2017-04-26 Nr. AB-9061-3-62-3-00302-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-381-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00302-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.4, 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. 2017 m. kovo 1 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–14), prašydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (10.1)S-5623;

3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-894;

4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3;

5) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką).

6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi (b. l. 1–4): 1) atsisakė priimti pareiškėjo J. J. skundą dėl reikalavimų: panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką); 2) priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimų: panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (10.1)S-5623; panaikinti VSDFV 2017 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-894; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas ginčija VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507. Pareiškėjui apie šį sprendimą buvo žinoma nuo 2002 m. lapkričio mėnesio, tačiau pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu šio sprendimo neginčijo. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Kaip minėta, byloje ginčijamas sprendimas yra priimtas 2002 m., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. Duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu, byloje nėra. Konstatuotina, jog nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, todėl vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas. Kadangi skundo padavimo terminas neatnaujintinas, tai vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skundą dalyje reikalavimo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 35507 atsisakytina priimti.

Pasisakydamas dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. metų laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką), teismas pažymėjo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodoma, jog teismas nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Taigi, administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009). LVAT, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1017-644/2013 pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams VSDFV Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSDFV Kauno skyriaus, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis VSDFV ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriuo jis prašė teismo:

1) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-16002 ir VSDFV 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2144 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti J. J. senatvės pensiją į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaitant atlyginimą, gautą užsienio valiuta, nurodytą susivienijimo „Tecnointorg“ išduotoje pažymoje Nr. 24B-197-3 ir už visą praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d., atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 13 000 Lt neturtinę žalą. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi LVAT Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo matyti, jog pareiškėjo naujas skundas dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. metų laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką) yra tapatus skundui išnagrinėtam administracinėje byloje Nr. I-1017-644/2013, t. y. pareiškėjas kelia ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas nauju skundu inicijuoja ginčą dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių – senatvės pensijos perskaičiavimo į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą užsienio valiuta (anglų svarais sterlingų), nurodytais 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1017-644/2013 buvo konstatuotas VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-16002, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta perskaičiuoti senatvės pensiją įtraukiant į draudžiamąsias pajams atlyginimą, gautą užsienio valiuta, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas pateiktame skunde taip pat reiškia abejones to paties VSDFV Kauno skyriaus sprendimo teisėtumu, naujų aplinkybių, pareiškėjas skunde nenurodo, o kai kurie skundo argumentacijos skirtumai nelaikytini pagrindu pareiškėjo skundo pagrindą vertinti kaip netapatų skundo išnagrinėto administracinėje byloje Nr. I-1017-644/2013 pagrindui.

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. metų laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką) atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Skundas dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (10.1)S-5623; panaikinti VSDFV 2017 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-894; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti priimtinas.

III. Pareiškėjas J. J. atskiruoju skundu (b. l. 65–70) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo skundo reikalavimus dėl VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3507 panaikinimo ir VSDFV Kauno skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti jo senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, bei įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių atlyginti už visą praėjusį laikotarpį susidariusią žalą (nepriemoką). Pareiškėjas prašo šioje dalyje jo skundą priimti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas jo pateiktą skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, netinkamai įvertino senaties terminą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3507 panaikinimo. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė dėl visų jo skunde išdėstytų argumentų. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, priimdamas 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507, vadovavosi tuo metu jau negaliojusiu įstatymu, taip pat neatsižvelgė į tuo metu aktualių teisės aktų (Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 55 str. 1 d.) nustatytą reglamentavimą. Šis sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjo teigimu, senaties terminas dėl 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3507 apskundimo dar nėra prasidėjęs, kadangi atsakovo daromas pažeidimas (dėl sprendimo priėmimo pareiškėjui iki šiol nėra sumokėta visa jam priklausanti senatvės pensija) yra tęstinis, žala neatlyginta iki šios dienos ir ji vis didėja. Pareiškėjo manymu, tik nuo pažeidimo pabaigos dienos bus galima pradėti skaičiuoti senaties terminą. Juolab, kad Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta dėl pensijas skiriančios ir mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Be to, neteisėtiems individualiems teisės aktams galioja ABTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad terminai pareiškimams (prašymams), kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.

Pareiškėjas pažymi, kad 2005 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu pripažinti negaliojančiais VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (13.36)-10V.S.-4789 ir VSDFV 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)-I6949, įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos dydį, įvertinant rubliais gautą atlyginimą (1984 m. – 1987 m.), nurodytą susivienijimo „Technoitorg“ pažymoje Nr. 24B-197-2, kuri yra ekvivalentas darbo užmokesčio, gauto anglų svarais sterlingų, nurodyta pažymoje Nr. 24B-197-3. Šioje administracinėje byloje Nr. I-629-413/2006 pareiškėjas nekėlė reikalavimo į draudžiamąsias pajamas įtraukti darbo užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo J. J. skundą dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507, įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytą susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką), teisėtumas ir pagrįstumas.

Reikalavimą panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507 pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, nustatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Reikalavimus įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. metų laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką), teismas atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi sutinka ir pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo skunde išdėstytų argumentų, skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, nes neįvertino to, kad atsakovas, priimdamas 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507, vadovavosi tuo metu jau nebegaliojusiu įstatymu ir neatsižvelgė į tuo metu galiojusį, t. y. aktualų, reglamentavimą. Atmesdama šiuos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų buvo pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Taigi, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, gali būti analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Be to, kiek tai susiję su pareiškėjo skundo reikalavimu panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507, pažymėtina, jog administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį adm. byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas apskųsti VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507, į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 1 d., t. y. praėjus ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam dešimties metų terminui, po kurio pasibaigimo, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas nebegali būti atnaujintas. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu. Vadinasi, šiuo atveju negali būti taikoma ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis. Kadangi, pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 35507 padavimo terminas negali būti atnaujinamas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė priimti minėtą pareiškėjo skundo dalį.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti kitą jo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjo teigimu, jis Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. I-629-413/2006 reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio, gauto svarais sterlingų laikotarpiu nuo 1984 m. kovo 12 d. iki 1987 m. birželio 5 d. įtraukimo į draudžiamąsias pajamas pensijai apskaičiuoti nereiškė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutarties dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis (reikalavimai įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką)) yra tapati ne administarcinėje byloje Nr. I-629-413/2006 išnagrinėtam skundui, o skundui, išnagrinėtam byloje Nr. I-1017-644/2013.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2017 metų kreipėsi kelis kartus (administracinės bylos Nr. I-629-413/2006, Nr. I-738-353/2008, Nr. I-1017-644/2013, Nr. I-4801-554/2015 ir nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1274-402/2017). Patikrinusi LITEKO sistemoje esančius duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-1017-644/2013 pareiškėjas J. J. teismo prašė, be kita ko, įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti J. J. senatvės pensiją, į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaitant atlyginimą, gautą užsienio valiuta, nurodytą susivienijimo „Tecnointorg“ išduotoje pažymoje Nr. 24B-197-3, ir už visą praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d., atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką). Taigi, kaip pagrįstai ir teisėtai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje pareiškėjo J. J. skundas yra tapatus administracinėje byloje Nr. I-1017-644/2013 pateiktam skundui, t. y. minėtu aspektu administracinėse bylose Nr. I-1017-644/2013 ir Nr. I-1274-402/2017 sutampa skundo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas.

Pažymėtina, kad vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakęs priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją už visą laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. spalio 8 d. į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. metų laikotarpį įskaičiuojant užmokestį, gautą anglų svarais sterlingų, nurodytais susivienijimo „Technoitorg“ išduotoje 2002 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 24B-197-3, ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių už visą praėjusį laikotarpį atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką), priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė