dae16ecd-2ecb-47a0-bfa3-7c0e22ee967d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1S-19/2010                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.2. (S)                                                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 1 d.Vilnius            Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,įtariamajam Č.

K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo įtariamojo Č. K. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutarties, kuria Č. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 15 d.          Teisėjas, susipažinęs su gauta bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs įtariamojo Č. K. skundÄ , n u s t a t ė :                        Č. K. įtariamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai, turėdamas tikslÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ nukentėjusiųjų R.

B. bei E. K., kurie pagrobė muzikinį centrÄ ir benzininį pjÅ«klÄ , priklausančius Č. K. giminaitei J. S., kurių pagrobimÄ nukentėjusieji ginčijo, taip vykdydamas ginčijamÄ J. S. tariamÄ teisę, XXXX m. lapkričio X d., apie XX val. užėjo į R. B. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojęs fizinę prievartÄ , t. y. tyčia pistoletu „Luger XXX XX kal. X mm Brow.“, Nr. XXXXXXX sudavė R. B. į kairįjį smilkinį, po to taburete vienÄ kartÄ sudavė per galvÄ , du kartus iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ turimo pistoleto į R.

B. pusę, po to paėmęs kitÄ taburetę, vienÄ kartÄ sudavė jam per galvÄ , padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimÄ , poodines kraujosruvas virÅ¡ugalvio ir smilkinio kairėje srityje, galvos smegenų sukrėtimÄ , kairės blauzdos sumuÅ¡imÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat tuo pačiu pistoletu iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ Ä¯ E. K., taip nukentėjusiajam padarė vienkartinį, Å¡autinį, kulkinį kiauryminį deÅ¡inės rankos minkÅ¡tųjų audinių bei aklinį krÅ«tinės deÅ¡inės pusės minkÅ¡tųjų audinių sužalojimÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .           Be to, Č.

K. įtariamas tuo, kad 2008 metais, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitarė su J. S. nužudyti jos buvusį sutuoktinį R. S. dėl J. S. ir R. S. prieÅ¡iÅ¡kų asmeninių santykių. Ä®tariamasis Č. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, XXXX m. gruodžio X d., apie XX val. atėjo prie J. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno R. S., ir Å¡io namo kieme Č. K. tyčia vienÄ kartÄ Å¡ovė iÅ¡ nenustatyto Å¡aunamojo ginklo R. S. į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam Å¡autinį galvos sužalojimÄ su smegenų suardymu, nuo kurio R.

S. mirė vietoje.            Įtariamasis Č. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka sulaikytas 2008 m. gruodžio 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi Č. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimt dienų. Prokuratūros 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu Č. K. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi įtariamajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartimi kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas pakeistas į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vienam mėnesiui, nustačius, kad įtariamasis siekia paveikti liudytojus ir taip trukdys procesui. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimis Č. K. suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2010 m. sausio 15 d.          Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi Č.

K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.           Įtariamasis Č. K. skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstÄ .          Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 13 d. nagrinėdamas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, jam nesudarė galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pareikÅ¡ti nuÅ¡alimÄ teisėjai Sigitai Vainauskienei, kadangi buvo iÅ¡vežtas į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam buvo paskirta stacionarinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė. Pasak įtariamojo, taip buvo pažeisti BPK 6 straipsnio 2 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimai. Pažymi, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, nes Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Vainauskienė sprendė jo suėmimo klausimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir taip pat nagrinėjo jo skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo.

Atkreipia dėmesį, kad teisėja Sigita Vainauskienė visiÅ¡kai nesigilino į gynybos pateiktus argumentus, turėjo susiformavusiÄ iÅ¡ankstinę nuomonę dėl kardomosios priemonės – suėmimo tęsimo, nutartyse motyvus iÅ¡dėstė formaliai ir neargumentuotai bei akivaizdžiai ignoruodama kitas aplinkybes, todėl nebuvo užtikrinti teisingi ir objektyvÅ«s sprendimai.           Skunde taip pat nurodo, kad nuo 2009 m. kovo 27 d. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, byla vilkinama, įrodymų naujų nepateikta, įkalčių per vienuolika mėnesių nerasta, jį siekiama paveikti prisipažinti padarius nusikalstamas veikas naudojant psichologinio poveikio priemones.

Teigia, kad visi liudytojai ir kiti įtariamieji byloje jau seniai apklausti, jis buvo izoliuotas nuo visuomenės, todėl negalėjo daryti įtakos liudytojams duodant parodymus ir taip trukdyti procesui. Ä®tariamasis savo kaltę neigia ir atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje kitai įtariamajai J. S. taip pat pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, tačiau jai taikoma Å¡velnesnė kardomoji priemonė.           Skunde nurodo, kad yra iÅ¡situokęs, vienas užaugino sÅ«nų, turi draugę, su kuria ketina susituokti, be to, turi Å«kį, kuriame laiko žirgus, jiems reikalinga priežiÅ«ra, yra sudaręs kÅ«rybinę sutartį su UAB „XXXXX“, savo sodyboje organizuoja žygius, stovyklas, gydo neįgalų draugÄ .

Mano, kad apygardos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino.           Č. K. ir jo gynėjas praÅ¡o įtariamojo skundÄ tenkinti. Prokuroras praÅ¡o įtariamojo skundÄ atmesti.           Įtariamojo Č. K. skundas atmetamas.       Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ Ä¯tariamajam Č. K., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.           Pirmosios instancijos teismas pratęsė Č.

K. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – įtariamasis trukdys procesui ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.           Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių Å¡ioje proceso stadijoje negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimÄ . Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimÄ vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktÄ medžiagÄ , mano, kad Å¡ioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis Č.

K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnio 2 dalyje. Å ie duomenys iÅ¡samiai nurodyti skundžiamojoje nutartyje, todėl jie nekartojami.           Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo Č.

K. dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikÅ¡ti įtarimai Č. K., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sÄ lygos pratęsti suėmimo terminÄ nėra iÅ¡nykusios.            BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ pakanka bent vieno iÅ¡ jų.

Vilniaus apygardos teismas Č. K. suėmimo terminÄ pratęsė dėl to, kad yra neiÅ¡nykę Å¡ios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, bÅ«damas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobÅ«dį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

          Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai.

Jei remiantis Å¡ia aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui bÅ«tų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra iÅ¡nykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi Č. K. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, bÅ«damas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

Pažymėtina, kad tiek iÅ¡ įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iÅ¡ jos oficialaus aiÅ¡kinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Skunde nurodyti Č. K. asmeninio pobÅ«džio argumentai, kad turi Å¡eimÄ , Å«kį, yra sudaręs kÅ«rybinę sutartį su UAB „XXXXX“, savo sodyboje organizuoja žygius, stovyklas, gydo neįgalų draugÄ , tačiau teismas mano, jog Å¡ių aplinkybių nepakanka griežčiausiai kardomajam priemonei panaikinti. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.           Skiriant suėmimÄ Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi bÅ«ti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylÄ teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 9 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimÄ arba pratęsdami jo terminÄ , teisėjai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi bÅ«ti pagrįstos bylos duomenimis. Teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad Č.

K. pažeidė Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad Č. K. darė poveikį liudytojams A. K., R. V. ir E. N., kurie pradėjo keisti pirminius parodymus pagal įtariamojo keliamas nusikaltimo padarymo versijas. Todėl Å¡iuos veiksmus apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstÄ manymÄ , jog įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ä®tariamojo vien tik deklaratyvÅ«s teiginiai, kad jis buvo izoliuotas nuo visuomenės, todėl negalėjo daryti įtakos liudytojams ir taip trukdyti procesui, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pagrindu panaikinti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.           Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties teiginį, jog suimtasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nutartyje nėra nurodyta. Vien tai, kad Č. K. nusikalstamų veikų padarymo metu prieÅ¡ nukentėjusiuosius vartojo smurtÄ bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tokio suėmimo pagrindo neįrodo, o kiti duomenys to pagrindo taip pat nepatvirtina.

Todėl šis skundžiamojoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad įtariamasis Č. K. gali daryti naujus nusikaltimus, nepripažįstamas pagrįstu. Nors ši aplinkybė iš skundžiamos nutarties pašalinama, tačiau tai nedaro nutartį nepagrįsta ar neteisėta.           Įtariamojo skundo argumentai, kad nuo 2009 m. kovo 27 d. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, byla vilkinama, naujų įrodymų nesurinkta, panaudojant psichologinio poveikio priemones jį siekiama paveikti prisipažinti padarius nusikalstamas veikas, atmetami kaip nepagrįsti.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali bÅ«ti taikomas ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingÄ bylos sudėtingumÄ ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iÅ¡ užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iÅ¡ užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

IÅ¡ Apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, tiriamos dvi atskiros nusikalstamos veikos, atlikta daugybė ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo paskirta ir atlikta specialisto tyrimų, laukiama įtariamojo Č. K. stacionarinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės iÅ¡vadų. Apeliacinis teismas Å¡iuo metu negali spręsti, ar bylos apimtis yra didelė, nes visa bylos medžiaga yra minėtoje ekspertinėje įstaigoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminÄ teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi bÅ«ti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino.

Iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta ikiteisminio tyrimo veiksmų (papildomai apklausti V., V., T. S., gauti tarnybiniai pranešimai su procesinės prievartos priemonių atlikimo metu gautos informacijos analize, gautas ambulatorijos teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktas, paskirta ir atliekama suimtajam stacionarinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė ir kt.). Duomenys per paskutinius mėnesius atliktus bei atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus rodo, kad tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas, todėl dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, jog taip pažeidžiamos įtariamojo teisės ir vilkinamas ikiteisminis tyrimas.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, tačiau šie suvaržymai taikomi laikantis Baudžiamojo proceso reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeistos.            Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje kitai įtariamajai taip pat pareikšti analogiški kaltinimai, tačiau jai taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Apeliacinis teismas pažymi, jog tai, kad įtariamiesiems Č.

K. ir J. S. pareikÅ¡ti analogiÅ¡ki įtarimai nereiÅ¡kia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sÄ lygas, yra vienoda. Vien ta aplinkybė, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi bÅ«ti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sÄ lygas bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinis teismas negali vertinti kitai įtariamajai J.

S. paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumo.            Apeliacinis teismas nurodo, kad neteisingi įtariamojo Č. K. skundo argumentai, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, nes Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Vainauskienė sprendė jo suėmimo klausimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir taip pat nagrinėjo jo skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo. Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato tiesioginio draudimo tam pačiam teisėjui nagrinėti skundų dėl kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo, o vėliau spręsti to paties asmens suėmimo klausimÄ ikiteisminio tyrimo metu.

Å iuo atveju BPK 58 ir 60 straipsnių reikalavimai nepažeisti.            Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad buvo pažeistos įtariamojo teisės, nes Vilniaus apygardos teisme 2010 m. sausio 13 d. nagrinėdamas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, nesudarė jam galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinis teismas pažymi, kad kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nebuvo pažeista.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba 2010 m. sausio 8 d. pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad įtariamasis Č. K. stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui į Utenos ekspertinį skyrių bus etapuojamas 2010 m. sausio 13 d. Taip pat pažymėjo, kad Č. K. nerekomenduoja etapuoti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimui, nes tai gali pakenkti ekspertizės eigai. Todėl įtariamojo Č. K. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo bÅ«tinas ir tai neprieÅ¡tarauja pirmiau minėto senato nutarimo 33 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavęs suimto įtariamojo gynėjas teisėjai Sigitai Vainauskienei nuÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė, nors tokiÄ teisę turėjo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Č. K. teisės.           Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartyje padarytos iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ reikalavimams, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

           Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu, n u t a r i a :            Įtariamojo Č. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį.            Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                                           Kęstutis Jucys