2021-04-07 Nr. AB-6854-3-61-3-03321-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-465-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03321-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. P. su skundu, kurį šalindama teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą bei Administraciją įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti grąžintinos natūra žemės plotuose prie (duomenys neskelbtini), ir įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriui.

2. Pareiškėja paaiškino, kad yra pretendentė į buvusios savininkės I. R.-S. Vilniaus mieste turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Nurodė, kad dar 1991 m. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir visus giminystę su buvusia žemės savininke bei buvusios savininkės nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Nepaisant to, jai nėra atkurtos nuosavybės teisės į daugiau nei 81,6331 ha žemės, kuri tiek visuotinės žemės nacionalizacijos metu, tiek prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui pateko į Vilniaus miesto teritorijos ribas.

3. L. P. pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ patvirtino Pavilnių regioninio parko ypač vertingų teritorijų planą, į kurio ribas pateko ir didžioji buvusios savininkės turėtos žemėnaudos dalis. Taip žemė buvo priskirta valstybės išperkamai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą, tačiau Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 buvo nustatytos naujos Pavilnių regioninio parko rekreacinės teritorijos, jų plotas ir ribos. Pareiškėjos teigimu, teritorija, esanti prie (duomenys neskelbtini), kurios ribos pažymėtos pridedamoje kadastro žemėlapio ištraukoje, nepatenka į Vilnios rekreacinės teritorijos ribas. Ši teritorija atitinkamai neturi valstybės išperkamos žemės statuso. Kita valstybinės išperkamos statuso neturinti teritorija yra greta jos sūnui A. P. priklausančio 0,7586 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir (duomenys neskelbtini). Kadastrinio žemėlapio ištraukoje ši teritorija yra pažymėta rausva spalva.

4. Pareiškėja nurodė, kad jos atstovas su 2018 m. vasario 23 d. raštu kreipėsi į Administraciją ir prašė grąžintinos natūra žemės plote, esančiame prie (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra, atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui. Atsakydama į šį prašymą, Administracija 2018 m. kovo 26 d. rašte informavo, kad dėl prašymo raštu kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją (toliau – ir Direkcija) dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su rekreacinės teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) įrengimu. Taip pat buvo nurodyta, kad gavus informaciją ir dokumentus, bus priimtas sprendimas dėl grąžintino žemės sklypo.

5. L. P. atkreipė dėmesį, kad jos atstovas su 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu kreipėsi į Administraciją ir prašė grąžintino natūra žemės plote, įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio ribos pažymėtos pridedamoje nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra, atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.

6. Pasak pareiškėjos, atsakovo 2018 m. rugsėjo 13 d. rašto turinys patvirtina, kad abi minėtos teritorijos nėra priskirtos valstybės išperkamai žemei (Administracija tokių pagrindų nenurodė), tačiau atsakovas iš esmės atsisakė vykdyti jos raštuose suformuluotus prašymus ir dar kartą pakartojo 2018 m. kovo 26 d. rašte išsakytus teiginius, nors nuo minėto atsakymo praėjo penki mėnesiai, t. y. objektyviai pakankamas laiko tarpas gauti nurodytą informaciją ir dokumentus iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos bei priimti sprendimą dėl grąžintino žemės sklypo.

7. L. P. nurodė, kad po Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano pakeitimo ji nuosekliai siekė, jog laisvoje valstybinėje žemėje būtų formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti šalia (duomenys neskelbtini), teikė dėl to prašymus Tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kuris atitinkamai privalėjo kreiptis į Administracijos direktorių ir pateikti kartografinę medžiagą su pažymėtomis savininko turėto žemės sklypo ribomis, o Administracijos direktorius atitinkamai turėjo pradėti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo projektavimą. Iš pridedamo susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad jis nenurodė jokių konkrečių kliūčių nuosavybės teisėms atkurti, tačiau vilkino šio klausimo sprendimą, taip pat galbūt planavo specialiai pakeisti esamą detalųjį planą ir jame nustatyti valstybės išperkamos žemės statusą.

8. Pareiškėja reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus grindė Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 punktu, kuris savivaldybės administracijos direktorių įpareigoja organizuoti miesto teritorijose žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir patvirtinti šių žemės sklypų planus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi dienos.

9. Teismo posėdyje pareiškėja L. P. ir jos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus bei prašė teismo skundą tenkinti. Patikslindami skundo dalyką, pareiškėjos atstovai nurodė, jog siekia, kad atsakovas priimtų atitinkamą motyvuotą sprendimą dėl L. P. atstovo prašymuose suformuluotų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėja aiškaus atsisakymo suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra iš atsakovo nėra gavusi.

10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su L. P. skundu nesutiko ir prašė bylą dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą nutraukti, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Administracija paaiškino, kad 2017 m. sausio 4 d. gavo A. P. prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prisijungti papildomą žemės sklypą iki gatvės raudonosios linijos. Atsižvelgusi į tai, kad šis sklypas yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Administracija su 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. A51-3669/17(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją su prašymu informuoti apie galimybę pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant valstybinės žemės plotą prie esamos namų valdos, o esant galimybei rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, pateikti sklypo formavimui būtinus reikalavimus. Direkcija 2017 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 2-62 Administraciją ir A. P. informavo, kad nepritaria žemės sklypo (duomenys neskelbtini) didinimui laisvoje valstybinėje žemėje, kadangi esamas žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonos teritorijoje, kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio išsaugojančiojo tvarkymo zonoje (GEk), todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktą, ši teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, o 2017 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 2-73 „Dėl 2017 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 2-62 duomenų patikslinimo“ Direkcija nurodė, kad neprieštarauja šio žemės sklypo didinimui laisvoje valstybinėje žemėje, kuri nepatenka į rekreaciniu požiūriu vertingą teritoriją.

12. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. gavo A. P. prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prisijungti papildomą žemės sklypą iki gatvės raudonosios linijos. Administracijos 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-29605/18(2.14.2.12-MP8) A. P. buvo informuotas, kad dėl galimybės didinti žemės sklypą laisvoje valstybės žemėje reikia nustatyti (duomenys neskelbtini) parametrus, atitinkančius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus. Administracija su 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. A51-56518/18(2.14.2.12-MP8) pakartotinai kreipėsi į Direkciją. 2018 m. liepos 27 d. buvo gautas Direkcijos raštas Nr. 2-103 „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) didinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriame nurodyta, kad ji nepritaria formavimo ir pertvarkymo projekto namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo didinimui laisvoje valstybės žemėje rengimui.

13. Administracija pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas Šedbaro advokatų profesinės bendrijos raštas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste“, kuriame Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus buvo prašoma kreiptis į Administracijos direktorių ir pateikti jam kartografinę medžiagą su pažymėtomis buvusios savininkės turėto žemės sklypo ribomis, o Administracijos prašoma grąžintino natūra žemės plote, įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios ribos pažymėtos pridedamoje nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti. Administracija su 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51-78565/18(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Direkciją ir prašė pateikti sklypo projektavimui būtinus apribojimus. Administracija 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“ Šedbaro advokatų profesinę bendriją informavo, jog dėl žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini) pakartotinai buvo kreiptasi į Direkciją, kuri savo kompetencijos ribose turi pateikti išvadas ir būtinus apribojimus naujam natūriniam žemės sklypui projektuoti. Nurodyta, kad gavus Direkcijos išvadas, klausimas bus nagrinėjamas pakartotinai ir apie rezultatus bus pranešta. Administracijoje 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Direkcijos raštas Nr. 2-123 „Dėl natūra grąžintino žemės sklypo šalia namų valdos (duomenys neskelbtini)“, kuriame iš esmės pritariama grąžintino žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini), formavimui ir pateikti projekto rengimo reikalavimai. Administracijos 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. A51-93794/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) tiksliųjų kadastrinių matavimų parengimo“ uždarajai akcinei bendrovei „Lyderio grupė“ buvo perduota parengta preliminari žemės sklypo schema tiksliesiems kadastriniams matavimams parengti.

14. Administracijos nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ji, veikdama teisės aktuose nustatyta tvarka, atlieka savo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjos prašymas ją įpareigoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui neturėtų būti tenkinamas, kadangi sklypas yra formuojamas.

15. Atsakovas pažymėjo, kad sklypo formavimo procesas užtruko, kadangi vyko derinimas su Direkcija. Teigė, kad Administracija nevilkina spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o jos veiksmai yra nulemti kitos institucijos, dalyvaujančios atliekant sklypų projektavimą, sprendimų; parengus ir nustatyta tvarka suderinus kadastrinius matavimus, Administracijos direktoriaus įsakymu bus patvirtintas sklypo planas, kuris bus perduotas Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.

16. Administracija teigė, kad ginčijamas sprendimas, kuriame buvo pateikta informacija, jog laukiama atsakymo iš Direkcijos, L. P. teisių nepažeidžia, jame yra pateikta informacija, jog konkretus sprendimas pareiškėjos atžvilgiu bus priimtas po Direkcijos sprendimo gavimo, o tai reiškia, kad informacinio pobūdžio dokumentas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl byla dėl šio reikalavimo turėtų būti nutraukta.

17. Dėl žemės ploto prie (duomenys neskelbtini) formavimo nuosavybės teisėms atkurti atsakovas paaiškino, kad 2012 m. sausio 9 d. buvo gautas L. P. įgalioto asmens prašymas suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atodangos prieigose, nuosavybės teisėms atkurti. Administracija, išnagrinėjusi prašymą ir faktinę situaciją, 2012 m. kovo 28 d. rašte Nr. A51-18824(2.14.2.12-MP8) nusprendė netenkinti pareiškėjos atstovo prašymo ir nurodė, jog prašomoje teritorijoje pagal (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo planą, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d.

įsakymą Nr. D1-509 „Dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo“ ir 2011 m. gegužės 20 d. išduotą leidimą statybos darbams, yra pradėti (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo darbai. Taip pat nurodyta, kad projekto įgyvendinimas ir tvarkymo darbai yra finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ir informuojama, jog L. P. atstovo prašyme nurodytas laikinasis statinys yra ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos ribose, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama, o suprojektuoti žemės sklypą grąžinimui natūra prašyme nurodytoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) nėra galimybių.

Administracijoje 2018 m. kovo 1 d. gautas pareiškėjos atstovo 2018 m. vasario 23 d. prašymas grąžintino natūra žemės plote, esančiame prie (duomenys neskelbtini), kurio ribos pažymėtos pridedamoje ištraukoje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra. Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-23344/18(2.14.2.12-MP8) L. P. atstovui buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo darbai buvo finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o už šio projekto įgyvendinimą buvo atsakinga Direkcija, taip pat informuota, jog Direkcija Administracijai turi pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimu įrengiant rekreacinę teritoriją šalia (duomenys neskelbtini); išnagrinėjus gautus dokumentus, apie priimtus sprendimus dėl natūra grąžintino žemės sklypo formavimo bus informuota vėliau.

Administracijoje 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas pakartotinis pareiškėjos atstovo 2018 m. liepos 31 d. raštas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste“. Administracija 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“ L. P. atstovą informavo, jog žemės sklypas, kurį pageidauta grąžinti natūra šalia (duomenys neskelbtini), yra intensyviai naudojamas (duomenys neskelbtini) atodangai lankyti. Sklypas patenka į galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d.

įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ir jo sprendinių ribas. Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatytas savarankiškas funkcijas teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo srityje, siekdama suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugoti esamą minėtos teritorijos urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą, pradėjo minėto detaliojo plano korektūrą.

Administracija atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, nesutikdama su minėtame rašte pateikta informacija, skunde teismo prašė ne tik jį panaikinti, tačiau ir įpareigoti atsakovą suformuoti sklypą prašomoje teritorijoje, tačiau skunde ji nenurodė nei vieno argumento, kodėl ši Administracijos rašto dalis yra nepagrįsta ir kuo remiantis prašomas suformuoti žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) atodangos prieigose, vertinamas kaip laisvas.

18. Atsakovas nurodė, kad pagal detaliojo plano sprendinius, L. P. pageidaujamas plotas yra rekreacinių teritorijų naudojimo būdo, parko aptarnavimo objekto zonoje. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, siekiant suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugoti esamą minėtos teritorijos urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą, buvo nuspręsta atlikti galiojančio detaliojo plano sprendinių koregavimą. Administracija pažymėjo, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas iš esmės nekeičia L. P. teisių apimties, kadangi pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius, pageidaujama teritorija yra rekreacinio būdo ir reikalinga parko infrastruktūrai užtikrinti, t. y. reikalinga prieigai prie (duomenys neskelbtini) atodangos. Be to, pagal (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo planą, minėta teritorija yra numatyta kaip automobilių stovėjimo aikštelė, todėl vertinant situaciją esamų faktinių aplinkybių kontekste, nebuvo pritarta sklypo projektavimui grąžinant natūra šioje vietoje, kadangi būtų pažeistas visuomenės interesas, t. y. būtų apribotas (duomenys neskelbtini) atodangos lankymas, o tokia žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Administracijos nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o prašymas įpareigoti atsakovą formuoti sklypą šioje vietoje neturėtų būti tenkinamas, kadangi yra akivaizdus visuomenės poreikis šiai teritorijai.

19. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo jos skundo netenkinti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į jame išdėstytus argumentus.

21. Tarnyba paaiškino, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia, ar galima grąžinti piliečiams jų turėtą nekilnojamąjį turtą natūra ir atitinkamai projektuoja grąžintinus natūra ir perduotinus piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai bei nustato piliečių naudojamų žemės sklypų ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis, todėl jeigu Administracijos direktorius papildomai suprojektuotų grąžinimui natūra žemės sklypą buvusios savininkės I. R.-S. žemėvaldos ribose prie namų valdos šalia (duomenys neskelbtini), Tarnyba galėtų spręsti ir galbūt pareiškėjos atžvilgiu vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą natūra. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, reikia sulaukti oficialios Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos dėl ginčo žemės statuso.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija prašė L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra žemės sklype, įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Direkcija paaiškino, kad vadovaujantis Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 512 patvirtintu Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planu, nurodytas valstybinės žemės plotas patenka į Pavilnių regioninio parko Vilnios rekreacinio funkcinio prioriteto zonos teritoriją, kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zoną (GEk). Pacitavęs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 ir 7 punktų bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 punkto nuostatas, trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėja kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nurodydama skirtingus norimus įsigijimo tikslus (tai grąžinimą natūra, tai išpirkimą), užtruko sprendimo priėmimo procesas dėl sklypo formavimo galimybės ir teisėtumo šioje teritorijoje. Pažymėjo, kad nurodytas teisės aktų nuostatas bei galutinę savo nuomonę dėl šio žemės sklypo formavimo Direkcija 2018 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 2-123 pateikė Administracijai.

24. Dėl nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad šis valstybinės žemės plotas iš dalies patenka į Pavilnių regioninio parko ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zoną bei (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, komunikacinės-inžinerinės paskirties intensyviai technogenizuotos aplinkos žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną (NTu), kurioje nurodyta esama stovėjimo aikštelė. Šis valstybinės žemės plotas taip pat patenka į Administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ir jo sprendinių ribas. Vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais, pareiškėjos pageidaujamas plotas pagal sprendinius patenka į rekreacinių teritorijų naudojimo būdo parko aptarnavimo objekto zoną. (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo plane minėta teritorija yra numatyta kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Vadovaujantis Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173, nagrinėjamos teritorijos dalis patenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingą teritoriją. Vadovaudamasi Atkūrimo Įstatymo 12 straipsnio 12 punkto bei 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Direkcija teigė, kad pageidaujama gražinti teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos L. P. skundą tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą išnagrinėti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir pareiškėjos atstovo Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2018 m. vasario 23 d. bei 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymus ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“ teismas nutraukė, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė ir L. P. iš Administracijos priteisė 197,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Išsamiai aptaręs su pareiškėjos prašymų suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra nagrinėjimu susijusias faktines aplinkybes bei priimtus sprendimus, teismas nustatė, kad pareiškėja L. P. siekia atkurti nuosavybės teises į likusį negrąžintą žemės sklypo plotą natūra. Ginčo žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra priskirta Vilniaus miesto teritorijai. L. P. teigia, kad iki 2010 m. ginčo teritorija buvo priskirta Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritorijai, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą, ji buvo priskirta valstybės išperkamai ir nuosavybės teisių atkūrimas į ją natūra nebuvo galimas, tačiau 2010 m. pasikeitė Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritorijos ribos ir pagal Pavilnių regioninio parko ypač vertingų teritorijų planą ginčo žemės sklypai, į kuriuos pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, nepatenka į valstybės išperkamos žemės plotus. Atsižvelgdama į tai, ji per atstovus kreipėsi į Administraciją ir prašė suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra.

27. Teismas nustatė, kad ginčijamame 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) Administracija pareiškėją atstovaujančią Šedbaro advokatų profesinę bendriją informavo apie tai, jog žemės sklypas, kurį L. P. pageidauja grąžinti natūra, esantis šalia (duomenys neskelbtini), yra intensyviai naudojamas (duomenys neskelbtini) atodangai lankyti. Be to, nurodyta, kad sklypas patenka į Administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ir jo sprendinių ribas.

Sprendime taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nustatytas savarankiškas funkcijas teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo srityje, siekdama suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugoti esamą minėtos teritorijos urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą, pradėjo minėto detaliojo plano korektūrą.

Nurodyto sprendimo antru punktu pareiškėjos atstovas buvo informuotas, kad dėl žemės sklypo, esančio prie namų valdos (duomenys neskelbtini), pakartotinai buvo kreiptasi į Direkciją, kuri turi pateikti išvadas ir būtinus apribojimus naujo natūrinio žemės sklypo projektavimui, ir pažymėta, jog gavus Direkcijos išvadas, klausimas bus nagrinėjamas pakartotinai ir apie rezultatus bus pranešta raštu. Teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio tarpinis procedūros dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjai; jame tik paaiškinamas žemės sklypo, į kurį L.

P. pretenduoja atkurti nuosavybės teise, statusas, informuojama, kokie veiksmai buvo atlikti, nagrinėjant jos atstovo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad toks dokumentas negali būti administracinės bylos dalyku, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) nutraukė.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėja Administracijos pareigą suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui grąžintinus žemės sklypus, atlikti jų kadastrinius matavimus, nustatyti jų paskirtį ir pažymėti juos plane kildina iš Tvarkos nuostatų. Pacitavęs Tvarkos 106 ir 1061 punktų nuostatas, teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos atstovo 2018 m. vasario 23 d. prašymą, 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į Administraciją dėl grąžintino žemės sklypo suformavimo žemės plote prie (duomenys neskelbtini), ir pateikė kartografinės medžiagos kopiją. Atsižvelgusi į tai, kad ginčo plotas patenka į Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritoriją, Administracija ne kartą kreipėsi į Direkciją dėl pritarimo grąžintino sklypo formavimui ir apribojimų nustatymo. Direkcija 2018 m. rugsėjo 20 d. Administracijai dėl natūra grąžintino žemės sklypo, esančio šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), pritarė sklypo formavimui ir pateikė reikalavimus projektui, tačiau nors pareiškėjos atstovų prašymai buvo pateikti 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d., Administracijos direktorius nėra atlikęs visų veiksmų, kurie yra numatyti Tvarkos 1061 punkte. Šią aplinkybę atsakovas pripažino ir ją aiškino tuo, kad užtruko derinimo su Direkcija procesas.

29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymų nagrinėjimas užsitęsė, ji nėra gavusi jokio motyvuoto Administracijos sprendimo, kuriame būtų nurodytos kliūtys Administracijos direktoriui įgyvendinti Tvarkos 1061 punkte nustatytas pareigas, ar priežastys, kodėl nuosavybės teisių procesas natūra jos pageidaujamuose grąžinti žemės plotuose nėra galimas. Teismas sprendė, kad tokie Administracijos veiksmai nėra suderinami su gerojo viešojo administravimo principu. Atsižvelgus į tai, atsakovas buvo įpareigotas išnagrinėti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir pareiškėjos atstovų 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymus ir dėl jų priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuriame būtų nurodyti konkretūs argumentai, dėl kurių pareiškėjos prašymai suformuoti sklypus negali būti patenkinti per Tvarkos 1061 punkte nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad Administracijos atsiliepime nurodytos priežastys, dėl kurių sklypų formavimo procedūra galbūt užtruko, nepaneigia institucijos pareigos priimti motyvuotą administracinės procedūros sprendimą. Atsižvelgęs į tai, kad Administracija nėra priėmusi motyvuoto sprendimo dėl ginčo teritorijos statuso ir atsisakymo formuoti sklypus nuosavybės teisėms atkurti, teismas atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į skundą pateiktų argumentų dėl žemės teritorijos, esančios šalia (duomenys neskelbtini), statuso nevertino.

30. Iš dalies patenkinęs L. P. skundą, teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 197,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 31. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje dalį, kurioje teismas Administraciją įpareigojo išnagrinėti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir L. P. atstovo 2018 m. vasario 23 d. bei 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymus ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – L. P. skundą atmesti.

32. Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą. Akcentuoja, kad L. P. nurodytas žemės plotas patenka į Administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ribas. Pareiškėja šio fakto neginčija. Pagal detaliojo plano sprendinius, pareiškėjos pageidaujamas plotas pagal sprendinius yra rekreacinių teritorijų naudojimo būdo, parko aptarnavimo objekto zonoje, todėl siekiant suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugoti esamą minėtos teritorijos urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą, buvo nuspręsta atlikti galiojančio detaliojo plano sprendinių koregavimą. Pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius, pageidaujama teritorija yra rekreacinio būdo ir reikalinga parko infrastruktūrai užtikrinti, t. y. reikalinga prieigai prie (duomenys neskelbtini) atodangos, o pagal (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo planą, minėta teritorija yra numatyta kaip automobilių stovėjimo aikštelė, todėl vertinant situaciją esamų faktinių aplinkybių kontekste, nebuvo pritarta sklypo projektavimui grąžinant natūra šioje vietoje, kadangi būtų pažeistas visuomenės interesas. Atsakovas teigia, kad tokia žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Be to, Direkcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog vadovaujantis Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 512 patvirtintu Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planu, nagrinėjamo ginčo valstybinės žemės sklypo dalis patenka į Pavilnių regioninio parko ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zoną bei (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, komunikacinės-inžinerinės paskirties intensyviai technogenizuotos aplinkos žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną (NTu), kurioje yra automobilių stovėjimo aikštelė.

33. Atsakovo nuomone, Direkcija pagrįstai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti L. P. reikalavimo dėl valstybinio žemės sklypo grąžinimo natūra. Administracija teigia, kad vertinant byloje esančius įrodymus, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai iki šiol nėra aiškus Administracijos sprendimas dėl jos 2018 m. vasario 23 d. prašymo. Administracija pažymi, kad visi šiame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas neįvertino, jog tiek Administracija, tiek Direkcija nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimu ginčo valstybinės žemės sklypo vietoje dėl konkrečių ir aiškiai išdėstytų priežasčių, kurių didžioji dalis L. P. tapo žinomos dar 2012 m., ir ji nepateikė objektyvių duomenų, galinčių paneigti Administracijos bei Direkcijos argumentus dėl ginčo valstybinio žemės ploto visuomeninės reikšmės ir šio ginčo valstybinio žemės ploto priskyrimo rekreacinių teritorijų naudojimo būdo, parko aptarnavimo objekto zonai ir kita. Šių aplinkybių pareiškėja neginčijo, nors jos yra esminės, sprendžiant dėl negalimumo atkurti nuosavybės teises ginčo valstybiniame žemės plote. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad Administracija iki šiol nėra nurodžiusi konkrečių priežasčių, kodėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra procesas L. P. pageidaujamuose grąžinti žemės plotose nėra galimas, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

34. Administracija pažymi, kad ne vien teisės aktai, bet ir formuojama teismų praktika savivaldybei suteikia teisę nustatyti, įvertinti ir pripažinti visuomenės poreikį konkrečiai teritorijai, o savivaldybės vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje neapsiriboja tik žemės sklypų formavimo funkcijos vykdymu, tačiau apima ir kituose aktuose nustatytų funkcijų įgyvendinimą.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo klausimą dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus. Tarnyba savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą. Akcentuoja, kad buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios žemės savininkų turėtų žemės sklypo ribų kartografavimas yra priskirtas Tarnybos kompetencijai. Informaciją dėl laisvų (neužstatytų) žemės plotų Vilniaus miesto skyriui turi pateikti Administracija, o Tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nėra pavestas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas.

36. Tarnyba paaiškino, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia, ar galima grąžinti piliečiams jų turėtą nekilnojamąjį turtą natūra ir atitinkamai projektuoja grąžintinus natūra ir perduotinus piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai bei nustato piliečių naudojamų žemės sklypų ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis, todėl jeigu Administracijos direktorius papildomai suprojektuotų grąžinimui natūra žemės sklypą buvusios savininkės I. R.-S. žemėvaldos ribose prie namų valdos šalia (duomenys neskelbtini), Tarnyba galėtų spręsti ir pareiškėjos atžvilgiu galbūt vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą natūros būdu.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad ne jo kompetencijai yra priskirta funkcija spręsti, ar ginčo žemė laikytina išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Viena vertus, byloje nėra ginčo dėl fakto, kad Administracija nėra parengusi galutinio atsakymo į pareiškėjos prašymus, kita vertus, asmuo turi teisę pasirinkti, kaip ginti galbūt pažeidžiamas teises – šiuo atveju asmuo pasirinko galimybę kreiptis į teismą ir jame įrodyti ginčo žemės teisinį statusą, taip pat Administraciją įpareigojant suformuoti žemės sklypus atkūrimui natūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų nagrinėjant pareiškėjos L. P. prašymus, pateiktus jos atstovo 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 rugpjūčio 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavo, kad pareiškėjos prašymų nagrinėjimas yra nepagrįstai užsitęsęs, atsakovas dėl jų nėra pateikęs motyvuoto sprendimo, kuriame būtų nurodytos kliūtys Administracijos direktoriui įgyvendinti Tvarkos 1061 punkte nustatytas pareigas, ar priežastys, kodėl nuosavybės teisių procesas natūra jos pageidaujamuose grąžinti žemės plotuose nėra galimas, ir įpareigojo prašymus išnagrinėti iš naujo bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas Administracijos 2018 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos prašymus, pripažino tarpiniu procedūros dokumentu, nesukeliančiu savarankiškų teisinių pasekmių, ir bylą dėl jo panaikinimo nutraukė.

40. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė panaikinti jo dalį, kurioje teismas Administraciją įpareigojo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. vasario 23 d. bei 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymus ir priimti sprendimą, argumentuodamas, kad teismas neįvertino, jog tiek Administracija, tiek Direkcija nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimu ginčo valstybinės žemės sklypo vietoje teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), ir nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai iki šiol nėra aiškus Administracijos sprendimas dėl jos 2018 m. vasario 23 d. prašymo.

41. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

42. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visi atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra siejami su pareiškėjos 2018 m. vasario 23 d. pateikto prašymo dėl grąžintino natūra žemės ploto prie (duomenys neskelbtini) suformavimo nagrinėjimu. Argumentų dėl kito pareiškėjos prašymo – 2018 m. rugpjūčio 6 d., kuriuo buvo prašoma suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą šalia (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde nėra, nors apeliacinio skundo reikalavimas reiškiamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas Administraciją įpareigojo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. vasario 23 d. bei 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymus ir priimti sprendimą, visa apimtimi. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Administracija įpareigojama išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymą ir priimti sprendimą, panaikinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pasisakyti dėl tokio apeliacinio skundo reikalavimo nėra pagrindo, jį tenkinti atsisakytina.

44. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjai į 2018 m. vasario 23 d. prašymą nėra pateiktas toks Administracijos sprendimas, kuriame būtų nurodytos kliūtys Administracijos direktoriui įgyvendinti Tvarkos 1061 punkte nustatytas pareigas, ar priežastys, kodėl nuosavybės teisių procesas natūra jos pageidaujamame grąžinti žemės plote nėra galimas, nenurodo šią teismo išvadą paneigiančių aplinkybių – t. y. konkretaus dokumento, kuriuo būtų išsprendžiamas pareiškėjos 2018 m. vasario 23 d. prašymas teisės aktus (Tvarkos 1061 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį) atitinkančiu būdu.

45. Atsakovas argumentuoja, kad pareiškėjai dar 2012 m. buvo pateiktas sprendimas netenkinti jos prašymo dėl žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini) atodangos prieigose nuosavybės teisių atkūrimui, kuriame buvo nurodyti motyvai, jog nėra galimybės formuoti žemės sklypą atkūrimui nagrinėjamoje teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini). Ta pati informacija buvo pakartota Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-23344/18(2.14.2.12- MP8) Šedbaro advokatų profesinei bendrijai (pareiškėjos atstovui); 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte buvo informuota, kad žemės sklypas, kurį pageidaujama grąžinti natūra šalia (duomenys neskelbtini), yra intensyviai naudojamas (duomenys neskelbtini) atodangos lankymui. Sklypas patenka į šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ir jo sprendinių ribas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apelianto nurodomo 2018 m. kovo 26 d. rašto, tiek 2018 m. rugsėjo 13 d. rašto, kuriais buvo atsakyta pareiškėjai, turinį. Apelianto argumentai, kad šie raštai laikytini Administracijos sprendimais, kuriais pareiškėjos 2018 m. vasario 23 d. prašymas buvo išspręstas iš esmės, nepagrįsti ir atmestini.

47. Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. A51-23344/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypo suprojektavimo“ pareiškėjos atstovas Šedbaro advokatų profesinė bendrija buvo informuota, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir sklypo suprojektavimo šalia (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamas Pasitarime miesto plėtros klausimais. Kadangi šioje teritorijoje vykdomi (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo darbai buvo finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o už šio projekto įgyvendinimą buvo atsakinga Direkcija, taip pat informuota, jog Direkcija turi pateikti Administracijai informaciją ir dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimu įrengiant rekreacinę teritoriją šalia (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad išnagrinėjus gautus dokumentus, apie priimtus sprendimus dėl natūra grąžintino žemės sklypo formavimo bus informuota vėliau. Taigi rašto turinys patvirtina, kad administracinis sprendimas nėra priimtas, nes tęsiasi pateikto prašymo svarstymas; sprendimai bus priimti vėliau, apie juos pareiškėja bus informuota. Šis raštas nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Nors jame ir nurodomos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo priskirtinumo valstybės išperkamai žemei, 2018 m. kovo 26 d. raštu nieko iš esmės nėra nusprendžiama dėl suinteresuoto asmens teisių ar pareigų, savo pobūdžiu tai informaciją apie vykdomą procedūrą suteikiantis dokumentas.

48. Pirmosios instancijos teismas administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Administracijos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo panaikinimo nutraukė. Atsakovas apeliacinio skundo dėl šios teismo sprendimo dalies neteikė. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo sprendime išdėstytam vertinimui, kad šiuo raštu pareiškėjai buvo suteikta informacija, jog žemės sklypas, kurį pareiškėja pageidauja grąžinti natūra šalia (duomenys neskelbtini), yra intensyviai naudojamas (duomenys neskelbtini) atodangos lankymui; be to, sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ir jo sprendinių, ribas; Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo minėto detaliojo plano korektūrą. Atsižvelgiant į rašto turinį, nėra jokio pagrindo teigti, jog administracinė procedūra pasibaigė ir dėl suinteresuoto asmens teisių ir pareigų yra priimtas konkretus sprendimas. Priešingai, jame nurodyta, kad pradėta detaliojo plano korektūra, kuri gali būti reikšminga aktualaus sprendimo priėmimui.

49. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad dėl pareiškėjos 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymų nėra priimtų administracinių sprendimų, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su tokių prašymų faktiniu pagrįstumu, taip pat ir dėl ginčo žemės sklypo šalia (duomenys neskelbtini) priskirtinumo valstybės išperkamai žemei. Šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai netyrė aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos prašyme pageidaujamas grąžinti natūra žemės sklypas šalia (duomenys neskelbtini) yra intensyviai naudojamas (duomenys neskelbtini) atodangos lankymui, patenka į 2003 m. liepos 31 d. įsakymu patvirtinto detaliojo plano ribas, žemės sklypo dalis patenka į Pavilnių regioninio parko ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zoną bei (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, komunikacinės-inžinerinės paskirties intensyviai technogenizuotos aplinkos žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną (NTu), kurioje yra automobilių stovėjimo aikštelė, atmestini, nes tokios aplinkybės turi būti vertinamos nagrinėjant priimto administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tas faktas, kad pareiškėjai nurodytos aplinkybės, tuo pačiu ir nesutikimo suformuoti grąžintiną natūra konkretų žemės sklypą turi būti žinomos, savaime nereiškia, kad atsakovas gali nepriimti administracinio akto, kuriuo būtų išspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Tokie veiksmai prieštarautų teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principams, nes tik esant konkrečiam motyvuotam sprendimui dėl prašymo suformuoti konkretų žemės sklypą atkurti nuosavybės teises galima racionali pažeistų teisių gynyba teisme.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli. Nors ir buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jis buvo įpareigotas išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. vasario 23 d. prašymą iš naujo, faktiškai teismo sprendimą minėtoje dalyje įvykdė priimdamas Administracijos 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą, dėl kurio taip pat vyksta ginčai teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-2129-415/2021). Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip byloje reikšmingo fakto, kad dėl pareiškėjos 2018 m. vasario 23 d. prašymo administracinis sprendimas iš esmės nebuvo priimtas, pripažinimas.

51. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes, tinkamai apibrėžė ginčo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas, priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Nenustačius pagrindų apeliacinį skundą tenkinti, jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė