2016-08-03 Nr. AB-15416-3-61-3-00071-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-562-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00071-2016 -0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. L. G. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. vasario 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2016 m. sausio 19 d. patikslintu skundu (b. l. 17–24), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-3327-(9.5.) ir įpareigoti atsakovą imtis priemonių, kad NŽT Palangos skyrius ištaisytų buvusio savininko J. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje NŽT Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokolu Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) (toliau – ir Protokolinis sprendimas) nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo dalis, nustatant kitas, pareiškėjos siūlomo dydžio, dalis pretendentams į buvusio savininko J. T. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2016 m. vasario 12 d. nutartimi (b. l. 32) administracinė byla (skaitant skundo priėmimo klausimo išsprendimą) perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 34) nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. kovo 30 d. skundo trūkumams pašalinti. Šia nutartimi teismas pasiūlė pareiškėjai apsvarstyti, ar jos suformuluotas skundo reikalavimas įpareigoti pakeisti NŽT Palangos skyriaus posėdžio 2015 m. kovo 9 d. protokolą Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), galiojant nenuginčytiems sprendimams dėl nuosavybės atkūrimo tretiesiems asmenims, atitinka ABTĮ 88 straipsnyje išdėstytas nuostatas. Taip pat teismas pasiūlė pareiškėjai pateikti Palangos skyriaus posėdžio 2015 m. kovo 9 d. protokolą Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) ir kitus įrodymus, susijusius su ginčo dalyku, įraukti į bylą trečiuosius suinteresuotus asmenis, kurių teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese ginčijamos, pridėti skundo egzempliorių su priedais tiek, kiek yra proceso dalyvių. Nurodytoje nutartyje pažymėta, kad teismas negali išspręsti skundo priėmimo klausimo, pareiškėjai tinkamai nesuformulavus skundo dalyko ir pagrindo, nepridėjus skundo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, neištaisius skundo procesinių trūkumų.

Pareiškėja 2016 m. kovo 29 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2016 m. kovo 22 d. patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad reikalavimų, suformuluotų 2016 m. sausio 19 d. patikslintame skunde, nekeis. Pareiškė, kad jos reikalavimai adresuoti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai ir neliečia trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisių ir interesų, todėl jie neturi būti įtraukti į bylą. Pareiškėja turi teisę apsispręsti dėl skundo dalyko ir pagrindo, kitų reikalavimų nereiškia, todėl teismas turi spręsti jos 2016 m. sausio 19 d. skundo priėmimo klausimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi (b. l. 40–42) atsisakė priimti pareiškėjos A. L. G. skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka).

Teismas, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies bei 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto normomis, pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, atitinkančių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto požymius. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ( pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, kt.).

Teismas nustatė, kad NŽT Palangos skyrius 2015 m. kovo 9 d. protokoliniu sprendimu Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) nutarė įtraukti O. E. į pretendentų į buvusio savininko J. T. valdytą žemę sąrašą, nurodė, kokiomis dalimis pretendentams atkurtinos nuosavybės teisės į J. T. turtą. Pareiškėja nesutinka su šio Protokolinio spendimo nuostata, kad nuosavybės teisės jai atkurtinos į likusią neatkurtą 0,4744 ha žemės dalį, ir tvirtina, kad likusi dalis žemės, į kurią jai liko neatkurtos nuosavybės teisės, sudaro didesnę dalį. NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 1SS-3327-(9.5.), kurį pareiškėja vertina kaip administracinį aktą, nurodyta, kad Protokolinis sprendimas buvo priimtas po to, kai Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386-890/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T. įvaikino O. E., ir jai buvo atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. NŽT teigimu, dėl šios priežasties atsirado pagrindas tikslinti pretendentams atkurtinas nuosavybės teisių į J. T. žemę dalis ir yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams, įskaitant pareiškėją. NŽT nurodė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo skundžiami tiesiogiai teismui, o ne išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai, ir kad tarnyba negali pakeisti NŽT Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. protokolinio sprendimo Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), priimto galiojančio teismo sprendimo pagrindu, ir sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės. Iš NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 1SS-3327-(9.5.) turinio teismas nustatė, kad pareiškėja tarnybai taip pat skundė NŽT Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 16SD-(14.16.104), kuriuo jai buvo pranešta apie sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo posėdį ir atsisakyta atidėti sprendimo priėmimą. NŽT nurodė, kad tais pačiais motyvais nėra pagrindo naikinti minėtą pranešimą.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Teismo vertinimu, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-3327-(9.5.) ir NŽT Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 16SD-16SD-(14.16.104.) yra informacinio pobūdžio pranešimai, nes juose nėra suformuluotos teisės ar pareigos pareiškėjai, nėra išreikšta institucijos valia, keičianti ar įtakojanti pareiškėjos teisinę padėtį. Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-3327-(9.5.) nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl nelaikytinas administraciniu aktu ir jo teisėtumas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Teismas pabrėžė, kad administraciniu aktu šioje procedūroje laikytini sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuos pareiškėja gali skųsti teismui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio nustatyta tvarka. Institucijos nuoroda rašte, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesudaro prielaidos jį vertinti kaip administracinį aktą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT 2015 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-987-492/2015 konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus posėdžio protokolas 2015 m. kovo 9 d.

Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) pareiškėjai A. L. G. nesukelia materialinių teisinių pasekmių, o administraciniu aktu, ginčijamu administraciniame teisme, gali būti sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo nuspręsta dėl pareiškėjos arba kitų asmenų teisių ir pareigų apimties.

Dėl tos pačios priežasties teismas atsisakė priimti ir pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus – t. y. įpareigoti NŽT Palangos skyrių ištaisyti J. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje NŽT Palangos skyriaus posėdžio 2015 m. kovo 9 d. protokolą Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), nustatant kitas dalis nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams pagal pareiškėjos nurodytą variantą. Teismas pažymėjo, kad negali įpareigoti atsakovą keisti protokolą, kuris nėra administracinis aktas.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja A. L. G. atskiruoju skundu (b. l. 53–61) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-3327-(9.5.) nėra administracinis sprendimas, bei pažymi, kad šiuo sprendimu buvo atmestas jos 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipimasis ir 2015 m. rugsėjo 24 d. skundas dėl NŽT Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 16SD-1456-(14.16.104.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese padarytų įstatymų pažeidimų ištaisymo, todėl toks atsakovo atsakymas (sprendimas) sukelia pareiškėjai neigiamas materialines teisines pasekmes. Pareiškėjos teigimu, po to, kai Palangos miesto apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, Palangos žemėtvarkos skyrius 2015 m. pradėjo pretendentams į buvusio savininko J. T. turėtą 4,16 ha žemę neteisėtai dalinti bei atkurti nuosavybę nelygiomis dalimis, taip iš esmės pažeisdamas Atkūrimo įstatymą. Neteisėtai pretendentei O. E. atiduota 1,04 ha dydžio žemės dalis yra paimta iš pareiškėjos tėvui A. T. tenkančios 2,08 ha dalies, taip pažeidžiant pareiškėjos teises į nuosavybės atkūrimą, sumažinant jai grąžintinos nuosavybės dalį. Dėl to pareiškėja kreipėsi į NŽT, prašydama imtis veiksmų ištaisyti Palangos žemėtvarkos skyriaus padarytus Atkūrimo įstatymo pažeidimus, atkuriant pretendentams nuosavybę lygiomis dalimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą su 2016 m. sausio 19 d. patikslintu skundu, siekdama iškelti administracinį ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 1SS-3327-(9.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo imtis priemonių, kad NŽT Palangos skyrius ištaisytų buvusio savininko J. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje NŽT Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokolu Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo dalis ir jas nustatytų pareiškėjos siūlomų dydžių.

Vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį pareiškėja pateikė 2016 m. kovo 22 d. patikslintą skundą, kuriame palaikė savo reikalavimus, išdėstytus 2016 m. sausio 19 d. patikslintame skunde, bei pažymėjo, kad reikalavimai reiškiami atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai ir neliečia kitų trečiųjų asmenų teisių ir interesų.

Atskiruoju skundu skundžiama 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, t. y. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas šią nutartį motyvavo tuo, kad NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-3327-(9.5.) yra informacinio pobūdžio dokumentas, jis neturi įtakos ir pareiškėjos teisinei padėčiai, jos nekeičia, todėl jo teisėtumas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, o NŽT Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokolas Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) negali būti laikomas administraciniu aktu, kuris gali būti ginčijamas teisme.

Pareiškėja atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad jos skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad ne visi viešojo administravimo subjekto priimti aktai gali būti skundžiami administraciniam teismui. ABTĮ (įstatymo redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku negali būti viešojo administravimo subjekto vientisos (vienos) administracinės procedūros metu priimami tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurie atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje bei kuriais tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, tačiau kurie tiesiogiai nėra susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl minėtų priežasčių šie dokumentai paprastai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese yra priimama daug tarpinių, procedūrinių aktų, kurie gali būti pagrindas priimti galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie suinteresuotiems asmenims sukelia materialines teisines pasekmes. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese galutinis procedūros dokumentas yra sprendimas atkurti nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 18, 19 straipsniai). NŽT Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokolas Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), kuriame nurodytos nuosavybės teisių į buvusio savininko J. T. žemę dalys, yra procedūrinis dokumentas, kuris pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nesuteikia jokių teisių ir nenustato pareigų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjos skundo dalį. Teismas nustatė, kad yra priimti atitinkami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo (materialines teisines pasekmes sukeliantys administraciniai aktai), kurių pareiškėja neskundė, nors pirmosios instancijos teismas jai tokią teisę išaiškino.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad NŽT Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. protokolinis sprendimas Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) buvo priimtas atsižvelgiant į įsiteisėjusį Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-386-890/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-559-588/2016 buvo tenkintas pareiškėjos A. L. G. prašymas ir atnaujintas procesas civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymu numatyto termino atnaujinimo (byla paskirta nagrinėti 2016 m. rugsėjo 14 d.). Tai patvirtina, kad procesas minėtoje civilinėje byloje nėra pasibaigęs ir tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į teismo sprendimą, priimtą iki minėto proceso atnaujinimo, kurį pareiškėja norėtų apskųsti administraciniam teismui (NŽT Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. protokolinį sprendimą Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), apskritai gali neturėti jokios įtakos nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko žemę galutiniams sprendimams.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos prašomas panaikinti NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymas Nr. 1SS-3327-(9.5.) į jos 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. žemę Palangoje ir 2015 m. rugsėjo 24 d. skundą dėl NŽT Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 16SD-1456-(14.16.104.) panaikinimo nesukuria pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių. Iš šio rašto turinio matyti, kad jame pareiškėjai priminta kokie buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. žemės dalis, taip pat priminta proceso civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo baigtis (Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-386-890/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi paliko nepakeistą) ir kad teismų sprendimai yra galiojantys. Taigi minėtu raštu pareiškėjai buvo suteikta informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. žemę sprendimus, paaiškinta, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises gali būti skundžiami teismui tiesiogiai. NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymo Nr. 1SS-3327-(9.5.) turinys patvirtina, kad šiuo aktu nėra keičiama pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis, nes pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams tiesioginės įtakos turi priimti sprendimai dėl jai ir kitiems pretendentams atkurtų nuosavybės teisių į buvusio savininko J. T. turėtą žemę

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartyje tinkamai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjos atskirajame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė