2016-01-27 Nr. AB-2228-3-64-3-03137-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-8-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03137-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. N. kreipėsi Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių jis praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 panaikinimo pateikti, ir atnaujinti terminą skundui pateikti.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 47-10816 (toliau – ir Sprendimas) nuspręsta atkurti nuosavybės teises A. Š. į P. N. nuosavybės teisėmis valdytą 2 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių apskrityje, Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai lygiavertį turtą – 1,7 ha žemės sklypą Šiaulių apskrityje, Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, pažeidžiantis jo interesus, todėl turi būti panaikintas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad yra nustatyta, jog jis yra praleidęs terminą skundui pateikti. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsniu, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą 2015 m. liepos 10 d., nepraleisdamas 30 dienų termino nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, tačiau Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, konstatuodamas, kad praleistas terminas skundui pateikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad įstatyme nustatytais terminais skundo pateikti negalėjo dėl savo sveikatos būklės. Pareiškėjo manymu, tai yra aplinkybės, kurios turėtų būti pripažintos svarbiomis. Dėl pareiškėjui nustatytų ligų ir susirgimų jis yra nuolat gydomas, ginčo žemės sklypas yra toli nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl jis negalėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2009 m. gegužės 21 d. jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, sveikatos būklei pablogėjus 2014 m. birželio 27 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jam diagnozuotų susirgimų jis yra nuolat stebimas medikų, nuolat privalo lankytis gydymo įstaigose, tai patvirtina pridedami 2014 m. – 2015 m. išrašai iš medicininių dokumentų. Dėl sveikatos būklės negalėdamas pats lankytis Joniškio rajone esančiose institucijose klausimais, susijusiais su pastato, esančio ant ginčo žemės (kuri taip pat yra Joniškio rajone), įteisinimu, o taip pat klausimais, susijusiais su žemės sklypu, kuris yra po pastatais, pareiškėjas veikė per įgaliotą asmenį – R.

M., kuri ir rūpinosi pastatų įregistravimu viešajame registre. Dėl tų pačių priežasčių (dėl sveikatos būklės ir didelio atstumo nuo gyvenamosios vietos) pareiškėjas nesugebėjo pakankamai operatyviai gauti duomenis ir dokumentus, iš kurių buvo matyti, jog žemės sklypas, kuriame įregistruoti pareiškėjo pastatas, nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. Š.. Pareiškėjas pažymėjo, kad įgaliotinis veikia tik įgaliotojo pavedimu, todėl įgaliotinė R. M. nebuvo pakankamai kompetentinga pati nuspręsti, kad ji, vykdydama pareiškėjo pavedimą dėl pastato teisinės registracijos, gavo pakankamai duomenų, rodančių galimus pareiškėjo teisės pažeidimus ir informavo apie tai pareiškėją pavėluotai.

Pareiškėjas prašė pripažinti, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog vieno mėnesio skundo padavimo terminas kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas pabrėžė, kad, gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį, iš karto buvo pradėti rinkti dokumentai, patvirtinantys termino praleidimo priežasčių svarbą, juos gavus iš karto teikiamas prašymas dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas prašė atsižvelgti ir į jo skundu keliamų reikalavimų svarbą bei viešąjį interesą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjo skundo nepriėmė, nes praleistas skundo padavimo terminas.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 47-10816, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 2,00 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,70 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių apskrityje, Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teise įregistruotas pastatas, esantis žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso A. Š.. Tos pačios dienos Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad nuosavybės teise pareiškėjui priklausantis pastatas yra žemės sklype, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. Š., o jo įregistravimo pagrindas yra apskrities viršininko sprendimas, 2004 m. rugsėjo 15 d., Nr. 47-10816, įrašas galioja nuo 2011 m. rugsėjo 27 dienos. Teismas darė išvadą, kad iš minėto išrašo pareiškėjas sužinojo esminius skundžiamo akto turinį sudarančius elementus: aktą priėmusią instituciją, priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Teismas pažymėjo, kad tokios informacijos pakanka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir 2014 m. rugsėjo 1 d. įregistravęs pastatą nekilnojamojo turto registre ir susipažinęs su išrašu, pareiškėjas net iki 2015 m. gegužės 12 d., kai jo atstovė raštu kreipėsi į atsakovą, delsė ir nesikreipė į teismą dėl savo teisių ir interesų gynimo. Be to, 2015 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 106 „Dėl duomenų apie žemės sklypą po pastatais“ atsakovui pareiškėjo atstovė, prašydama pateikti apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 kopiją ir kitus dokumentus bei informaciją, nurodė, jog paaiškėjo, kad žemė po pastatais (taip pat ir pareiškėjo pastatu) priklauso ne valstybei, o fiziniam asmeniui – A.

Š., Viešojo registro duomenimis, žemės teisinė registracija atlikta pagal apskrities viršininko sprendimą Nr. 47-10816, įrašas galioja nuo 2011 m. rugsėjo 27 dienos. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas negali disponuoti savo nuosavybe, nes neturi jokių teisių į žemę po savo pastatu; turi pagrindo manyti, kad A. Š. dalį žemės sklypo nuosavybės teise valdo be teisinio pagrindo, o suformuojant žemės sklypą A. Š., nustatant sklypo ribas ir priimant sprendimą buvo padaryta klaida, pažeistos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios disponavimą valstybine žeme arba nuosavybės teisių atkūrimą.

Teismas darė išvadą, kad jau kreipiantis į atsakovą ginčijamo akto kopijų, pareiškėjo atstovei (taip pat ir pareiškėjui) buvo žinomi ne tik šio akto priėmimo data bei jį priėmusi institucija, bet ir aktu nustatomos teisės ir pareigos, t. y. tai, kad žemė po pastatais (taip pat ir pareiškėjo pastatu) priklauso ne valstybei, o trečiajam suinteresuotam asmeniui – A. Š., ir šis aktas galimai pažeidžia pareiškėjo teises, nes jis negali disponuoti savo nuosavybės teise, neturėdamas jokių teisių į žemę po savo pastatu.

Skundo padavimo terminas šiuo atveju pareiškėjui prasidėjo 2014 m. rugsėjo 1 d., o ne 2015 m. birželio 8 d., kai pareiškėjas gavo skundžiamo sprendimo nuorašą, todėl jis praleido skundo padavimo terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, tačiau pažymėjo, kad ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas kreipimosi į teismą metu vis dar turi tokį patį nedarbingumo lygį.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog dėl nustatytų ligų yra nuolat gydomas, tačiau teismui nepateikti medicininiai dokumentai, kurie patvirtintų jo nuolatinį gydymą nuo 2014 m. rugsėjo 1 dienos. Teismo vertinimu, minėti medicininiai dokumentai parodo pareiškėjo sveikatos būklę iki 2014 m. rugsėjo 1 d., tačiau nagrinėjamu atveju reikšmingas laikotarpis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., kadangi nuo tada prasidėjo skundo padavimo termino skaičiavimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovė teismui pateikė tik 2015 m. gegužės 4 d. išrašą iš medicininių dokumentų. Teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjo liga nebuvo tokio pobūdžio, kad apribojo pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka.

Teismas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia priežastimi nepripažino jo nurodomos aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas yra toli nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl jis negalėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, jog dėl sveikatos būklės negalėdamas pats lankytis Joniškio rajone esančiose institucijose klausimais, susijusiais su pastato, esančio ant ginčo žemės, įteisinimu, o taip pat klausimais, susijusiais su žemės sklypu, veikė per įgaliotą asmenį – R. M.. Pareiškėjo atstovė teismui pateikė 2014 m. sausio 9 d. įgaliojimą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas buvo įpareigojęs R. M. tvarkyti dokumentus ir atstovauti teisme dėl pastato teisinės registracijos, kas, teismo vertinimu, įrodo, jog pareiškėjas žino apie savo teisių įgyvendinimą ir gynimą per įgaliotus asmenis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

Teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, nelaikytinos svarbiomis, jos buvo subjektyvaus pobūdžio.

Nepatenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 47-10816 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas L. N. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Tarnybos Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 pateikti ir atnaujinti terminą skundui pateikti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundo pateikti įstatyme nustatytais terminais negalėjo dėl sveikatos būklės. Dėl nustatytų ligų ir susirgimų pareiškėjo būklė yra bloga, nors jis pastaruoju metu ir nėra nuolat gydomas stacionariose gydymo įstaigose, nes jam paskirtas pastovus ir nuolatinis gydymo kursas, nustatytas nuolatinis stebėjimas, pakartotiniai tyrimai. Pareiškėjas pažymi, kad jo sveikatos būklė neleidžia jam gyventi pilnaverčio gyvenimo, riboja judėjimo laisvę. Pareiškėjas paaiškina, kad didžiąją laiko dalį jaučiasi blogai, fiziškai negali atitraukti dėmesio nuo savo sveikatos problemų tam, kad galėtų tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises per pakankamai trumpą įstatymo leidėjo nustatytą laiką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2009 m. gegužės 21 d. jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, o 2014 m. birželio 27 d. nustatyta, kad pareiškėjas yra tik 30 proc. darbingas. Pareiškėjas nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra Panevėžio miestas, kuris yra daugiau kaip 120 km nutolęs nuo vietovės, kurioje yra ginčo žemės sklypas. Pareiškėjas įgaliojo R. M. rūpintis pastatų įregistravimu, tačiau ji nebuvo pakankamai kompetentinga pati nuspręsti, ar ji, vykdydama pareiškėjo pavedimą dėl pastato teisinės registracijos, gavo pakankamai duomenų, rodančių galimus pareiškėjo teisės pažeidimus, įgaliotinė apie tai informavo pareiškėją pavėluotai.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo L. N. skundą atsisakyta priimti, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Tarnybos Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 pateikti. Tai nustatyta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartyje, kuri palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015, kurioje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo padavimo terminas pareiškėjui prasidėjo 2014 m. rugsėjo 1 d., todėl į teismą su skundu kreipęsis tik 2015 m. liepos 10 d., praleido skundo padavimo terminą. Tačiau pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, jo manymu, objektyvias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti – prastą sveikatos būklę, didelį atstumą nuo gyvenamosios vietos iki ginčo žemės sklypo.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, siekiant termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina jo nurodomas jam diagnozuotas ligas ir susirgimus, tačiau neįrodo, kad pareiškėjas buvo nuolat gydomas nuo 2014 m. rugsėjo 1 dienos. 2015 m. gegužės 4 d. išraše iš medicininių dokumentų įvardinta pareiškėjo liga nepatvirtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokio pobūdžio, kad apribojo jo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis gali būti nepripažįstama asmens liga, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (taip pat ir psichinė asmens būklė ar liga) (pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl ginčo žemės sklypo nutolimo nuo jo gyvenamosios vietos kaip nesudarančią pagrindo pripažinti, jog terminas skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežasties. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas komunikavimo su jo įgaliotine R. M. trūkumas, lėmęs tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, apie galimus jo teisės pažeidimus jis sužinojo pavėluotai, nelaikytina svarbia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, sutrukdžiusia jam laiku paduoti skundą teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, taigi šis terminas pagrįstai nebuvo atnaujintas. Tačiau net ir šiuo atveju nutartis atsisakyti priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-293/2012).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti šį terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. N. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas