dadb5c95-952e-462e-aa9d-d5bf536a092d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                  Civilinė byla Nr. e2A-948-431/2016                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22817-2015-7                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.;                            (S)                                                                                                2.5.29.3.; 3.3.1.21.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Å vedienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 738,85 Eur skolÄ , 1 438,09 Eur palÅ«kanų, 322,98 Eur delspinigių, 264,06 Eur palÅ«kanų delspinigių, 133,12 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 3 897,10 Eur skolÄ , 5 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 13,5% dydžio sutartines palÅ«kanos nuo pagrindinės skolos sumos (1 738,85 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2006 m. liepos 31 d. AB bankas „Swedbank“ su atsakovu sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 06-054229-RK, pagal kuriÄ bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo nurodytÄ kreditÄ grÄ Å¾inti sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. IeÅ¡kovė 2009 m. gegužės 21 d. su AB banku „Swedbank“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kuriÄ bankas perleido ieÅ¡kovei visus reikalavimus atsakovui pagal minėtÄ Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį.

Atsakovui buvo praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimÄ , tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovui pagal CPK 142 ir 130 straipsniuose nustatytÄ tvarkÄ buvo praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bei atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo tvarkÄ ir terminus, tačiau atsakovas nustatytais terminais atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, ieÅ¡kovei praÅ¡ant, teismas priėmė sprendimÄ už akių.   II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 738,85 Eur skolÄ , 719,04 Eur palÅ«kanų, 161,49 Eur delspinigių, 132,03 Eur delspinigių už palÅ«kanas, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (2 751,41 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 13,5% dydžio sutartines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos (1 738,85 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 62,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 26,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismas nustatė, jog duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų sumokėjęs ieÅ¡kovei skolÄ , byloje nėra. Todėl pripažino, kad reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 738,85 Eur negrÄ Å¾into kredito yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus, todėl Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ .

Taip pat teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal minėtÄ Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį įgijo net 2009 m. gegužės 21 d. o 13,5% procentų dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuotos už 2009 m. rugpjūčio 26 d. – 2015 m. gegužės 20 d. laikotarpį. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 1 438,09 Eur dydžio palÅ«kanos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio Å¡alies, vartotojo interesų, ir yra nesÄ Å¾iningos, nes tokių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir bÅ«tų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį.

Teismas ieÅ¡kovei priteistinų palÅ«kanų sumÄ sumažino iki 719,04 Eur.Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, į delspinigių sumÄ bei į jų susidarymo laikotarpį ir pripažino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieÅ¡tarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo – principams.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sÄ skaita. Todėl teismas sumažino netesybas iki 161,49 Eur delspinigių bei 132,03 Eur delspinigių už palÅ«kanas. Vertindamas ieÅ¡kovės nurodytas ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡laidomis, susijusioms su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ .

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė užsiima skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu ir prevencija, o Å¡iai veiklai bÅ«tini tiek žmogiÅ¡kieji, tiek ir materialiniai iÅ¡tekliai, todėl iÅ¡laidos bendrovės tiesioginei Å«kinei-komercinei veiklai vykdyti negali bÅ«ti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis iÅ¡laidomis. Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

III. Apeliacinio skundo argumentai   IeÅ¡kovė UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 719,05 Eur palÅ«kanų, ir papildomai priteisti 719,05 Eur palÅ«kanų.          Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia Å¡iais argumentais:          1) CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palÅ«kanos yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ .

PalÅ«kanos gali bÅ«ti nustatytos Å¡alių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palÅ«kanų prigimtis: pirma, palÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ (toliau – mokėjimo arba pelno palÅ«kanos), antra, palÅ«kanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios arba procesinės palÅ«kanos).

Pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, tuo tarpu kompensuojamosios palÅ«kanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas.

Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1).

          2) Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palÅ«kanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Å iuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančiu teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Pabrėžtina, kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, todėl Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-054229-RK numatytos 13,5 procentų dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

Todėl remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismo sprendimas, toje dalyje, kurioje nepriteistos 719,05 Eur palÅ«kanos, yra nepagrįstas ir neteisėtas.           3) Vartojimo kredito sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2006 m. liepos 31 d., tai yra sutarčių sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimu. Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį, kurio 3 dalis numato, jog vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos.

Tiek Direktyva, tiek CK 6.887 straipsnis nereglamentavo metinės kredito grÄ Å¾inimo normos ir palÅ«kanos normos maksimaliųjų ribų. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų.          Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nepateikė.

           IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutartyje numatyto palÅ«kanų dydžio sumažinimo.

Byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. liepos 31 d. Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 06-054229-RK atsakovui buvo suteiktas 6 000,00 Lt (1 737,72) kredito limitas iki 2009 m. liepos 31 d. Pagal Å¡ios sutarties specialiosios dalies nuostatas atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 13,50 procentų dydžio palÅ«kanas.Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pagal CK. 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, jog teismų praktikoje palÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo Å¡alies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sÄ Å¾ininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi, remiantis Vartojimo kredito įstatymu, sutartyje numatytos 13,50 procentų metinės palÅ«kanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesÄ Å¾iningomis.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, jog Kreditinės mokėjimo kortelės sutartis buvo sudaryta 2006 m. liepos 31 d., galiojant 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvai dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Ji buvo priimta, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus vartojimo kredito srityje, bendrojoje rinkoje sumažinti kredito davėjų konkurencijos iÅ¡kraipymus ir padidinti vartotojų galimybes sudaryti vartojimo kredito sutartis kitose valstybėse narėse.

Taip pat buvo siekta apsaugoti vartotojus nuo nesÄ Å¾iningų kredito sÄ lygų. Pagal Direktyvos nuostatas vartotojas turi gauti tinkamÄ informacijÄ apie kredito suteikimo sÄ lygas bei kainÄ ir apie savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Tokioje informacijoje turi bÅ«ti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma arba, jei tokios normos nustatyti negalima, bendra suma, kuriÄ turi sumokėti vartotojas. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad raÅ¡ytinėje sutartyje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma arba bent metinė palÅ«kanų norma ir nuo sutarties sudarymo taikomi mokesčiai bei sÄ lygos, kuriems esant jie gali bÅ«ti keičiami.

Direktyva dėl minimalaus kreditavimo reglamentavimo suderinimo neužkirto kelio valstybėms narėms priimti griežtesnių nuostatų vartotojų teisių apsaugos srityje. Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos. Å io straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu bÅ«du siÅ«loma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grÄ Å¾inimo norma.

Lietuvos Respublikoje Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos pasirenkant variantÄ , kad kredito davėjas visais atvejais turi nurodyti metinę kredito normÄ . Metinė kredito norma turėjo bÅ«ti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ . Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių, kad tam tikrÄ ribÄ virÅ¡ijanti metinė kredito norma bÅ«tų preziumuojama kaip nesÄ Å¾ininga.            Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimÄ , į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas (LAT 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes.

Aplinkybių, tirtinų mažinant palÅ«kanas, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir iÅ¡tirtų palÅ«kanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieÅ¡taraujančiu palÅ«kanų dydžiu gali bÅ«ti pripažinti įvairÅ«s palÅ«kanų dydžiai. Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad įstatymams, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams neprieÅ¡tarauja nei 11 (LAT 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006), nei 14,75 procentų metinių palÅ«kanų dydis (LAT 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

 Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 6 000,00 Lt paskola buvo suteikta fiziniam asmeniui trejų metų terminui, pats atsakovas nagrinėjant bylÄ procese nedalyvavo, neteikė atsiliepimų ir neginčijo Kreditinės mokėjimo kortelės sutarties sÄ lygų, byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių sutarties sÄ lygas pripažinti nesÄ Å¾iningomis, konstatuoja, jog 13,50 procentų metinės palÅ«kanos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis bei nepažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų.

Pirmos instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė reikalavimo teises į atsakovÄ Ä¯gijo 2009 m. gegužės 21 d., o 13,50 procentų dydžio metines palÅ«kanas apskaičiavo už 2009 m. rugpjūčio 26 d. – 2015 m. gegužės 20 d. laikotarpį, nepripažintina pagrindu mažinti praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydį, kadangi palÅ«kanos įstatymais bei sutartimis ir yra nustatomos tam, kad skatinti paskolos gavėjÄ laiku vykdyti savo prievolę. Tuo tarpu aplinkybė, kad kreditorius nepakankamai greitai kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, negali bÅ«ti pripažinta kriterijumi, dėl kurio galėtų bÅ«ti mažinamas priteistinų palÅ«kanų dydis.Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindÄ vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, susijusias su palÅ«kanų pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį mažinimu, todėl nepagrįstai per pusę sumažino priteistinų palÅ«kanų dydį.

Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovės skundÄ ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl palÅ«kanų priteisimo, tenkinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 1 438,09 Eur palÅ«kanų. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovė sumokėjo 394,00 Lt (114,11 Eur) žyminio mokesčio, kurio 26,00 Eur dalis pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai grÄ Å¾inta, kadangi mokėtina už ieÅ¡kinį suma buvo 88,00 Eur. IeÅ¡kinį patenkinus 89 procentais, bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 78,00 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kovė sumokėjo 16,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , todėl Å¡i suma ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ už akių pakeisti ir iÅ¡dėstyti jį taip:ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“, j.a.k. 125164834, 1 738,85 Eur skolÄ , 1 438,09 Eur palÅ«kanų, 161,49 Eur delspinigių, 132,03 Eur delspinigių už palÅ«kanas, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3 470,46 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 13,5 % dydžio sutartines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos (1 738,85 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 78,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“, j.a.k. 125164834, 2014 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėto 394,00 Lt (114,00 Eur) žyminio mokesčio dalį, t.y. 26,00 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 00 ct) žyminio mokesčio.          Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“, j.a.k. 125164834, 16,00 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Asta Radzevičienė                                                                                                                                                                                                                       Neringa Švedienė