje nurodyta, jog į pajamas įskaitomos su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos (įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius, kitas pajamas bei išeitines išmokas), o 4.3 papunktyje nustatyta, kad įskaitomos pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą. Taisyklių 4 punkte išvardintas baigtinis sąrašas pajamų, kurios nėra įskaitomos į deklaruojamas pajamas, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tarp jų nėra nustatyta, kad į pajamas turėtų būti neįskaitomos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, nes ši kompensacija yra susijusi su atlygiu už darbą ypatingomis sąlygomis. Taigi ši kompensacija priskirtina prie Taisyklių 4.1 papunktyje numatytų su darbo ar tarnybos santykiais susijusių pajamų, o tai reiškia, kad Tarnyba pagrįstai į atsakovės pajamas kartu su kitomis senatvės pensijos sumomis įskaitė VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 10 d. pažymoje Nr. KA_PZ1-E-7685 nurodytą 119,90 Eur kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

28. Teisėjų kolegijos nuomone, šios nutarties 27 punkte padarytos išvados nepaneigia atsakovės apeliacinio skundo teiginiai apie teisminį procesą administracinėje byloje Nr. A-723-602/2021, kurioje apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl kompensacijos išmokėjimo taikant 2019 metais galiojusį bazinės pensijos dydį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Taisyklių 3 punktą deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodomos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos, o šios deklaracijos ataskaitinis laikotarpis yra 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį ketinama pateikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tai reiškia, kad į pajamas įskaitomos per 12 paskutinių mėnesių gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, už kokį laikotarpį jos priklausė išmokėti. Nagrinėjamu atveju atsakovė kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas gavo 2019 m. balandžio 5 d., taigi ši suma pagrįstai buvo įskaičiuota į 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį atsakovė pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, laikotarpį.

29. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, – 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės pajamos (4 419,80 Eur) nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. viršijo pirmąjį pajamų lygį (4 306,80 Eur), tačiau neviršijo antrojo pajamų lygio (6 460,20 Eur), todėl jai pagrįstai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, prašydama suteikti jai teisinę pagalbą, todėl atsakovei nevykdant savo pareigos sumokėti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį, 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (70,20 Eur) ir 2,25 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, pagrįstai priteistos iš atsakovės valstybės naudai.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė