dad3cfb6-3ab9-4d0e-b59b-100ea85d47a2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASBaudžiamoji byla Nr. 1-3145-988/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33008-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 1.1.7.2.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Audriui KruÅ¡nai,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, nukentėjusiajai I. M.,kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei A. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs Vilniaus m. sav., administracine tvarka baustas, teistas 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (380 eurų) bauda, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė :

A. S. sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2015-06-12, apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,19 promilių girtumas, kambaryje konflikto metu sugyventinei I. M. sudavė delnu ne daugiau kaip keturis kartus į deÅ¡inį skruostÄ arčiau lÅ«pų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) 2015 metų vasarÄ , gali bÅ«ti, kad 2015-06-12, apie 3-4 val. dienos, tikslios datos neprisimena.

Grįžo namo girtas, namuose buvo nukentėjusioji, su kuria susipyko ir trenkė jai delnu į skruostÄ 2 kartus, vėliau nurodė delnu trenkęs 4-5 kartus. Nukentėjusiajai iÅ¡ lÅ«pos pradėjo bėgti kraujas. Nurodė negalėjęs trenkti kumščiu, trenkė tik delnu. Trenkė, nes buvo girtas, nukentėjusioji naktį negrįžo namo. Vėliau atvažiavo policija ir sulaikė. Pripažino, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai, dėl įvykio gailisi, Å¡iuo metu su nukentėjusiÄ ja yra susitaikęs, norėtų, kad byla bÅ«tų nutraukta.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad viskas įvyko 2015 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini). Susitiko su draugėmis, Å¡ventė, nekėlė kaltinamajam telefono ragelio visÄ naktį. Ryte grįžo namo, pamiegojo. A. S. grįžo iÅ¡ darbo, nukentėjusioji jam paaiÅ¡kino, kur buvo, tačiau kaltinamajam nepatiko, jie susiginčijo. Kaltinamasis trenkė jai delnu per veidÄ 3-4 kartus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad trenkė kumščiu, bet iÅ¡ tikrųjų trenkė delnu, ne pirÅ¡tais, o kieta delno dalimi.

Pataikė į skruostÄ , nukentėjusiajai skaudėjo, iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas, todėl labai iÅ¡sigando. A. S. tuo metu buvo girtas. Å iuo metu su kaltinamuoju yra susitaikiusi, sutaria gerai, norėtų, kad byla bÅ«tų nutraukta. 2015-06-12 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 bÅ«rio vyresnysis patrulis J. P. pranešė, kad patruliuojant gavo praneÅ¡imÄ apie smurtÄ artimoje aplinkoje.

Pranešėja I. M. nurodė, jog sugyventinis A. S. jÄ sumušė, t. y. trenkė kumščiu į veidÄ . I. M. veidas buvo kruvinas, sutinusios lÅ«pos, bute matėsi kraujo laÅ¡ai. Pranešėja greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Sulaikytas A. S. elgėsi agresyviai, grasino susidoroti su sugyventine (b. l. 27-28).Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad telefonu Nr. 112 skambino I. M., kuri prašė iÅ¡kviesti policijÄ , nes sugyventinis jÄ sumušė. Garso įraÅ¡as įraÅ¡ytas į CD, kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 10-12 ).2015-06-12 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas trijų kambarių butas, (duomenys neskelbtini).

Užėjus į butÄ patenkama į koridorių, iÅ¡ jo deÅ¡inėje pusėje praėjimas į virtuvę, tiesiai į kambarį Nr. 1., kambarys praeinamas. Toliau yra durys į du kambarius, deÅ¡inėje kambarys Nr. 2, kuriame prie deÅ¡inės sienos stovi lova, ant kurios esantis patalas iÅ¡teptas krauju. Prie kairės sienos stovi spinta, prie lovos staliukas su televizoriumi. PrieÅ¡ais antrÄ jį kambarį yra kambarys Nr.

3. Bute iÅ¡skyrus antrÄ jį kambarį bendra tvarka nepažeista. ApžiÅ«rima I. M., kurios veide matomi patinimai, iÅ¡tinusios lÅ«pos (b. l. 13-26).IÅ¡ alkotesterio kvito Å¡aknelės matyti, kad 2015-06-12, 17.34 val., A. S. nustatytas 2.19 promilių girtumas (b. l. 57). Aukščiau iÅ¡tirti ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui: 2015-06-12, apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,19 promilių girtumas, kambaryje konflikto metu sugyventinei I.

M. sudavė delnu ne daugiau kaip keturis kartus į deÅ¡inį skruostÄ arčiau lÅ«pų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis dėl nusikalstamos padarymo iÅ¡ esmės prisipažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė trenkęs nukentėjusiajai delnu per veidÄ . Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios I. M. teisme duotais parodymais, kuomet ji nurodė, kad kaltinamasis trenkė jai delnu į veidÄ , dėl ko ji juto fizinį skausmÄ , iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas, garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Å ie įrodymai teismui leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad A. S. smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , o jo veika teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. A. S. pateiktame kaltinime buvo nurodyta, kad I. M. į veidÄ jis trenkė ne tik delnu, bet sudavė ir kumščiu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė negalėjęs trenkti nukentėjusiajai kumščiu, kad trenkta buvo tik delnu patvirtino ir nukentėjusioji I. M.. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad A.

S. trenkė I. M. į veidÄ kumščiu, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina. A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu.

Atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės prašė ir nukentėjusioji I. M.. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sÄ lygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sÄ lygų visumÄ teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne.

Teismo sprendimÄ atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat, kad nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sÄ lygos nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimÄ padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobÅ«dį.

Nustatant Å¡io intereso pažeidimo mastÄ Ä¯vertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismo vertinimu nėra nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų BK 38 straipsnio taikymo sÄ lygų – yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. S. teistas 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, teistumui neiÅ¡nykus, nepraėjus nei pusei metų nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, jis padarė naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , todėl, teismo vertinimu, tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi pagrindo taikyti BK 38 straipsnį nagrinėjamoje byloje nėra. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas prieÅ¡ artimÄ asmenį, kuris susijęs su fizinio skausmo sukėlimu moteriai), veikos motyvus ir tikslus (A. S. smurtavo iÅ¡ esmės be jokios rimtos priežasties), į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus, kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – teistas (b. l. 60), nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , administracine tvarka baustas (b. l. 69-70), nedirbantis (b. l. 75), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 72, 73), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 74).

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę bei BK 48 straipsnyje numatytÄ Ä¯pareigojimÄ . Bausmės dydis nustatytinas artimesnis Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė drausmintų, ribotų A. S. polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, Å¡eimos narių, artimųjų ir taip skatintų teigiamus A.

S. gyvenimo pokyčius. A. S. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., bendrintina su 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL bauda visiÅ¡kai sudedant. A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-06-12, 16.55 val., iki 2015-06-13, 15.10 val. (viena para) (b. l. 38,52). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam A. S. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tas laikas (viena para), kai viena laikinojo sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.2015-06-13 nutarimu A.

S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 53-54), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas su garso įraÅ¡u iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Teisinės pagalbos tarnyba) pateikė praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad Teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė A.

G. teikė antrinę teisinę pagalbÄ A. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-3145-988/2015, antrinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 57,90 Eur. Jei teismas nuspręstų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, praÅ¡o teismo valstybės naudai priteisti 57,90 Eur.Å ioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo bÅ«tinas, tokiu bÅ«du užtikrinant jo teisės į tinkamÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Å i teisė negali bÅ«ti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant jo turtinės padėties, todėl iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, užtikrinti galimybę gauti teisinę pagalbÄ nemokamai (BPK 44 straipsnio 8 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamojo nėra.Teismas vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi,  n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtÄ bausmę visiÅ¡kai sudėti su 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir A.

S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 10 MGL (380 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015-06-12, 16.55 val., iki 2015-06-13, 15.10 val. (viena para), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarkÄ : laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) Å¡aukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, JÅ«s turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.Baudos bausmę vykdyti 2015-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta tvarka ir terminais. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskÄ su garso įraÅ¡u iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti 57,90 Eur iÅ¡laidas už antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam A.

S. netenkinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                            Darius Pranka