dace40a5-eccb-401a-b60a-418e842cdf66 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-640-258/2013

Teisminio proceso Nr.2-01-3-18304-2011-6

              Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1;121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio

7 d.

Vilnius

                                                                                                                                                  Â

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Naujamiesčio Å«kis“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, n u s t a t ė :         Â

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 058,58 Lt iÅ¡mokėtos

draudimo išmokos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jo ir draudėjos V. Ž. buvo sudaryta namų turto draudimo sutartis, kuria buvo

apdraustas draudėjai priklausantis nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose po elektros instaliacijos gedimo 2008-11-26 iš karto sugedo tuo metu veikę elektros prietaisai. Ieškovas atlygino draudėjai 1 085,58 Lt dydžio nuostolius. Atsakovui, kaip bendro naudojimo objektų administratoriui, nesugebėjusiam garantuoti tinkamo bendro naudojimo objekto priežiūros, t.y. prižiūrėti ir laiku remontuoti pastato inžinerinius tinklus, LR CK 6.263 str. 1 d., 4.84 str.

1 ir 2 d. d., 4.236 str. 3 d. pagrindu taikytina atsakomybė – išieškotina ieškovo draudėjui išmokėta pinigų suma.

Atsakovas prašė ieÅ¡kinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių namo bendrojo naudojimo objektų, už kurių priežiÅ«rÄ ir saugų eksploatavimÄ jis yra atsakingas, defektų, galėjusių nulemti žalos atsiradimÄ . Neįrodytas ir pats žalos dydis, žalos iÅ¡mokėjimo faktas, kuris sudaro pagrindÄ praÅ¡yti iÅ¡mokų regreso LR CK 6.1015 str. tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS ,,Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ 181,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui UAB ,,Naujamiesčio bÅ«stas“ ir 15,44 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų teigti, kad atsakovas nesugebėjo naudotis savo turtu ir jį valdyti taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, kas lemtų jo prievolės prieÅ¡ trečiuosius asmenis atsiradimÄ bei civilinės atsakomybės jo atžvilgiu ieÅ¡kovo nurodomais pagrindais taikymÄ . PrieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas, pripažinęs avarijos faktÄ , sutiko su tuo, jog jÄ paÅ¡alino atsakovo specialistai tuoj po įvykio. Teismas nenustatė pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ prieÅ¡ kylant avarijai, pasireiÅ¡kusius pavojingu, turtÄ gadinančiu poveikiu, konstatavo nesant duomenų dėl elektros instaliacijos gedimų atsakovo administruojamame name, kad atsakovas, žinodamas apie juos, nesiimtų veiksmų paÅ¡alinti gedimus ir pan., kas objektyviai leistų manyti, jog atsakovo galimas neveikimas sÄ lygojo žalos padarymÄ tretiesiems asmenims. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, o bÅ«tent to, kad jis nesugebėjo naudotis turtu ir valdyti jį taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veikimo ar neveikimo ir to pasekoje atsiradusio nuostolio. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kaip draudikas, savo profesinėje veikloje veikia tam tikra rizika, kuri Å¡iuo konkrečiu atveju, teismo manymu, prieÅ¡ jo draudėjÄ tenka jam pačiam, o nagrinėjamo ieÅ¡kinio pateikimu formaliais pagrindais buvo ketinama jÄ paneigti. Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ nuostolių iÅ¡mokėjimo draudėjui dokumento, vadinasi, neįrodė į atsakovÄ nukreiptos jo subrogacijos teisės bei pasinaudojimo Å¡ia teise savalaikiÅ¡kumo ieÅ¡kinio senaties ribose, kas galėjo sÄ lygoti ir galimÄ kitokiÄ atsakovo pozicijÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimÄ panaikinti, bylÄ perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.30-2050 patvirtintus „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus“ administratorius privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiÅ«rÄ . Minėtų nuostatų 1,2 prieduose patvirtinti administratoriui priskirtų darbų sÄ raÅ¡ai. 2 priede numatyti ir privalomi namo administratoriaus darbai, susiję su elektros instaliacijos priežiÅ«ra užtikrinant saugų elektros energijos vartojimÄ . Toks administratoriaus veiklos reglamentavimas patvirtina atsakovo pareigÄ prižiÅ«rėti ir laiku remontuoti pastato inžinerinius tinklus, kad dėl netinkamos priežiÅ«ros nebÅ«tų padaryta žala tretiesiems asmenims. Statinio savininko (valdytojo) kaltė preziumuojama, o pats gedimo gyvenamojo namo vidaus elektros tinkle faktas sudaro pagrindÄ savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei kilti. Nors atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad jis tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, tačiau jis neįrodinėjo, kad tinkamai vykdė teisės aktuose numatytÄ pareigÄ garantuoti tinkamÄ daugiabučio namo priežiÅ«rÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo kaip įrodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau iÅ¡samiau, kokiu bÅ«du ir kodėl priėjo bÅ«tent tokių iÅ¡vadų, nepasisakė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad atsakovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, negali bÅ«ti laikomas atsakingu už bet kokiÄ civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų atsakovo administruojamame name galiami padarytÄ Å¾alÄ . PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, LR CK 6.266 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas žalÄ patyrusio asmens nuo pareigos įrodyti, jog žala buvo patirta dėl statinio defektų, neatleidžia. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučiame name yra ne vienas subjektas, atitinkantis CK 6.266 str. reikalavimus, žalÄ patyręs asmuo privalo ne tik įrodyti, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl statinio defektų, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog žalÄ privalo atlyginti bÅ«tent pasirinktas atsakovas. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovo administruojamo daugiabučio bendrojo naudojimo elektros įranga buvo prižiÅ«rima netinkamai ar turėjo kokių nors defektų. IeÅ¡kovas nesiėmė veiksmų tam, kad bÅ«tų tinkamai įvertintos tikrosios gedimo priežastys ar nustatyti už jas atsakingi asmenys. Be to, ieÅ¡kovo daromos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja 2009-03-09 raÅ¡te Nr.R2-759-(830) pateiktai specialisto iÅ¡vadai, kad daugiabučio gyvenamojo namo Pamėnkalnio g. 1-2, Vilniuje, bendrojo naudojimo elektros skydinėje užfiksuoti smulkÅ«s elektros instaliacijos defektai negalėjo sÄ lygoti jokių elektros prietaisų, esančių minėtame bute, gedimų. Taigi ieÅ¡kovui nepateikus jokių įrodymų, kad gedimo priežastimi buvo atsakovo atsakomybės ribose buvusi namo bendrojo naudojimo elektros instaliacija, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimų netenkino. Â

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

   Apeliacinis skundas netenkintinas.

             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.

               Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jame esantį kilnojamÄ jį turtÄ , civilinę atsakomybę, vienu iÅ¡ galimų rizikos faktorių nurodžiusi elektros įtampos svyravimus (b.l.10. 14). Å iose patalpose 2008-11-26 įvykus draudžiamajam įvykiui nukentėjo draudėjos kilnojamasis turtas, kurio sugadinimo nuostolius (1 085,58 Lt) paskaičiavo ieÅ¡kovas (b.l. 17, 18). Nuostolių iÅ¡mokėjimÄ draudėjai patvirtinantis dokumentas į bylÄ nėra pateiktas. NamÄ , kuriame įvyko draudiminis įvykis, administruoja UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ (b.l. 12).

               Â

Byloje nėra ginčo, kad dėl elektros įtampos svyravimų buvo sugadinti V. Ž. bute adresu (duomenys neskelbtini) esantys elektros

prietaisai, dėl ko ji patyrė žalÄ . Tačiau Å¡alys nesutaria, kas atsakingas už Å¡iÄ Å¾alÄ , taip pat byloje nėra nustatyta, kas sukėlė aukščiau nurodytus elektros įtampos svyravimus.Â

                     CK 6.266 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. jei žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. Ž.. Tačiau apdraudusi savo butÄ , jame esančius kilnojamuosius daiktus ir savo civilinę atsakomybę, ji CK 6.266 str. 1 d. numatytÄ atsakomybę perkėlė draudikui. Vadinasi, draudikas, draudimo sutarties pagrindu veikdamas vietoj draudėjo - buto savininkės, turi įrodyti CK 6.270 str. 1 d. numatytas sÄ lygas. PrieÅ¡ingu atveju, jam tenka žalos atsiradimo pasekmės.

                     Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti tiksliÄ vietÄ , kurioje įvyko elektros įtampos svyravimai, kad sprendžiant dėl atsakomybės bÅ«tų galima konstatuoti, ar tokie svyravimai (gedimai) įvyko namo bendrojo naudojimo objekte, ar elektros energijÄ teikiančio subjekto tinkle. Byloje nėra įrodymų, kurie elektros energijos prietaisai (objektai) priklauso namo bendrasavininkiams, o kurie elektros energijÄ teikiančiai įmonei, kaip ir nėra įrodymų, kuriame prietaise (objekte) įvyko elektros energijos svyravimai (gedimai).

                     Byloje esantis UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ 2009-03-09 raÅ¡tas neįrodo bei aiÅ¡kiai neapibÅ«dina elektros įtampos svyravimų ar gedimų, taip pat iÅ¡ jo negalima padaryti jokios iÅ¡vados dėl svyravimų (gedimų) priežasties (b.l.57). Aplinkybė, kad UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ elektrikas po gedimo bendroje skydinėje aptiko tik smulkius gedimus, negalėjusius nulemti rimtų elektros prietaisų, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gedimų, neleidžia daryti jokios iÅ¡vados nei apie gedimų vietÄ , nei apie priežastis. IeÅ¡kovui neįrodžius Å¡ių aplinkybių, nėra galimybės nustatyti už žalÄ atsakingo asmens.

                     UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) – namo bÅ«klės nuolatinį stebėjimÄ , pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymÄ , smulkių defektų Å¡alinimÄ , bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimÄ , jų profilaktikÄ , derinimÄ , paruoÅ¡imÄ Å¡ildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymÄ , bendrojo naudojimo patalpų valymÄ , namui priskirtos teritorijos tvarkymÄ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.2. p.) Visgi visos aukščiau iÅ¡vardytos teisės aktuose numatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besÄ lyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusių gedimų sukeltÄ Å¾alÄ . Aplinkybė, kad administratorius neatliko priežiÅ«ros ar kitų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, turi bÅ«ti įrodyta, o nesant duomenų nei apie tai, kad žalÄ sukėlęs įvykis įvyko bendrojo naudojimo, o ne elektros energijÄ tiekiančiai įmonei priklausančiame objekte, kaip ir nesant duomenų, kokių konkrečių veiksmų, kurių neatlikimas galimai sÄ lygojo aukščiau minėtÄ draudiminį įvykį bei jo sukeltÄ Å¾alÄ , neatliko namo administratorius, nėra pagrindo UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ pripažinti atsakingu už aukščiau nurodytus elektros įtampos svyravimus (gedimus) kaip ir priteisti žalÄ iÅ¡ jo.

                     Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, nors pirmosios instancijos teismo

posėdžio metu nurodęs, kad galėjo pateikti draudimo iÅ¡mokos sumokėjimÄ V. Ž. patvirtinantį dokumentÄ (b.l.131), jo nepateikė net ir

paduodamas apeliacinį skundÄ . Taigi neįrodė CK 6.1015 str. 1 d. numatytos sÄ lygos subrogacijai, t.y. teisei reikalauti iÅ¡mokėtos sumos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

331 straipsniu, teismas

                                                    n

u t a r i a :

               Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

     Â

             Teisėja                                                                                                       Rita Kisielienė

                                                                                                          Â