dacfde2f-faab-4228-8ce3-2c7e009ceb37 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-334-265/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01272-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių R. V. ir L. K. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. M. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo U. D., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės R. V. ir L. K. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: iÅ¡keldinti atsakovÄ su visu jam priklausančiu turtu iÅ¡ ieÅ¡kovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), o teismo sprendimÄ dėl iÅ¡keldinimo vykdyti nedelsiant įsiteisėjus teismo sprendimui; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei R. V. 5 155,16 Eur žalÄ , o ieÅ¡kovei L. K. – 10 310,31 Eur žalÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovėms 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovės nurodė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir prieÅ¡ ieÅ¡kovių valiÄ gyvena joms nuosavybės teise priklausančiame bute ir atsisako iÅ¡sikraustyti, nors ne kartÄ buvo raginamas, taip atsakovas pažeidžia ieÅ¡kovių, kaip savininkių, teises. Atsakovas bute gyvena su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas, neteisėtai gyvendamas bute, nemokėjo už buto eksploatavimo paslaugas ir yra susidaręs 3 865,47 Eur įsiskolinimas įvairioms įmonėms, todėl pagal turimas nuosavybės teises 2 576,98 Eur žala priteistina ieÅ¡kovei L.

K., o 1 288,49 Eur žala priteistina ieÅ¡kovei R. V.. Atsakovas, neteisėtai gyvendamas ieÅ¡kovių bute, gavo naudos natÅ«ra, t. y. neteisėtai apsirÅ«pino bÅ«stu ieÅ¡kovių sÄ skaita, už turto naudojimÄ nemokėjo ieÅ¡kovėms jokio mokesčio. Tokio buto nuomos kaina (duomenys neskelbtini) yra 290–500 Eur/mėn., todėl, kaip palikimÄ priėmusios įpėdinės, ieÅ¡kovės galėjo butÄ iÅ¡nuomoti ir gauti už jį ne mažiau kaip 11 600 Eur (už 40 mėnesių laikotarpį) pajamų, Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovės vertina kaip padarytÄ Å¾alÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė: iÅ¡keldinti atsakovÄ Å½. M. su visu jam priklausančiu turtu iÅ¡ ieÅ¡kovėms L. K. ir R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir įpareigojant iÅ¡sikraustyti nedelsiant įsiteisėjus teismo sprendimui; priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. M. ieÅ¡kovei R.

V. 3 842,28 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. M. ieÅ¡kovei L. K. 7 684,55 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 1 307,25 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių po 71,72 Eur atsakovo atstovavimo iÅ¡laidų valstybei; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas po savo motinos S. D. mirties ((duomenys neskelbtini)), liko gyventi ir iki Å¡iol kartu su savo nepilnamečiu vaiku gyvena ginčo turte. IeÅ¡kovėms 2021 m. balandžio 21 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo turtas, t. y. L. K. priklauso 2/3 dalys, o R. V. – 1/3 dalis ginčo turto. Vertindamas atsakovo teiginį, kad tarp Å¡alių yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės niekada nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusios valios leisti atsakovui panaudos sutarties pagrindu gyventi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovėms priklausančiame ginčo turte atsakovas gyvena be teisinio pagrindo, todėl konstatavo ieÅ¡kovių, kaip ginčo turto savininkių, teisių pažeidimÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, jog jis ginčo turte gyvena be teisinio pagrindo, nes ieÅ¡kovės valios leisti atsakovui gyventi joms nuosavybės teise priklausančiame bute nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusios, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliko kokius nors veiksmus, susijusius su naujos gyvenamosios vietos paieÅ¡ka, ar kokius nors kitus veiksmus, siekdamas atlaisvinti ieÅ¡kovėms priklausantį butÄ , net kai atsakovo nepilnamečio vaiko ugdymo procesas buvo pasibaigęs. Teismas pagal bylos aplinkybes nenustatė pagrindo pripažinti teisinės bÅ«tinybės ginti vaiko interesus suvaržant buto savininkių teises, dėl to nenustatė teisinio pagrindo neiÅ¡keldinti atsakovo iÅ¡ ieÅ¡kovėms priklausančio nekilnojamojo turto.

5. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisę į ginčo turtÄ ieÅ¡kovės įgijo iÅ¡reiÅ¡kusios valiÄ priimti palikimÄ , t. y. 2018 m. birželio 6 d., ir Å¡i teisė joms priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas vėliau. Padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovių teisė į nuosavybę buvo pažeidžiama nuo atsakovui pareikÅ¡to reikalavimo atlaisvinti ginčo turtÄ neįvykdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 20 d.

Teismas įvertino, jog kadangi tarp šalių panaudos teisiniai santykiai susiklostę nebuvo ir atsakovas žinojo ir suprato, kad nuo 2019 m. kovo 20 d. jis turi išsikelti iš ginčo turto, tačiau piktybiškai vengė tai padaryti inicijuodamas teisminius ginčus, atsakovui be teisinio pagrindo naudojantis ieškovėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovas tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas ir tai laikytina ieškovių patirtais nuostoliais. Pripažinta, kad ieškovėms priteistina 8 120 Eur (290 Eur x 28 mėn. (skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2021 m. liepos 31 d.)), t. y. ieškovei L.

K. priteisiant 5 413,33 Eur, o R. V. – 2 706,67 Eur patirtų nuostolių.

6. Teismas taip pat nustatė, kad įsiskolinimo AB „Klaipėdos vanduo“ už ginčo turtÄ iki 2021 m. liepos 9 d. nėra. Kadangi atsakovo įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“ už ginčo turtÄ iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 403,79 Eur, Å¡i suma priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovėms: L. K. priteista 269,19 Eur, o R. V. – 134,60 Eur nuostolių. Nustatyta, kad po motinos mirties bute likęs gyventi atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) turėjo pareigÄ mokėti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus mokesčius – įsiskolinimas už ginčo turtÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. liepos 1 d. sudaro 3 003,04 Eur, todėl Å¡i suma priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovėms:

L. K. priteista 2 002,03 Eur, o R. V. – 1 001,01 Eur nuostolių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti; priteisti visas valstybės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsakovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ ieÅ¡kovių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 7.1. Atsakovo teigimu, byla buvo iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant atsakovui. Atsakovas nurodo, kad nustatytomis pirmo ir antro teismo posėdžio datomis jis teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti, nes sirgo atsakovo nepilnametis vaikas, todėl atsakovas turėjo izoliuotis, o antrame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, nes susirgo pats atsakovas. Teismui paskyrus trečiÄ teismo posėdį apie jo datÄ ir laikÄ atsakovui tapo žinoma tik likus 10 minučių iki teismo posėdžio pradžios, o tuo metu jis dirbo.

Atsakovo teigimu, jam pačiam dalyvaujant teismo posėdyje jis su ieÅ¡kovėmis galbÅ«t galėjo ir susitarti ar kitaip baigti ginčo bylÄ , tuo tarpu tai nėra galima advokatui vienam atstovaujant atstovaujamÄ jį. Teigia, kad ne tik atsakovas negalėjo iÅ¡sakyti savo pozicijos, tačiau ir jo nepilnametis vaikas, kuris taip pat turi bÅ«ti iÅ¡keldintas. 7.2. Pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl atsakovo iÅ¡keldinimo, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl trečiojo asmens U.

D. iÅ¡keldinimo, kuris yra nepilnametis vaikas, t. y. atsakovo sÅ«nus, nors jie abu deklaruoti ginčo bute. Atsakovo teigimu, antstolis, vykdydamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , turės iÅ¡keldinti atsakovÄ , bet neturės teisės iÅ¡keldinti nepilnamečio vaiko. Nėra jokio teisinio pagrindo atskirti nepilnametį vaikÄ nuo atsakovo, t. y. jo atstovo pagal įstatymÄ , su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nepilnametis vaikas pats vienas gyventi be suaugusiojo negali. Be to, teismas, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ neiÅ¡keldinti atsakovo bent iki vaiko mokslo metų pabaigos, motyvavo, jog atsakovas praÅ¡ymo nepagrindė.

Atsakovas pažymi, kad jis negalėjo išreikšti/išsakyti savo nuomonę teismo posėdyje, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Atsakovas vienas augina nepilnametį sūnų, visa išlaikymo našta tenka atsakovui. 7.3. Atsakovas nurodo, kad jo tėvams gyvenant ginčo bute jie taip pat turėjo skolų už komunalinius patarnavimus, šios skolos priskirtinos turto savininko skoloms, dėl to ieškovės, kaip įpėdinės, atitinkamai pagal paveldėto turto dalis proporcingai turi atlyginti kreditoriams. 7.4.

Atsakovo nuomone, nei iki 2020 m. gruodžio 17 d. (kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas), nei iki 2021 m. gegužės 3 d. (kai ieÅ¡kovės įregistravo savo nuosavybės teises vieÅ¡ajame registre) ieÅ¡kovės neturėjo teisės nei reikalauti, kad atsakovas su sÅ«numi iÅ¡sikeltų, nei sudaryti nuomos sutartį su kitais asmenimis ir tuo tikslu iÅ¡nuomoti butÄ tretiesiems asmenims bei gauti pajamas. Atsakovo vertinimu, jis su sÅ«numi nepažeidė ieÅ¡kovių interesų. 7.5.

Atsakovas teigia, kad mirus ieÅ¡kovių ir atsakovo tėvams, nei po tėvo mirties, nei po motinos mirties ieÅ¡kovės nesiuntė atsakovui jokių pasiÅ«lymų nuomotis butÄ , t. y. nei iki 2021 m. gegužės 3 d., nei po to. IeÅ¡kovės ne tik nesiÅ«lė atsakovui nuomotis butÄ , bet ir nepateikė jokios buto nuomos paslaugų kainos, todėl, atsakovo vertinimu, atsakovas su nepilnamečiu vaiku ir toliau gyveno ginčo bute panaudos santykių pagrindu, ir jis neprivalėjo niekam mokėti nuomos mokesčių, nes nebuvo sudaręs buto nuomos sutarties.

Atsakovo vertinimu, nebuvo nuomos sutarties civilinių teisinių santykių, o jų nesant nėra teisės reikalauti nuostolių atlyginimo vadovaujantis gyvenamosios patalpos nuomos sÄ voka/sÄ lygomis, todėl nėra teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui buto nuomos mokestį ir jį priteisti. Be to, teigia, kad tik viena ieÅ¡kovė neva linkusi nuomoti butÄ . Atsakovo teigimu, kitai ieÅ¡kovei pačiai svarstant gyventi ginčo bute jo nebÅ«tų galima iÅ¡nuomoti. Be to, ieÅ¡kovės neįrodė, kad galėjo gauti pajamas už buto nuomÄ . 7.6.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovių reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo už buto komunalinius patarnavimus, kuriuos teismas tenkino iÅ¡ dalies. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės ginčo buto savininkėmis tapo ir tai prieÅ¡ trečiuosius asmenis iÅ¡vieÅ¡ino nuo 2021 m. gegužės 3 d., todėl iki Å¡ios datos nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovo. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai skolÄ DNSB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovėms už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. liepos 1 d.

Be to, atsakovo vertinimu, teismui nenurodant, nuo kada yra skaičiuojama skola kreditorei AB „Klaipėdos energija“, atsakovas netenka teisės tinkamai atsikirsti į motyvus ar pateikti savo kontrargumentus.

8. Atsiliepimu ieÅ¡kovės R. V. ir L. K. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 8.1. Atsakovas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokatės, kuri dalyvavo posėdyje ir žinojo proceso eigÄ . IeÅ¡kovių vertinimu, atsakovas siekia vilkinti procesÄ , jis pats domėjosi proceso eiga, ieÅ¡kinio turinys atsakovui buvo žinomas vėliausiai 2021 m. rugpjūčio 27 d., kai jis prašė pratęsti terminÄ atsiliepimui paraÅ¡yti.

Atsakovas per atstovę teikė ne vienÄ procesinį dokumentÄ . IeÅ¡kovių vertinimu, atsakovo teiginys, neva jam buvo užkirsta teisė sudaryti taikos sutartį, akivaizdžiai nepagrįstas, nes atsakovas turėjo ganėtinai daug laiko tartis taikiai, tačiau jis jokios iniciatyvos nerodė. 8.2. Apelianto argumentas, kad nedalyvaudamas posėdyje neva tinkamai negalėjo iÅ¡sakyti pozicijos dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡keldinimo, yra nepagrįstas, nes nepilnametis asmuo savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ , kuriuo Å¡iuo atveju buvo atsakovas, kuris buvo tinkamai atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokatės. IeÅ¡kovių teigimu, reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko tėvo iÅ¡keldinimo yra pakankamas, nes vaiko gyvenamoji vieta pasikeičia pagal įstatymÄ pasikeitus nepilnamečio vaiko tėvo gyvenamajai vietai, ir todėl apelianto argumentai dėl vykdymo proceso yra nepagrįsti.

Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-15235-867/2018 nevaržo iÅ¡keldinimo bylÄ nagrinėjančio teismo spręsti klausimo dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų. 8.3. IeÅ¡kovių teigimu, atsakovas nuo pat palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini) žinojo, kad pagal tėvų bendrÄ testamentÄ butas po mirties atiteko ieÅ¡kovėms ir atskiras Å¡io fakto iÅ¡vieÅ¡inimas atsakovui visiÅ¡kai nebuvo bÅ«tinas. Apelianto nurodomas iÅ¡vieÅ¡inimo faktas užtruko iÅ¡imtinai tik dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovių teigimu, atsakovui buvo žinoma, kad jis neturi jokių teisių į ieÅ¡kovėms tėvų paliktÄ butÄ .

Nesant ieÅ¡kovių valios, jog atsakovas gyventų ginčo bute neatlygintinai, apeliantas nepagrįstai teigia, kad tarp Å¡alių susiklostė panaudos santykiai. Nesutinka su argumentais, kad ieÅ¡kovės neva turėjo pasiÅ«lyti atsakovui iÅ¡sinuomoti butÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovių apskaičiuoti nuostoliai yra protingo dydžio ir realÅ«s. 8.4. IeÅ¡kovių teigimu, atsakovas be teisėto pagrindo nuo (duomenys neskelbtini) eksploatuoja ieÅ¡kovių butÄ ir neginčija, kad naudojosi AB „Klaipėdos energija“ paslaugomis, todėl apelianto argumentas, kad jam nėra aiÅ¡kios įsiskolinimo paslaugų tiekėjui AB „Klaipėdos energija“ aplinkybės, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 10. Atsakovas Ž. M. apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu apeliacinis skundas yra nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

11. Atsakovas, teikdamas praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, jo nemotyvavo, nenurodė argumentų, dėl kurių apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Susipažinus su atsakovo apeliaciniu skundu nustatyta, kad nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta, tačiau apeliaciniame skunde detaliai iÅ¡dėstyti atsakovo nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai ir argumentai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykÄ , į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, įvertinusi apeliacinio skundo argumentų detalumÄ , nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, nepažeidžiant Å¡alių teisių ir užtikrinant civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , dėl to atsakovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas ir apeliacinis skundas iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų 12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus – Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį 2021 m. spalio 22 d. Nr. S23-178, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2SP-15235-867/2018, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-8856-1071/2018. Atsakovas nurodo, kad jis nedalyvavo teismo posėdyje, todėl neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise teikti praÅ¡ymus, o papildomus įrodymus teikia siekdamas pagrįsti savo apeliacinio skundo motyvus.

IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ laikosi pozicijos, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai teikiami ne laiku, atsakovo atstovė įrodymus galėjo teikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

13. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus turi bÅ«ti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-15235-867/2018, jau buvo pateikta Å¡ioje civilinėje byloje jÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį. Kadangi Å¡is įrodymas yra byloje, jo pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra perteklinis. Apeliantas nenurodė motyvų, kodėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8856-1071/2018, negalėjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodyta teismo nutartis yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Prireikus teismas gali vadovautis nurodytais duomenimis iÅ¡ vieningos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima nurodytų atsakovo pateiktų teismų procesinių sprendimų (CPK 314 straipsnis).

15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikiama 2021 m. spalio 22 d. Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartimi grindžia apeliacinio skundo argumentus, jog teismo posėdžio, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta, metu atliko visuomenei naudingos veiklos darbus. Atsižvelgiant į apelianto nurodomus motyvus pripažintina, kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, dėl to jis pridėtinas prie bylos. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų 16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, jog byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant atsakovui. Apelianto teigimu, tai sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 straipsnio l dalies l punktÄ .

17. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. CPK 329 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti absoliutÅ«s teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu taip pat yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ galima konstatuoti tik nustačius visas jo taikymo sÄ lygas: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.

18. Remiantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantiems byloje asmenims teismo Å¡aukimais ar praneÅ¡imais praneÅ¡ama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikÄ ir vietÄ . Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). CPK 118 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai Å¡alis ar trečiasis asmuo veda bylÄ per atstovÄ , su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai Å¡alis ar trečiasis asmuo teismui raÅ¡tu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik Å¡aliai ar trečiajam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau.

CPK 118 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

19. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ â€“ ieÅ¡kinio nuoraÅ¡as ir teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo atsakovui įteikti asmeniÅ¡kai 2021 m. rugpjūčio 23 d. IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir atsakovo atstovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. byloje pateikto praÅ¡ymo nustatyta, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokatės. Atsakovas nebuvo raÅ¡tu teismui nurodęs, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pats.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad tenkinus atsakovo atstovės praÅ¡ymÄ buvo atÅ¡auktas byloje 2021 m. spalio 21 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis ir 2021 m. spalio 20 d. teismo praneÅ¡imu byloje dalyvaujantys asmenys informuoti apie paskirtas kitas posėdžių datas – 2021 m. lapkričio 16 d. 09.30 val., 2021 m. lapkričio 29 d. 10.00 val. ir 2021 m. gruodžio 10 d. 09.00 val. Nurodytas teismo praneÅ¡imas iÅ¡siųstas, be kita ko, tiek atsakovÄ atstovaujančiai advokatei, tiek Ž.

M., kaip trečiojo asmens U. D. atstovui pagal įstatymÄ . Nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovÄ atstovaujanti advokatė. Nurodytame posėdyje atsakovo praÅ¡ymu dėl jo ligos bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir atsakovui buvo nustatytas įpareigojimas pateikti dokumentus, įrodančius ligÄ , dėl kurios negalėjo dalyvauti posėdyje, taip pat atsakovui iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neatvykus į kitÄ posėdį dėl ligos byla bus nagrinėjama, kadangi atsakovas turi atstovÄ , be to, iÅ¡ anksto suderinta kito teismo posėdžio data – 2021 m. lapkričio 29 d., tad atsakovo atstovė apie kitÄ teismo posėdį informuota tinkamai.

Taip pat byloje nustatyta, kad nepavykus įteikti procesinių dokumentų Ž. M., kaip nepilnamečio trečiojo asmens U. D. atstovui pagal įstatymÄ , (iÅ¡siųsti procesiniai dokumentai buvo grÄ Å¾inti jų neatsiėmus paÅ¡te per siuntos saugojimo laikotarpį) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties pagrindu, įvertinus, kad Ž. M. apie bylos nagrinėjimÄ yra žinoma, ir siekiant, kad nebÅ«tų užvilkintas civilinės bylos nagrinėjimas, procesiniai dokumentai, tarp jų – teismo praneÅ¡imas ir teismo Å¡aukimas į 2021 m. lapkričio 16 d. 09.30 val. paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį, o vėliau – ir į 2021 m. lapkričio 29 d. 10.00 val. paskirtÄ teismo posėdį, nepilnamečio trečiojo asmens U.

D. atstovui pagal įstatymÄ Å½. M. buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Ä®vertinus anksčiau nurodytus bylos duomenis nustatyta, kad atsakovui ir trečiojo asmens U. D. atstovui pagal įstatymÄ Å½. M. buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .

21. Apeliantas nurodo, kad prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , tačiau byla buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant ir jis neturėjo teisės pasisakyti ir bÅ«ti iÅ¡klausytas. Nors apeliantas nurodo, kad teismui paskyrus trečiÄ teismo posėdį apie jo datÄ ir laikÄ atsakovui tapo žinoma tik 10 minučių iki teismo posėdžio pradžios, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, apie 2021 m. lapkričio 29 d. paskirtÄ teismo posėdį atsakovÄ atstovaujanti advokatė buvo informuota tinkamai.

Atsakovo atstovė 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovÄ apie teismo posėdį buvo informavusi telefonu. ReikÅ¡minga ir anksčiau nustatyta aplinkybė, kad kitų teismo posėdžių datos ir laikas (tarp jų – 2021 m. lapkričio 29 d. 10.00 val.), buvo numatyti iÅ¡ anksto ir apie tai buvo informuoti byloje dalyvaujantys asmenys (tarp jų – tiek atsakovo atstovė, tiek ir pats atsakovas Ž. M., kaip trečiojo asmens U. D. atstovas pagal įstatymÄ ). Å iuo aspektu svarbu įvertinti ir tai, kad ankstesni teismo posėdžiai neįvyko atsakovui pateikus praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ , dėl to atsakovas turėjo procesinę pareigÄ domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Be to, iÅ¡ apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų aplinkybių ir 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad prieÅ¡ teismo posėdį su atsakovu buvo susisiekta telefonu, tačiau atsakovas atvykti atsisakė, nurodydamas, kad dirba, ir pageidavimo atvykti į numatytÄ teismo posėdį neiÅ¡reiÅ¡kė.

22. Nustatyta, kad civilinė byla iÅ¡nagrinėta 2021 m. lapkričio 29 d. vykusiame teismo posėdyje, jame dalyvavo atsakovÄ atstovaujanti advokatė. Pažymėtina, kad remiantis CPK 51 straipsnio 2 dalimi, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra bÅ«tinas. Atsakovo dalyvavimas nebuvo pripažintas bÅ«tinu. Apelianto motyvai, kad advokatei nustatyti tam tikri ribojimai veikti atstovaujamojo vardu ir, atsakovui pačiam dalyvaujant teismo posėdyje, jis su ieÅ¡kovėmis galbÅ«t galėjo susitarti ir kitaip baigti ginčo bylÄ , vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu ėmėsi kokių nors veiksmų, aktyviai siekdamas su ieÅ¡kovėmis susitarti ir baigti bylÄ taikiai.

Pažymėtina, kad Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 140 straipsnio 3 dalis, CPK 595 straipsnis).

23. Dėl apelianto argumentų, kad iÅ¡sakyti savo pozicijos negalėjo ne tik atsakovas, bet ir jo nepilnametis vaikas, pažymėtina, kad byloje reikalavimai pareikÅ¡ti atsakovui Ž. M., jis taip pat yra trečiojo asmens U. D. atstovas pagal įstatymÄ . Kaip nustatyta anksčiau, Ž. M. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Be to, iÅ¡ byloje esančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) 2021 m. spalio 4 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto matyti, kad vaiko nuomonė iÅ¡klausyta rengiant iÅ¡vadÄ byloje. Byloje buvo pateikta iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos 2021 m. spalio 12 d. iÅ¡vada dėl nepilnamečio U. D..

24. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl atsakovo praÅ¡ymas panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio l dalies l punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl iÅ¡keldinimo 25.

Apeliantas pažymi, kad ginčo bute jis gyveno kartu su vaiku ir su savo tėvais nuo 2010 m., mirus atsakovo tėvui atsakovas liko gyventi bute su motina, o (duomenys neskelbtini) mirus motinai, atsakovas ir toliau liko bute gyventi su sÅ«numi. Apeliantas akcentuoja, kad ieÅ¡kovės tik 2021 m. gegužės 3 d. įregistravo savo nuosavybės teises į butÄ vieÅ¡ajame registre. Apelianto vertinimu, jis nepažeidė ieÅ¡kovių interesų, kadangi nei iki 2020 m. gruodžio 17 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas, nei iki 2021 m. gegužės 3 d., kai ieÅ¡kovės įregistravo savo nuosavybės teises vieÅ¡ajame registre, ieÅ¡kovės neturėjo nei teisės reikalauti, kad atsakovas su sÅ«numi iÅ¡sikeltų, nei sudaryti nuomos sutartį su kitais asmenimis ir iÅ¡nuomoti bÅ«tÄ tretiesiems asmenims ir gauti pajamas.

26. Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo butas priklauso ieÅ¡kovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieÅ¡kovei L. K. priklauso 2/3 dalys, o ieÅ¡kovei R. V. – 1/3 dalis. IeÅ¡kovių nuosavybės teisės į ginčo butÄ 2021 m. gegužės 3 d. įregistruotos 2021 m. balandžio 21 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. IeÅ¡kovės 2019 m. kovo 4 d. registruota paÅ¡to siunta iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ , kuriuo pareikalavo atsakovo iki 2019 m. kovo 20 d. iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo buto su jam priklausančiais daiktais ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. ReikÅ¡damas tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, teigdamas, jog ieÅ¡kovių teisės nėra pažeistos, nepagrįstai akcentuoja ieÅ¡kovių nuosavybės teisių į ginčo butÄ Ä¯registravimo vieÅ¡ajame registre momentÄ , kadangi paveldėjimo teisės liudijimas tik patvirtina teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikÅ¡mę, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ â€“ paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑240/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3-304-686/2017).

29. Apeliantas akcentuoja, kad tik 2020 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo tÄ pačiÄ dienÄ priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1364-513/2020, kuriuo iÅ¡ dalies panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2‑8856-1071/2018 ir dėl panaikintos dalies priimtas naujas sprendimas. Minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu, be kita ko, netenkintas G. D. (dabartinis vardas ir pavardė – Ž.

M.) pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o pagal L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), po vyro S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. balandžio 6 d. bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė, tai yra priėmė kaip palikimÄ S. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiÄ 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 68/3167 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priimtÄ palikimÄ valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino bylos duomenis apie tarp Å¡alių buvusį nurodytÄ civilinį ginÄÄ ir jo pobÅ«dį, įvertino aplinkybes, kad paveldėjimo byla buvo sustabdyta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas laiku iÅ¡ esmės dėl atsakovo inicijuoto teisminio ginčo vengiant vykdyti tėvų testamentÄ . Apeliantas Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų neginčija.

30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovės tik 2021 m. gegužės 3 d. vieÅ¡ajame registre įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo butÄ , nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas nepažeidžia ieÅ¡kovių, kaip ginčo buto savininkių, teisių. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad civilinėje byloje Nr. e2‑7077-1025/2019, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovių L.

K. ir R. V. ieÅ¡kinį atsakovui G. D. (dabartinis vardas ir pavardė – Ž. M.) dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, pateikto 2018 m. birželio 6 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės liudijimo Nr. 222 duomenimis L. K. ir R. V. priėmė palikimÄ po motinos mirties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai nustatė, kad nuosavybės teisę į ginčo turtÄ ieÅ¡kovės įgijo po motinos mirties iÅ¡reiÅ¡kusios valiÄ priimti palikimÄ (2018 m. birželio 6 d.), ir Å¡i teisė joms priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas vėliau.

31. Bylos duomenimis, atsakovas faktiÅ¡kai neatlygintinai naudojasi ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausančiu ginčo butu. Nors apeliantas nurodo, kad ginčo bute su sÅ«numi ir savo tėvais gyveno nuo 2010 m., o kadangi po tėvų mirties ieÅ¡kovės nesiuntė atsakovui jokių pasiÅ«lymų nuomotis butÄ , atsakovo teigimu, jis ir toliau gyveno bute panaudos santykių pagrindu, tačiau byloje nėra duomenų, jog po Å¡alių motinos mirties ieÅ¡kovės, kaip butÄ paveldėjusios įpėdinės, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir suteikė teisę atsakovui panaudos sutarties pagrindu gyventi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Atsakovas neįrodė, kad turi teisinį pagrindÄ naudotis ginčo butu (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte atsakovas gyvena be teisinio pagrindo, pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovių, kaip ginčo turto savininkių, nuosavybės teisių pažeidimÄ ir pagrįstai konstatavo pagrindÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo buto su visu jam priklausančiu turtu (CK 4.37, 4.98 straipsniai).

32. Apeliantas pažymi, kad prašė teismo, jog su nepilnamečiu sÅ«numi nebÅ«tų iÅ¡keldintas iki vaiko mokslo metų pabaigos, bet teismas tokius atsakovo praÅ¡ymus atmetė. Apeliantas dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jog atsakovas nepagrindė nei praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nei tam reikalingo termino, pažymi, kad neturėjo teisės iÅ¡reikÅ¡ti/iÅ¡sakyti savo nuomonę dalyvaudamas teismo posėdyje. Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog jo sÅ«nus lanko mokyklÄ , kuri yra Å¡alia dabartinės gyvenamosios vietos, todėl jo iÅ¡keldinimas mokslo metams nepasibaigus pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo praÅ¡ymo motyvus iÅ¡tyrė ir įvertino kartu su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis bei atmetė motyvuotai, pripažindamas, kad atsakovas, pasirinkdamas naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ turi galimybę užtikrinti nepilnamečiui vaikui galimybę tęsti ugdymo procesÄ toje pačioje mokymosi įstaigoje, o pareiga susirasti kitÄ bÅ«stÄ atsakovui atsirado pasikeitus buto savininkams, kurių valia iÅ¡keldinti bute gyvenančius asmenis atsakovui buvo žinoma dar iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

33. Nustatyta, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodomos aplinkybės apie nepilnamečio vaiko motinos teiktino iÅ¡laikymo dydį, nepilnamečio vaiko bÅ«relių lankymÄ , tai, kad atsakovas niekur nedirba, taip pat duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas yra užfiksuoti byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose ­â€“ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-15235-867/2018, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 4 d.

Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akte ir Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte bei 2021 m. spalio 12 d. iÅ¡vadoje dėl nepilnamečio U. D.. Nenustatyta pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie apelianto nurodomi duomenys nebuvo įvertinti priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ . IÅ¡ Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 4 d. Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akto turinio nustatyta, kad atsakovas nurodė, jog supranta ir suvokia, kad jei sprendimas bus jam nepalankus, tuomet galės ir privalės pasirÅ«pinti sÅ«numi ir kita gyvenamÄ jÄ vieta.

Byloje iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje dėl nepilnamečio U. D. pažymėta, kad neturima duomenų, jog atsakovui yra reikalinga pagalba užtikrinti vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , bei nurodyta, kad atsakovas gali pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu vaiku ir yra pajėgus savarankiÅ¡kai užtikrinti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ vaikui, todėl iÅ¡keldinimas iÅ¡ ginčo bÅ«sto neprieÅ¡tarauja atsakovo nepilnamečio vaiko interesams.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus dėl atsakovo iškeldinimo, neįvertino atsakovo nepilnamečio vaiko interesų aspekto.

34. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl atsakovo iÅ¡keldinimo, tačiau nepagrįstai nepasisakė dėl kartu su atsakovu gyvenančio nepilnamečio atsakovo sÅ«naus trečiojo asmens U. D. iÅ¡keldinimo. Apelianto teigimu, nepilnametis vaikas negali gyventi vienas be suaugusiojo. Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl atsakovo Ž.

M. iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto su visu jam priklausančiu turtu, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl kitų asmenų iÅ¡keldinimo teismo sprendime nepasisakė. Antra, pažymėtina, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi pareigÄ prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti savo vaikus (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 2.14 straipsnio l dalimi, nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rÅ«pintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta.

Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų (CK 2.14 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP‑15235-867/2018 patvirtinta taikos sutartimi nepilnamečio U. D. gyvenamoji vieta tėvų sutarimu nustatyta su tėvu Ž.

M. (buvęs vardas ir pavardė – G. D.) jo gyvenamojoje vietoje. Taigi iÅ¡keldinus atsakovÄ iÅ¡ ginčo buto ir tuo pagrindu pasikeitus atsakovo gyvenamajai vietai tuo pačiu keičiasi ir atsakovo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kuri yra nustatyta su atsakovu. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir į aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu (tėvu), ir jis yra atsakingas už vaiko priežiÅ«rÄ ir gyvenamosios vietos užtikrinimÄ , atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad iÅ¡keldinus atsakovÄ nepilnametis vaikas atskiriamas nuo atsakovo, kaip atstovo pagal įstatymÄ .

Dėl nuostolių atlyginimo 35. Apeliantas nurodo, kad atsakovo ir ieÅ¡kovių nesiejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, dėl to nėra teisinio pagrindo apskaičiuoti atsakovui buto nuomos mokestį ir jį priteisti. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovės nesiÅ«lė atsakovui nuomotis butÄ , nepateikė jokios buto nuomos kainos, todėl, apelianto vertinimu, jis ginčo bute gyveno panaudos santykių pagrindu ir neprivalėjo mokėti nuomos mokesčių.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovių teisė į nuosavybę buvo pažeidžiama nuo atsakovui pareikÅ¡to reikalavimo jam su kartu gyvenančiais asmenimis iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo turto neįvykdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 20 d. Kaip nustatyta anksčiau, tarp Å¡alių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovės 2019 m. kovo 4 d. registruota paÅ¡to siunta atsakovui iÅ¡siųstu praneÅ¡imu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad atsakovas iÅ¡sikeltų iÅ¡ ginčo buto.

IÅ¡ Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 4 d. Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akto duomenų matyti, kad atsakovas nurodė, jog iÅ¡ ginčo objekto neiÅ¡sikelia dėl Å¡alių finansinių nesutarimų. Atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog nuo 2019 m. kovo 20 d. jis turi iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo turto. Atsakovas neatlygintinai gyvena ieÅ¡kovėms priklausančiame bute be teisinio pagrindo.

Nors apeliantas nurodo, kad viena iÅ¡ ieÅ¡kovių sutiktų nepraÅ¡yti nuomos mokesčio ir pati eitų gyventi į ginčo butÄ , o tokiu atveju, apelianto teigimu, buto nebÅ«tų galima iÅ¡nuomoti, tačiau byloje ieÅ¡kovė R. V. neatsisakė reikalavimo dėl negautų pajamų, ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė. Apelianto nurodyti argumentai nepaneigia aplinkybės, kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovės negali laisvai naudotis ir disponuoti joms priklausančiu turtu.

37. CK 6.249 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl pagrįstai nustatė, kad atsakovui be teisinio pagrindo naudojantis ieškovėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu atsakovas tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas ir tai pripažintina ieškovių patirtais nuostoliais.

38. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nors Å¡alių sutartiniai nuomos santykiai nesiejo, tačiau nustatydamas ieÅ¡kovėms atlygintinų nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovių nuosavybės teisės buvo apribotos dėl atsakovo veiksmų neteisėtai naudojantis ginčo turtu ir jam tokiu bÅ«du gaunant naudos sutaupant, pagrįstai rėmėsi kriterijais, taikomais nustatant rinkos nuomos kainas, ir vertino tokio pobÅ«džio Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovo nuostolių atlyginimÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausančiu turtu. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatyto konkretaus Å¡ių nuostolių dydžio neginčija, todėl dėl to plačiau nepasisakytina.

39. Apeliantas taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškovių pareikštais reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo už buto komunalinius patarnavimus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Klaipėdos energija“, kuriuos pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Apeliantas akcentuoja, kad ieškovės ginčo buto savininkėmis tapo ir tai prieš trečiuosius asmenis išviešino nuo 2021 m. gegužės 3 d., todėl iki šios dienos nėra teisinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepergrįsti.

40. Kaip nustatyta anksčiau, nepriklausomai nuo to, kada ieÅ¡kovės, kaip įpėdinės, gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ , nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ jos įgijo palikimo priėmimu ir jis priklauso įpėdinėms nuo palikimo atsiradimo momento. Apeliantas akcentuoja, kad prieÅ¡ trečiuosius asmenis ieÅ¡kovių nuosavybės teisė iÅ¡vieÅ¡inta tik 2021 m. gegužės 3 d., t. y. įregistravus ieÅ¡kovių nuosavybės teisę į ginčo butÄ . Vertinant Å¡iuos argumentus pažymėtina, kad iÅ¡ civilinėje byloje Nr. e2A-1364-513/2020 priimto Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo matyti, jog 2016 m. balandžio 6 d. bendrajame sutuoktinių testamente Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinėmis paveldėti ginčo butÄ po abiejų sutuoktinių mirties buvo paskirtos L.

K. ir R. V., o minėtoje byloje atsakovas pripažino, jog jam buvo žinomas testamento turinys. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Ž. M. bet kokiais bÅ«dais siekė pakeisti tėvų valiÄ . Å ie duomenys sudaro pagrindÄ pripažinti, kad atsakovui buvo žinoma, jog po motinos mirties ieÅ¡kovės yra įpėdinės paveldėti ginčo butÄ . Kadangi po motinos mirties (duomenys neskelbtini) atsakovas be teisinio pagrindo faktiÅ¡kai liko ginčo bute gyventi, iÅ¡ jo neiÅ¡sikėlė, tačiau ir nemokėjo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų mokesčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. liepos 1 d.

DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusį įsiskolinimÄ pripažino ieÅ¡kovių nuostoliais ir pagrįstai atitinkamomis dalimis ieÅ¡kovėms priteisė iÅ¡ atsakovo.

41. Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, nuo kokios datos yra skaičiuojama skola AB „Klaipėdos energija“. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovo įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“ už ginčo turtÄ iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 403,79 Eur, rėmėsi byloje esančia kartu su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikta AB „Klaipėdos energija“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita. Nurodytos sÄ skaitos duomenimis, mokėtina suma už Å¡ilumÄ 2021 m. rugpjūčio mėn. yra 403,79 Eur (likutį mėnesio pradžioje sudaro 387,68 Eur suma ir 14,19 Eur delspinigiai; koreguota –1,88 Eur; 1,40 Eur apskaičiuota už Å¡ilumÄ , 2,40 Eur sudaro delspinigiai).

Apeliantas, teigdamas, kad jo tėvams gyvenant ginčo bute jie taip pat turėjo skolų už komunalinius patarnavimus, nepateikė įrodymų, kad konkreti AB „Klaipėdos energija“ skola susidarė iki motinos mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai gyveno ginčo bute ir naudojosi AB „Klaipėdos energija“ butui teikiamomis paslaugomis, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovo nuostolių atlyginimÄ , pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie 403,79 Eur įsiskolinimÄ AB „Klaipėdos energija“.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacine tvarka, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo bei ieÅ¡kovių atsiliepimo į jį argumentus ir pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms teisingai taikė ginčui iÅ¡spręsti aktualias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 6 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliantas Ž. M. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas) mokėjimo. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡laidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu apeliantui Ž. M. apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

45. Byloje ieÅ¡kovė L. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto Ž. M. 1 650 Eur iÅ¡laidas, patirtas advokato teisinei pagalbai parengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ apmokėti. Nustatyta, kad ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovės L. K. bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iÅ¡ atsakovo Ž. M. (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei L. K. iÅ¡ atsakovo Ž. M. 1 650 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Kristina Domarkienė Milda Skersienė Alvydas Žerlauskas