2024-12-04 Nr. AB-17897-3-64-3-00752-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-762-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00752-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 21RE3-47(AG3-37/27-2023) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1078 „Dėl 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į „2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą“; panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-1354 „Dėl 2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į „2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą“; panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl 2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į „2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą“; panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (6.1 Mr)SG-149.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė:

2.1. 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu išbraukti S. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš 2020–2022 m. nenaudojamų sklypų sąrašo ir priimtą įsakymą įteikti pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat teikė ir papildomą alternatyvų prašymą, kuriuo prašė atsakovo įteikti S. G. įsakymus, kuriais pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo 2020–2022 m. įtrauktas į nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų sklypų Šiaulių mieste sąrašą.

2.2. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (6.1 Mr)SG-149 netenkino S. G. 2023 m. vasario 2 d. prašymo, tuo pačiu, Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė S. G. įsakymus, kuriais jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įtrauktas į nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą. Pareiškėjas manė, kad 2023 m. vasario 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (6.1 Mr)SG-149 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsakymai, kuriais S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo 2020–2022 m. įtrauktas į nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą, yra neteisėti ir nepagrįsti.

2.3. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ginčo laikotarpiu buvo naudojamas, be to, jokia kompetentinga institucija savo išvadose nekonstatavo fakto, kad žemės sklypas yra nenaudojamas ir apleistas, kad žemės sklypas yra teršiamas teršiančiomis aplinką medžiagomis ar daiktais. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. (6.1 Mr)SG-149 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsakymai, kuriais S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo 2020–2022 m. įtrauktas į nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą, visiškai nemotyvuoti, teisės akto adresatas negalėjo suvokti, kodėl jam priimti tokie sprendimai, sprendimų faktinių pagrindų, motyvacijos trūkumai laikytini esminiais, dėl kurių pareiškėjas negalėjo suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimti sprendimai.

2.4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, todėl pareiškėjas manė, kad terminas skundui pateikti nebuvo praleistas, o pateikti duomenys apie S. G. sveikatą atmeta skundžiamo Komisijos sprendimo dalyje dėl skundžiamų įsakymų apskundimo termino nurodytus teiginius.

3. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Vertinant dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Pareiškėjas kaip svarbią priežastį, dėl ko praleido skundo padavimo terminą, nurodė savo ligą. Atsakovas sutiko su Komisijos išvada, kad pareiškėjas terminą skundui dėl minėtų atsakovo aktų paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas juos apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų buvo matyti, jog pareiškėjo nurodytos ligos, kurias patvirtino 2023 m. kovo 27 d. medicinos dokumentų išrašo kopija, buvo diagnozuotos 2020–2021 metais, tačiau byloje nėra duomenų, kad kai pareiškėjui buvo siunčiami 2020, 2021 ir 2022 metais atsakovo pranešimai dėl nenaudojamo žemės sklypo ir viešai Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje www.siauliai.lt skelbiamas 2020 m. įsakymas, 2021 m. įsakymas ir 2022 m. įsakymas, skundo dėl šių įsakymų padavimo termino eigos metu minėtos ligos būtų paūmėjusios ar pareiškėjui būtų paskirtas intensyvus gydymas. Juolab, kad šiuo atveju skundo padavimo terminas yra praleistas gana žymiai. Be to, pareiškėjas, negalėdamas pats teisės aktų nustatytais terminais tinkamai realizuoti savo teisių, turėjo galimybę pasitelkti atstovą – kvalifikuotą teisininką, o neturėdamas pakankamai lėšų pasisamdyti kvalifikuotą teisininką, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia galimybe būtų pasinaudojęs. Pareigos siųsti skundžiamus įsakymus registruotu paštu ir / ar įteikti asmeniškai žemės sklypo savininkui, nuomininkui ar naudotojui, galiojantis teisinis reglamentavimas Savivaldybės administracijai nenumatė, todėl atsakovo manymu, informacijos apie priimtus įsakymus paskelbimas Savivaldybės interneto svetainėje www.siauliai.lt laikomas tinkamu informavimu.

4.2. Pareiškėjui informacija (Savivaldybės administracijos Medelyno seniūnijos 2020 m. liepos 17 d. pranešimas Nr. MS-134 „Dėl žemės sklypo įtraukimo į 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės valdonui žemės sklypų sąrašą“, 2021 m. birželio 21 d. pranešimas MS-116 „Dėl nenaudojamo žemės sklypo“, 2022 m. birželio 16 d. pranešimas MS-122 „Dėl nenaudojamo žemės sklypo“), apie žemės sklypo įrašymą į preliminarų 2020, 2021 ir 2022 metų nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą, buvo siunčiama registruotu laišku jo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), bei papildomai šią informaciją atsakovas patalpino savivaldybės interneto svetainėje. Atsakovo siųsti pranešimai pareiškėjui grįžo neįteikti, kadangi pareiškėjas laiškų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsakovo registruotas laiškas, kuriuo buvo siųstas skundžiamas raštas, adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo įteiktas. Taigi pareiškėjas atsakovo 2023 metų siųstą raštą atsiėmė iš pašto įstaigos, tačiau nebuvo pakankamai apdairus bei rūpestingas ir atsakovo 2020, 2021 ir 2022 metais siųstų pranešimų iš pašto įstaigos neatsiėmė. Pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, jis privalo tinkamai rūpintis savo turtu, todėl papildoma administracinė našta atsakovui (bet kokia kaina betarpiškai pranešti turto savininkui, jog jis susitvarkytų savo žemės sklypą) būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neįgyvendinama. Pareiga žemės sklypo savininkui žemės santykių srityje elgtis atidžiai, rūpestingai bei atsakingai, su nuosavybės teisės objektu susijusias įstatymų nustatytas pareigas vykdyti laiku ir tinkamai, kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio, Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-251 „Dėl Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas) reikalavimų. Todėl žemės sklypo nepriežiūros fakto nebuvo galima paaiškinti teisės aktų reikalavimų nežinojimu, kadangi įstatymų ir kitų teisės aktų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

4.3. 2020 m. įsakymas, 2021 m. įsakymas bei 2022 m. įsakymas galioja (-o) terminuotai, t. y. minėtuose įsakymuose nurodyti jų galiojimo terminai, o būtent, 2020 m. įsakymo 3 punkte buvo numatyta, kad „šis įsakymas galioja vienerius metus, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.“; 2021 m. įsakymo 3 punkte, kad „šis įsakymas galioja vienerius metus, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. rugpjūčio 20 d.“, o 2022 m. įsakymo 3 punkte, kad „šis įsakymas galioja vienerius metus, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. rugpjūčio 20 d.“ Todėl 2020 m. įsakymas ir 2021 m. įsakymas yra negaliojantys. Pareiškėjas dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo praleido 2020 m. įsakymo, 2021 m. įsakymo ir 2022 m. įsakymų apskundimo terminą ir nėra objektyvaus pagrindo šį terminą pratęsti.

4.4. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. T-268 „Dėl žemės mokesčių tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.1.2 papunkčiu nustatė, kad bet kurios pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo nenaudojamiems žemės sklypams ir apleistoms žemės ūkio naudmenoms taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas (procentais nuo žemės mokestinės vertės). Minėtas teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje Savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl laikytina, kad apie jo turinį visiems asmenims, kurių teisėms ir pareigoms jis gali turėti įtakos, tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos.

4.5. 2020, 2021 ir 2022 metais Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipėsi tarnybinės pagalbos į administracijos Medelyno seniūniją ir administracijos Rėkyvos seniūniją, prašydamas patikrinti minėtų seniūnijų teritorijose esančius nenaudojamus privačios nuosavybės teise valdomus ir iš valstybės nuomojamus žemės sklypus, kurie atitinka Aprašo 7 punkte nurodytus požymius ir minėtą informaciją pateikti Skyriui. Savivaldybės administracijos Medelyno seniūnija, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, 2020, 2021 ir 2022 metais atliko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 7.2 papunktyje nustatytus požymius, t. y.

žemės sklype yra teršiančios aplinką medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys), kaupiamos šiukšlės. Tai patvirtino administracijos Medelyno seniūnijos 2020, 2021 ir 2022 metų faktinių duomenų patikrinimo aktai bei prie faktinių duomenų patikrinimo aktų pridėtos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matėsi faktinių duomenų patikrinimo aktuose užfiksuotos aplinkybės. Savivaldybės administracijos Medelyno seniūnijos specialistai 2020, 2021 ir 2022 metais paruošė pareiškėjui pranešimus ir juos išsiuntė registruotais laiškais pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Skyrius, vadovaudamasis Aprašo 9.3 papunkčiu, 2020, 2021 ir 2022 metų preliminarius sąrašo projektus pateikė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-876 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo komisijos sudarymo“ sudarytai Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo komisijai (toliau – ir Nenaudojamų žemės sklypų komisija), kuri sutikrino duomenis ir, atlikusi pateiktų duomenų analizę, nusprendė pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palikti 2020, 2021 ir 2022 metų preliminariuose sąrašuose ir minėtus sąrašus teikė tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui, taip, kaip numatyta Aprašo 11.1 papunktyje.

Minėti sąrašai ir visa informacija buvo paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje https://www.siauliai.lt. Skelbiamoje informacijoje buvo informuojama ir apie tai, kad žemės sklypų savininkai ir nuomininkai žemės sklypus turi sutvarkyti ir apie tai pranešti Skyriui iki einamųjų metų rugpjūčio 10 d. Nenaudojamų žemės sklypų komisija, vadovaudamasi Aprašo 11.4 papunkčiu bei Skyriaus pateikta medžiaga, nutarė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palikti įtrauktą į 2020, 2021 ir 2022 metų sąrašą. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į komisijos pateiktas išvadas, 2020 m. rugpjūčio 17 d.

įsakymo Nr. A-l 078 „Dėl 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ 1 punktu, 2021 rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-l 354 „Dėl 2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ 1 punktu ir 2022 rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-l 445 „Dėl 2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ 1 punktu, patvirtino atitinkamai 2020, 2021 ir 2022 metų nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašus, o Skyrius, vadovaudamasis Aprašo 13.2.2 papunkčiu, minėtus sąrašus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Minėti sąrašai buvo paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje https://www.siauliai.lt.

4.6. Nenaudojamų žemės sklypų komisijos narių bendru susitarimu žemės sklypas, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašus kasmet būdavo įtraukiamas dėl nesikeičiančios situacijos, kuomet būdavo nustatomas atitikimas Aprašo 7.2 punkte reglamentuotiems požymiams, o būtent – teršiančios aplinką medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, ir pan.), kaupiamos šiukšlės. Pareiškėjas, kaip įrodymą, kad 2020–2022 m. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas, pateikė tik viešai prieinamą informaciją, o būtent nuorodą į Google žemėlapį. Atsakovas nurodė, kad pateiktoje nuorodoje vaizdas yra užfiksuotas 2019 m. liepos mėn., todėl tai niekaip nepatvirtina fakto, kad 2020–2022 metais žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo tvarkomas. Pažymėjo ir tai, kad iš pateiktos nuorodos matosi, jog adresu (duomenys neskelbtini), vaizdai yra užfiksuoti ir 2014 m. rugpjūčio mėn., ir 2012 m. liepos mėn. Iš minėtų užfiksuotų vaizdų matosi, jog situacija žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra nepasikeitusi, ir kaip tik patvirtina Savivaldybės administracijos Medelyno seniūnijos faktinių duomenų patikrinimo aktuose nustatytus faktus, kad minėtame žemės sklype ilgą laiką stovi transporto priemonės. Nustačius, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos nuolat tvarkyti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas, neviršydamas jo priskirtos kompetencijos, nepažeisdamas pagrindinių akto priėmimo procedūrų ir tinkamai įvertinęs faktinių aplinkybių apimtį, pareiškėjo žemės sklypą pagrįstai įtraukė į 2020, 2021 ir 2022 metų nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašus.

4.7. Pareiškėjas 2023 m. vasario 23 d. raštu buvo informuotas, kad žemės sklypas iš sąrašų išbrauktas nebus, kadangi galutiniai ir nekeičiami einamųjų metų sąrašai tvirtinami iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. Atsakovas, įgyvendindamas savo teises ir pareigas, teisingai, neprieštaraujant gerojo viešojo administravimo principui, įvykdė savo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka bei laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų viešojo administravimo principų. Atsakovas pažymėjo, kad tinkamai taikė teisės aktų ir Aprašo nuostatas, dėl ko, pagrįstai pareiškėjo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neišbraukė iš 2020, 2021 ir 2022 metų nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. G. patikslintą skundą.

6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išbraukti iš 2020–2022 m. nenaudojamų sklypų sąrašo ir priimtą sprendimą įteikti pareiškėjui. Savivaldybės administracija 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. (6.1 Mr) SG-149 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A-1308 ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A-1445 patvirtinti nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašai yra skelbiami Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje, paaiškino pareiškėjui, kas laikytina nenaudojamu / apleistu žemės sklypu, kaip žemės sklypų savininkai informuojami apie priimtus sprendimus bei pateikė 2020 m., 2021 m., 2022 m. įsakymus, kuriais buvo tvirtinami atitinkamų metų nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašai.

6.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu Raštu, 2023 m. kovo 13 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių. Pareiškėjas Komisijos skundu prašė: 1) panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1078 „Dėl 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į „2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės tise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą“; 2) panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. A-1354 „Dėl 2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į „2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą“; 3) panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl 2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į „2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės tise valdomų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą“; 4) panaikinti Savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (6.1 Mr)SG-149. Taip pat pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad 2021 metais susirgo COVID 19 liga, po ilgo ir sunkaus sirgimo jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl pakankamai greitai į susidariusią ir į jam nežinomą situaciją dėl papildomų mokesčių negalėjo sureaguoti.

6.3. Komisija 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 21RE3-47(AG3-37/27-2023) bylą dalyje pagal pareiškėjo skundą dėl Savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1078 „Dėl 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“, 2021 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. A-1354 „Dėl 2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“, 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl 2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ panaikinimo nutraukė, skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2023 m. vasario 23 d. raštą Nr. (6.1 Mr)SG-149 „Dėl prašymo“ atmetė.

7. Teismas, apžvelgęs ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNĮ) 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodė, kad atsižvelgiant į pastarojo įstatymo normų turinį bei jomis reguliuojamų teisinių santykių pobūdį, vertinant aplinkybes, susijusias su termino kreiptis į Komisiją praleidimu, ir sprendžiant dėl tokio termino atnaujinimo, pagal analogiją taikytini Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl ABTĮ nustatyto termino kreiptis į administracinį teismą ir jo atnaujinimo.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. į Komisiją kreipėsi praleidęs IAGNĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1078 „Dėl 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. A-1354 „Dėl 2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl 2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies panaikinimo.

9. Teismas apžvelgęs Aprašo (galiojusi redakcija iki 2023 m. balandžio 1 d.), 11.4, 13.1, 9.1 ir 9.2.1 papunkčių nuostatas pažymėjo, kad pareiškėjui informacija (Savivaldybės administracijos Medelyno seniūnijos 2020 m. liepos 17 d. pranešimas Nr. MS-134 „Dėl žemės sklypo įtraukimo į 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės valdomų žemės sklypų sąrašą“, 2021 m. birželio 21 d. pranešimas MS-116 „Dėl nenaudojamo žemės sklypo“, 2022 m. birželio 16 d. pranešimas MS-122 „Dėl nenaudojamo žemės sklypo“) apie žemės sklypo įrašymą į preliminarų 2020, 2021 ir 2022 metų nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą buvo siunčiama registruotais laiškais jo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), bei papildomai šią informaciją atsakovas patalpino savivaldybės interneto svetainėje. Atsakovo siųsti pranešimai pareiškėjui grįžo neįteikti, kadangi pareiškėjas laiškų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirmasis pranešimas apie pareiškėjo žemės sklypo įtraukimą į 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės valdomų žemės sklypų sąrašą pareiškėjui buvo siųstas 2020 m. liepos 17 d. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kodėl jis tiek 2021 metais, tiek 2022 metais iš pašto skyriaus neatsiėmė jam siųstų atsakovo pranešimų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę dėl jo deklaruotu adresu siunčiamų siuntų gavimo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendė, kad pareiškėjo informavimas apie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo įtraukimą į nenaudojamų privačios nuosavybės valdomų žemės sklypų sąrašą registruotu laišku atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neneigė atsakovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių registruotų laiškų išsiuntimą, patikimumo, taip pat niekaip nekomentavo aplinkybės, jog visa informacija buvo skelbiama atitinkamoje interneto svetainėje. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ar dokumentų, įrodančių registruoto laiško jam neįteikimo faktą ir aplinkybę, jog tokia situacija susiklostė ne dėl nuo jo valios priklausiusių priežasčių (pvz., ne dėl netinkamo pašto siuntų priėmimo / atsiėmimo organizavimo), nors, atsakovui pateikus registruotos siuntos išsiuntimą patvirtinančius dokumentus, tokia įrodinėjimo našta teko būtent pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos jis neturėjo galimybės išreikšti savo valios arba liga ribojo pareiškėjo fizines galias tokia apimtimi, kad jis apskritai negalėjo sužinoti apie priimtus įsakymus bei pasirūpinti savo teisių gynimu. Taip pat teismas akcentavo, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

11. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, jog Komisija pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1078 „Dėl 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. A-1354 „Dėl 2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl 2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies panaikinimo paduoti bei šioje dalyje bylą nutraukė, kadangi terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pačio pareiškėjo veiksmų (neveikimo), pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jo nuosavybės teise valdomas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prižiūrimas, kad Komisija nevertino jo pateiktų įrodymų iš viešai prieinamos informacijos – google žemėlapio, yra susiję su pareiškėjo skundo dėl atsakovo 2020, 2021, 2022 m. įsakymų panaikinimo nagrinėjimu iš esmės, o šios administracinės bylos dalykas – termino šiems įsakymams apskųsti atnaujinimo klausimas. Tik atnaujinus terminą dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti, galėtų būti nagrinėjami ir pareiškėjo argumentai dėl sklypo naudojimo / nenaudojimo. Todėl minėti pareiškėjo patikslinto skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku ir teismas jų nevertino.

13. Dėl Rašto, teismas pirmiausiai apžvelgė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl jų, taip pat šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose įvirtintus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus. Teismas akcentavo, kad kaip jau buvo minėta, S. G. 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išbraukti iš 2020–2022 m. nenaudojamų sklypų sąrašo ir priimtą sprendimą įteikti pareiškėjui. Savivaldybės administracija Raštu nurodė, kad Aprašo 11.4 papunktis numato, kad Nenaudojamų žemės sklypų komisija galutinius ir nekeičiamus einamųjų metų sąrašų projektus tvirtina ir iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. Nenaudojamų žemės sklypų komisijos patvirtinami sąrašų projektai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A-1308 ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A-1445 patvirtinti nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašai yra skelbiami Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje, paaiškino pareiškėjui, kas laikytina nenaudojamu / apleistu žemės sklypu, kaip žemės sklypų savininkai informuojami apie priimtus sprendimus bei pateikė 2020 m., 2021 m., 2022 m. įsakymus, kuriais buvo tvirtinami atitinkamų metų nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašai.

14. Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį teismas sprendė, kad jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pareiškėjo prašymo nagrinėjimo pagrindas, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas. Pareiškėjas, ginčydamas aptariamo Rašto teisėtumą, nurodė, kad jam nėra suprantama kodėl jo naudojamas sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą, kad sprendimai nemotyvuoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą 2023 m. vasario 2 d. prašymu, šio klausimo nekėlė, jis tik prašė jam priklausantį sklypą išbraukti iš nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo bei pateikti atitinkamus dokumentus. Atsakovas argumentuotai nurodė, kodėl pareiškėjo prašymas netenkinamas bei pateikė jo prašomus dokumentus. Vien dėl to, kad atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, raštas netampa neteisėtu ar nepagrįstu. Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat nepateikė konkrečių teisinių ir faktinių argumentų, paneigiančių šią išvadą, skunde ginčijo ne Rašto nemotyvuotumą, o 2020, 2021, 2022 m. įsakymų, kurių teisėtumas, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, šioje byloje nevertinamas neatnaujinus termino skundui dėl jų panaikinimo paduoti.

15. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Komisijos 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 21RE3-47(AG3-37/27-2023) yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

16. Teismo vertinimu, likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau teismo nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame patikslintame skunde nurodytas faktines aplinkybes, jų vertinimą ir teisinius argumentus, papildomai nurodydamas, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismo pasisakymus dėl apskundimo terminų pareiškėjas laiko prieštaraujančiais ABTĮ 29 straipsnio 1 daliai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai.

18.2. Atsakovo priimtas 2020 m. įsakymas, 2021 m. įsakymas, 2022 m. įsakymas ir Raštas yra neteisėti ir nepagrįsti, visiškai nemotyvuoti, pareiškėjas negali suvokti, kodėl jam priimti tokie sprendimai, sprendimų faktinių pagrindų, motyvacijos trūkumai laikytini esminiais. Atsakovo įsakymai ir Raštas prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytiems reikalavimams. Jokia kompetentinga institucija savo išvadose nekonstatavo fakto, kad žemės sklypas yra nenaudojamas ir apleistas. Pavyzdžiui jokia kompetentinga institucija savo išvada nekonstatavo, kad žemės sklypas yra teršiamas teršiančiomis aplinką medžiagomis ar daiktais.

18.3. Iš viešai prieinamų duomenų yra matoma, jog automobiliai (esatys ginčo žemės sklype) yra tvarkingi, jokie skysčiai iš automobilių neteršia aplinkos. Pareiškėjas laiko savo žemės sklype paveldėtus automobilius, tačiau pats automobilių laikymas negali būti pagrindu įtraukti žemės sklypą į nenaudojamų / apleistų žemės sklypų sąrašą, todėl akivaizdu, jog skundžiami atsakymai yra nesuprantami ir nemotyvuoti.

19. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas atsiliepime pakartoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

20.1. Apeliaciniame skunde nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo nurodytais pagrindais naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

20.2. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, visų pirmiausia todėl, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas, kaip svarbią priežastį, dėl ko praleido skundo padavimo terminą, nurodo savo ligą. Tačiau, šiuo atveju, sutiktina tiek su Komisijos, tiek su teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui dėl minėtų atsakovo aktų paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas juos apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip teisingai akcentavo teismas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kodėl jis tiek 2021 metais, tiek 2022 metais iš pašto skyriaus neatsiėmė jam siųstų atsakovo pranešimų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas COVID 19 persirgo 2021 metais, jis nepateikia įrodymų, kodėl iš pašto skyriaus neatsiėmė pirmojo atsakovo siųsto pranešimo 2020 metais. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad kai pareiškėjui buvo siunčiami 2020, 2021 ir 2022 metais atsakovo pranešimai, pareiškėjo minėtos ligos būtų paūmėjusios ar pareiškėjui būtų paskirtas intensyvus gydymas. Juolab, kad šiuo atveju skundo padavimo terminas yra praleistas gana žymiai. O ir pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia galimybe būtų pasinaudojęs.

20.3. Pareiškėjas dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo praleido 2020 m. įsakymo, 2021 m. įsakymo ir 2022 m. įsakymo apskundimo terminą ir nėra objektyvaus pagrindo šį terminą pratęsti, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis ir nesudaro pagrindo atnaujinti minėtą terminą.

20.4. Atsakovo priimtas 2020 m. įsakymas, 2021 m. įsakymas, 2022 m. įsakymas ir Raštas yra teisiškai pagrįsti ir motyvuoti, priimti kompetencijas turinčio asmens, todėl turėtų būti palikti galioti. Dėl Rašto, atsakovas sutinka su teismo sprendimu, kad jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pareiškėjo prašymo nagrinėjimo pagrindas, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas. Atsakovas Raštu pareiškėjui pateikė 2020 m. įsakymo, 2021 m. įsakymo ir 2022 m. įsakymo kopijas bei informaciją, kad žemės sklypas iš sąrašų išbrauktas nebus, kadangi galutiniai ir nekeičiami einamųjų metų sąrašai tvirtinami iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. (Aprašo 11.4 papunktis).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 21RE3-47(AG3-37/27-2023), kuriuo pareiškėjo skundas dalyje dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 23 d. rašto Nr. (6.1 Mr)SG-149 panaikinimo atmestas, o dalyje dėl 2020, 2021, 2022 metų įsakymų panaikinimo nutrauktas, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslintą skundą atmetė (žr. nutarties 5 p.).

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų apskundimo terminus (žr. nutarties 18.1 p.), atsakovo įsakymai ir Raštas prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, nebuvo jokio pagrindo žemės sklypą įtraukti į nenaudojamų / apleistų žemės sklypų sąrašą (žr. nutarties 18.3 p.), dėl ko pareiškėjo apeliacija, mano, turi būti patenkinta (žr. nutarties 17 p.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administracinis teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, visų pirma, konstatavo, jog „Komisija pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1078 „Dėl 2020 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. A-1354 „Dėl 2021 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl 2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalies panaikinimo paduoti bei šioje dalyje bylą nutraukė, kadangi terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pačio pareiškėjo veiksmų (neveikimo), pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų“ (žr. nutarties 11 p.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl pareiškėjui paneigtos galimybės pasinaudoti teismine gynyba.

26. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą (pagal analogiją ir į Komisiją) dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

27. Administracinėje byloje atliktas faktinių duomenų vertinimas (žr. nutarties 10 p.) neabejotinai leidžia pritarti pozicijai, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, kai savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimus (įsakymus), kurie palietė pareiškėjo teises bei suponavo atitinkamas pareigas. Neveikiant atsakingai bei laiku Komisija neturėjo faktinio pagrindo priimti nagrinėti skundus dėl įsakymų panaikinimo, ką pagrįstai ir patvirtino pirmosios instancijos teismas. Terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, priklausiusių nuo pačio pareiškėjo, kurios nelaikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, todėl ir sprendimas šioje dalyje (dėl įsakymų panaikinimo) paliktinas nepakeistu.

28. Pasisakant dėl antros struktūrinės skundo dalies, t. y. dėl Rašto panaikinimo, sutiktina, kad šiuo atveju, vertinimas turėjo būti atliktas tik ta apimtimi, kuri sietina su gero administravimo principu, Rašto atitikimu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms, pateikiant atsakymą į 2023 m. vasario 2 d. pareiškėjo kreipimąsi į Savivaldybės administraciją su prašymu dėl žemės sklypo išbraukimo iš nenaudojamų sklypų sąrašo.

29. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

30. Aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad šis Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Rašte nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su žemės sklypo įtraukimu į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Rašte aiškiai išdėstyta, kodėl negalimas pozityvaus sprendimo priėmimas pareiškėjo pateikto prašymo atžvilgiu. Pareiškėjo patikslintame skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog Raštas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio sprendimo (Rašto) adresatui, buvo aiškūs ir suprantami, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

31. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl pagrįstai netenkino patikslinto skundo. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip, turi savo poziciją ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius