dad3b67e-07ba-4cf4-be84-4f2eca1894de · Å iaulių apygardos teismas

Pranešejas PPranešeja L. Aleknaviciene                                            Civiline byla Nr. 2S-52-124/2011Teiseja J. Staševiciene                                                 Procesinio sprendimo kategorija 128.17. (S)                                                                                  ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS                                                         NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 10 d.

Šiauliai             Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Laisves Aleknavicienes, kolegijos teiseju Danutes Matiukienes, Jolantos Badaugienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininko V. V. atskiraji skunda del Hipotekos skyriaus prie Telšiu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 24 d. nutarties, kuria pradetas priverstinis išieškojimas ir areštuotas ikeistas turtas. Teiseju kolegija, išnagrinejusi atskiraji skunda, n u s t a t e :

Kreditorius AB Šiauliu bankas kreipesi i teisma, prašydamas pradeti priverstini 270 720,44 Lt skolos ir 133 Lt žyminio mokescio išieškojima, areštuojant bankui ikeista L. V. turta (1–2 b. l.). Kreditorius nurode, kad 2009 m. balandžio 28 d. AB Šiauliu banko Kuršenu filialas ir skolininkas V. V. pasiraše fizinio asmens kreditavimo sutarti Nr. F-2009-04-02, pagal kuria skolininkui buvo suteiktas 60 317 EUR kreditas. Kredito gavejas isipareigojo gražinti kredita dalimis pagal grafika iki 2012-04-27 dienos. Kredito gražinimui užtikrinti buvo ikeisti 4 žemes sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausantys L.

V. . Kadangi skolininkas nevykde savo isipareigojimu bankui – negražino kredito daliu, nemokejo palukanu ir delspinigiu, AB Šiauliu bankas nutrauke sutarti prieš termina ir pareikalavo sumoketi visa isiskolinima. Šio reikalavimo skolininkas neivykde, ir šiuo metu jo isiskolinimas pagal kreditavimo sutarti AB Šiauliu bankui sudaro 270 720,44 Lt (256 299,55 Lt negražinto kredito, 13 382,46 Lt nesumoketu palukanu ir 1 038,43 Lt delspinigiu).Telšiu rajono apylinkes teismo hipotekos skyrius 2010 m. rugsejo 24 d. nutartimi (35 b. l.) pradejo priverstinio skolos išieškojimo procesa, areštavo žemes sklypa, unik.

Nr. (duomenys neskelbtini), žemes sklypa, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), žemes sklypa, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), žemes sklypa, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esancius (duomenys neskelbtini), priklausancius L. V. , ispejo skolininka V. V. ir ikeisto turto savininke L. V. , kad negražinus skolos per viena menesi nuo arešto nutarties kopijos iteikimo dienos, ikeistas turtas bus parduotas iš varžytyniu. Teismas nurode, kad skolininkas V. V. pagal Sutarti kreditoriui yra skolingas 256299,55 Lt negražinto kredito, 13 382,46 Lt nesumoketu palukanu ir 1038,43 Lt delspinigiu, o taip pat 133 Lt žyminio mokescio.

Siekiant išvengti galimo prievoles neivykdymo, pradetinas priverstinio išieškojimo procesas.         Atskiruoju skundu (53–54 b. l.) skolininkas V. V. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Telšiu rajono apylinkes teismo 2010m. rugsejo 24 d. nutarti ir kreditoriaus AB Šiauliu bankas pareiškima atmesti. Atskiraji skunda grindžia šiais argumentais:1. Kreditorius nebendradarbiavo su skolininku, neatsižvelge i pasikeitusia ekonomine situacija, nesudare skolininkui salygu, kad jis galetu toliau tinkamai vykdyti sutartis, taikydamas abejoms pusems priimtinas imoku mokejimo termino atidejimo salygas, taciau vienašališkai nutrauke kreditavimo sutarti.

Apelianto manymu, yra visos salygos taikyti LR CK 6.204 straipsnio nuostatas del sutartiniu isipareigojimu vykdymo pasikeitus aplinkybems, nes skolininko galimybes vykdyti sutartinius isipareigojimus bankui buvo iš esmes suvaržytos ir tos aplinkybes tapo žinomos po kreditavimo sutarciu sudarymo. Skolininkas kreditavimo sutarciu sudarymo metu negalejo ju protingai numatyti ir negali ju kontroliuoti.2. Kreditorius, pareikalaves patenkinti hipoteka apsaugotus reikalavimus prieš termina, neirodinejo LR CK 4.196 straipsnyje nurodytu pagrindu, kuriems esant kreditorius gali taip elgtis.

Teismas šiu aplinkybiu nevertino. Areštuodamas kreditoriui ikeista turta teismas pažeide ir LR CPK 558 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes kreditorius iki kredito sutartyse bei hipotekos lakštuose nurodytu terminu pabaigos neturi teises pradeti priverstinio išieškojimo iš ikeisto turto veiksmu. Taip elgdamasis kreditorius pažeide šaliu interesu pusiausvyros, ekonomiškumo, sutartiniu santykiu stabilumo, sutarties privalomumo ir kitus civilines teises principus.Atsiliepimu i atskiraji skunda (58–59 b. l.) kreditorius AB Šiauliu bankas prašo atskiraji skunda atmesti kaip nepagrista, o Hipotekos skyriaus prie Telšiu rajono apylinkes teismo 2010-09-24 nutarti palikti nepakeista.

Kreditorius nurodo, kad atskirasis skundas yra pateiktas praleidus LR CPK nustatyta 7 dienu termina, todel hipotekos skyrius prie Telšiu rajono apylinkes teismo turejo atsisakyti priimti ši skunda. Atskirajame skunde nenurodyti jokie absoliutus 2010-09-24 nutarties negaliojimo pagrindai, kuriais vadovaujantis ši nutartis galetu buti panaikinta. Prie skundo nepridedama jokiu irodymu, kurie leistu teigti, kad nutartis del turto arešto yra neteiseta. Taip pat nepridedami jokie irodymai, kurie leistu teigti apie kreditoriaus AB Šiauliu banko reikalavimu nepagristuma skolininko atžvilgiu.

Kreditorius nesutinka su atskirajame skunde išdestytu teiginiu, kad bankas nesudare salygu tinkamam sutarciu vykdymui. Prideti visi dokumentai, irodantys banko, kaip kreditoriaus, sažininguma ir bendradarbiavima su skolininku. Pažymetina, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta po daugkartiniu perspejimu skolininkui apie isipareigojimu nevykdyma, taip pat ne karta buvo koreguojami kreditu gražinimo grafikai, tuo sudarant kaip galima palankesnes salygas skolininkui vykdyti savo isipareigojimus.Atskirasis skundas atmestinas. LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje itvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis del skolos išieškojimo, jei skolininkas neivykdo isipareigojimu hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavima iš ikeisto daikto.

Bylu del hipotekos ar ikeitimo teisiniu santykiu (prašymu del hipotekos ar ikeitimo iregistravimo, hipotekos ar ikeitimo baigimo, jos perleidimo iregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esanciu duomenu pakeitimo, pareiškimu del priverstinio skolos išieškojimo bei kitu iš hipotekos ar ikeitimo atsirandanciu teisiniu santykiu) nagrinejamo tvarka ir salygos yra nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai del priverstinio skolos išieškojimo nagrinejami ypatingosios teisenos tvarka. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu.

LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas del skolos išieškojimo arba teises administruoti ikeista daikta suteikimo yra pagrindas ikeistam turtui areštuoti. Iš bylos duomenu matyti, kad kreditorius AB Šiauliu bankas 2010-09-23 kreipesi i Hipotekos skyriu prie Telšiu rajono apylinkes teismo, prašydamas pradeti priverstini išieškojima (1–2 b. l.). Hipotekos skyrius prie Telšiu rajono apylinkes teismo 2010-09-24 nutartimi pradejo priverstinio skolos išieškojimo procesa, areštavo hipotekos lakštu ikeista L.

V. nuosavybes teise priklausanti nekilnojamaji turta – 4 žemes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini), ispejo skolininka V. V. ir ikeisto daikto savininke L. V. , kad negražinus skolos per viena menesi, ikeistas areštuotas turtas bus parduotas iš varžytiniu (35 b. l.). Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina kreditoriaus pareiškime del priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, jog skolininkas V. V. nevykde kreditavimo sutartyje Nr. F-2009-04-02 numatytu isipareigojimu ir kreditoriaus kreipimosi i hipotekos skyriu diena bankui buvo skolingas 270 720,44 Lt (1–2 b. l.).

Priešingu irodymu, kad isipareigojima bankui butu ivykdes, apeliantas nepateike. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, jog kreditorius nebendradarbiavo su skolininku, neatsižvelge i pasikeitusia ekonomine situacija, nesudare skolininkui salygu, kad jis galetu toliau tinkamai vykdyti sutarti, taciau vienašališkai nutrauke kreditavimo sutarti. Yra visos salygos taikyti LR CK 6.204 straipsnio nuostatas del sutartiniu isipareigojimu vykdymo, pasikeitus aplinkybems.LR CK 6.204 straipsnis numato sutartiniu isipareigojimu vykdymo tvarka, pasikeitus aplinkybems.

Mineto straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai sutarties ivykdymas sudetingesnis, nukentejusi sutarties šalis turi teise kreiptis i kita šali, prašydama sutarti pakeisti. Jeigu šalys per protinga termina nesutaria del sutarties pakeitimo, tai abi turi teise kreiptis i teisma (LR CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nepateike teismui irodymu, kad jis butu kreipesis i kreditoriu, prašydamas pakeisti kreditavimo sutarti, o kreditoriui nesutikus – i teisma. Byloje tokiu irodymu taip pat nera. Pažymetina ir tai, kad sutarties salygu pakeitimo klausimas turi buti nagrinejamas ginco teisena, paduodant teismui ieškini.

Šioje civilineje byloje kreditorius AB Šiauliu bankas yra pareiškes reikalavima pradeti priverstinio išieškojimo veiksmus supaprastinto proceso tvarka, todel byla nagrinejama ypatingaja teisena. Kadangi ši civiline byla nagrinejama ypatingosios teisenos tvarka, todel reikalavimai, kurie turi buti nagrinejami ginco teisena, šioje civilineje negali buti sprendžiami.LR CK 4.196 straipsnyje itvirtinta specialios normos paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisetus interesus ir suteikti jam teise gauti patenkinima iš ikeisto turto anksciau, nei pasibaigia pagrindines prievoles ivykdymo terminas, atsiradus gresmei del ikeisto turto sumažejimo, praradimo ar ikeitimo teises subjekto atžvilgiu ivykus ivykiui, galinciam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas).

LR CK 4.196 str. numatytas baigtinis sarašas aplinkybiu, kurioms esant hipotekos kreditorius turi teise istatymo pagrindu reikalauti patenkinti hipoteka apsaugota reikalavima prieš termina. Taciau tuo atveju, kai tokia kreditoriaus teise numatyta kreditavimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi teise reikalauti hipoteka apsaugota reikalavima patenkinti prieš termina ne tik LR CK 4.196 str., bet ir sutartyje numatytais atvejais. Iš to matyti, kad pagal kreditavimo sutarti šalys igyja tokias konkrecias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar istatymu.

Kadangi hipotekos kreditoriaus teise kreiptis del skolos išieškojimo iš ikeisto turto kyla iš sutartiniu santykiu (LR CPK 6.881 str.) ir yra susijusi su skolininko ir kreditoriaus teisiu bei pareigu pasibaigimu, tai LR CK 4.192 str. 1 d. gali buti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindine prievole numatanti sutartis, ja nutraukiant vienašališkai. Iš 2009-04-28 kreditavimo sutarties Nr. F-2009-04-02 4.1. punkto matyti, kad šalys susitare, jog bankas vienašališkai (nesikreipdamas i teisma) gali nutraukti sutarti prieš termina, ispejes kredito gaveja raštu prieš 14 darbo dienu ir pareikalauti, kad kredito gavejas gražintu kredita prieš termina, priskaiciuotas palukanas bei kitas moketinas sumas, jeigu kredito gavejas padaro bent viena iš esminiu sutarties pažeidimu, o butent, ilgiau kaip 30 kalendoriniu dienu neatlieka sutartyje numatytu mokejimu, nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 3.2.3–3.2.7. punktuose prisiimtu isipareigojimu, nepateikia bankui sutarties ivykdymo užtikrinimo priemoniu ir kt. (5 b. l.).

Taigi iš nurodyto matyti, kad teise nutraukti kredito sutarti prieš termina yra numatyta Kreditavimo sutartyje Nr. F-2009-04-02, kuria V. V. pasiraše, tuo išreikšdamas sutikima su joje nurodytomis salygomis. Išdestytu motyvu pagrindu šis atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagristu, todel netenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorius AB Šiauliu bankas, kreipdamasis i hipotekos skyriu del priverstinio skolos išieškojimo, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.219 str., Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. nuostatomis tinkamai igyvendino hipotekos kreditoriaus teises. Hipotekos skyriuje prie Telšiu rajono apylinkes teismo kreditoriaus AB Šiauliu bankas pareiškimo pagrindu istatymu nustatyta tvarka buvo pradetos vykdyti priverstinio skolos išieškojimo proceduros.

Byloje nenustatyta aplinkybiu, jog Hipotekos skyriaus prie Telšiu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 24 d. nutartis neatitinka imperatyviu Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio bei Civilinio kodekso 4.192 straipsnio, reglamentuojanciu išieškojimo procesa iš hipoteka ikeisto turto, reikalavimu. Ivertinusi bylos medžiaga, teiseju kolegija pripažista, jog Hipotekos skyriaus prie Telšiu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 24 d. nutartis civilineje byloje Nr. H3-193/10 priimta nepažeidžiant procesines ar materialines teises normu, yra teiseta ir pagrista, atskirojo skundo argumentais nera pagrindo naikinti ar keisti šia nutarti.Del kreditoriaus AB Šiauliu bankas atsiliepime nurodyto argumento, jog pareiškejas yra praleides 7 dienu termina atskirajam skundui paduoti.

Skolininkas V. V. Hipotekos skyriaus prie Telšiu rajono apylinkes teismo 2010-09-24 nutarti gavo 2010-09-28, o atskiraji skunda pirmosios instancijos teismui pateike 2010-10-05. Iš nurodyto matyti, kad atskirasis skundas paduotas laiku, nepraleidus istatymu nustatyto 7 dienu termino. Pažymetina, kad atsiuntus civiline byla Šiauliu apygardos teismui, paaiškejo, jog nebuvo išsprestas atskirojo skundo priemimo klausimas. Šiauliu apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi ši civiline byla buvo gražinta Hipotekos skyriui prie Telšiu rajono apylinkes teismo atskirojo skundo priemimo klausimui išspresti (50 b. l.).

Ištaisius trukumus, byla pakartotinai pateikta Šiauliu apygardos teismui atskirojo skundo išnagrinejimui.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teiseju kolegija n u t a r i a : Hipotekos skyriaus prie Telšiu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 24 d. nutarti civilineje byloje Nr. H3-193/10 palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke                                                                          Laisve Aleknaviciene Teisejai                                                                                                   Danute Matiukiene    Jolanta Badaugiene