dada3bf0-4ae7-4ce7-9c75-3d88eca71b01 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-428-555/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20300-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-995-1052/2020 pagal ieÅ¡kovo V. M. M. ieÅ¡kinį atsakovams K. N., R. N. dėl netesybų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. M. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų K. N. ir R. N. 1 560,00 Eur netesybas 2018 m. gegužės 1 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. tarp jo (pardavėjo) ir atsakovų K. N. bei R. N. (pirkėjų) buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas parduos, o atsakovai nupirks bendrÄ 0,0727 ha žemės sklypo dalį, kuriÄ sudaro 0,0527 ha ploto namų valdos dalis, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0200 ha kelias, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už bendrÄ 7 800,00 Eur sumÄ . Å alys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2018 m. liepos 1 d.

Sutarties 8 punkte numatyta, kad pirkėjams atsisakius pirkti žemės sklypÄ , pirkėjai besÄ lygiÅ¡kai sumoka 20 procentų (dvideÅ¡imt procentų) netesybas nuo pirkimo–pardavimo kainos, t. y. 1 560,00 Eur baudÄ . (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė L. G. 2018 m. birželio 5 d. persiuntė atsakovei K. N. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kimo persiuntimo dėl pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrÄ ja nuosavybe, kuriame nurodė, jog pagal 2018 m. gegužės 1 d. preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei K.

N. neatvykus ir nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties iki 2018 m. liepos 1 d., bus laikoma, kad preliminari sutartis yra nutraukta ir atsakovė K. N. turi sumokėti netesybas. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Atsakovai elgiasi nesÄ Å¾iningai, savo įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 1 d. preliminariÄ sutartį nevykdė. Atsakovė K. N. į praÅ¡ymÄ , iÅ¡siųstÄ per notarÄ , nereagavo, neprašė pratęsti preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nevykdydama susitarimo privalo sumokėti netesybas.

IeÅ¡kovas papildomai nurodė, kad patys atsakovai pripažino, jog bÅ«tent jie atsisakė sudaryti preliminariÄ sutartį, nes tik pas notarę kabinete suprato, kad įsigyja ne vienÄ , o du sklypus. Atsakovai veikė neapdairiai ir savo rizika, todėl privalo prisiimti atsakomybę. Byloje yra pateiktos dvi sutarties versijos. Abiejų Å¡alių originalioje sutartyje yra numatytos 10 procentų netesybos, todėl prašė vadovautis Å¡ia sutarties versija. Atsakovai yra iÅ¡silavinę, turėjo pakankami laiko ir visas galimybes prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami sutartį iÅ¡siaiÅ¡kinti visas su sklypu susijusias aplinkybes, tačiau to nepadarė, preliminari sutartis sudaryta, nenuginčyta, todėl prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovų ½ sutartyje numatytų netesybų – 780,00 Eur, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Savo reikalavimo dalies dėl 780,00 Eur ieškovas atsisakė, reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos.

3. Atsakovai K. N. ir R. N. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad jie bendravo su liudytoju G. S., kuris pardavinėjo ieÅ¡kovo žemę. Patį ieÅ¡kovÄ pamatė tik pas notarÄ . PreliminariÄ sutartį pasirašė su minėtu asmeniu, kuris pateikė jiems klaidingÄ informacijÄ . IeÅ¡kovas jiems jokios informacijos neteikė. Preliminari sutartis buvo nesÄ Å¾ininga, klaidinanti, nes buvo skelbiama, kad parduodamas 8 arų sklypas, o bÅ«tent tokio dydžio žemės sklypÄ norėjo įsigyti atsakovai.

Jie turėjo tikslÄ pasistatyti namÄ , todėl jiems buvo svarbu pirkti vienÄ sklypÄ , o ne du sklypus. Ant originalios sutarties yra teksto dalys (iÅ¡ ko susideda, sklypas, taip pat punktas dėl teismingumo, bei ranka raÅ¡ytas tekstas dėl netesybų), kurių nebuvo toje sutartyje, kai ji buvo suraÅ¡yta. Sutartis buvo nesudaryta ne dėl to, kad netiko žemės kaina, o dėl to, kad buvo pateikta neteisinga informacija apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . Tik notarė jiems iÅ¡aiÅ¡kino, kokio dydžio sklypÄ jie iÅ¡ tiesų perka, tačiau sklypo dydis neatitiko tuos pažadus, kuriuos davė G.

S., todėl jie nusprendė sklypo nepirkti. G. S. atidavė pinigus, atsakovų paduotus prieÅ¡ sandorį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų 780,00 Eur netesybų, ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų ir valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos sumokėti netesybas pagal Å¡alių sudarytÄ preliminariÄ sutartį ir dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nėra ginčo, kad Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ sutartį ir iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ieÅ¡kovas kaltina atsakovus, o atsakovai nurodo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta, nes kita preliminarios sutarties Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga.

6. Teismas sprendė, kad atsakovai sudarė preliminariÄ sutartį ketindami įsigyti žemės sklypÄ statybai. Teismas nustatė, kad bÅ«tent pas notarÄ paaiÅ¡kėjo aplinkybės, jog žemės sklypai neatitinka pirkėjų lÅ«kesčių ir jie sandorio atsisakė. Teismas sprendė, kad aplinkybė, ar atsakovai derėjosi dėl sklypų kainos pas notarÄ , Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ . Teismas sprendė, jog atsakovai sÄ Å¾iningai klydo dėl sklypų savybių ir tik pas notarÄ iÅ¡ tiesų suprato, jog sklypų savybės netinkamos jų ketinimams statyti namÄ Ä¯gyvendinti.

7. Teismas vertino ir ieÅ¡kovo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu. Teismas, apžiÅ«rėjęs preliminarios sutarties, įvardytos originalu, tekstÄ , nustatė, jog ne visos sutarties dalys įraÅ¡ytos ta pačia ranka ir raÅ¡ymo priemone. Be to, su pirminiu ieÅ¡kiniu pateikta neoriginalios preliminarios sutarties kopija, kurioje iÅ¡taisyti atsakovų duomenys – telefono numeris, ir panaikintas atsakovų adresas (duomenys neskelbtini), paliekant tik adresÄ Lietuvoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie pradinio ieÅ¡kinio pateikta neoriginalaus dokumento kopija, t. y. advokatui, patvirtinusiam neoriginaliÄ preliminarios sutarties kopijÄ , buvo pateikta pataisyta originalios preliminarios sutarties kopija su iÅ¡taisytais atsakovų duomenimis. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡analizavęs pateiktų dokumentų tekstÄ , rekvizitus ir teksto duomenų neatitikimus. Teismas atmetė versijÄ , kad preliminariosios sutarties kopija daryta nuo antro preliminariosios sutarties egzemplioriaus.

8. Teismas taip pat atmetė ir liudytojo G. S. nurodytÄ versijÄ , jog atsakovo adresas buvo galimai įraÅ¡ytas į preliminarios sutarties originalÄ po to, kai buvo padaryta kopija, nes apžiÅ«rėjus neoriginalaus dokumento kopijÄ , matyti, jog, nors atsakovų adreso (duomenys neskelbtini) nėra, tačiau ant adresui įraÅ¡yti skirto laukelio virÅ¡utinės ir apatinės kraÅ¡tinės yra likę brÅ«kÅ¡neliai, kurių vieta ir atstumai tarp jų atitinka preliminarioje sutartyje, kuriÄ Å¡alys įvardijo originalu, esančio raÅ¡ytinio teksto vietas, kuriose raÅ¡ytinės raidės priartėja arba kerta adresui įraÅ¡yti skirto laukelio kraÅ¡tines.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad duomenys buvo galimai sÄ moningai paÅ¡alinti iÅ¡ kopijos, nuo kurios daryta atstovo patvirtinta neoriginalaus dokumento kopija teismui. Kadangi atsakovai nurodė, jog originalu vadinamos sutarties tekstas yra papildytas po sutarties pasiraÅ¡ymo ir nesutiko su tuo, kad į originaliÄ preliminariÄ sutartį buvo įtrauktos netesybos, teismas suabejojo pateikto teismui preliminarios sutarties, vadinamos originalu, autentiÅ¡kumu ir patikimu, todėl neturėjo pagrindo spręsti, jog Å¡alys susitarė dėl netesybų dydžio.

9. Be to, byloje pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovas, žinodamas, jog atsakovai nedviprasmiÅ¡kai atsisakė sutarties pas notarÄ dar 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. birželio 5 d. per notarÄ iÅ¡siuntė atsakovams įspėjimÄ , kad jei jie iki 2018 m. liepos 1 d. nesudarys pagrindinės sutarties, privalės mokėti ieÅ¡kovui 1 560,00 Eur netesybas, o pats nepasibaigus terminui sudarė pagrindinę žemės pirkimo pardavimo sutartį, t. y. 2018 m. birželio 28 d. sudarė ginčo sklypų perleidimo sutartį.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo elgesys, sudarant preliminariÄ sutartį, ir po preliminarios sutarties sudarymo, teisminiame procese buvo nesÄ Å¾iningas. Teismas laikė, kad preliminari sutartis buvo neįvykdyta dėl abiejų sutarties Å¡alių kaltės, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės į netesybų ir procesinių palÅ«kanų priteisimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. M. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė preliminarias sutartis reglamentuojančias teisės normas, sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, nepagrįstai nesivadovavo Å¡alių sudaryta ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka preliminaria sutartimi, netinkamai vertino liudytojos notarės J. M. paaiÅ¡kinimus, tokiu bÅ«du priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . 1.2. PrieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, faktas, jog tik pas notarÄ atsakovams tapo žinomos vienokios ar kitokios aplinkybės, iÅ¡ viso jokios teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi atsakovai privalėjo aiÅ¡kintis visas įmanomas aplinkybes apie sklypus prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami preliminariÄ sutartį.

Atsakovai neginčijo, kad jiems buvo žinoma, jog namui statyti reikalingÄ Å¾emės kiekį sudaro namų valdos sklypas ir kelio dalis. Jau žinodami aplinkybes dėl ketinamų įsigyti dviejų turtinių vienetų, atsakovai nuvyko pas notarÄ sudaryti pagrindinės sutarties. PrieÅ¡ sudarant pagrindinę sutartį notaro kabinete, visiems privalomai notaro iÅ¡aiÅ¡kintos sandorio sudarymo sÄ lygos, ar sužinotos aplinkybės, negalėjo įtakoti preliminarios sutarties sudarymo, todėl tai neÅ¡alina atsakovų atsakomybės dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. 1.3.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Toks įrodymų visumos vertinimo principo nepaisymas reiÅ¡kia ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsnių pažeidimÄ , bet ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, neÅ¡aliÅ¡kumo, asmenų lygybės teismui principų nepaisymÄ . 1.4. Sutarties turinys yra Å¡alių sutarimas, bendra nuomonė, o ieÅ¡kovas ir atsakovai ginčo sutartyje susitarė dėl bÅ«simos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Å¡ioje sutartyje aptartomis sÄ lygomis.

Å iuo atveju netesybos buvo aptartos sutartyje, tačiau teismas nepasisakė nei dėl vieno Å¡alių sudarytos, nenuginčytos ir galiojančios bei įstatymo galiÄ Å¡alims turinčios preliminarios sutarties punkto. Tokiu bÅ«du visiÅ¡kai nevertindamas sudarytos tarp Å¡alių sutarties, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio, 6.193-6.195 straipsnio nuostatas, netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. 1.5.

PrieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, o bÅ«tent pastariesiems notaro kabinete persigalvojus ir nepirkus preliminaria sutartimi sutartų sklypų. IeÅ¡kovas jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų atsakovų atžvilgiu neatliko. Dėl to teismas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. 1.6.

Byloje nėra nustatyta, kad Å¡alių sudaryta sutartis ar atskiros jos dalys prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , teismas privalėjo vadovautis Å¡alių sudarytos sutarties nuostatomis. Tuo tarpu teismui pripažinus, jog sutartis nebuvo įvykdyta dėl abiejų sutarties Å¡alių kaltės teismas vadovaudamasis sutartimi turėjo spręsti netesybų priteisimo klausimÄ . Nors sutarties Å¡alys susitarė dėl netesybų preliminaria sutartimi, tačiau atsakovams neįvykdžius sutarties sÄ lygų, teismas nepagrįstai nepriteisė netesybų bei nesant jokių įrodymų byloje dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningo elgesio, jis nepagrįstai buvo pripažintas nesÄ Å¾ininga sutarties Å¡alimi, nors neatliko jokių nesÄ Å¾iningų ar neteisėtų veiksmų, o tik siekė parduoti žemės sklypÄ .

11. Atsakovai K. N. ir R. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovai su ieÅ¡kovu preliminarios sutarties nepasirašė. PreliminariÄ sutartį atsakovai sudarė ir pasirašė su G. S., kuris dalyvavo teisme kaip liudytojas ir kuris jiems buvo prisistatęs kaip ginčo sklypo savininkas. Su ieÅ¡kovu jie matėsi tik pas notarÄ , tačiau atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, jo niekas atsakovams nepristatė. 2.2.

G. S. (pardavėjas) buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi pateikė atsakovams neteisingÄ informacijÄ apie ginčo sklypÄ . Apie šį sklypÄ jie sužinojo iÅ¡ www.aruodas.lt, kuriame buvo skelbiama, kad yra parduodamas 8 arų sklypas. Tik vėliau paaiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovui padavus atsakovus į teismÄ ), kad tas pats sklypas buvo pardavinėjamas nekilnojamojo turto agentÅ«ros, su teisinga informacija apie sklypÄ ir kartu buvo G. S. skelbimas su visai kitokia informacija apie tÄ patį sklypÄ . G. S. juos patikino, kad jiems 8 arai tame sklype tikrai bus, nes juos domino bÅ«tent tokio dydžio žemės sklypas, t. y. tinkamas namo statyboms, tuo tarpu 5 arai jų statomam namui buvo per mažai.

Tik notarui iÅ¡aiÅ¡kinus visÄ situacijÄ , atsakovai suprato, kad yra parduodamas mažesnis sklypas, nei jie tikėjosi. 2.3. SklypÄ atsisakė pirki tik po to, kai notarė juos informavo apie tai, kÄ jie iÅ¡ tiesų perka, t. y. kad sklypas nėra toks, kaip juos bandė įtikinti pardavėjas G. S.. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ jie atvyko tik kelioms dienoms, t. y. tam, kad nusipirkti ginčo sklypÄ , tačiau dėl pardavėjų nesÄ Å¾iningo elgesio, jie patyrė materialinius nuostolius (lėktuvo bilietai, vieÅ¡butis, automobilio nuoma ir t. t.), kadangi jie turėjo iÅ¡vykti atgal nepasiekę atvykimo tikslo.

Atsakovai pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti tikrai ne dėl per didelės kainos, nes nenusipirkus žemės sklypo jie prarado žymiai daugiau. Kaina buvo suderinta iÅ¡ anksto ir tenkino abi puses. Atsakovų nuomone sutartis pas notarÄ buvo nutraukta abiejų Å¡alių sutarimu. 2.4. PrieÅ¡ parduodami sklypÄ , dar net nepasibaigus preliminarios sutarties terminui, pardavėjai su jais nesusisiekė, nors jų kontaktus turėjo. Tuo tarpu praneÅ¡imas notaro buvo siųstas Lietuvoje esančiu adresu, kuriame niekas negyveno.

Pardavėjai žinojo tai, kaip ir tai, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, pardavėjai ginčo sklypÄ pardavė dar net nepasibaigus preliminarios sutarties terminui ir praėjus beveik metams kreipėsi į teismÄ dėl netesybų. Tokiu bÅ«du pardavėjai bando pasipelnyti. 2.5. Pardavėjai elgėsi nesÄ Å¾iningai, siųsdami teismui pačių pataisytÄ ir priraÅ¡ytÄ preliminarios sutarties kopijÄ . IeÅ¡kovas nedalyvavo pasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį, tačiau tvirtina, kad abu paraÅ¡ai ant Å¡ios sutarties yra jo, nors yra Å¡alia vienas kito ir skirtingi.

Vienas yra G. S., su kuriuo jie ir pasirašė sutartį ir, kuris, kaip paaiškėjo neturėjo tokių įgaliojimų, o kitas galimai ieškovo, kuris tikėtina atsirado vėliau. Ant teismo siųstos preliminarios sutarties kopijos yra plika akim matomi ištrinti atsakovų kontaktai, o taip pat įvairūs prirašymai dėl netesybų, informacija dėl sklypo, kuri atsirado vėliau. Ieškovas nepateikė teismui pataisytos sutarties kopijos originalo. Be to, ieškovas pats atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kuriuos teismas priėmė.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl preliminariosios pirkimo–­pardavimo sutarties tinkamo įvykdymo ir dėl nuostolių atlyginimo, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.

14. IÅ¡ byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 1 d. tarp ieÅ¡kovo (apelianto) V. M. M. (pardavėjo), ir atsakovų K. N. bei R. N. (pirkėjų), buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis. Minėta sutartimi Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas parduos, o atsakovai nupirks bendrÄ 0,0727 ha žemės sklypo dalį, kuriÄ sudaro 0,0527 ha ploto namų valdos dalis, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0200 ha kelias, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už bendrÄ 7 800,00 Eur sumÄ .

Å alių sutarimu pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2018 m. liepos 1 d. Byloje ginčo dėl to, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis ir iki joje nurodyto termino, t. y. 2018 m. liepos 1 d., pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nėra. Byloje tarp proceso Å¡alių yra iÅ¡kilęs ginčas dėl atsakomybės taikymo, nepagrįstai atsisakius vykdyti preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį – nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. byloje keliamas klausimas, kuri iÅ¡ proceso Å¡alių yra kalta dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo (elgėsi nesÄ Å¾iningai).

15. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ sudaryti su atsakovais pagrindinę sutartį, buvo užsakęs notaro paslaugas pagrindinės sutarties sudarymui, apie tai pranešė atsakovams, tačiau tuo pačiu vertino, kad atsakovai sÄ Å¾iningai klydo dėl ketinamo įsigyti turto savybių ir tik pas notarÄ iÅ¡ tiesų suprato, jog sklypų savybės netinkamos jų ketinimams statyti konkretų namÄ Ä¯gyvendinti ir dėl to pagrindinės sutarties nesudarė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo elgesį tiek preliminariosios sutarties sudarymo metu, tiek po sutarties sudarymo, sprendė, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl abiejų sutarties Å¡alių kaltės.

16. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu kvestionuoja sprendimÄ iÅ¡ esmės, t. y. įrodinėja, kad nepagrįstai nustatyta bÅ«tent jo kaltė dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi atsakovai notaro kabinete persigalvojo ir nepirko preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi sutartų žemės sklypų.

17. PreliminariÄ sias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu Å¡alys per sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, Å¡alys, sudarydamos preliminariÄ jÄ sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties Å¡aliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos Å¡alies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų Å¡alių elgesį, vykdant preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir konstatavo jų abiejų kaltę dėl sutarties neįvykdymo. Ä®vertinus bylos įrodymus, skundžiamu sprendimu konstatuota, kad preliminariosios sutarties sudarymui apeliantas pasitelkė liudytoju byloje apklaustÄ G. S., kuris paruošė ginčo sutarties tekstÄ , aprodė atsakovų ketintÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ . Nors, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovai ketino įsigyti vientisÄ 8 arų žemės sklypÄ , tačiau ketinamo įsigyti turto savybės paaiÅ¡kėjo tik pagrindinės sutarties sudarymo metu, t. y. paaiÅ¡kėjo, kad statyba galima tik 5 arų sklype, o kelio dalis kitame sklype gali bÅ«ti skirtingose vietose, nes konkreti įsigyjamo žemės sklypo vieta nėra nustatyta.

20. Civilinių santykių principas lemia Å¡alių laisvę tartis dėl sutarties sÄ lygų, tačiau nagrinėjamu atveju nei bylos duomenimis, nei ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigta iÅ¡vada, kad ginčo Å¡alių ketinimas yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tas joje – atsakovas įsipareigoja parduoti, o ieÅ¡kovas nupirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir iki 2017 m. spalio 20 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. susitarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje (CK 1.5 straipsnis, 6.156 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Preliminariojoje sutartyje turi bÅ«ti įvardytas konkretus bÅ«simos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuotas arba gali bÅ«ti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Be to, tam tikrais atvejais bÅ«tina įvertinti konkretaus bÅ«simos pagrindinės sutarties objekto specifikÄ .

21. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys tarėsi dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo–pardavimo objektas, kuris pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas: pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnį bet kurios rūšies žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos; žemės sklypo plane nurodoma sklypo ribos (gretimybės), dislokacija, dydis, o jei parduodama sklypo dalis – dalies dydis, dislokacija, ribos (gretimybės), kiti duomenys (žr. taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. Z. V., Nr. 3K-3-556/2006).

22. Byloje surinkti duomenys įgalina iÅ¡vadÄ , kad atsakovai turėjo siekį įsigyti vientisÄ , apie 8 arų žemės sklypÄ . Tokiu atveju atsakovai galėjo pirkti idealiÄ jÄ 0,0200 ha žemės sklypo dalį ir tapti 0,2043 ha žemės sklypo bendraturčiais; antra, atsakovai, neturėdami tikslo tapti bendrosios nuosavybės teisės dalyviais, o ieÅ¡kovui norint parduoti sklypo dalį, jo ketintas perleisti sklypas galėjo bÅ«ti atidalintas, laikantis žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo atveju Å¡alys tarėsi bÅ«tent dėl 0,0200 ha žemės sklypo dalies, kaip atskiro turtinio vieneto, pirkimo–pardavimo, ir Å¡iam susitarimui įgyvendinti reikėjo padalyti ieÅ¡kovo ir kitų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ 0,2043 ha žemės sklypÄ , suformuojant atskirÄ 0,0200 ha dydžio kadastrinį vienetÄ . Taigi, aptariamu atveju yra akivaizdu, kad ginčo susitarimo sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties objekto – 0,0200 ha dydžio žemės sklypo, atidalyto teisės aktų nustatyta tvarka ir suformuoto kaip atskiro objekto, dėl kurio pirkimo–pardavimo tarėsi ginčo Å¡alys.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai nebuvo pakankamai aktyvÅ«s sudarydami preliminariÄ jÄ sutartį, neiÅ¡grynino ketinamo perleisti (įsigyti) turto savybių. Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime pripažintos patvirtinančiomis abiejų Å¡alių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. IeÅ¡kovas, turto pardavimo skelbimuose paskelbęs apie parduodamÄ 8 arų žemės sklypÄ , neatskleidė informacijos apie ketinamo perleisti turto savybes, tuo tarpu atsakovai, disponuodami informacija, jog ketina įsigyti du turtinius vienetus, nebuvo pakankamai aktyvus, iki pat pagrindinės sutarties sudarymo momento nesidomėjo nei konkrečia ketinto įsigyti turto lokalizacija, nei Å¡ių daiktų savybėmis.

Taigi būtent šalių bendradarbiavimo stoka, neatskleidimas informacijos apie ketinamo perleisti turto savybes, nepakankamas domėjimasis ketinamo įsigyti turtu, sudarė kliūtis pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, todėl ieškovo argumentai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė šalių kaltę ir atsakomybę, o pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminarios sutarties vykdymÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to, apelianto V. M. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 25. Apelianto V. M. M. apeliacinio skundo netenkinus, jam bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovai į bylÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nėra pateikę jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

26. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas