dad2cd25-ec23-4faa-a33a-ee3efd62d8b3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-43/2013Procesinis bylos Nr. 1-06-1-02033-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2., 1.2.18.8. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų: Albino Bielskio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjams advokatams Ramūnui Girevičiui, Eligijui Karbauskui,išteisintosioms J.

G., A. E.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jos kaltės, A. E. iÅ¡teisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.             BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ civilinis ieÅ¡kinys dėl 90 000 Lt priteisimo iÅ¡ J.

G. paliktas nenagrinėtu.              Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas G. G., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. G. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ :J. G., bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300547474, įregistruotos 2006 m. kovo 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir materialiai atsakinga už jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį turtÄ â€“ pinigines lėšas, buvusias įmonės kasoje, tyčia, turėdama iÅ¡ankstinį tikslÄ pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ , 2007 m. rugpjūčio 1 d.

– 2007 m. spalio 5 d. laikotarpiu Palangoje gavo iÅ¡ J. P. pinigines lėšas, 90 000 Lt avansÄ už parduodamus jam 1/7 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butÄ Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau gautai 90 000 Lt pinigų sumai kasos pajamų orderio neiÅ¡rašė, jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ neįnešė, ir tokiu bÅ«du J. G. pasisavino jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ pinigines lėšas 90 000 Lt.A.

E. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ ir dėl to nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros:A. E., bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300547474, įregistruotos 2006 m. kovo 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), vyriausiÄ ja finansininke ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. priimto Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 11 straipsnio 1 dalį atsakinga už įmonės buhalterinių įrašų teisingumÄ , pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tyčia Palangos mieste laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , bÅ«tent: 2007 m. gruodžio 6 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija PTI Nr. 5017041, pirkėjui J. P. už parduotus jam 1/7 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butÄ Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 500 000 Lt sumai, nors realiai Å¡is žemės sklypas ir butas buvo parduoti pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį Nr. 2-5000 už 590 000 Lt ir tokiu bÅ«du neįtraukė į apskaitÄ 90 000 Lt pajamų, dėl to nebuvo galima už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Be to, A.

E. buvo kaltinama tuo, kad ji, siekdama iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:A. E., bÅ«dama Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300547474, įregistruotos 2006 m. kovo 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), vyriausiÄ ja finansininke, pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. DC-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių Ä®statymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. priimto Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklÄ t. y. veikdamas kaip toks“, 2001 m. gruodžio 20 d. priimto Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 2005 m. birželio 7 d. priimto Lietuvos Respublikos Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas“, Palangoje, tyčia, siekdama iÅ¡vengti sumokėti 13.729 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 11.441 Lt pelno mokesčio, 2.288 Lt socialinio mokesčio, iÅ¡ viso 27.458 Lt mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitÄ 90.000 Lt pajamų už parduotÄ pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį Nr. 2-5000 turtÄ J.

P., įrašė žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelnÄ , o bÅ«tent:2007 m. gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijoje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t.y. nurodant 76 271 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamÄ jÄ vertę bei 13 729 Lt mažesnę mokėtino į biudžetÄ pridėtinės vertės mokesčio sumas;2007 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelnÄ , t.y. nurodant 79 271 Lt mažesnę apmokestinamų pajamų ir pelno bei 11 441 Lt mažesnę mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio sumas;2007 metų Metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pelnÄ , t. y. nurodant 11 441 Lt mažesnę mokesčio bazę bei 2 288 Lt mažesnę socialinio mokesčio sumas;ir 2008 m. rugsėjo 16 d.

– 2008 m. spalio 2 d. laikotarpiu elektroniniu būdu pateikė šias deklaracijas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriui.Apeliacinius skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kuria J. G. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o A. E. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir J. G. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, o A.

E. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudÄ . Tenkinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 90 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ J. G. 90 000 Lt sumÄ , kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik J.

G., G. G. ir liudytojo A. N. parodymais, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas.             Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad J. G. ir G. G. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog J. P. kotedÅ¾Ä pirko sau, tačiau negavo iÅ¡ banko paskolos, todėl jie sutiko padidinti kotedžo kainÄ ir J. G. pasirašė notarinę sutartį dėl kotedžo pardavimo už 590 000 Lt, nors realiai buvo sumokėta tik 500 000 Lt. Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jis nežinojo, kad bendrovėje galėjo bÅ«ti neapskaityta visa pardavimo suma, dėl sandorio su J.

P. galėjo būti įsivėlusi buhalterinė klaida, tačiau teisme šis liudytojas jau teigė, kad iš G. G. sužinojo, jog J. P. sutartyje nurodytų 90 000 Lt nemokės, o sumokės tada, kai kotedžas bus visiškai įrengtas.             Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad J. G. ir G. G. yra vyras ir žmona, o liudytojai A. N. ir R. B. yra bankrutuojančios įmonės akcininkai, todėl jiems nenaudinga, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa dėl kotedžo pardavimo J.

P..             Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. P. nurodė, jog jis sumokėjo 90 000 Lt už kotedÅ¾Ä , pinigus perdavė J. G. jos darbo kabinete. Dalis pinigų priklausė jam, o dalis I. E. (Å¡iuo metu Paulauskienei). Apie susitarimÄ pirkti kotedÅ¾Ä ir paskolos gavimÄ iÅ¡ banko slėpė nuo I. E. tėvų. J. P. A. E. nesakė, jog už kotedÅ¾Ä dar buvo sumokėta 90 000 Lt. Liudytoja I. E. taip pat patvirtino, jog už kotedÅ¾Ä be paskolos pinigų dar buvo sumokėti ir 90 000 Lt.

J. E. apie tai, kad už kotedÅ¾Ä buvo sumokėti 90 000 Lt sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. A. E. aiÅ¡kino, jog ji neįtraukė 90 000 Lt į apskaitÄ , nes nežinojo, kad iki sutarties sudarymo buvo sumokėtas 90 000 Lt avansas. Jai buvo pateikti ne visi sutarties lapai, duomenų netikslino, kadangi pasitikėjo G. G.. Be to, A. E. aiÅ¡kino, jog ji dėl didelio darbo krÅ«vio padarė klaidÄ , teigė, jog kasa buvo pas direktorę, kuri skaičiuodavo ir priimdavo pinigus, o ji tik pagal duotus nurodymus iÅ¡raÅ¡ydavo pajamų orderius.

Prokuroras tvirtina, kad J. P., I. E., J. E. ir A. E. parodymai buvo nuoseklÅ«s, tačiau pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo. Apeliantui neaiÅ¡ku, kodėl teismas, abejodamas J. P. parodymais, besÄ lygiÅ¡kai tiki J. G. parodymais, kad 90 000 Lt ji negavo, nors šį faktÄ patvirtina sutartis.              Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abejoja, kad I. E. galėjo turėti 70 000 Lt, t. y. teismas kritiÅ¡kai vertino parodymus susijusius 30 000 Lt gavimu iÅ¡ I.

E. tėvų ir 40 000 Lt gavimu iÅ¡ N. P.. Prokuroro įsitikinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog I. E. galėjo disponuoti 70 000 Lt suma.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai teigė, jog J. P., I. E., J. E. ir A. E. parodymais abejoti verčia tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes bankroto administratorius gali pareikalauti iÅ¡ J. P. atlyginti 90 000 Lt už įgytÄ butÄ . Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėta suma nurodyta tik pirkimo pardavimo sutartyje, tačiau bendrovės buhalteriniuose dokumentuose kaip skola neatvaizduota, todėl abejotina, kad dėl Å¡ios sumos galėtų kilti civilinis ginčas tarp bankroto administratoriaus ir J.

P..             Apelianto įsitikinimu, G. G. pasinaudojo J. P. jaunu amžiumi, nepatyrimu, patiklumu bei dėkingumu už įdarbinimÄ ne tik perkant kotedÅ¾Ä už ženkliai didesnę kainÄ , bet ir pasiraÅ¡ant abejotinÄ paskolÄ . BÅ«tent dėl pasitikėjimo ir dėkingumo J. P. neturėjo jokių pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini). J. P. nuoÅ¡irdumÄ , duodant parodymus, patvirtina ir tai, jog jis nurodė ir tas aplinkybes, kurios jam yra nenaudingos.             Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino A.

E.. Teigia, jog specialistė V. J. iÅ¡ pradžių patvirtino savo iÅ¡vadÄ dėl pasekmių, tačiau atsakydama į advokatų klausimus, jÄ paneigė. AiÅ¡kindama parodymų prieÅ¡taringumÄ specialistė nurodė, jog ji atlieka tik mokestinius tyrimus, o iÅ¡vadas dėl pasekmių dažniausiai atlieka FNTT prie LR VRM specialistai. Prokuroras pabrėžia, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, specialistė nepatvirtino, jog apklausos metu tyrėja įrašė ne jos, o finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės iÅ¡vadÄ , kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Apeliantas tikina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino specialistės V.

G. iÅ¡vadÄ jog dėl 90 000 Lt neįtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitÄ negalima iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, kaip neįtikinamÄ ir nemotyvuotÄ . Specialistė patvirtino, jog A. E. pagrindė ne tokio dydžio Å«kinę operacijÄ pažeisdama buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, ir už tai ji atsakinga. Teismas neteisingai nurodė, jog remiantis bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos registrais ir notarinėmis sutartimis, buvo galimybė nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , nes nustatyta, jog neįtraukus nurodytos sumos į bendrovės apskaitÄ , ji buvo iÅ¡kreipta – nesumokėti pelno mokesčiai, todėl ir kyla pasekmės. Specialistė teisiÅ¡kai nevertino A.

E. veikos, o tik tikrino, kokias ji sukelia pasekmes.Apeliaciniame skunde aiškinama, kad administracinė atsakomybė kyla tik esant buhalterinės apskaitos pažeidimams, kurie nesukėlė padarinių, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi specialistės V. J. tvirtinimu, kad buvo svarstyta galimybė atsakingus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn. Pažymima, kad padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų teisinis vertinimas nepriskirtas mokesčių inspekcijos specialisto kompetencijai, be to, specialistė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti savo pateiktos išvados, todėl teismas neturėjo remtis šiais duomenimis.Prokuroras nurodo, kad liudytojai J.

P. ir I. P. tik teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog slėpė nuo A. E. tikrÄ jÄ kotedžo kainÄ ir jai nebuvo žinoma apie 90 000 Lt sumokėjimÄ . Å iuos parodymus patvirtino ir J. E. bei pati iÅ¡teisintoji. A. E. pripažino, kad jai buvo pateikti ne visi notarinės sutarties kopijos lapai ir ji visiÅ¡kai pasitikėdama G. G., iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , neatliko visų bÅ«tinų veiksmų bei įrašė G. G. nurodytÄ 500 000 Lt sumÄ . Prokuroro nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A.

E. aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitÄ ir dėl jos aplaidumo negalima iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Apeliantas nurodo, kad BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 90 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkintas.IÅ¡teisintoji A. E. atsikirtimu į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliacinio skundo dalį, kuria praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A.

E. iÅ¡teisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pripažinti jÄ kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 50 MGL baudÄ , atmesti.IÅ¡teisintosios J. G. gynėjas atsikirtimu į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti.Teismo posėdyje dalyvavę prašė: prokurorė – prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintosios J. G. ir A. E. bei jų gynėjai – atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ .Prokuroro apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis dėl iÅ¡teisinimo: J. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jos kaltės, ir A. E. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, panaikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 d.). Dėl J. G. nusikalstamos veikos Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ dėl J. G. nusikalstamos veikos neįrodytumo ir jÄ iÅ¡teisindamas, nurodė, kad nėra įrodyta, kad ji tikrai pasisavino 90 000 Lt sumÄ , kadangi nėra paneigti jos parodymai, jog J.

P. 90 000 Lt avansÄ jai nemokėjo, o Å¡i suma notarinėje sutartyje ir pažymose Nekilnojamo turto registrui ir bankui buvo nurodyta kaip apmokėta tik todėl, kad J. P. apmokėjimui už kotedÅ¾Ä gautų 50 000 Lt dydžio paskolÄ bei galėtų nuosavybę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kad J. P. 90 000 Lt bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, patvirtino ir nuteistasis G. G. bei apklaustas kaip liudytojas bendrovės akcininkas A. N., kuris parodė apie šį susitarimÄ Å¾inojęs dar iki notarinės sutarties dėl kotedžo pardavimo sudarymo.

Pirmosios instancijos teismas taip vertindamas įrodymus dėl J. G. pateikto kaltinimo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybę. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismas neatliko J. P., G. G., J. G., A. N. parodymų išsamios analizės. Nuosprendyje neskirta dėmesio jų parodymų patikimumui patikrinti.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, jog vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Nurodytų asmenų parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, liko nepalyginti su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, su kitų liudytojų parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra grįstos daugiau prielaidomis, o ne faktais, įrodymai neįvertinti jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu.

IÅ¡teisindamas J. G. teismas rėmėsi jos ir nuteistojo J. G. parodymais, jog J. P. kotedžo realiai nepirko, tai buvo apsimestinis sandoris, kotedžo kaina buvo padidinta, nes bendrovei reikėjo gauti apyvartinių lėšų, o bendrovės administracija ir akcininkai negalėjo imti paskolos. Pirmosios instancijos teisme J. G. aiÅ¡kino, jog niekas jai 90 000 Lt nemokėjo. J. P. realiai kotedžo nepirko, viskas buvo daroma dėl apyvartinių lėšų, vėliau kotedÅ¾Ä buvo ruoÅ¡iamasis perparduoti. Dėl sutarties sÄ lygų buvo tariamasi su G.

G.. Buhalterinius klausimus turėjo sutvarkyti A. E. (t. 5, b. l. 17-18). J. G. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog J. P. kotedžas buvo parduotas už 500 000 Lt. Kotedžo pardavimo kaina buvo padidinta iki 590 000 Lt tik tam, jog J. P. gautų 500 000 Lt paskolÄ iÅ¡ banko. J. G. tvirtino, jog 90 000 Lt J. P. nemokėjo. A. E. turėjo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 590 000 Lt sumai, tačiau iÅ¡rašė tik 500 000, kodėl taip buvo padaryta J. G. paaiÅ¡kinti negalėjo. Tai buvo vienintelis atvejis, kai pas notarÄ Ä¯forminta suma buvo didesnė, nei realiai mokėjo pirkėjas.

Apie kainos pakėlimÄ J. G. A. E. nesakė. Apie kainos pakėlimÄ Å¾inojo G. G. ir A. N. (t. 4, b. l. 77-78). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus pirmosios instancijos teisme davė ir G. G., taip pat jis tokias pat aplinkybes nurodė antrÄ kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme G. G. paaiÅ¡kino, jog J. P. kotedÅ¾Ä pardavė laikinai, nes įmonei buvo reikalingos apyvartinės lėšos. Jis įtikino J. P. pirkti kotedÅ¾Ä , susitarė su juo, kad vėliau padės kotedÅ¾Ä pelningai parduoti.

J. P. sutiko pirkti kotedÅ¾Ä ir paėmė paskolÄ norėdamas padėti įmonei, 90 000 Lt dydžio avansas nebuvo sumokėtas. Parduodamo nekilnojamojo turto pardavimo kaina buvo padidinta tam, kad bÅ«tų lengviau gauti paskolÄ iÅ¡ banko. G. G. taip pat aiÅ¡kino, jog jis informavo akcininkÄ A. N., kad 90 000 Lt nebus sumokėta, pastarasis sandorio sudarymo aplinkybes žinojo. J. P. įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo bandoma parduoti ir vėliau. Buhalteriniai dokumentai turėjo bÅ«ti taip sutvarkyti, jog atrodytų, kad J.

P. buvo grÄ Å¾inti 90 000 Lt. Buhalterinius dokumentus turėjo sutvarkyti A. E., kuri žinojo sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau dėl G. G. nežinomų priežasčių tokių veiksmų neatliko. 90 000 Lt J. P. turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta dėl neįvykdytų darbų, jokių darbų sutartyje nebuvo numatyta (t. 5, b. l. 15-16).Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmÄ kartÄ , G. G. nurodė, jog aplinkybių susijusių su kotedžo pardavimu J. P. jis gerai neatsimena. Tuo pačiu jis nurodė, kad prisimena, jog J.

P. turėjo sumokėti avansÄ , nes kitaip nebÅ«tų įforminta sutartis. Tvirtino, kad kotedžas J. P. buvo parduotas už 590 000 Lt, 90 000 Lt buvo sumokėta avansu, o 500 000 Lt buvo sumokėti per bankÄ . Mano, kad A. E., iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ galėjo padaryti klaidÄ (t. 4, b. l. 36-37).Vėlesnėje apklausoje G. G. parodė, jog jis rÅ«pinosi kotedžų pardavimu, vienÄ iÅ¡ kotedžų ketino pirkti J. P.. J. P. kotedÅ¾Ä buvo ketinama parduoti 500 000 Lt. Su J. P. buvo susitarta, kad notarinėje turto pardavimo sutartyje nurodys didesnę turto pardavimo vertę tam, kad J.

P. gautų pageidaujamÄ banko paskolÄ ir galėtų įsigyti kotedÅ¾Ä . Realiai J. P. 90 000 Lt nemokėjo. Apie tokį kainos keitimÄ Å¾inojo A. E., ji buhalterijoje turėjo atvaizduoti visus 590 000 Lt, o vėliau atvaizduoti buhalterinį 90 000 Lt grÄ Å¾inimÄ J. P. (t. 4, b. l. 51-52).IÅ¡ aptartų G. G. parodymų matyti, jog jie nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, t. y. iÅ¡ pradžių jis tvirtino, jog neprisimena kotedžo pardavimo J. P. aplinkybių, tačiau patvirtino, kad už kotedÅ¾Ä buvo sumokėta sutartyje nurodyta suma, vėliau jau jis aiÅ¡kino, jog kotedžas realiai buvo parduotas už mažesnę kainÄ nei buvo nurodyta sutartyje, J.

P. 90 000 Lt nemokėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. G. naujas aplinkybes pradėjo nurodinėti po to, kai įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo buvo pareikšti jo žmonai, t. y. J. G., bei ji buvo apklausta. G. G. parodymai iš esmės sutapo su J. G. parodymais, nors kaip jau minėta, pirmosios apklausos metu detaliau kotedžo pardavimo aplinkybių G. G. neprisiminė. Šios aplinkybės verčia abejoti nuteistojo parodymų teisingumu. Taip pat įvertinus tai, kad naujas aplinkybes G.

G. nurodė tik po to, kai įtarimai buvo pareikÅ¡ti jo žmonai, teigtina, jog jis, siekdamas palengvinti jos teisinę padėtį, gali duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, t. y. jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. A. N. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog jis neprisimena kotedžo pardavimo J. P. aplinkybių (t. 3, b. l. 142), tačiau pirmosios instancijos teisme Å¡is liudytojas aiÅ¡kino, kad G. G. jį informavo, jog yra klientas norintis pirkti kotedÅ¾Ä ir visi pinigai bus sumokėti tuomet, kai kotedžas bus įrengtas.

G. G. yra minėjęs, kad klientas laikinai įsigis kotedÅ¾Ä , o vėliau jis bus perparduotas (t. 5, b. l. 22-23). Vertinant A. N. parodymus pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu jis jokių kotedžo pardavimo J. P. detalių nurodyti negalėjo, tačiau teisme jis jau nurodė panaÅ¡ias aplinkybes kaip ir G. G. bei J. G.. Toks iÅ¡ esmės nemotyvuotas naujų aplinkybių, apie kurias anksčiau liudytojas neužsiminė, nurodymas leidžia abejoti jo parodymų teisingumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G.

G. ir A. N. sieja draugiÅ¡ki, abipusio pasitikėjimo santykiai, todėl A. N. gali duoti G. G. žmonai palankius parodymus.PrieÅ¡ingai nei G. G. ir A. N., J. P. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Pirmosios instancijos teisme J. P. teigė, kad G. G. įkalbėtas jis sutiko pirkti kotedÅ¾Ä . PaskolÄ iÅ¡ banko padėjo gauti G. G.. Kotedžo kaina buvo 590 000 Lt. Bankas suteikė tik 500 000 Lt paskolÄ , todėl 90 000 Lt turėjo padengti pats. Liudytojas nurodė, kad 20 000 Lt turėjo susitaupęs pats, o 70 000 Lt jam paskolino I.

E. (Å¡iuo metu I. P.). G. G. žadėjo įrengti kotedÅ¾Ä . Apie kotedžo pirkimÄ A. E. sužinojo vėliau, kai iÅ¡rašė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , o apie tai, kad buvo dar sumokėta 90 000 Lt ji greičiausiai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. 90 000 Lt sumokėjo J. G. prieÅ¡ mėnesį iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. J. G. surašė pažymÄ apie tai, kad 90 000 buvo sumokėti, Å¡iÄ pažymÄ liudytojas pateikė bankui. Liudytojas neketino parduoti įsigyto kotedžo, tačiau teigė, jog pokalbių apie galimybę parduoti kotedÅ¾Ä buvo (t. 5, b. l. 19-21).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes J. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jis nurodė, kad dalis pinigų buvo sumokėta iki sutarties pasiraÅ¡ymo, 90 000 Lt buvo perduoti J. G., 20 000 Lt buvo sutaupyti paties liudytojo, o 70 000 Lt jam davė I. E., kuri pinigus gavo.Teismas neturėjo besÄ lygiÅ¡ko pagrindo atmesti liudytojų J. P. ir I. E. parodymus. Prokuroras teisingai pažymi, kad J. P., duodamas parodymus apie buto pirkimÄ , buvo nuoseklus visų apklausų metu. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytojas J.

P. tvirtino, kad 2007m. rugpjūčio-spalio mėn. IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) pirko 1/7 dalį žemės sklypo ir butÄ Nr. 6, adresu (duomenys neskelbtini). Už šį nekilnojamÄ jį turtÄ jis UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 590 000 Lt, iÅ¡ jų 90 000 Lt sumokėjo grynais 2007 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. J. G. ir 500 000,00 Lt sumokėjo pavedimu per bankÄ gavęs paskolÄ iÅ¡ AB bankas „Hansabankas“. Jis 90 000 Lt sumokėjo maždaug mėnesį prieÅ¡ sandorį UAB (duomenys neskelbtini) biure, adresu (duomenys neskelbtini), J.

G.. Jis turėjo 90 000 Lt reikalingų avansui sumokėti. Didžioji dalis buvo jo dabartinės žmonos, o likusi dalis buvo jo asmeninės lėšos, tai yra 70 000 Lt buvo I. P. (E.) piniginės lėšos ir 20 000 Lt buvo jo asmeninės lėšos (t. 2, b. l. 148 -150, 170-173, 174-177, 178-180).Nuosekliai, nekeisdamas savo parodymų, tvirtino šias aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 12-13; t. 6, b. l. 47-48, 49,51). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nenuoseklius išteisintosios J.

G. ir nuteistojo G. G. parodymus priėmė kaip patikimus įrodymus, o liudytojo J. P. parodymus atmetė, ir tai padarė nepagrįstai. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad neįtikėtina, jog liudytojas J. P. galėjo turėti 90 000 Lt lėšų. Tačiau Å¡ios aplinkybės buvo tiriamos, ir tiek apklausta kaip liudytoja I. P. (E.), tiek J. P. davė nuoseklius parodymus. J. P. viso bylos proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad turėjo 20 000 Lt santaupų, o I. E. jam davė 70 000 Lt, kadangi jie draugavo, ruošėsi kurti Å¡eimÄ ir įsigyti bÅ«stÄ .

Teismas, suabejojęs J. P. (E.) galimybe turėti asmeninių lėšų, nuosprendyje iÅ¡dėstė bendro pobÅ«džio prielaidas ir samprotavimus apie jaunÄ jos amžių,kad nelogiÅ¡ka įsigyti butÄ , kuomet jos tėvai įrenginėja du butus Palangoje ir pan. Tačiau teismo iÅ¡vados yra daugiau grįstos prielaidomis, neįvertinant faktinių duomenų visų įrodymų kontekste. Liudytoja A. P. (E.) parodė, kad 30 000 Lt po savo motinos mirties jai davė tėvas, o 40 000 Lt jai padovanojo kita močiutė.

Faktiniais bylos duomenimis įrodyta, kad A. P. disponavo Å¡ia pinigų suma. TÄ aplinkybę patvirtina byloje apklaustas kaip liudytojas J. E. ir iÅ¡teisintoji A. E., raÅ¡ytiniai bylos įrodymai apie I. P. nurodytÄ piniginių lėšų kilmę (nekilnojamojo turto sandorių dokumentų kopijos, iÅ¡ kurių matyti, kad J. E. (tėvas) pardavė butÄ , N. P. (močiutė) pardavė žemės sklypÄ , CDB duomenys apie N. P. ir J. E. mirimo datas – 2009-03-06 ir 2005-07-26, 2006 m. gyventojų pajamų deklaracijos kopija, kurioje J.

E. deklaravo 36 000 Lt ir kt.) (t. 3, b. l. 57, 58, 62, 66, 107). 2007-10-04 paraiÅ¡kos paskolai kopijoje nurodyta, kad J. P. pateikė AB „Swedbank“ paraiÅ¡kÄ paskolai gauti 600 000 Lt sumai buto pirkimui, laiduotojas I. E. (t. 3, b. l. 6-9). AB „Swedbank“ 2007-10-05 posėdžio iÅ¡raÅ¡o Nr. 07-LT A 01- 009893 kopijoje nurodyta, kad nuspręsta J. P. suteikti 500 000 Lt sumos paskolÄ (t. 3, b. l. 12). Korporacijos „Matininkas“ trijų kambarių buto įvertinimo 2007-09-20 ataskaitos Nr. 07-09-III-490 kopijoje nurodyta: vertinimo objektas 128,78 kv.

M. bendro ploto trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienÄ (turto apžiÅ«ros ir vertinimo data 2007-08-17) yra 710 000Lt, priverstinio pardavimo sÄ lygomis vertė siektų 570 000 Lt (t. 3, b. l. 39).2007- 10- 05 sutarties (notarinis registras Nr. 2- 5000) kopijoje nurodyta, kad pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o pirkėjas J. P. nupirko 1/7 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butÄ Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo dalis ir nebaigtas statyti butas parduoti už bendrÄ kainÄ 590 000 Lt. Å alys susitarė, kad už parduotÄ turtÄ bus atsiskaitoma tokia tvarka: 90 000 Lt pirkėjas sumokėjo avansu pardavėjui iki pasiraÅ¡ant sutartį; likutį 500 000 Lt pirkėjas įsipareigoja sumokėti iÅ¡ gauto AB banko „Hansabankas“ kredito per 1 mėnesį įkeitęs nupirktÄ turtÄ bankui ir įregistravęs įkeitimÄ Hipotekos įstaigoje nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 159). 2010-05-28 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas T12-4 dėl mokesčių mokėtojo UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo ir 2010-08-02 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. T13-7 Å¡ių duomenų buvimÄ patvirtina (t. 1, b. l. 7-24).Pažymėtina, kad 2007-10-05 notarinę sutartį dėl žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti buto pardavimo už bendrÄ 590 000 Lt kainÄ pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė J.

O. (G.). Savo paraÅ¡u ji patvirtino, kad pirkėjas J. P. sumokėjo avansu pardavėjui 90 000 Lt iki pasiraÅ¡ant sutartį. Å ie duomenys sutampa su liudytojo J. P. parodymais, jog 90 000 Lt sumokėjo direktorei. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir atmesdamas jo parodymus kaip J. G. kaltinančius įrodymus, nurodė, kad J. P. neturi sandorio dalį – 90 000 Lt sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, nors pats J. P. nurodė, kad J. G. (O.) davė jam pažymÄ , kuriÄ jis atidavė bankui, tačiau byloje yra AB „Swedbank“ praneÅ¡imas, kad tokia pažyma nebuvo pateikta bankui.

Pagal minėtÄ valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo ir sprendimo dėl patikrinimo aktÄ bendrovė pagal 2007-10-05 sutartį Nr. 2-5000 pardavė už 590 000 Lt butÄ ((duomenys neskelbtini)), tačiau 2007-12-06 J. P. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje serija PTI Nr. 5017041 nurodė: sumÄ be PVM 423728,81 Lt, PVM 76271,19 Lt, iÅ¡ viso 500 000 Lt, t. y. 2007 m. sumažino 7621,19 Lt pardavimo sumÄ (be PVM), nuo kurių pagal PVMÄ® nuostatas neapskaičiavo ir 2007 m. 12 mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo 13728,81 Lt (90 000*18 procento/ 118 procento) pardavimo PVM.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis gavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Pastebėjo, jog sÄ skaitoje faktÅ«roje paraÅ¡yta, kad jis sumokėjo 500 000 Lt, tačiau pagalvojo, kad sudėjus nurodytÄ sumÄ pažymoje, kuriÄ nunešė į bankÄ , su PVM sÄ skaitoje nurodyta suma, gaunasi 590 000 Lt, todėl nieko blogo nepagalvojo. UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopija patvirtina, kad 2007-10-15 į bendrovės sÄ skaitÄ J. P. pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-500 pervedė 500 000 Lt (t. 2, b. l. 73). Vis dėlto, kad ir J.

G. tvirtina, jog J. P. pervedė bendrovei tik 500 000 Lt, o 90 000 Lt avanso jis nesumokėjo, bendrovės kasos knygos kopija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2007-10-31 avansas iÅ¡ J. P. 90 000 Lt sumoje neapskaitytas (t. 2, b. l. 76-78), nepaneigia liudytojo J. P. parodymų, jog butÄ jis nupirko už 590 000 Lt, kad 90 000Lt sumoje avansÄ jis perdavė bendrovės direktorei J. G. (O.). Minėti bylos įrodymai bei J. G. 2007-11-12 iÅ¡duotos pažymos AB „Hansabankas“ ir VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui, kuriose paraÅ¡yta, kad J.

P. pagal 2007-10-05 pirkimo pardavimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. 2-5000, pilnai atsiskaitė už butÄ adresu Palanga, Mokyklos g. 43-6, VÄ® Registro centro pažyma, kad J. P. žemės sklypo ir buto (duomenys neskelbtini), nuosavybė įregistruota nuo 2007-10-08 (t. 1, b. l. 159; t. 2, b. l. 134-136; t. 3, b. l. 24), yra pakankami iÅ¡vadai pagrįsti, kad J. G. (O.), gavusi iÅ¡ J. P. 90 000 Lt avansÄ pagal pirkimo pardavimo sutartį, kasos pajamų orderio neiÅ¡rašė, į bendrovės kasÄ pinigų neįnešė, juos pasisavino.

Pažymėtina, kad bylos duomenys nepatvirtina iÅ¡keltos gynybos versijos dėl apsimestinio sandorio buvimo. Galiausiai, J. G. ir J. G. tarpusavyje suderinti parodymai, jog apsimestinis sandoris buvo sudarytas bendrovei prireikus apyvartinių lėšų, prieÅ¡tarauja bylos duomenims ir logikos dėsniams, nes pagal 2007-12-27 paskolos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 500 000 Lt paskolÄ UAB (duomenys neskelbtini), nurodydama grÄ Å¾inimo terminÄ â€“ 2010-02-28 (t. 1, b. l. 150-151). Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis apie nekaltumÄ iÅ¡teisintosios J.

G. ir visiÅ¡kÄ nekaltumÄ A. E., kurios kaltė vertintina neatsietai nuo J. G.. Dėl A. E. nusikalstamos veikos Nagrinėjamoje byloje A. E. iÅ¡teisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. E. iÅ¡teisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, t. y. nuteisti pagal kitÄ BK straipsnį, kuris skiriasi subjektyviuoju nusikaltimo požymiu (kaltės forma). Prokurorės praÅ¡yme, pateiktame apeliacinės instancijos teismui, praÅ¡oma, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, pakeisti A.

E. 2011-03-23 kaltinamajame akte nurodytas faktines veikos aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, kaltinant kad ji aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ ir dėl to nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Pagal teismų praktikÄ kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ir apeliaciniame procese, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos ribas (BPK 320 str.).

Nagrinėjamu atveju, nors prokuroro apeliaciniame skunde teikiant praÅ¡ymÄ panaikinti nuosprendžio dalį dėl iÅ¡teisinimo A. E. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jÄ nuteisti pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo naujai suformuluotas praÅ¡ymas pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, tačiau apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad šį praÅ¡ymÄ prokuroras aptarė, argumentuodamas nepagrįstÄ iÅ¡teisinimÄ ir savo reikalavimÄ nuteisti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Teisinė galimybė svarstyti prokuroro praÅ¡ymÄ sustiprinta apeliaciniame procese dalyvaujančiai prokurorei raÅ¡tu suformulavus praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinamajame akte vienÄ iÅ¡dėstytÄ aplinkybę kita. BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už Å¡ių veikų padarymÄ : buhalterinės apskaitos netvarkymÄ ; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ . Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų vykdymas, pavyzdžiui, kai nesuraÅ¡omi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai suraÅ¡omi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2dalyje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tokiu atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2007-12-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 5017041 pirkėjui J. P. dėl žemės sklypo ir buto Nr. 6, adresu (duomenys neskelbtini), už 500 000 Lt pardavimo iÅ¡rašė ir pasirašė A. E.. UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja finansininke ji dirbo nuo 2006-08-10 iki 2008-12-03. A. E. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 500 000 Lt sumai, nors realiai Å¡is žemės sklypas ir butas buvo parduoti už 590 000 Lt, ir tokiu bÅ«du neįtraukė į apskaitÄ 90 000 Lt pajamų.

A. E. prisipažino, kad netikrino 2007-10-05 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2-5000, nors, pati parodė, kad turėjo galimybę susipažinti su Å¡ios sutarties originalu, tačiau dėl darbo krÅ«vio ir visiÅ¡ko pasitikėjimo G. G. to nepadarė. A. E. neneigia, kad žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas, tačiau, kaip matyti, iÅ¡ jos parodymų, jas vykdė netinkamai, ir numatė, kad dėl to kils padariniai, apibÅ«dinantys nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnyje, objektyviÄ jÄ pusę.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas padarytas dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo. A. E. nurodytas pasitikėjimas neatleidžia bendrovės vyriausiosios finansininkės nuo prievolės savo pareigas vykdyti tinkamai t. y. įsitikinti, kad įraÅ¡omi duomenys yra teisingi ir pagrįsti dokumentais. Å iuo atveju ji to nepadarė, nors turėjo galimybę tai padaryti, nes dokumentai, taip pat notarinė sutartis jai buvo prieinami. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. A. E. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje ji nurodė mažesnę pardavimo kainÄ â€“ 90 000 Lt ir jų neįtraukė į apskaitÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios netikros sÄ skaitos faktÅ«ros panaudojimo buhalterinėje apskaitoje ir kilo BK 223 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2008-12-31 iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Ši faktinė aplinkybė nustatyta remiantis Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktu Nr. T12-4, šiame akte nurodytus pažeidimus nustačiusios specialistės V. J. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kuomet ji tvirtino, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2008-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 43-45);

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. G. iÅ¡vada pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, jog dėl to, kad A. E., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke, į bendrovės apskaitÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartį su J. P. vietoje 590 000 Lt iÅ¡rašė sÄ skaitÄ 500 000 Lt sumai ir neįtraukė į apskaitÄ 90 000 Lt pajamų, nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros;

Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto M. B. apklausa, kuris, susipažinęs su bylos medžiaga, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu buvo sumokėtas 90 000 Lt avansas į kasÄ vykdant buto pirkimo sutartį, kuris bylos duomenimis nebuvo apskaitytas, tai reiÅ¡kia, kad atliekant patikrinimÄ nebuvo galima pasakyti koks tuo metu buvo įmonėje turtas, kadangi neaiÅ¡ku, kur Å¡itie pinigai vėliau buvo panaudoti, nes jų kasoje, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nebuvo rasta, todėl, kadangi nežinoma, koks tas turtas buvo panaudotas, atitinkamai neaiÅ¡ku tampa, jeigu jie buvo panaudoti įmonėje ar nebuvo panaudoti, kaip pasikeitė įmonės įsipareigojimų struktÅ«ra, atitinkamai vėliau neįtraukiant pajamų, nepadidinant veiklos, rezultatas pasikeičia, taigi ir veikla tampa iÅ¡ dalies neteisingai atspindima apskaitos ir galiausiai uždarius sÄ skaitas ir kapitalas, kuris įtraukia ir praeito laikotarpio veiklos rezultatÄ irgi tampa neteisingas, todėl Å¡iuo atveju, jeigu pinigai buvo įneÅ¡ti į įmonę, tačiau neapskaityti joje, tuomet kyla pasekmės, bÅ«tent negalima iÅ¡ dalies nustatyti, koks yra turtas, įsipareigojimai, kapitalas.

Specialistė V. J. kitu atveju bÅ«tų teisi, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad pinigai nebuvo įneÅ¡ti, tai, pagal ekspertÄ , bÅ«tų laikoma, kad buhalterinė apskaita tiksliai fiksavo visas vykusias Å«kines operacijas, ir galima nustatyti turtÄ , kapitalÄ , įsipareigojimus ir veiklÄ . Dėl J. G. ir A. E. nusikalstamų veikų, pripažįstamų įrodytomis, aplinkybių, bausmių skyrimo motyvų ir civilinio ieÅ¡kinio Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nuo pirmosios instancijos teismo, įvertinęs surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinęs kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertinęs visus įrodymus kaip visumÄ , pripažįsta esant įrodyta, kad J.

G. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ : J. G., bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 300547474, įregistruotos 2006 m. kovo 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir materialiai atsakinga už jai patikėtÄ ir jos žinioje esantį turtÄ â€“ pinigines lėšas įmonės kasoje, tyčia, turėdama iÅ¡ankstinį tikslÄ pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ , 2007-08-01 – 2007-10-05 laikotarpiu Palangoje gavo iÅ¡ J.

P. pinigines lėšas, 90 000 Lt avansÄ už parduodamus jam 1/7 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butÄ Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau gautai 90 000 Lt pinigų sumai kasos orderio neiÅ¡rašė, jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ neįnešė, ir tokiu bÅ«du J. G. pasisavino jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ pinigines lėšas 90 000 Lt.J. G. tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

A. E. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ ir dėl to nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros:A. E., bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300547474, įregistruotos 2006 m. kovo 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), vyriausiÄ ja finansininke ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. priimto Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį atsakinga už įmonės buhalterinių įrašų teisingumÄ , pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Palangos mieste laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2008-12-03 aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: 2007-12-06 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija PTI Nr. 501 7041, pirkėjui J. P. už parduotus jam 1/7 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butÄ Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 500 000 LT sumai, nors realiai Å¡is žemės sklypas ir pagal 2007-10-05 sutartį Nr. 2-5000 buvo parduoti už 590 000 Lt, ir tokiu bÅ«du neįtraukė į apskaitÄ 90 000 Lt pajamų, dėl to nebuvo galima už laikotarpį nuo 2007-10-05 iki 2008-12-31 iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.    A.

E. Å¡iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje. Padariniai yra bÅ«tinasis Å¡io nusikaltimo požymis, t.y. nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų padarinių atsiradimo momento. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nėra suėjęs. IÅ¡teisintosios J. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. G. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (t. 4, b. l.62), į psichikos sveikatos centro ir psichiatrijos ligoninės įskaitÄ neįraÅ¡yta (t. 4, b. l. 65), iÅ¡tekėjusi, turi vaikų: dukteris O.

A., gim. 1996-02-28, K. G., gim. 2011-01-22 (t. 4, b. l. 70, t. 5, b. l. 28). Kvalifikuotas turto pasisavinimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, padarytas baigtas nusikaltimas, tiesiogine tyčia, savo noru nepašalinta ir neatlyginta turtinė žala. Straipsnio, pagal kurį kvalifikuota J. G. nusikalstama veika, sankcijoje yra nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Byloje nėra galimybės paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį.

Vis dėlto įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, nuteistosios asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Padarytas nusikaltimas, nors priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, tačiau pagal savo kokybinę charakteristikÄ teisinių gėrių skalėje, yra mažiau pavojingas (nusikaltimo objektas nuosavybė, padarytas dirbant savo Å¡eimos narių įmonėje, pasinaudojant palankiomis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis dėl J.

P. patiklumo ir nuolankumo įmonės akcininkui G. G.), J. G. turi mažametį vaikÄ , paskyrus straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę ir taip juos iÅ¡skyrus, ypač bÅ«tų pakenkta vaiko interesams, jo padėčiai ir bÅ«tų sudarytos prielaidos abejoti paskirtos bausmės teisingumu, juolab, kad J. G. anksčiau neteista, padarytas pavienis, atsitiktinio pobÅ«džio nusikaltimas, nuo kurio padarymo praėjo nemažas laiko tarpas (daugiau nei penkeri metai), byloje nėra jokių duomenų, kad ji per tÄ laikÄ bÅ«tų kuo dar nusikaltusi,kad ji turi pozityvų požiÅ«rį į gyvenimÄ rodo ir tai, kad yra iÅ¡siėmusi verslo liudijimÄ , vadinasi, neturi savanaudiÅ¡kų paskatų ir daugiau nusikalsti nelinkusi.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad atvejis byloje yra iÅ¡imtinis, skiriant bausmę reikalinga iÅ¡eiti už sankcijos ribų ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti kitokiÄ bausmę, nes sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. A. E. padarė neatsargų nusikaltimÄ , jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (t. 4, b. l. 3), į psichikos sveikatos centro ir psichiatrijos ligoninės įskaitÄ neįraÅ¡yta (t. 4 b. l. 14).

Straipsnio, pagal kurį kvalifikuota A, E. nusikalstama veika, sankcijoje numatytos penkių rÅ«Å¡ių alternatyvios bausmės: teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į Å¡ių, nusikalstamÄ veikÄ ir A. E. asmenybę apibÅ«dinančių, aplinkybių visetÄ , vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis apie bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), parinktina ir paskirtina bauda savo dydžiu mažesnė už bausmės vidurkį.Byloje nustatyti duomenys patvirtina BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl 90 000 Lt priteisimo iÅ¡ J.

G. pagrindÄ ir dydį (t. 5, b. l. 117 118). PareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (BPK 115 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsnio 1, 2 dalimis, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį dalyje dėl iÅ¡teisinimo: J. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jos kaltės, ir A. E. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.J.

G. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai bausmę – 150 MGL (19 000 Lt) dydžio baudÄ . BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB Ä®monių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti. IÅ¡ J. G. priteisti 90 000 Lt BUAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 3005 47474, buveinė: (duomenys neskelbtini), turtinei žalai atlyginti.Palikti 2011 m. vasario 21 d.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės nutarimu nustatytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ J. G. turtui: butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 žemės sklypo (su statiniais) 0,20 ha ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus įvykdytas nuosprendis. A. E. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                 Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                              Albinas Bielskis Aloyzas Kruopys             Â