dad67864-907e-4370-9464-652b00a33b59 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-485-932/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03693-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato Sauliaus Urbonavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nutarimu E. B. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Ukrainos Respublikos pilietis S. T. (S. T.), gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo įdarbintas įmonėje betonuotojo pareigose, nesilaikant norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, o, bÅ«tent, jis buvo įdarbintas neturėdamas leidimo laikinai gyventi, suteikiančio teisę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo) 62 straipsnio 22 dalies nuostatų. Å iais veiksmais E. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ numatytÄ , ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 000 eurų dydžio bauda.

2. E. B. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, jog bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad įmonės statybos objekte, esančiame Vilniuje, Å eÅ¡kinės sodų g. 12, L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J. D. (E. J. D.), gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) patikrinimo momento 2020 m. lapkričio 9 d. dirbtų tik sudarius raÅ¡ytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio nusižengimo byla nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovas advokatas S. Urbonavičius praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarimÄ pakeisti ir E. B. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ ANK 95 straipsnio 1 dalies į Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, paskiriant 200 eurų dydžio baudÄ .

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. keitėsi teisinis reguliavimas, nustatantis nelegalaus darbo sÄ vokÄ , kai yra įdarbinamas užsienietis, t. y. buvo pakoreguotas Užimtumo įstatymas, atskirai iÅ¡skiriant atvejus, kada užsienietis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau darbdavys tinkamai nesutvarko dokumentų. Nuo 2021 m. liepos 1 d. tokie atvejai kvalifikuojami ne kaip nelegalus darbas pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, o kaip užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas pagal to paties įstatymo 57 straipsnį.

3.2. Skunde pažymima, kad nelegalaus darbo sÄ voka yra apibrėžta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

3.3. Skunde akcentuojamas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies papildymas 5 punktu (nuo 2021 m. birželio 15 d.). Pagal šį punktÄ užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios Å¡alies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios Å¡alies pilietį, nesilaikydamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sÄ lygų. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas perkvalifikavo pažeidimÄ , nustatydamas, kad užsieniečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, įdarbinimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikytinas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta – leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Atitinkamai 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta – leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka Å¡ias sÄ lygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimÄ kvalifikacijÄ , jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimÄ kvalifikacijÄ per pastaruosius 5 metus, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus;

c) Užimtumo tarnyba Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant aukščiau aptartus teisės aktus, apeliantui akivaizdu, kad:

a) asmuo gali bÅ«ti baudžiamas už nelegalų darbÄ pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, kada nesudaroma darbo sutartis su darbuotoju arba asmuo nėra ES pilietis ir įdarbintas nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimÄ ;

b) asmuo baudžiamas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimÄ , kada įdarbina trečiosios Å¡alies pilietį, kuriam iÅ¡duota viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jis neturi teisės dirbti pas tÄ konkretų darbdavį, pas kurį dirba.

3.4. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad: a) Ukrainos pilietis S. T. 2020 m. rugsėjo mėnesį turėjo galiojantį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje; b) su juo buvo sudaryta darbo sutartis; c) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į Migracijos departamentÄ , kad gautų leidimÄ S. T. dirbti Å¡ioje įmonėje. Visos administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas padarė teisės pažeidimÄ , kuris turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnį, o ne pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kadangi nuo 2021 m. birželio 15 d. pasikeitus Užimtumo įstatymui tokia situacija turėtų bÅ«ti vertinama kaip užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimai, o ne kaip nelegalus darbus.

3.5. Skunde tvirtinama, kad atsižvelgiant į Europos SÄ jungoje esantį reglamentavimÄ ir įstatymo tikslus – užkirsti nelegaliai Å¡alyje esančių asmenų darbÄ , o ne apsunkinti leidimus turinčių asmenų darbÄ , 2021 m. birželio 15 d. buvo pakeista Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis. Nuo 2021 m. birželio 15 d. užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios Å¡alies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios Å¡alies pilietį nesilaikydamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sÄ lygų (t. y. sÄ lygos, jog užsienietis, kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti).

3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuo 2021 m. birželio 15 d. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje tai pačiai užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimų kategorijai priskirtini ir tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų (t. y. reikalavimo pateikti informacijÄ apie įdarbintÄ užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemÄ ). Kadangi E. B. atsakomybės klausimas yra nagrinėjamas dėl Ukrainos Respublikos piliečio darbo bendrovėje su leidimu gyventi iÅ¡duotu tarpininkaujant kitai įmonei, o taip pat dėl praneÅ¡imo (forma LDU) apie darbuotojÄ , kaip trečiosios Å¡alies piliečio, įdarbinimÄ nepateikimo, Å¡ie pažeidimai po anksčiau nurodytų Užimtumo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo turi bÅ«ti vertinami kaip užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimai, o ne kaip nelegalus darbus. ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymas, Å¡velninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , todėl teismas turėjo pareigÄ atsižvelgti į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ ir E. B. veiksmus kvalifikuoti kaip Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ , taip pat taikyti Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje už tokį pažeidimÄ numatytÄ nuobaudÄ â€“ 200 eurų dydžio baudÄ .

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai

4. VDI Vilniaus skyriaus pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra praÅ¡oma apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime laikomasi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ bei, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai skyrė administracinę baudÄ . Atsiliepime pažymėta, jog nepaisant Užimtumo įstatymo 57 straipsnio pataisų, atsakomybė už Å¡io straipsnio pažeidimus Užimtumo įstatyme nustatyta darbdaviui arba įmonei (juridiniam asmeniui), tuo tarpu Å¡iuo atveju yra priimtas sprendimas dėl fizinio asmens atsakomybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl apeliacinio skundo, priima vienÄ iÅ¡ sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog apygardos teismui tenkanti pareiga pagrįsti priimamÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ E. B. buvo nubaustas pagrįstai.

6. Å ioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad Ukrainos Respublikos pilietis S. T. nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 19), su juo buvo sudaryta darbo sutartis (b. l. 36-38). IÅ¡ Migracijos departamento Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. pateikto raÅ¡to matyti, kad S. T., tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. gruodžio 12 d. buvo iÅ¡duotas leidimas iki 2020 m. gruodžio 12 d. laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo panaikintas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu. Nėra duomenų apie tai, kad S. T. bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ pakeisti šį leidimÄ ar iÅ¡duoti naujÄ leidimÄ . Taip pat Vizų registre nėra duomenų apie Å¡iam asmeniui iÅ¡duotas nacionalines vizas. Elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktus tarpininkavimo raÅ¡tus dėl nacionalinės vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje iÅ¡davimo (b. l. 33). Tokie duomenys patvirtina, kad užsienio valstybės pilietis S. T. dirbo ne toje įmonėje, kurioje jam, kaip užsienio valstybės piliečiui, buvo suteiktas leidimas dirbti, o kitoje įmonėje. Pažymėtina, kad Å¡io fakto neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. (b. l. 66-68).

7. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl faktinių bylos aplinkybių, bet dėl jų teisinio įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas E. B. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog padarytas pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas į Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį.

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . ANK 95 straipsnio 1 dalyje nėra atskleista, kas yra laikoma nelegaliu darbu, tai blanketinė nuostata, kurios turinys atskleidžiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; 2) dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos.

9. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje yra nustatyta, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkcijÄ pas tÄ patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ . Kaip jau minėta, S. T. nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. dirbo ne dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tarpininkavusioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“, leidimas pakeisti darbdavį jam nebuvo iÅ¡duotas, dėl tokio leidimo apskritai nebuvo kreiptasi. Taigi Å¡iuo atveju nebuvo laikytasi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatų.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis nuo 2021 m. birželio 15 d. buvo papildyta nauju 5 punktu. Nuo 2021 m. birželio 15 d. galiojančiame Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios Å¡alies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios Å¡alies pilietį, nesilaikydamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sÄ lygų. Apelianto įsitikinimu, toks įstatymo papildymas reiÅ¡kia, kad įdarbinus užsienietį, turintį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, bus konstatuotinas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, o ne nelegalus darbas. Ä®rodinėdamas pozicijÄ dėl atstovaujamo asmens veiksmų kvalifikavimo pagal Užimtumo įstatymÄ , apeliantas remiasi ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Antai, skunde pabrėžiama, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

11. Su anksčiau įvardinta atstovo pozicija visgi nesutiktina ir nurodytina, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies papildymas nauju 5 punktu neturi įtakos E. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Analogiškai ir atstovo minimas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis nesudaro pagrindo prašomam veiksmų perkvalifikavimui. Atmesdamas atitinkamus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį atsakomybė ir sankcija už pažeidimus, numatytus Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiriama darbdaviui arba įmonei (juridiniam asmeniui).

Vadinasi, minėtas straipsnis taptų aktualus tokiu atveju, jeigu bÅ«tų sprendžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo (įdarbinat trečiosios Å¡alies pilietį, nesilaikant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sÄ lygų). Gi nagrinėjamu atveju yra nubaustas fizinis asmuo – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (juridinio asmens valdymo organas) E. B. ir čia atsakomybė galima bÅ«tent pagal ANK normas.

Pirmosios instancijos (bendrosios kompetencijos) teismui iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ E. B., pažeidusiam skundžiamame nutarime nurodytus teisės aktus ir padariusiam ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda. Tuo tarpu sprendimus dėl įmonės ar darbdavio pažeidimų, numatytų Užimtumo įstatymo 57 straipsnyje, priima Valstybinė darbo inspekcija, Å¡ie sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniams teismams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, toks teisinis vertinimas atitinka teismų praktikos nuostatas. Teismų praktikoje juridinių asmenų vadovai, nustačius, jog trečiosios Å¡alies pilietis, buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , buvo ir yra traukiami administracinėn atsakomybėn bÅ«tent pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-350-497/2021).

12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas E. B. padarytÄ nusižengimÄ teisingai kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Sprendžiant dėl paskirtos baudos dydžio, pažymėtina, jog mažesnės baudos paskyrimas apeliaciniame skunde siejamas iÅ¡imtinai tik su paties nusižengimo perkvalifikavimu, atskirai nenurodant jokių kitų motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirta bauda laikytina pernelyg griežta. Apygardos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju buvo paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų pagrindas Å¡velninti paskirtÄ baudÄ , nenustatytos, atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda yra neteisinga ar neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimÄ panaikinti ar pakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

E. B. atstovo advokato Sauliaus Urbonavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė