2018-08-29 Nr. AB-14843-3-61-3-02448-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-763-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02448-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.4; 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė teismo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. cspr1-128 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras) išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 28 d. skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Kauno filialas) 2016 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)KAS-382 (toliau – ir Kauno filialo sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno filialo sprendimas ir Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl Kauno filialo sprendimo panaikinimo ir Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) įrašo – juridinio fakto „Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka“ – (toliau – ir Įrašas) panaikinimo, yra neteisėti ir nepragrįsti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1997 m. rugsėjo 22 d. 0,1501 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) dalis (548/1501 Žemės sklypo) priklauso jam bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo informuotas apie visus nuo 2011 metų Registro centriniame duomenų banke atliktus įrašus, tiesiogiai susijusius su jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Visi šie įrašai neatitinka teisinės situacijos, tiesiogiai susiję su pareiškėjui priklausančio turto apsunkinimu, padaryti be jo žinios ir sutikimo. Minėta informacija pareiškėjui tapo žinoma tik baigiantis teisminiams ginčams dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 33 straipsnio nuostatomis, pateikė Kauno filialui prašymą panaikinti be Žemės sklypo bendrasavininkių J. Ž., A. P., H. D. žinios padarytą tikrovės neatitinkantį Žemės sklypo Įrašą tuo pagrindu, kad Žemės sklypo savininkai nėra notariškai nustatę naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos ir jos neįregistravę viešajame registre. Atsakydamas į minėtą prašymą Kauno filialas sprendime nenurodė, kokiais teisiniais pagrindais padarytas Įrašas ir kodėl jis atsirado, kai nei vienas bendraturtis nedalyvavo nustatant tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Komisijos sprendime nepagrįstai nurodyta, kad teismas dėl pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos jau yra priėmęs sprendimą. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015 tik nurodė, kad Registro Įrašas, žymintis naudojimosi tvarką Žemės sklypo dalimi, priklausančia J. Ž., yra nenuginčytas, nepanaikintas, todėl galiojantis, jis sukelia teisines pasekmes.

5. Atsakovas Registrų centras atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Registrų centras paaiškino, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai yra procesinis sprendimas, visi jo priėmimo teisiniai argumentai yra aiškiai išdėstyti ir pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo skunde nurodytų argumentų – skundo esmės, faktinių aplinkybių, teisinių aplinkybių – priimdama sprendimą Komisija nenagrinėjo, todėl atsakovas atsiliepime dėl minėtų argumentų nepasisakė.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno filialas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Kauno filialas paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu inicijuoja viešojo administravimo procedūrą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka išspręsta teisme. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1926-259/2015, 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė nutartį, kuria nustatė, kad pareiškėjas ir SPAB „Stumbras“, sudarydami 1998 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-89, šios sutarties 4 punkte numatė sąlygą, kuria buvęs gyvenamojo namo savininkas (pareiškėjas) suteikė naujam savininkui SPAB „Stumbras“ neterminuotą teisę naudotis 0,0545 ha ploto Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“.

Teismas taip pat nustatė, kad AB „Stumbras“ ir S. U., sudarydami 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-2911, kuria bendrovė pardavė statinius, šios sutarties 6.13 punkte įrašė sąlygą, kuria patvirtinta S. U. teisė naudotis Žemės sklypo dalimi (0,0545 ha ploto), priklausančia pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad Registre buvo įregistruota 1998 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-89 sąlyga dėl teisės naudotis Žemės sklypo dalimi, priklausančia pareiškėjui, pažymėta raide „B“ (545 kv. m.), ir 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-2911 sąlyga dėl teisės naudotis Žemės sklypo dalimi, priklausančia pareiškėjui, pažymėta raide „B“ (545 kv. m.).

Minėta nutartimi teismas konstatavo, kad Įrašas, žymintis naudojimosi tvarką Žemės sklypo dalimi, priklausančia pareiškėjui, yra nenuginčytas, nepanaikintas, galiojantis ir sukelia teisines pasekmes, todėl prašomoje pripažinti negaliojančia 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. IR-2911 pagrįstai ir teisingai buvo aptartos, nustatytos ir įregistruotos Registre pardavėjo ir pirkėjo teisės į pardavėjui nepriklausantį Žemės sklypą. Teismas pripažino, kad gyvenamąjį namą pardavėjas AB „Stumbras“ turėjo teisę parduoti be Žemės sklypo savininkų sutikimo.

Taigi Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015 Įrašą, žymintį naudojimosi tvarką Žemės sklypo dalimi, priklausančia pareiškėjui, pripažino teisėtu, todėl Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teisės į Žemės sklypą įregistruotos tokiu būdu: 412/1501 dalys Žemės sklypo – A. P. vardu, 541/1501 dalys Žemės sklypo – H. D. vardu, 548/1501 dalys Žemės sklypo – J. Ž. vardu. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 29 d. duomenis, į pareiškėjui priklausančią Žemės sklypo dalį įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. S. U. su sutuoktine J. U. suteikta teisė naudotis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (545 kv. m), o juridinis įregistravimo pagrindas – 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. IR-2911. 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-2911 6.14 punkte nurodyta, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis Žemės sklypo dalimi, priklausančia J. Ž., plane pažymėta raide „B“ (545 kv. m ploto).

11. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1926-259/2015, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje aiškiai pasisakė dėl 0,0545 ha ploto Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „B“, naudojimosi tvarkos ir pareiškėjui priklausančiai 548/1501 Žemės sklypo daliai Įrašu Registre nustatytą naudojimosi tvarką pripažino teisėta. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Teismas pabrėžė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skundais kreipdamasis į Kauno filialą ir Komisiją dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, siekė inicijuoti viešojo administravimo procedūrą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka jau yra išspręsta teisme.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisija VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 28 d. skundą konstatavusi, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015 jau yra priėmęs įsiteisėjusį sprendimą dėl pareiškėjui priklausančios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos. Ginčijamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, dėl to atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl naikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti Registrų centrą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 28 d. skundą dėl Kauno filialo sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra išaiškino ir pakomentavo Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015, tačiau visiškai nepasisakė dėl jo skunde išdėstytų argumentų dėl Registrų centro duomenų bazėje esančių įrašų atsiradimo teisėtumo, pagrįstumo bei savalaikiškumo. Pareiškėjas pabrėžia, kad Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje nėra nurodęs, jog Įrašu Nekilnojamojo turto registre nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka pripažinta teisėta, o tik nurodė, jog Registro Įrašas, žymintis naudojimosi tvarką Žemės sklypo dalimi, priklausančia J. Ž., yra nenuginčytas, nepanaikintas, todėl galiojantis, jis sukelia teisines pasekmes. Būtent šio Kauno apygardos teismo suformuluoto teiginio pagrindu pareiškėjas ir kreipėsi į Kauno filialą su prašymu panaikinti neteisėtą Įrašą.

15. Pareiškėjas paaiškina, kad jis nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismus dėl neteisėto Įrašo panaikinimo, dėl to, jog bendrosios kompetencijos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl visos, jo nuomone, neteisėtos 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-2911 panaikinimo ir, tik Kauno apygardos teismui neanalizavus įrašų teisėtumo klausimo, o tiesiog nurodžius, kad pirmiausia reikia nuginčyti neteisėtus įrašus, esančius viešajame registre, pareiškėjui atsirado pagrindas kreiptis į Registrų centrą dėl šių įrašų panaikinimo. Kreipdamasis dėl neteisėto Įrašo panaikinimo tiek į Kauno filialą, tiek į Komisiją, pareiškėjas aiškiai nurodė, kad, panaikinus neteisėtą Įrašą, šiuo metu esantį Registro centro duomenų bazėje, atsirastų pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2A-1926-259/2015 nagrinėjimą Kauno apygardos teisme ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. išspręsti klausimą dėl 2012 m. gegužės 9 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad sąvokos „teisė naudotis“ ir „naudojimosi tvarka“ skiriasi ne tik savo teisine paskirtimi, bet ir teisinėmis pasekmėmis. Tarp šalių (Žemės sklypo savininko ir pastatų savininko) nesant susitarimo dėl naudojimosi tvarkos sąlygų, negalima sudaryti pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi tokiu atveju lieka neišspręstas esminis sutarties aspektas – už naudojimąsi svetimu Žemės sklypu atlyginimo klausimas. Pareiškėjui, kaip viso Žemės sklypo bendraturčiui priklausanti dalis yra 548/1501, o pastatų savininkams suteikta teisė naudotis 545/1501 dalimi Žemės sklypo, pažymėtos raide „B“, tačiau visas Žemės sklypas nėra atidalintas, o naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp trejų bendraturčių nėra notariškai patvirtinta. Todėl Registrų centro duomenų bazėje esantis Įrašas apie „naudojimosi tvarkos nustatymą“ visiškai neatitinka nei faktinės, nei teisinės situacijos, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie tai, kad yra nustatytina Žemės sklypo naudojimosi tvarka, dėl to jo pritarimas nebuvo gautas.

17. Atsakovas Registrų centras atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą išsamiai išnagrinėjęs ir įsigilinęs į visas ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno filialas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Kauno filialas pažymi, kad pareiškėjas teisingai savo apeliaciniame skunde nurodė, jog Registrų centras yra įpareigotas veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose, tačiau klaidingai teigia, kad buvo išviešinti neteisingi ir neteisėti duomenys. Registro tvarkytojas neturi teisės vertinti pateiktų dokumentų teisėtumo ar rinkti įrodymus, patvirtinančius tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis). Registre įregistruotas juridinis faktas „Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka“ visiškai atitinka įregistravimo dokumentą, t. y. 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-2911, kurią teisėta pripažino Kauno apygardos teismas. Kauno filialas taip pat pabrėžia, kad NTRĮ 4 straipsnis numato, kad visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. IR-2911 buvo ginčijama įstatymų nustatyta tvarka teisme, tačiau ji buvo palikta galioti, todėl duomenys apie nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką laikomi teisingais. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Registrų centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, skundais kreipdamasis į Kauno filialą ir Komisiją dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, siekė inicijuoti viešojo administravimo procedūrą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra išspręsta teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. cspr1-128, kuriuo pareiškėjo skundas nenagrinėtas iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Ginčo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

23. Aiškindamas anksčiau nurodytą įstatymo nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvios sąlygos, kurioms esant viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą): 1) jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba 2) tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).

24. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015 konstatavo, kad J. Ž. ir SPAB „Stumbras“, sudarydami 1998-01-16 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-89, šios sutarties 4 punkte numatė sąlygą, kuria buvęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas J. Ž. suteikė naujam savininkui SPAB „Stumbras“ neterminuotą teisę naudotis 0,0545 ha ploto žemės sklypo dalimi (I t. b. l. 92, pirma ir antra pusė), plane pažymėta raide „B“. Taip pat yra nustatyta, jog AB „Stumbras“ ir S. U., sudarydami 2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-2911 kuria bendrovė pardavė statinius (duomenys neskelbtini), S. U., minėtos sutarties 6.13 punkte (I t. b. l. 11) įrašė sąlygą, kuria buvo patvirtinta ieškovo S. U. teisė naudotis žemės sklypo dalimi (0,0545 ha ploto), priklausančia J.

Ž.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, kaip neįvertino tos faktinės aplinkybės, jog Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 1998-01-16 sutarties Nr. 2-89 sąlyga dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimi, priklausančia J. Ž., pažymėta raide „B“ (545 kv. m.), (I t. b. l. 47, antra pusė, III t. b. l. 78, 83, V t. b. l.

25) ir 2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-2911 sąlyga dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimi, priklausančia J. Ž., pažymėta raide „B“ (545 kv. m.). Nekilnojamojo turto registro įrašas, žymintis naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, priklausančia J. Ž., yra nenuginčytas, nepanaikintas, todėl galiojantis, jis sukelia teisines pasekmes. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašomoje pripažinti negaliojančia 2012-05-09 pirkimo pardavimo sutartyje pagrįstai ir teisingai buvo aptartos, nustatytos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre pardavėjo ir pirkėjo teisės į pardavėjui nepriklausantį žemės sklypą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 4.48 str. taip pat nurodyta, kad naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir ginčo teisinio santykio įstatyminiam reglamentavimui, matyti, jog gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pardavėjas AB „Stumbras“ turėjo teisę parduoti ieškovams be žemės sklypo savininkų atsakovų Žukauskų sutikimo (LR CK 6.394 str. 3 d.).

25. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo į 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistruotos A. P. (412/1501 dalys žemės sklypo), H. D. (541/1501 dalys žemės sklypo) ir J. Ž. (548/1501 dalys žemės sklypo) nuosavybės teisės. Taip pat įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimusi nekilnojamuoju daiktu tvarka (S. U. su sutuoktine J. U. suteikta teisė naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ (545 kv. m)).

26. Įvertinęs anksčiau minėtą Kauno apygardos teismo nutartį ginčijamame sprendime atsakovas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos faktas įrašytas 1998 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2-89 sudarytoje tarp statinių pardavėjo J. Ž. ir tuometinio pirkėjo specialios paskirties akcinės bendrovės „Stumbras“, kurios 4 punkte nurodyta, kad pirkėjas naudosis žemės sklypo dalim, plane pažymėta raide „B“/545 kv. m, t. y. dalimi, kuri priklausė pareiškėjui. Vėliau, keičiantis statinių savininkams, ši naudojimosi tvarka sekė paskui nekilnojamuosius daiktus ir atitinkamai notarine forma buvo perkelta į vėlesnius sandorius. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. IR-2911, sudarytoje 2012 m. gegužės 9 d. tarp statinių pardavėjo akcinės bendrovės „Stumbras“ ir pirkėjo S. U., naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka taip pat buvo perkelta (6.14 punktas). Šis juridinis faktas 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-2911 pagrindu 2015 m. kovo 4 d. buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru įrašu, kas reiškia naudojimosi tvarkos oficialų pranešimą prieš trečiuosius asmenis.

27. Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015 pareiškėjui priklausančiai žemės sklypo daliai nustatytą naudojimosi tvarką pripažino teisėta (<... prašomoje pripažinti negaliojančia 2012-05-09 pirkimo pardavimo sutartyje pagrįstai ir teisingai buvo aptartos, nustatytos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre pardavėjo ir pirkėjo teisės į pardavėjui nepriklausantį žemės sklypą), todėl nėra jokio pagrindo ginčyti Įrašą kaip neteisėtą. Toje pačioje teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad nekilnojamojo turto registro įrašas, žymintis naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, priklausančia J. Ž., yra nenuginčytas, nepanaikintas, todėl galiojantis, jis sukelia teisines pasekmes, vertintinas tik kaip viena iš aplinkybių analizuojant naudojimosi žemės sklypo dalimi teisėtumo aspektą.

28. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skundais kreipdamasis į Kauno filialą ir Komisiją dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu siekė inicijuoti viešojo administravimo procedūrą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra išspręsta teisme, t. y. Kauno apygardos teismas 2015-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015 jau yra priėmęs įsiteisėjusį sprendimą dėl pareiškėjui priklausančios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos.

29. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė