2026-03-04 Nr. AB-4518-3-61-3-01985-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1522-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01985-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl išvados ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. 6.18.-8 „Dėl atrankos į laisvas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas“ (toliau – ir Išvada) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2025 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. P-231 „Dėl I. T. paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinę atranką į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento (toliau – ir Departamentas) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, taip pat prašo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, nurodė:

2.1. atrankoje į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas dalyvavo 4 asmenys, įskaitant pareiškėją. Komisija 2025 m. kovo 31 d. posėdyje, kurio rezultatai užfiksuoti Išvadoje, išrinko vieną tinkamiausią pretendentą – I. T.. Generalinis prokuroras Įsakymu paskyrė I. T. į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas 5 metams. Pareiškėjo nuomone, priimant Išvadą, buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų vertinimui;

2.2. 2025 m. kovo 31 d. vykusiame posėdyje dalyvavo tik 4 iš 7 Komisijos narių, iš kurių vienas (Generalinio prokuroro pavaduotojas) buvo tiesioginiais pavaldumo ryšiais susijęs su Generaliniu prokuroru. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą sprendimą priėmė Komisijos pirmininkas, t. y. Generalinio prokuroro pavaduotojas. Atsižvelgiant į tai, kilo pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus;

2.3. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. I-63 patvirtinti Prokurorų atrankos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatai (toliau – ir Nuostatai) numato, kad vadovas gali pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl pretendentų, bet nenumato, jog toks pristatymas vykdomas kandidatams nedalyvaujant. Departamento vyriausiasis prokuroras dalyvavo 2025 m. kovo 31 d. posėdyje, tačiau jo pozicija dėl pretendentams reikalingų profesinių žinių ir asmeninių savybių nebuvo pristatyta, su visu posėdžio garso įrašu pretendentams taip pat neleista susipažinti. Toks atrankos organizavimas ir vykdymas akivaizdžiai nesuderinamas su Nuostatų 9 punkte įtvirtintais teisėtumo ir viešumo principais bei kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo. Be to, paskelbus Išvadą, pareiškėjui buvo nurodyta, kad jam nebus pateikta Komisijos posėdžio protokolo kopija, o bus leista susipažinti su nuasmenintu protokolu, iš kurio negalima susidaryti vaizdo apie vykdytą atrankos procedūrą, taip apsunkinant galimybę įsitikinti tinkamu atrankos vykdymu bei objektyviu kandidatų vertinimu;

2.4. I. T. nuo pat atrankos paskelbimo buvo laikoma galbūt Departamento vyriausiojo prokuroro favorite, nes ji atrankoje dalyvavo jo pasiūlymu ir su išlyga, kad, paskirta į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, ji bus atsakinga tik už tarptautinio bendradarbiavimo ir teisinės pagalbos sritį. Iš Komisijos posėdžio protokolo Nr. 6.18.-7 matyti, jog, pretendentams nedalyvaujant, Departamento vyriausiasis prokuroras, pristatydamas laisvą pareigybę, nurodė, kad paskirtas Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas „būtų atsakingas už pakankamai plačias Departamento kompetencijai priskirtas veiklos sritis: represuotų asmenų statuso atkūrimo procesą; tarptautinį bendradarbiavimą ir teisinį susižinojimą bei su tuo susijusį tarpinstitucinį atstovavimą tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu; ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo praktikos formavimą daugelyje nusikaltimų sričių; dalyvavimą teisėkūros procesuose pagal prokuratūros veiklos sritis; valstybinio kaltinimo palaikymo paskirstymą. Vertindamas Lietuvos Respublikos Seimo Generalinei prokuratūrai 2025-2028 m. nustatytus prioritetus, pažymėjo, kad dėmesys turi būti skiriamas: nepilnamečių justicijai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir smurtu, teisinio susižinojimo stiprinimui, kad reikalauja daug ekspertinio lygmens žinių.“ Nepaisant to, kaip nurodyta protokole, „atsakydamas į posėdžio pirmininko klausimą, nurodė, kad pagrindinė Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kuruojama sritis būtų tarptautinis susižinojimas, administracinis paskirstymas dėl valstybinio kaltinimo palaikymo teismuose, kas reikalauja didelių laiko sąnaudų, taip pat kitos veikos sritys pagal paminėtus prokuratūrai nustatytus prioritetus“. Akivaizdu, kad nors pareigybei priskirtos itin plačios funkcijos, Departamento vyriausiasis prokuroras, nedalyvaujant pretendentams, akcentavo kaip esmines tas sritis, kuriose buvo išreiškusi pageidavimą dirbti I. T., jau ir iki atrankos dirbusi Departamente;

2.5. abejones dėl atrankų skaidrumo ne kartą pastebėjo ir akcentavo Prokurorų profesinė sąjunga, kurios pozicijos pagrįstumą šiuo klausimu patvirtino ir išvadą dėl nepotizmo apraiškų vykdant prokurorų atrankas pateikusi ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (toliau – ir GRECO). GRECO 2014 m. gruodžio 12 d. išvadoje pažymėjo, kad nepakankamas atrankos proceso skaidrumas ir patikimumas sukelia visuotinį nepasitenkinimą, slopina prokurorų motyvaciją, sukuria pagrindą prielaidoms dėl subjektyvumo ir netinkamos įtakos;

2.6. jau vien aplinkybė, kad visiems atrankoje dalyvavusiems pretendentams nebuvo tinkamai pristatyta Departamento vyriausiojo prokuroro pozicija dėl pretendentams keliamų reikalavimų bei būtinų svarbiausių savybių, atrankoje dalyvavo Departamento vyriausiojo prokuroro iniciatyva pakviesta pretendentė, Komisiją sudarė lyginis skaičius komisijos narių (t. y. buvo reali galimybė balsams pasiskirstyti po lygiai), o Komisijos pirmininkas, turintis lemiamą balsą balsams pasiskirsčius po lygiai, yra tiesiogiai pavaldus Generaliniam prokurorui, sudaro pagrindą vertinti, kad vykdant atranką buvo pažeisti Nuostatų 9 punkte įtvirtinti nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo principai;

2.7. Išvadoje nurodyta, kad balsavimui dėl pripažinimo tinkamiausiais ir lygiaverčiais pretendentais buvo pasiūlyti du asmenys. Komisijos nariai vienbalsiai tinkamiausia kandidate pripažino I. T., tačiau Išvadoje nenurodyta kiek Komisijos narių balsų surinko kitas kandidatas už kurį buvo balsuojama, t. y. iš Išvados nėra aišku, ar kitas kandidatas surinko mažiau ar daugiau kaip pusę komisijos narių balsų. Be to, skelbiant Komisijos priimtą sprendimą, Komisijos pirmininkas pažymėjo, jog visi pretendentai yra labai rimti ir tinkami, tačiau paminėjo, jog, išsiskyrus Komisijos narių balsams buvo atrinkta tik viena kandidatė I. T., nes ji labiausiai atitiko Departamento vyriausiojo prokuroro nupasakotas kandidatui reikalingas kompetencijas, t. y. tas kompetencijas, kurios nebuvo pristatytos kaip svarbiausios visiems atrankos dalyviams ir kurių dalyviai, nors jas ir turėdami, galbūt negalėjo išryškinti individualių pokalbių metu, nes nežinojo, kad būtent jos lemia pasirinkimą. Toks procedūrinis neaiškumas, Išvados nemotyvuotumas, kai joje nenurodoma už kuriuos du kandidatus buvo balsuojama, kaip pasiskirstė Komisijos narių balsai, t. y. kiek Komisijos narių balsavo už antrąjį kandidatą ir kokie motyvai lėmė tik vieno pretendento pripažinimą tinkamiausiu, neabejotinai laikytinas esminiu;

2.8. šiuo atveju vienas kandidatas surinko 2 balsus, kitas – 4 balstus, t. y. už vieną kandidatą balsavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, o už kitą – lygiai pusė Komisijos narių. Būtent Komisijos pirmininko balsas, o ne motyvai, susiję su kandidato asmeninėmis ar dalykinėmis savybėmis, nulėmė, kad vienas iš dviejų kandidatų nebuvo pripažintas lygiaverčiu ir tinkamiausiu kandidatu;

2.9. Departamento vyriausiojo prokuroro funkcijos yra nurodytos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento nuostatuose, patvirtintuose Generalinio prokuroro 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. I-81 (toliau – ir Departamento nuostatai). Departamento nuostatuose numatytas labai platus aptariamai pareigybei priskirtinų funkcijų spektras, įskaitant vadovavimą sau pavaldiems Departamento prokurorams ir kitiems darbuotojams, baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, dalyvavimą baudžiamojo persekiojimo vykdyme ir kt. Nesant Departamento vyriausiojo prokuroro, jį pavaduoja pavaduotojas. Pavaduotojas turi gebėti vykdyti visas šiai pareigybei priskirtinas funkcijas, kadangi bet kurią iš jų gali prireikti atlikti pavaduojant nesantį Departamento vyriausiąjį prokurorą. Šiuo atveju I. T. yra anksčiau išsakiusi savo nenorą dalyvauti organizuojant baudžiamojo persekiojimo veiksmus, t. y. tinkamiausia išrinkta pretendentė, kuri, girdint kolegoms, yra deklaravusi savo nenorą vykdyti dalį pareigybei priskirtų funkcijų. Tokios pretendentės pripažinimas tinkamiausia iš esmės neatitinka Nuostatų 8 punktu įtvirtinto Komisijos tikslo – atrinkti tinkamiausius kandidatus. Be to, Komisijos nariai, susipažinę su atrinktos kandidatės tarnyba prokuratūros sistemoje, turėjo pastebėti, kad ši kandidatė tarnybą pradėjo Generalinėje prokuratūroje, kur atliko stažuotę, dirbo mokymų skyriuje, vėliau – Departamento prokurore, buvo atsakinga už tarptautinę teisinę pagalbą, todėl ji, lyginant su kitais pretendentais, neturi nei vadovavimo patirties, nei patirties organizuojant ikiteisminius tyrimus bei palaikant valstybinį kaltinimą įvairių lygių teismuose;

2.10. atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nėra Komisijos narys ir nėra susipažinęs su visa pretendentų ir Komisijai pateikta medžiaga, todėl jo vertinimai ir teiginiai apie tinkamiausia pripažintą kandidatę yra neetiški ir nekorektiški. Šiuo atveju pareiškėjas rėmėsi turimais duomenimis apie kandidatės profesinę patirtį, iš kurios akivaizdu, jog kandidatė objektyviai negalėjo įgyti tam tikrų kompetencijų;

2.11. nė vienam iš pretendentų nebuvo leista susipažinti su pretendento į laisvas arba atsilaisvinsiančias vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas individualaus vertinimo balais lentelėje, skirta tinkamiausia pripažintai pretendentei. Išvadoje kaip tinkamiausia išrinktos pretendentės stipriosios pusės nurodyta jos kaip prokurorės patirtis, turimas mokslinis laipsnis, asmeninės savybės bei užsienio kalbos mokėjimas, t. y. tos savybės, kuriomis pasižymi ir kiti kandidatai. Trūkstant motyvacinės Išvados dalies, kitiems kandidatams nėra suprantama, kas lėmė būtent šios kandidatės pripažinimą tinkamiausia;

2.12. kiti atrankoje dalyvavę pretendentai, įskaitant pareiškėją, taip pat turi ilgametę patirtį (netgi ilgesnę) vykdant prokurorų funkcijas, nuolat tobulina savo turimą kvalifikaciją, yra gerai vertinami savo tiesioginių vadovų, yra motyvuoti ir suinteresuoti tobulinti prokuratūros darbą ir kt. Be to, pareiškėjas, skirtingai negu į vienas aukščiausių Generalinėje prokuratūros sistemoje pareigų atrinkta tinkamiausia pretendentė, turi ir vadovaujamo darbo patirties. Jis taip pat pateikė anglų kalbos lygio sertifikatą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip buvo atliekamas pretendentų vertinimas ir kodėl tik vienos kandidatės anglų kalbos mokėjimo lygis vertintas kaip privalumas;

2.13. Komisijos sprendimas kaip tinkamiausią teikti tik vieną kandidatą, kai Nuostatai suteikia galimybę tinkamiausiais pripažinti kelis kandidatus, akivaizdžiai pažeidžia Generalinio prokuroro diskrecijos teisę rinktis iš kelių geriausių kandidatų t. y. atlikti realią atranką, o ne skirti jau kažkieno atrinktą ir galimai proteguojamą kandidatą. Juolab, jog visuotinai žinoma, kad daugeliu atvejų Generalinis prokuroras pats savo iniciatyva rinko informaciją apie jam pateiktus kelis kandidatus, t. y. kalbėjosi su jais asmeniškai, domėjosi jų kompetencijomis, patirtimi bei įgūdžiais, gebėjimu dirbti komandoje, vienyti kolektyvą;

2.14. Komisijos tinkamiausiai pripažinta kandidatė labiausiai neatitinka pareigybei keliamų reikalavimų, lyginant su kitais pretendentais. Ji neturi kompetencijų valstybinio kaltinimo srityje, nepilnamečių justicijos srityje, vadovavimo patirties, taip pat ikiteisminių tyrimų atlikimo, organizavimo ir kontrolės srityse;

2.15. Išvada yra nemotyvuota, iš jos nėra aišku kodėl tik viena atrankoje dalyvavusi kandidatė pripažinta tinkamiausia, kokios konkrečiai jos kompetencijos ar kvalifikacija lėmė tokį pasirinkimą, atranka vykdyta pažeidžiant Nuostatuose įtvirtintus nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principus, procedūra vykdyta neskaidriai, visi pretendentai nesupažindinti su visa atrankoje svarbia informacija, t. y. Išvada priimta padarius esminius procedūrinius atrankos proceso pažeidimus, todėl naikintina;

2.16. teismui pripažinus, kad atranka vykdyta pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus bei panaikinus Išvadą, taip pat naikintinas Įsakymas, o atsakovas įpareigotinas organizuoti atranką pakartotinai.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimuose nurodė:

4.1. pareiškėjo teiginiai, kad, priimant Išvadą, buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų vertinimui, nepagrįsti;

4.2. 2025 m. kovo 31 d. posėdyje dalyvavo 4 Komisijos nariai, todėl, pagal Nuostatų 37 punktą, posėdis laikomas teisėtum. 2 iš posėdyje dalyvavusių Komisijos narių buvo ne prokuratūros atstovai. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lėmė Komisijos posėdžio pirmininko balsas, kaip numatyta Nuostatų 44 punkte;

4.3. Komisijos nariai nepasiūlė pareiškėjo kaip vieno iš tinkamiausių pretendentų ir nebalsavo dėl jo pripažinimo vienu iš tinkamiausių kandidatų, todėl Nuostatų 44 punkto taikymas pareiškėjui nėra aktualus ir nesukėlė pareiškėjui jokių neigiamų teisinių pasekmių;

4.4. pareiškėjo keliamos abejonės dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis galimo pareiškėjo teisių pažeidimo kontekste. Tai, kad Komisijos pirmininku buvo Generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris yra tiesiogiai pavaldus Generaliniam prokurorui, nesudaro pagrindo abejoti Komisijos pirmininko šališkumu. Komisijoje dalyvavo ir kitas Generaliniam prokurorui tiesiogiai pavaldus narys, bet pareiškėjas nekėlė abejonių, susijusių su jo pavaldumu;

4.5. atrankos procedūros skaidrumą, nešališkumą ir objektyvumą užtikrina tai, kad pretendentai turi Nuostatuose įtvirtintas teises, kurios buvo išaiškintos Komisijos posėdyje. Pareiškėjas nepasinaudojo teise reikšti nušalinimus Komisijos primininkui ar nariams, todėl laikytina, kad pareiškėjas neturėjo objektyvių abejonių dėl Komisijos sudėties nešališkumo atrankos metu;

4.6. pareiškėjo teiginiai, susiję su Departamento vyriausiuoju prokuroru ir I. T., yra deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio, grindžiami gandais. Komisijos posėdyje Departamento vyriausiasis prokuroras nepasinaudojo Nuostatų 50 punkte suteikta teise išsakyti savo nuomonę apie pretendentus, neišskyrė nė vieno pretendento. Jis Komisijai nurodė pagrindines funkcijas, už kurias bus atsakingas naujai paskirtas kandidatas, kurios buvo priskirtos ir iki tol pareigas ėjusiam vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, t. y. tarptautinis susižinojimas, administracinis paskirstymas dėl valstybinio kaltinimo palaikymo teismuose. Vien tai, kad atrankoje dalyvauja pretendentas, turintis aukštą kvalifikaciją, reikšmingą profesinę patirtį ir kitus dalykinius konkurencinius pranašumus, nesudaro pagrindo teigti, kad iš anksto yra žinomas ar kokiu nors kitu būdu proteguojamas tokio asmens paskyrimas į pareigas;

4.7. pagal Departamento nuostatus, Departamento vyriausiasis prokuroras, be kita ko, turi diskrecinę teisę nustatyti savo pavaduotojo veiklos sritis ar duoti atskirus pavedimus vykdyti tam tikras Departamento kompetencijos ribose nustatytas funkcijas. Departamento vyriausiasis prokuroras šią savo diskrecinę teisę gali įgyvendinti atsižvelgdamas į Generalinio prokuroro įsakymu paskirtų jo pavaduotojų turimą aukštą profesinę kvalifikaciją, reikšmingą profesinę patirtį, kitas asmeninis ir dalykines savybes. Atsiliepimo į patikslintą skundą teikimo metu Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojų veiklos sritys nebuvo pakeistos;

4.8. šiuo atveju pretendentai buvo informuoti, kad Komisijos kvietimu posėdyje dalyvauja Departamento vyriausiasis prokuroras, kuris pristatys Komisijai savo viziją bei lūkesčius, kokių profesinių žinių ir kokias asmenines savybes turėtų turėti atrinktas (-i) kandidatas (-ai). Nuostatai yra paskelbti viešai, visi asmenys galėjo su jais susipažinti, todėl pareiškėjo argumentai, kad nėra aiškūs Komisijos objektyvaus vertinimo kriterijai, nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina reglamentavimas, nesudaro pagrindo teigti, kad toks atrankos organizavimas ir vykdymas pažeidžia teisėtumo ir viešumo principus ar kitaip kelia abejones dėl atrankos skaidrumo. Aukštesniojo vadovo pozicija ir pareigybės pristatymas yra skirti būtent Komisijai, vykdančiai savo funkcijas – atrinkti tinkamiausius ir lygiaverčius kandidatus į atitinkamas pareigas, bet ne pretendentams, kurie jau išreiškė valią dalyvauti atrankoje. Visi pretendentai atrankos metu vienodomis sąlygomis turėjo galimybę pristatyti save, turimą profesinę patirtį ir kitas asmenines savybes. Pareiškėjo teiginiai dėl to, kad pretendentams nebuvo leista susipažinti su Departamento vyriausiojo prokuroro pozicija dėl svarbiausių kvalifikacinių ir asmeninių savybių, reikalingų aptariamoms pareigoms užimti, yra laikytini pareiškėjo gynybine pozicija;

4.9. aptariamos atrankos procedūros buvo organizuojamos ir vykdomos objektyviai, visi pretendentai buvo lyginami pagal tuos pačius nustatytus rodiklius ir kriterijus, nesudarant prielaidų subjektyviam favoritizmui. Pretendentai turėjo visas galimybes pasiruošti atrankai ir prisistatyti Komisijai pagal turimą profesinę patirtį, kompetenciją ir kt. Pareiškėjo argumentai, kad, neišklausęs Departamento vyriausiojo prokuroro pristatymo, jis negalėjo išryškinti savo kompetencijų individualaus pokalbio metu, yra subjektyvaus pobūdžio;

4.10. pagal Nuostatų 45 punktą, Komisijos posėdis buvo protokoluojamas, o garso įrašai padaryti tik su pretendentais jų individualaus pokalbio metu. Pareiškėjas nepateikė rašytinio prašymo, siekdamas pasinaudoti Nuostatų 23.3 punkte nurodyta teise susipažinti su išvada ir atrankos komisijos posėdžio protokolu. Nuostatai leidžia susipažinti su Komisijos posėdžio protokolu, bet nenumato galimybės daryti kopijas, tokiu būdu užtikrinant skaidrumo ir asmens duomenų apsaugos principus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės susipažinti su atrankos medžiaga (posėdžio protokolu, vertinimo lentelėmis ir pan.) yra nepagrįsti realiomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, dokumento dalies nuasmeninimas nepašalina esminės informacijos ir savaime neapsunkina galimybės įsitikinti tinkamu atrankos vykdymu bei objektyviu kandidatų vertinimu;

4.11. Nuostatai nenustato imperatyvios pareigos išvadoje nurodyti visus pretendentus, dėl kurių vyko balsavimas. Priešingai, išvadoje turi būti nurodyti tik tie pretendentai, kuriuos Komisija pripažino tinkamiausiais ir už tinkamiausius kandidatus balsavusių Komisijos narių skaičius. Šiuo atveju Išvadoje buvo nurodyta informacija tik apie tinkamiausia pripažintą kandidatę, nurodant už ją balsavusių Komisijos narių skaičių, todėl nepadaryti procedūriniai pažeidimai. Informacija apie balsavimą dėl pasiūlytų balsavimui pretendentų yra nurodyta Komisijos posėdžio protokole, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas neprašė leisti su juo susipažinti;

4.12. pareiškėjo teiginiai, susiję su I. T. (pvz., jos išsakytu nenoru dalyvauti organizuojant baudžiamojo persekiojimo veiksmus), yra grindžiami gandais, subjektyviomis prielaidomis. Jei asmuo nesiektų užimti tam tikrų pareigų, jis neteiktų prašymo leisti dalyvauti atrankoje;

4.13. Komisijos nario vertinimas yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju Komisija, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, įvykdė savo funkcijas – atlikusi visas vertinimo procedūras, atrinko tinkamiausią kandidatą iš atrankoje dalyvavusių pretendentų, o atrankos procedūra vyko vadovaujantis nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principus, nebuvo pareiškėjo diskriminacijos;

4.14. pretendentų užsienio kalbos mokėjimo lygis buvo vertinamas pagal pretendentų pateiktą medžiagą. Išvadoje pateikta informacija tik apie vienos kandidatės anglų kalbos mokėjimo lygio vertinimą, nes atrankoje buvo atrinkta tik viena kandidatė. Komisija atsižvelgė ir į pareiškėjo pateiktą užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo pažymą, tai nurodyta Komisijos posėdžio protokole ir jo prieduose;

4.15. pareiškėjo argumentai, kad Išvada yra nemotyvuota ir nėra suprantama, kas lėmė būtent I. T. pripažinimą tinkamiausia kandidate, nepagrįsti. Vien tai, kad motyvacija netenkina pareiškėjo ar skiriasi nuo pareiškėjo nuomonės, nesudaro pagrindo teigti, kad Išvada yra nemotyvuota ir nesuprantama. Pateikta atrankos medžiaga patvirtina, kad Komisijos nariai tinkamai vykdė savo pareigas ir funkcijas, atrankos procedūros vyko vadovaujantis nešališkumo ir kitais principais;

4.16. Generalinis prokuroras turi teisę kiekvienu individualiu atveju spręsti, kusi iš kandidatų sąraše esančių kandidatų yra tinkamiausias vykdyti jam patikėtas pareigas. Ši Generalinio prokuroro diskrecinė teisė galioja ir tuo atveju, kai Komisija pateikia tik vieną tinkamiausią kandidatą. Šiuo atveju Generalinis prokuroras Įsakymu paskyrė Komisijos pateiktą tinkamiausią kandidatę eiti Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Tai dar kartą patvirtina, kad atrankos procesas buvo skaidrus, nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų;

4.17. Pareiškėjo teiginiai, kad Komisijos tinkamiausia pripažinta kandidatė labiausiai neatitinka Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybei keliamų reikalavimų, lyginant su kitais pretendentais, yra subjektyvus vertinimas. Pareiškėjas nėra Komisijos narys ir nėra susipažinęs su visa Komisijai pateikta medžiaga, todėl toks pareiškėjo vertinimas yra neetiškas ir nekorektiškas;

4.18. pareiškėjas yra Prokuratūros profesinės sąjungos pirmininkas, jis turėjo išskirtinę galimybę tiesiogiai prisidėti prie prokurorų atrankos proceso skaidrinimo dar iki atrankos pradžios, pavyzdžiui, teikti siūlymus dėl Nuostatų tobulinimo. Prokurorų profesinės sąjungos 2019 m. birželio 13 d. raštas Nr. R4 „Dėl nepotizmo ir prokurorų atrankos skaidrumo“ neturėtų būti vertinamas kaip pagrindimas dėl neskaidriai vykdomų atrankų prokuratūroje, nes šis raštas buvo priimtas iki Nuostatų patvirtinimo, nuostatai ir jų pakeitimai buvo derinami su Prokurorų profesine sąjunga, nuo 2021 m. sausio 14 d. pasikeitė Generalinis prokuroras, o nuo pareiškėjo minimos GRECO 2014 m. gruodžio 12 d. išvados priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų, todėl faktinė situacija akivaizdžiai pasikeitė. Pareiškėjas, dalyvaudamas ankstesnėse atrankose, nekėlė jokių abejonių dėl Nuostatų;

4.19. pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Generalinis prokuroras, priimdamas Įsakymą, netinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise ir pažeidė teisės aktų nuostatas. Įsakymas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nesukelia jam teisinių pasekmių.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. R. skundą.

6. Teismas nustatė:

6.1. Generalinis prokuroras 2025 m. sausio 3 d. įsakymu nusprendė 2025 m. sausio 3 d. pradėti atranką į laisvas Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas;

6.2. pareiškėjas įtrauktas į Pretendentų, ketinančių dalyvauti atrankoje į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, sąrašą (2025 m. vasario 21 d.). Be pareiškėjo į sąrašą įtraukti dar trys kandidatai;

6.3. Komisijos posėdis vyko 2025 m. kovo 31 d.;

6.4. 2025 m. balandžio 7 d. surašyta Išvada, kurioje nurodyta, kad: „Atlikus visas pretendentų vertinimo procedūras Komisija teikia Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei kandidatę: I. T., Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorę“;

6.5. 2025 m. balandžio 17 d. priimtas Įsakymas, kuriuo I. T., Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, penkeriems metams nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2030 m. gegužės 1 d., imtinai, paskirta eiti Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Nuostatų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Generalinio prokuroro 2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. I-54 „Dėl Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos sudarymo“ trejiems metams sudaryta Komisija: G. I., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro siūlymu), Komisijos pirmininkas; K. B., Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorė, Mykolo Romerio universiteto Žmogaus teisių laboratorijos vadovė (Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko siūlymu); R. B., Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos siūlymu); A. K., Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Teisės grupės vadovas (Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymu); A. M., Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius, Teisės klinikos vadovas (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko siūlymu); E. M., Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro siūlymu Prokurorų profesinės sąjungos ir profesinės sąjungos „Prokuratūros bendruomenė“ teikimu); D. S., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos siūlymu).

8. Teismas nustatė, kad 2025 m. kovo 31 d. Komisijos posėdžio nariai: G. I., K. B., A. M., D. S.. Kiti Komisijos nariai informavo, kad posėdyje nedalyvavo dėl teisėtų priežasčių. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 37 punktu, konstatavo, kad posėdyje dalyvavo keturi Komisijos nariai, todėl posėdis laikytinas teisėtu.

9. Teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad, dalyvaujant minimaliam Komisijos narių skaičiui ir paliekant galimybę Generalinio prokuroro pavaduotojui priimti lemiamą sprendimą balsams pasiskirsčius po lygiai, laikė visiškai subjektyvia pareiškėjo nuomone. Teismas akcentavo, jog Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad už I. T. balsavo 4 Komisijos nariai, už kitą kandidatą (ne pareiškėją) – 2 Komisijos narių. Už pareiškėją nebalsavo nė vienas Komisijos narys, t. y. nebuvo balsuojama dėl pareiškėjo pripažinimo vienu iš tinkamiausių kandidatų, todėl Nuostatų 44 punktas dėl Komisijos narių balsų pasiskirstymo pareiškėjui yra neaktualus.

10. Teismas iš Komisijos posėdžio protokolo ir pareiškėjo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatė, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimo Komisijos nariams. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reiškiamos abejonės dėl Komisijos sudėties, balsų pasiskirstymo ir to, jog šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus, yra nepagrįstos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sudėtimi, kylant abejonių dėl to, kad Komisijos darbe dalyvavo Generalinio prokuroro pavaduotojas, galėjo reikšti nušalinimą Komisijai, tačiau to nedarė. Teismas priėjo prie išvados, kad atrankos metu nebuvo pažeisti Nuostatų 9, 10 punktai.

11. Teismas nurodė, kad iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiasis prokuroras R. V., kuris pristatė Komisijai savo viziją bei lūkesčius, kokių profesinių žinių ir kokių asmeninių savybių turi turėti atrinktas kandidatas į laisvas Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Taip pat Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad Departamento vyriausiasis prokuroras nesinaudos Nuostatų 50 punkte jam suteikta teise ir nepateiks savo motyvuotos nuomonės dėl pretendentų, siekiant neformuoti Komisijos narių išankstinės nuomonės. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad aukštesniojo vadovo pozicija ir pareigybės pristatymas yra skirti būtent Komisijai, vykdančiai savo funkcijas – atrinkti tinkamiausius ir lygiaverčius kandidatus į atitinkamas pareigas, bet ne pretendentams, kurie jau ir taip yra išreiškę valią dalyvauti atrankoje. Pretendentas, dalyvaudamas atrankoje, turi galimybę susipažinti su skyriaus ar šiuo atveju Departamento veiklos sritimi, kompetencijų nuostatais, kurie yra skelbiami prokuratūros interneto svetainėje. Teismas pareiškėjo argumentus, kad nors pareigybei priskirtos itin plačios funkcijos, Departamento vyriausiasis prokuroras, nedalyvaujant kandidatams akcentavo kaip esmines tas sritis, kuriose buvo išreiškusi pageidavimą dirbti tinkamiausia paskelbta kandidatė, jau ir iki atrankos dirbusi Departamente, pripažino pareiškėjo gynybine pozicija ir subjektyvia nuomone. Teismo vertinimu, tik nuo pareiškėjo priklausė kaip jis prisistatys Komisijai, kokias savo turimas kompetencijas akcentuos ar išryškins.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės susipažinti su garso įrašu. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 45 ir 23.3 punktais, pažymėjo, kad garso įrašas daromas tik su pretendentais jų pokalbių metu, be to, pareiškėjas, norėdamas susipažinti su Komisijos protokolu ir / ar jo priedais, turėjo teisę teikti prašymą, tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas neteikė jokio prašymo. Atsakovas nurodė, kad iš kito pretendento toks prašymas buvo gautas ir jis buvo informuotas apie galimybę susipažinti su Komisijos posėdžio protokolu.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyti jokie procedūriniai pažeidimai, Nuostatų pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių gali kilti abejonių dėl atrankos nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo ar teisėtumo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog buvo pasirinkta kandidatė, dėl kurios kandidatūros buvo iš anksto nuspręsta, nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo atstovas, teismo posėdyje atsakydamas į teisėjų kolegijos pirmininkės klausimą „Iš ko buvo aišku, kad bus pasirinkta kandidatė I. T.?“, atsakė, kad visa tai buvo tik gandų ir pokalbių lygyje, bendruomenės informacijos apsikeitimo lygmenyje, o tai, teismo vertinimu, akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl I. T. yra subjektyvaus pobūdžio, grindžiami tik gandais, todėl negali būti laikomi teisiškai reikšmingais.

14. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad, Komisijai tinkamiausiu pripažinus tik vieną kandidatą, tai akivaizdžiai pažeidžia Generalinio prokuroro diskrecijos teisę rinktis iš kelių geriausių kandidatų t. y. atlikti realią atranką. Teismas, atsižvelgdamas į Nuostatų 56 punkte išvardytus Generalinio prokuroro galimus priimti sprendimus, taip pat į Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 ir 8 dalyse įtvirtintą Generalinio prokuroro diskrecijos teisę spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo užimti siekiamas pareigas, konstatavo, kad, Komisijai Išvadoje pateikus tik vieną kandidatę, kaip tinkamiausią, ir Generaliniam prokurorui priėmus Įsakymą dėl jos paskyrimo, nebuvo pažeistas teisėtumo, skaidrumo principas bei teisės aktuose numatyti atrankos procedūros reikalavimai.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad Generalinė prokuratūra, vykdydama atranką į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, nepažeidė nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principų, atrankos procesas buvo organizuojamas tinkamai, jokie procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Pareiškėjo argumentai dėl jo nurodytų pažeidimų yra nepagrįsti nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad, pareiškėjo subjektyvia nuomone, buvo paskirta netinkama, pakankamų kompetencijų neturinti kandidatė, negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Teismo vertinimu, Išvada ir Įsakymas yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, Išvada neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, todėl nėra jokio pagrindo juos panaikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą.

16. Teismas atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 17. Pareiškėjas J. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

18.1. teismas akivaizdžiai neįvertino Nuostatų 17 punkto, reglamentuojamo nušalinimo pareiškimą. Šiuo atveju, kai posėdyje dalyvavo tik 4 Komisijos nariai, pareiškėjui pareiškus nušalinimą vienam nariui (pirmininkui), jis vis tiek būtų dalyvavęs ir balsavęs priimant sprendimą dėl jo paties nušalinimo, nes be jo balso Komisijos posėdis nebūtų teisėtas. Pareiškėjas, įvertinęs tai, kad priimant sprendimą dėl nušalinimo dalyvaus pats asmuo, kuriam būtų reiškiamas nušalinimas, ir dar bent vienas Komisijos narys, susijęs su juo pavaldumo santykiais, o balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamas balsas priklausys asmeniui, kuriam reiškiamas nušalinimas, nesinaudojo nušalinimo teise, nes suprato, kad ji šiuo atveju tik teorinė ir praktiškai neįgyvendinama;

18.2. teismas nepagrįstai vertino, kad Nuostatų 44 punktas dėl Komisijos balsų pasiskirstymo pareiškėjui neaktualus. Balsų pasiskirstymas šiuo atveju buvo aktualus visiems atrankos dalyviams, kadangi minimalaus Komisijos narių skaičiaus dalyvavimas, paliekant galimybę Generalinio prokuroro pavaduotojui priimti lemiamą sprendimą balsams pasiskirsčius po lygiai, kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo ne tik vertinant kandidatus, bet ir vertinant kandidatų realią galimybę reikšti nušalinimą Komisijos nariams;

18.3. pagal Nuostatų 50 punktą, vadovas gali pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl pretendentų, tačiau Nuostatai nenumato, jog toks pristatymas vykdomas kandidatams nedalyvaujant. Be to, kaip matyti iš Komisijos posėdžio protokolo, nors Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybei priskirtos itin plačios funkcijos, Departamento vyriausiasis prokuroras, nedalyvaujant kandidatams, akcentavo kaip esmines tas sritis, kuriose buvo išreiškusi pageidavimą dirbti tinkamiausia paskelbta kandidatė, jau ir iki atrankos dirbusi Departamente. Departamento vyriausiasis prokuroras dalyvavo 2025 m. kovo 31 d. vykusiame Komisijos posėdyje, tačiau jo pozicija dėl kandidatams reikalingų profesinių žinių ir asmeninių savybių nebuvo pristatyta, su visu posėdžio garso įrašu pretendentams taip pat neleista susipažinti, o tai akivaizdžiai nesuderinama su Nuostatų 9 punkte įtvirtintais teisėtumo ir viešumo principais bei kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo;

18.4. teismas nepagrįstai nurodė, kad tik nuo pareiškėjo priklausė kaip jis prisistatys Komisijai, kokias savo turimas kompetencijas akcentuos ar išryškins. Akivaizdu, kad informuotas kandidato prisistatymas, žinant į kurias konkrečiai sritis orientuojasi Departamento vyriausiasis prokuroras ir Komisija, yra daug efektyvesnis, negu bandymas abstrakčiai apimti visas įmanomas Departamento veiklos sritis. Atranką laimėjusiai kandidatei, skirtingai negu kitiems pretendentams, jos esamo vadovo lūkesčiai pareigybei galėjo būti ir, tikėtina, buvo žinomi iš anksto, nes ji atrankoje dalyvavo būtent Departamento vyriausiojo prokuroro pasiūlymu ir su išlyga, kad, paskirta į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas, bus atsakinga tik už tarptautinio bendradarbiavo ir teisinės pagalbos sritį;

18.5. paskelbus Išvadą, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jam nebus pateikta Komisijos posėdžio protokolo kopija, o bus leista susipažinti su nuasmenintu protokolu, iš kurio negalima susidaryti vaizdo apie vykdytą atrankos procedūrą, taip apsunkinant galimybę įsitikinti tinkamu atrankos vykdymu bei objektyviu kandidatų vertinimu. Pareiškėjui žodžiu paklausus apie galimybę susipažinti su protokolu ir gavus atsakymą, kad kopija nebus teikiama, o susipažinti galima tik su nuasmenintu protokolu, tapo akivaizdu, kad tokie duomenys iš esmės nepakeis informuotumo situacijos, todėl jų rinkimas nėra tikslingas;

18.6. jau vien aplinkybė, kad visiems atrankoje dalyvavusiems pretendentams nebuvo tinkamai pristatyta Departamento vyriausiojo prokuroro pozicija dėl kandidatams keliamų konkrečių reikalavimų bei būtinų svarbiausių savybių, atrankoje dalyvavo Departamento vyriausiojo prokuroro iniciatyva pakviesta jam pavaldi pretendentė, Komisiją sudarė minimalus lyginis skaičius komisijos narių (t. y. buvo reali galimybė balsams pasiskirstyti po lygiai), o Komisijos pirmininkas, turintis lemiamą balsą balsams pasiskirsčius po lygiai, yra tiesiogiai pavaldus Generaliniam prokurorui, sudaro pagrindą vertinti, kad vykdant atranką buvo pažeisti Nuostatų 9 punkte įtvirtinti nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo principai;

18.7. skelbiant Komisijos priimtą sprendimą, Komisijos pirmininkas pažymėjo, jog visi pretendentai yra labai rimti ir tinkami, tačiau paminėjo, jog išsiskyrus Komisijos narių balsams buvo atrinkta tik viena kandidatė – I. T., nes ji labiausiai atitiko Departamento vyriausiojo prokuroro nupasakotas kandidatui reikalingas kompetencijas, t. y. tas kompetencijas kurios nebuvo pristatytos kaip svarbiausios visiems atrankos dalyviams ir kurių dalyviai, nors jas ir turėdami, galbūt negalėjo išryškinti individualių pokalbių metu, nes nežinojo, kad būtent jos lemia pasirinkimą. Atrinktoji kandidatė, dalyvaudama atrankoje į poziciją departamente, kuriame jau dirba, neabejotinai turėjo galimybę iš anksto tiesiogiai su savo vadovu aptarti jo lūkesčius pozicijai ir atitinkamai parengti prisistatymą Komisijai;

18.8. pareiškėjo teikiami duomenys apie I. T. nėra grindžiami gandais ar paskalomis, jie yra objektyvūs. Komisijos tinkamiausia pretendente pripažinta I. T. yra anksčiau išsakiusi savo nenorą dalyvauti organizuojant baudžiamojo persekiojimo veiksmus, t. y. girdint kolegoms yra deklaravusi savo nenorą vykdyti dalį pareigybei priskirtų funkcijų. Tokios pretendentės pripažinimas tinkamiausia iš esmės neatitinka Nuostatų 8 punktu įtvirtinto Komisijos tikslo – atrinkti tinkamiausius kandidatus. Departamento vyriausio prokuroro pavaduotojo viena iš esminių funkcijų iki šiol buvo teikti metodinę pagalbą visų lygių prokurorams organizuojantiems ikiteisminius tyrimus, susijusius su smurtiniais nusikaltimais ir nusikaltimais prieš vaikus bei palaikant valstybinį kaltinimą tokio pobūdžio bylose. Komisijos nariai, susipažinę su atrinktos kandidatės tarnyba prokuratūros sistemoje, turėjo pastebėti, kad ši kandidatė tarnybą pradėjo Generalinėje prokuratūroje, kur atliko stažuotę, dirbo mokymų skyriuje, vėliau Departamento prokurore, buvo atsakinga už tarptautinę teisinę pagalbą, todėl, lyginant su kitais pretendentais, ji neturi nei vadovavimo patirties, nei patirties organizuojant ikiteisminius tyrimus bei palaikant valstybinį kaltinimą įvairių lygių teismuose. Šiuo atveju pareiškėjas rėmėsi turimais duomenimis apie kandidatės profesinę patirtį, iš kurios akivaizdu, jog tam tikrų kompetencijų kandidatė objektyviai negalėjo įgyti, nes niekada nėjo pareigų, susijusių su tokių funkcijų vykdymu;

18.9. Išvadoje kaip tinkamiausia išrinktos pretendentės stipriosios pusės nurodyti jos kaip prokurorės patirtis, turimas mokslinis laipsnis, asmeninės savybės bei užsienio kalbos mokėjimas, t. y. tos savybės, kuriomis pasižymi ir kiti kandidatai. Trūkstant motyvacinės Išvados dalies, kitiems atrankoje dalyvavusiems kandidatams nėra suprantama, kas lėmė būtent šios kandidatės pripažinimą tinkamiausia. Kadangi Išvadoje neskelbiamas kiekvieno kandidato surinktų balų skaičius, pareiškėjas neturi galimybės įsitikinti, kad buvo įvertinti visi reikšmingi kriterijai ir kad tinkamiausia pripažinta kandidatė tikrai surinko daugiausiai Komisijos balų;

18.10. Išvada yra nemotyvuota, iš jos nėra aišku, kodėl tik viena atrankoje dalyvavusi kandidatė pripažinta tinkamiausia, kokios konkrečiai jos kompetencijos ar kvalifikacija lėmė tokį pasirinkimą, atranka vykdyta pažeidžiant Nuostatuose įtvirtintus nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principus, procedūra vykdyta neskaidriai, visi pretendentai nesupažindinti su visa atrankoje svarbia informacija, t. y. Išvada priimta padarius esminius procedūrinius pažeidimus, todėl naikintina. Atitinkamai naikintinas ir Įsakymas, kuriuo į pareigas paskirta atrankoje tinkamiausia pripažinta kandidatė.

19. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad atranka atlikta ir Išvada priimta laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovas teigia, kad teismo sprendimas atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, jis yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėjas, būdamas profesionalus teisininkas, aukštos profesinės kvalifikacijos prokuroras, galėjo ir turėjo suvokti nepasinaudojimo nušalinimo teise pasekmes, o apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas nepasinaudojo nušalinimo teise, nes ji šiuo atveju yra tik teorinė ir praktiškai neįgyvendinama, yra subjektyvaus, deklaratyvaus pobūdžio, be to, teismas neturėjo pagrindo vertinti hipotetines situacijas. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Komisijos narių balsų pasiskirstymas buvo aktualus visiems pretendentams, kadangi pareiškėjas skundą pateikė kaip fizinis asmuo, neatstovaujantis kitų pretendentų interesams ar Prokurorų profesinei sąjungai. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad atranka buvo atliekama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pavyzdžiui, dėl nesudarytos galimybės pretendentui pateikti prisistatymą Komisijai, žinant į kurias konkrečiai sritis orientuojasi Departamento vyriausiasis prokuroras ir Komisija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Šioje byloje nenustatyta ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo pagrindų, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šio ginčo šalys yra profesionalūs subjektai: tiek pareiškėjo teisės žinių ir gebėjimų lygmenyje, tiek atsakovo institucinės teisinės padėties ir kompetencijų prasme, nemato reikalo Nutartyje nuosekliai nurodyti teisinį reguliavimą, taikytiną ginčo teisiniams santykiams. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pasisakys tik esminę reikšmę šios bylos procesinei baigčiai turinčiais fakto ir teisės aspektais.

24. Dėl šios Nutarties 18.1 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų, kuriais referuojama į šios Nutarties 10 punkte išdėstytus pirmosios instancijos teismo motyvus dėl Komisijos pirmininko nušalinimo.

24.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimo Komisijos pirmininkui. Kadangi Nuostatų 17 punkte įtvirtinta nušalinimo teise pareiškėjas nesinaudojo, pirmosios instancijos teismo argumentai, nurodyti šios Nutarties 10 punkte, tiesioginės reikšmės bylai neturi. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. kovo 31 d. vykusiame posėdyje dalyvavo tik 4 iš 7 Komisijos narių, iš kurių vienas (Generalinio prokuroro pavaduotojas) buvo tiesioginiais pavaldumo ryšiais susijęs su Generaliniu prokuroru. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą sprendimą priėmė Komisijos pirmininkas, t. y. Generalinio prokuroro pavaduotojas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus.

24.2. Nurodyti argumentai suponuoja, kad pareiškėjas Komisijos sprendimų neteisėtumą grindžia pačiu Komisijos pirmininko pavaldumo Generaliniam prokurorui faktu, tačiau tai konkrečių faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės kontekste savaime nelemia pamatinių atrankos principų – skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo, vertinant kandidatus, – pažeidimo, o tuo pačiu ir Komisijos priimtų sprendimų neteisėtumo. Teisinis reguliavimas nenustato draudimo pavaldumo Generaliniam prokurorui santykiuose esantiems pareigūnams dalyvauti Atrankos komisijų veikloje. Remiantis Nuostatų 19 punktu, Atrankos komisijos narys privalo nusišalinti tais atvejais, kai jo dalyvavimas atrankoje gali kelti pagrįstų abejonių dėl nešališkumo ir objektyvumo. Šis teisinis reguliavimas yra viena iš teisinių priemonių individualiam situacijos įvertinimui. Kita tokia priemonė – nušalinimo institutas. Nušalinimo teise, kaip minėta, pareiškėjas nesinaudojo, o identifikuotų individualių teisinių pagrindų Komisijos pirmininkui nusišalinti byloje nenustatyta.

24.3. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, kas būtų jei būtų jam reiškiant nušalinimą, nes tai neturi teisinės reikšmės konkrečioje situacijoje, kai ginčo dėl to, jog nušalinimo teise jis nepasinaudojo, nėra.

25. Dėl šios Nutarties 18.2 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

25.1. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl Komisijos narių balsų už pretendentus pasiskirstymo, visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje gina savo asmenines teises ir nėra visų pretendentų atstovas, todėl savo reikalavimus turi teisę grįsti tik aplinkybėmis, turinčiomis tiesioginės įtakos jo teisėms (ABTĮ 5 str. 1 d.).

25.2. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad balsuojant už pretendentus pripažįstant lygiaverčiais ar tinkamiausiais už I. T. balsavo 4 Komisijos nariai, o už M. T. – 2. Kadangi Komisijos pirmininko balsas, komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia galutinį sprendimą (Nuostatų 44 p.), tinkamiausia kandidate į laisvas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas pripažinta I. T..

25.3. Taigi, iš Komisijos protokolo matyti, kad pareiškėjas nepateko tarp lygiaverčių ar tinkamiausių kandidatų užimti laisvas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, dėl jo kandidatūros nebuvo balsuojama, todėl konstatuotina, kad šiomis aplinkybėmis grįsti savo reikalavimų jis neturi teisinių pagrindų.

26. Dėl šios Nutarties 18.3 ir 18.4 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

26.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, pagal Nuostatų 50 punktą, vadovas gali pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl pretendentų, tačiau Nuostatai nenumato, jog toks pristatymas vykdomas kandidatams nedalyvaujant. Jis skunde teismui tvirtina, jog vien aplinkybė, kad visiems atrankoje dalyvavusiems pretendentams nebuvo tinkamai pristatyta Departamento vyriausiojo prokuroro pozicija dėl pretendentams keliamų reikalavimų bei būtinų svarbiausių savybių, ir kai, pasak jo, Departamento vyriausiojo prokuroro pristatymas buvo orientuotas į vieną iš kandidatų, yra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio visi sprendimai yra neteisėti.

26.2. Teisėjų kolegija, vertindama Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, iš esmės pritaria atsakovo argumentams, kad Komisijos susitikimo su būsimu tiesioginiu vadovu tikslas pristatyti, kokių profesinių žinių ir kokias asmenines savybes turi turėti atrinktas kandidatas, suponuoja, kad tokio susitikimo paskirtis yra Komisijai pateikti svarbią informaciją, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aktuali Komisijos nariams priimant sprendimus dėl balsavimo už pretendentus. Tai liudija ir šios normos vieta atranką reguliuojančių teisės normų sistemoje: ji yra Nuostatų VI skyriuje „Atrankos procedūra“, po susitikimo su tiesioginiu vadovu vyksta vertinimo procedūra Nuostatų 51 punkte nustatyta tvarka, po kurio vyksta Komisijos narių pasitarimas bei balsavimas, remiantis Nuostatų 52 punktu.

26.3. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nėra numatyta, jog pretendentai kviečiami dalyvauti tiesioginiam vadovui Komisijai pristatant savo viziją, kokių profesinių žinių ir kokias asmenines savybes turi turėti atrinktas kandidatas. Tačiau apie tai, kad Komisijos kvietimu posėdyje dalyvauja Departamento vyriausiasis prokuroras, kuris pristatys Komisijai savo viziją bei lūkesčius, pretendentai buvo informuoti, todėl pareiškėjas turėjo galimybę teikti prašymą dalyvauti Departamento vyriausiojo prokuroro pristatyme, tačiau to nedarė, nors Nuostatuose nėra įtvirtinta ir jokių draudimų pretendentams dalyvauti šioje procedūroje.

26.4. Teisėjų kolegija, šios konkrečios bylos kontekste, kai nustatyta, kad Departamento vyriausiasis prokuroras nesinaudojo teise, įtvirtinta Nuostatų 50 punkte, pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl pretendentų, prieina prie išvados, kad nurodyta procedūra nepadaryti esminiai pareiškėjo teisių pažeidimai, dėl kurių priimti sprendimai būtų neteisėti. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad nurodytas procedūros elementas vertintinas kaip turintis trūkumų pretendentų teisių atrankos procedūrose įgyvendinimo aspektu, nes be teisėto tikslo apribojama pretendento teisė aktualiuoju laiku dalyvauti ir žinoti visa, kas reikšminga Komisijai priimant sprendimus. Juo labiau, akcentuotinas nurodytos teisės įgyvendinimo apimties skirtumas, kildinamas iš tiesioginio vadovo pasirinkto pristatymo būdo: tais atvejais, jei vadovas savo viziją pristato Komisijos posėdyje, pretendentai nedalyvauja, o kai tokia informacija Atrankos komisijai pateikiama raštu iki posėdžio, preziumuotina, pretendentams jos turinys tampa žinomas (Nuostatų 50 p.). Tokiems teisės žinoti skirtumams pagrįsti teisėtų tikslų ir racionalių pagrindų teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl skatintinas Nuostatų taikymo praktikos tobulinimas pretendentų teisių įgyvendinimo plėtros linkme.

26.5. Pareiškėjo argumentai, nurodyti šios Nutarties 18.4 punkte, nedera su šios Nutarties 26.2 punkte nurodytu sisteminiu teisinio reguliavimo vertinimu, nes pretendentų pristatymui tiesioginio vadovo vizijų pristatymas Komisijai žodžiu jokios įtakos padaryti negali, nes vadovo pristatymas yra vėlesnis procedūrinis veiksmas.

27. Dėl šios Nutarties 18.5 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

27.1. Remiantis Nuostatų 23.3. punktu, pretendentas turi teisę susipažinti su Atrankos komisijos išvada, Atrankos komisijos posėdžio protokolu (susipažįstant su protokolo priedais, leidžiama susipažinti tik su savo pokalbio garso įrašu ir individualaus vertinimo lentelių nuasmenintomis kopijomis).

27.2. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, nurodytas pareiškėjo apeliaciniame skunde, kad, paskelbus Išvadą, pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jam nebus pateikta Komisijos posėdžio protokolo kopija, o bus leista susipažinti su nuasmenintu protokolu. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neįrodytos (ABTĮ 56 str. 7 d.).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo teikiami duomenys apie I. T. nėra grindžiami gandais ar paskalomis, jie yra objektyvūs. Komisijos tinkamiausia pretendente pripažinta I. T. yra anksčiau išsakiusi savo nenorą dalyvauti organizuojant baudžiamojo persekiojimo veiksmus, t. y. girdint kolegoms yra deklaravusi savo nenorą vykdyti dalį pareigybei priskirtų funkcijų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo byloje surinktų įrodymų vertinti kitaip, nei pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl I. T. nenoro vykdyti dalį Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybei priskirtų funkcijų įvertino pirmosios instancijos teismas, nes kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, byloje nėra (ABTĮ 56 str. 7 d.).

29. Dėl šios Nutarties 18.9 ir 18.10 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

29.1. Nuostatų 51 punkte nustatyta, kad kiekvienas Atrankos komisijos narys įvertina pretendentą pagal Nuostatų IX skyriuje nurodytus vertinimo kriterijus ir vertinimo balus įrašo į pretendento individualaus vertinimo balais lentelę (4, 5, 6 priedai). Pretendentų individualaus vertinimo balais lentelės pridedamos prie Atrankos komisijos posėdžio protokolo.

29.2. Remiantis Nuostatų 52 punktu, atlikus Nuostatų 51 punkte nustatytą vertinimo procedūrą, Atrankos komisijos nariai aptaria pretendentų vertinimą pagal atskirus kriterijus, įvertina kiekvieno jų svarbą konkrečiu atveju, taip pat pretendentų privalumus ir trūkumus, kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl tinkamiausių pretendentų. Kiekvienas Atrankos komisijos narys pasiūlo balsuoti dėl vieno ar kelių, jo nuomone, tinkamiausių pretendentų. Jeigu Atrankos komisijos narys mano, kad tinkamų pretendentų nėra, gali nesiūlyti nė vieno pretendento. Dėl kiekvieno pasiūlyto pretendento pripažinimo tinkamiausiu kandidatu balsuojama. Tinkamiausiais kandidatais pripažįstami daugiau kaip pusę Atrankos komisijos narių balsų surinkę pretendentai.

29.3. Komisijos išvadoje nurodoma:

„Pretendentų pasisakymus, atsakymus į klausimus Komisijos nariai vertino individualiai. Atsižvelgdami į pretendentų prisistatymą, atsakymus, išanalizavę gautus dokumentus, išsprendę kitus su vertinimu susijusius klausimus, Komisijos nariai, vadovaudamiesi Nuostatų 6 priede nurodytais vertinimo kriterijais, įvertino pretendentus balais (vertinimai pateikiami Pretendento individualaus vertinimo balais lentelėse – Nuostatų 6 priedas).

Komisijos nariai aptarė pretendentų vertinimus pagal atskirus kriterijus ir įvertino jų svarbą konkrečiu atveju, pretendentų privalumus ir trūkumus, kitas svarbias aplinkybes.

Kiekvienas Komisijos narys pasiūlė balsuoti dėl, jo nuomone, tinkamiausių ir lygiaverčių pretendentų. Balsavimui dėl pripažinimo tinkamiausiais ir lygiaverčiais kandidatais buvo pasiūlyti du pretendentai. Po Komisijos narių balsavimo tinkamiausia kandidate pripažinta viena pretendentė (balsavimo rezultatai tik dėl pripažintos tinkamiausia):

Už I. T. balsavo 4 (keturi iš keturių) Komisijos nariai.

Atsižvelgdama į pretendentų dalykines ir asmenines savybes, profesinę patirtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes, atlikusi Nuostatų 51 ir 52 punktuose numatytas vertinimo procedūras, Komisija mano, kad I. T. tinkamiausia kandidatė į laisvas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

I. T. – ilgametė aukštos profesinės kvalifikacijos prokurorė, nuolatos kelianti profesinę kvalifikaciją ir turinti mokslinį laipsnį, pasižyminti lyderio savybėmis ir gebanti efektyviai organizuoti darbą, turinti ilgametę tarptautinio bendradarbiavimo srityje patirtį, dalykiška, atsakinga ir motyvuota, žinanti kolektyvo mikroklimatą ir atliekamus departamento darbus, išmananti viešosios ir vidinės komunikacijos ypatumus, mokanti anglų kalbą aukštu lygiu, dalyvaujanti teisėkūros procesuose, projektinėse ir švietėjiškose veiklose, todėl gali tinkamai save realizuoti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigose.“

29.4. Išvadoje yra nurodyta, kad vertinimas atliktas atsižvelgiant į pretendentų prisistatymą, atsakymus, išanalizavus gautus dokumentus, išsprendus kitus su vertinimu susijusius klausimus. Komisijos nariai, vadovaudamiesi Nuostatų 6 priede nurodytais vertinimo kriterijais, įvertino pretendentus balais. Vertinimai pateikiami Pretendento individualaus vertinimo balais lentelėse. Komisijos nariai aptarė pretendentų vertinimus pagal atskirus kriterijus ir įvertino jų svarbą konkrečiu atveju, pretendentų privalumus ir trūkumus, kitas svarbias aplinkybes.

29.5. Taigi, kiekvieno pretendento vertinimas balais atsispindi Pretendentų individualaus vertinimo balais lentelėse, kurios pridedamos prie Atrankos komisijos posėdžio protokolo, todėl pareiškėjas, jei būtų pasinaudojęs teise susipažinti su Komisijos posėdžio protokolu ir jo priedais, turėtų galimybę sužinoti visų pretendentų vertinimo balais rezultatus.

29.6. Pažymėtina, kad Komisijos narių apsisprendimą dėl balsavimo, remiantis Nuostatų 52 punktu, lemia ne tik Pretendentų individualaus vertinimo balais lentelėse nurodyti balai, bet ir kitos aplinkybės: Komisijos apsisprendimas dėl vertinimų pagal atskirus kriterijus svarbos konkrečiu atveju, pretendentų privalumai ir trūkumai, kitos, Komisijos aptartos, aplinkybės. Tai suponuoja plačia diskrecija grindžiamą Komisijos narių apsisprendimo teisę dėl siūlymų balsuoti dėl vieno ar kelių, jų nuomone, tinkamiausių pretendentų, bei paties balsavimo. Nurodyti argumentai lemia ir tai, kad nėra teisinių pagrindų išvadoje motyvais pagrįsti kiekvieno Komisijos nario apsisprendimą ką siūlyti balsavimui ir kaip balsuoti už Komisijos narių pasiūlytus kaip tinkamiausius pretendentus.

29.7. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl išvados motyvavimo esminių trūkumų atmestini kaip nepagrįsti.

30. Įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

31. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys