2019-03-27 Nr. AB-7587-3-61-3-04460-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-194-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04460-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. J. (F. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal F. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas F. J. (F. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6978 bei kitus atsakovų sprendimus ir įpareigoti skirti pareiškėjui valstybinę pensiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. sausio 14 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti patikslintą skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimus, kuriame būtų suformuluoti konkretūs ir aiškūs galutiniai reikalavimai konkrečiam atsakovui, pagal suformuluotus reikalavimus nurodyti atsakovai, išdėstyti skundo argumentai bei pridėti skundo argumentus pagrindžiantys įrodymai; jei skundžiamų sprendimų apskundimo terminas yra praleistas, pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo; taip pat nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. sausio 11 d. gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 11-17-20385, Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (10.12)3-55307, Valdybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6978 ir įpareigoti atsakovus pareiškėjo prašymus dėl valstybinės pensijos skyrimo svarstyti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (10.12)3-55307 ir Valdybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6978 teisėtumo ir pagrįstumo, kitą skundo dalį atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio nuostatomis, Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 11-17-20385 privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka turėjo būti skundžiamas Valdybai. Iš Valdybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6978 matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. gruodžio 21 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385 apskundimo terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, dėl kurių šis apskundimo terminas galėtų būti atnaujintas. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šią jo skundo dalį atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Valdybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6978 tiek, kiek juo pasisakyta dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385.

II. Pareiškėjas F. J. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėjas nėra pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjo teigimu, atsakovai turi jo 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo bei 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 10.14.3-16988, be to, tai, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, esą patvirtina Valdybos 2019 m. sausio 14 d. raštas Nr. (6.5)I-229.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjas teismo, be kita ko, prašė panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 11-17-20385, kuriuo nuspręsta neskirti jam nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-947 redakcija) 41 straipsnyje įtvirtinta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (1 d.); Valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui (4 dalis).

Aiškindama minėtas teisės normas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad jos neabejotinai patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1101/2014, 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-17-520/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad: pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. skundu dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385 kreipėsi į Valdybą; Valdyba 2018 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. (6.5)I-6978 pareiškėjui išaiškino teisę iki 2018 m. gruodžio 21 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385 apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir kad egzistuoja pagrindas jį atnaujinti, taip pat nurodė, kad neatnaujinus minėto sprendimo apskundimo termino pareiškėjo skundas dėl jo būtų paliktas nenagrinėtu; pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. Valdybai pateikė prašymą atnaujinti praleistą Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385 apskundimo terminą; Valdyba 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (6.5)I-229 pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385 apskundimo terminą netenkino ir pareiškėjo skundo dėl šio sprendimo nenagrinėjo.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 11-17-20385 Valdyboje nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. Valdyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo skundą, šį klausimą paliko nenagrinėtą. Kaip minėta, ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

Atsižvelgdama į išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šios bylos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nebuvo užbaigta sėkmingai, o pareiškėjo argumentai, kad jis pasinaudojo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nepagrįsti. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 11-17-20385, naikinti šią nutarties dalį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo F. J. (F. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė