2023-01-18 Nr. AB-1487-3-63-3-01067-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-107-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01067-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei G. B. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomuoju nurodymu duotus įpareigojimus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę G. B. (toliau – ir atsakovė) per teismo nustatytą terminą įvykdyti privalomuoju nurodymu Nr. (13.3)-PN-149 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) duotus įpareigojimus, t. y. vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ su pakeitimais 14.4 punkto reikalavimais: iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išvežti ir paskleisti sandėliuojamą tirštąjį mėšlą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2021 m. balandžio 13 d. atlikęs atsakovės ūkio neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ūkyje įrengta tiršto mėšlo rietuvė, kurioje pagal turimą informaciją ir įvertinus, sukauptas ženklus mėšlo kiekis (lyginant su turimais galvijais); rietuvėje mėšlas laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Pažymėjo, kad atsakovei 2021 m. balandžio 19 d. duotas Privalomasis nurodymas, kuriuo buvo nurodyta iki 2021 m. gegužės 14 d. iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išvežti ir paskleisti sandėliuojamą tirštąjį mėšlą, kuris rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė neskundė Privalomojo nurodymo. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 d. atlikus minėto sklypo ir jame esančios tirštojo mėšlo rietuvės patikrinimą, 2021 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktu Nr. (13.3)-PA-1901 nustatyta, kad sukauptas tirštas mėšlas toliau sandėliuojamas rietuvėje; Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Neįvykdžius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno Privalomojo nurodymo, atsakovei 2021 m. gegužės 24 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalį, o 2021 m. gegužės 27 d. pagal ANK 206 straipsnio 4 dalį. Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_P-1532-2021 nustatyta, kad atsakovės veika atitinka ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėjo, jog atsakovei paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė teisinį reguliavimą ir teismų praktiką.

3. Atsakovė G. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, jog paskirtą administracinę nuobaudą yra apskundusi teismui, skunde nurodė, kad jos veiksmuose nėra kaltės; byla neišnagrinėta. Darė išvadą, jog esant šiai aplinkybei neturi prejudicinės reikšmės protokolo ir nutarimo paskirti administracinę nuobaudą surašymas, nes šie dokumentai apskųsti teismui. Teigė, kad pareiškėjas nutyli faktą, jog atsakovė pateikė pareiškėjui prašymą, kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, tačiau terminą nepagrįstai atsisakyta pratęsti. Tvirtino, kad nurodė ir jos kaltę šalinančią priežastį, kodėl neturi galimybės išvežti mėšlą. Paaiškino, kad vienintelį teisėtai įrengtą įvažiavimą į sklypą ir sklype esantį kelią su danga tvora užtvėrė kaimynas, su kuriuo vyksta ginčas dėl tvoros užtvėrimo ir kelio įsigijimo iš valstybės.

5. Atsakovė pažymėjo, kad dėl to paties fakto yra pradėta ir kita administracinio nusižengimo teisena Nr. AM-AAD-ANR_P-1624-2021. Šioje byloje atsakovei surašytas protokolas už nustatyto mėšlų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą pakartotinai. Institucija šiuo atveju aiškinasi aplinkybes ir priežastis dėl užtverto kelio ir galimybės išvežti mėšlą. Institucija iš dalies pripažįsta faktą, kad atsakovei yra apribota galimybė išvežti mėšlą. Tvirtino, jog faktą, kad užtvertas kelias ir nėra galimybės išvežti mėšlą patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

6. Atsakovė tvirtino, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog tirštasis mėšlas yra sukauptas laikantis jo kaupimui keliamų reikalavimų, t. y. sandėliavimui parinkta vieta ir sandėliavimo būdas nekelia jokios grėsmės dėl aplinkos užteršimo. Atkreipė dėmesį, jog vienintelis pažeidimas, kurį įžvelgia pareiškėjas – tai, kad tirštasis mėšlas sandėliuojamas ilgiau kaip 6 mėnesius. Manė, kad pareiškėjas nepagrįstai taikė Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ su pakeitimais patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 14.4 punkto reikalavimą (rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius). Paaiškino, kad Aprašo 14.4 punkto iki 6 mėnesių kaupimo reikalavimas yra taikomas tik tirštajam mėšlui, sandėliuojamam tręšiamuose laukuose. Tvirtino, jog tirštojo mėšlo nekaupia tręšiamuose laukuose; tirštąjį mėšlą kaupia rietuvėje prie tvarto, todėl jai taikomi Aprašo 8 punkto reikalavimai ir nėra taikomas Aprašo 14.4 punktas. Nurodė, kad rietuvė įrengta prie tvarto ir šį faktą patvirtino pareiškėjo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota rietuvė prie tvarto.

7. Atsakovė teigė, kad pareiškėjas atlikdamas patikrinimus nenustatė fakto, kad atsakovės šalia tvarto rietuvėje esantis tirštasis mėšlas būtų kaupiamas nesilaikant Aprašo 8 punkto reikalavimų ir būtų teršiama aplinka arba kiltų grėsmė aplinkos užteršimui. Manė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo iš atsakovės reikalauti įvykdyti Aprašo 14.4 punkto reikalavimą, nes jis taikytinas tirštajam mėšlui, kaupiamam laukuose, tačiau nėra taikomas tirštajam mėšlui, kaupiamam šalia tvarto įrengtoje rietuvėje, atitinkančioje Aprašo 8 punkto reikalavimus. Argumentavo, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, jog atsakovė pažeidė Aprašo 8 punkto reikalavimus ir dėl to kyla arba gali kilti grėsmė dėl aplinkos užteršimo ir žalos padarymo. Darė išvadą, kad šiuo atveju, Privalomuoju nurodymu iš atsakovės nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai reikalaujama iš prie fermos esančios rietuvės išvežti tirštąjį mėšlą, kuris sukauptas nepažeidžiant Aprašo 8 punkto reikalavimų. Atsakovė nurodė administracinių teismų praktiką susijusią su privalomųjų nurodymų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėjo ir tai, kad nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad žemės sklypas ir buvęs įvažiavimas yra užtvertas tvora, kurios atsakovė negali pašalinti ir dėl kurios vyksta ginčas. Tvirtino, jog kito teisėto įvažiavimo nėra. Argumentavo, jog šiuo metu, greta tvoros įrengta laikina neteisėta nuovaža yra per siaura specialios technikos įvažiavimui. Akcentavo, kad pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo Departamento prašymą tenkino – įpareigojo atsakovę G. B. per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Departamento Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Atsakovės prašymo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą teismas netenkino.

9. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 13 d. atlikus atsakovės ūkio, adresu (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ūkyje įrengta tiršto mėšlo rietuvė, kurioje pagal turimą informaciją ir įvertinus, jog sukauptas ženklus mėšlo kiekis (lyginant su turimais galvijais) rietuvėje, mėšlas laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovei 2021 m. balandžio 19 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (13.3)-PN-149, kuriuo buvo nurodyta iki 2021 m. gegužės 14 d., vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo” su pakeitimais 14.4. p. reikalavimais, iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išvežti ir paskleisti sandėliuojamą tirštąjį mėšlą, kuris rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Departamentas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę vykdyti Privalomąjį nurodymą. Taigi, nagrinėjamoje byloje buvo vertinama, ar egzistuoja teisės aktuose įtvirtintos sąlygos įpareigoti atsakovę įvykdyti Departamento priimtą Privalomąjį nurodymą.

10. Apibendrinęs Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies ir 4 straipsnio 1 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, jog Privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

11. Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas Įstatymo 26 straipsnyje. Įvertinęs Įstatymo 26 straipsnio nuostatas, teismas sprendė, jog būtina sąlyga įpareigoti asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui. Šios teisinės nuostatos reiškia, kad Departamentas turi diskrecijos teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tais atvejais, kai privalomasis nurodymas nevykdomas. Be to, Įstatymo 26 straipsnyje numatyta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą atsižvelgus į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį.

12. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs Privalomojo nurodymo turinį, sprendė, kad jame aiškiai suformuluotas jo reikalavimas iki 2021 m. gegužės 14 d., vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ su pakeitimais 14.4 punkto reikalavimais, iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išvežti ir paskleisti sandėliuojamą tirštąjį mėšlą, kuris rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė neskundė Privalomojo nurodymo Įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė iki nustatyto termino (2021 m. gegužės 14 d.) Privalomojo nurodymo neįvykdė. Dėl nurodytos aplinkybės taip pat ginčo tarp šalių nėra.

13. Teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai nepaneigė jos pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Nors atsakovė teigė, kad pateikė Departamentui prašymą, kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, ir kurį buvo nepagrįstai atsisakyta pratęsti, tačiau neteikė įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka skundė nurodytą Departamento sprendimą; taip pat nenurodė argumentų ir motyvų, dėl kokių priežasčių neskundė šio sprendimo. Dar daugiau, atsakovė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą prašė pratęsti 2 mėnesiams (t. y., iki 2021 m. liepos 14 d.), o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2021 m. liepos 16 d., taigi atsakovė neįvykdė Privalomojo nurodymo nei per Privalomajame nurodyme nurodytą terminą (2021 m. gegužės 14 d.), nei per prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodytą terminą (2021 m. liepos 14 d.).

Taip pat teismas sutiko su pareiškėju, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad neturi galimybės išvežti mėšlą, nes vienintelį teisėtai įrengtą įvažiavimą į sklypą ir sklype esantį kelią su tvora užtvėrė kaimynas, su kuriuo vyksta ginčas dėl tvoros užtvėrimo ir kelio įsigijimo iš valstybės, yra nepagrįsti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtino, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021, kuria išnagrinėtas G. B. apeliacinis skundas dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje, konstatuota, jog „<...> Byloje esantys įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantė G.

B. turi nevaržomą galimybę patekti į jai priklausančią valdą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir tokia galimybe apeliantė faktiškai naudojasi ilgą laiko tarpą. Šias aplinkybes pagrindžia ne tik pateiktos fotofiksacijos, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, iš kurių aiškiai matyti suformuotas kelias transporto priemonių provėžomis, bet taip pat ir liudytojų paaiškinimai, jog apeliantė turi galimybę įsirengti įvažiuojamąjį kelią <...>“. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog Privalomojo nurodymo neįvykdė dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jos pačios valios.

Dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų, susijusių su Privalomojo nurodymo teisėtumu ir pagrįstumu, teismas pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdama su jos atžvilgiu surašytu Privalomuoju nurodymu, turėjo teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Privalomasis nurodymas neapskųstas, jis yra teisėtas ir galiojantis. Dėl nurodytų priežasčių teismui nebuvo pagrindo teigti, kad Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

14. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog atsakovė iki šiol nėra išvežusi ir paskleidusi sandėliuojamą tirštąjį mėšlą, kuris rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius, ir tai sudarė pagrindą teigti, kad atsakovė neįvykdė Privalomojo nurodymo. Pažymėjo, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, kadangi negali imtis jokių priverstinių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti ir tik teismas savo sprendimu turi teisę įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Teismui nustačius, kad Privalomasis nurodymas jame nustatytu terminu neįvykdytas, atsakovė buvo įpareigota įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

15. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą nenurodė termino, per kurį turi būti įvykdytas Privalomasis nurodymas, todėl teisėjų kolegija nustatė terminą, analogišką nustatytajam Privalomajame nurodyme (1 mėnuo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Teisėjų kolegijos nuomone, vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas yra pakankamas įpareigojimo įvykdymui.

16. Pareiškėjas taip pat prašė įsiteisėjus teismo sprendimui, išduoti vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegija išaiškino pareiškėjui, kad šis reikalavimas nesprendžiamas, nes pateiktas teismo sprendimui neįsiteisėjus. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad vykdomųjų raštų išdavimą įsiteisėjus teismo sprendimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnis. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ, turėtų kreiptis į teismą su tokiu prašymu.

17. Atsakovė prašė priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Tenkinus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei teismo nepriteistos (ABTĮ 40 str.).

III. 18. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentai sutampa su argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas netikrino ir nevertino pareiškėjo Privalomojo nurodymo teisėtumo ir išdėstytų teisinių argumentų, kad ji neturi teisinės pareigos išvežti ilgiau nei 6 mėnesius rietuvėje šalia tvarto laikomo tirštojo mėšlo, kuris laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Reikalavimas tirštojo mėšlo nelaikyti ilgiau kaip 6 mėnesius taikomas tik tirštajam mėšlui, kuris laikomas tręšiamuose laukuose.

19.2. Aplinkybė, kad atsakovė neskundė Privalomojo nurodymo pati savaime tokio nurodymo nedaro teisėtu. Privalomasis nurodymas, skirtingai nei teismo sprendimas, nėra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl atsakovei tiesiogiai nesukuria teisinių pareigų. Kilus ginčui teisme dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo, teismas privalėjo vertinti ne tik tai ar atsakovė Privalomąjį nurodymą skundė, bet ir tai ar Privalomasis nurodymas yra pagrįstas, teisėtas, nes atsakovė nesutiko su tokio nurodymo teisėtumu. Administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo neįvertinimas, kai dėl to kyla ginčas – prieštarauja teisingumo įdėjai.

19.3. Teismo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 yra apskųsta kasacine tvarka ir kasacinis skundas priimtas. Bylos nagrinėjimas paskirtas 2021 m. gruodžio 15 d. (civilinė byla Nr. e3K-3-356-701/2021).

19.4. Pareiškėjos įsitikinimu, Privalomuoju nurodymu iš atsakovės nesant teisinio pagrindo, todėl nepagrįstai reikalaujama iš prie fermos esančios rietuvės išvežti tirštąjį mėšlą, kuris sukauptas nepažeidžiant Aprašo 8 punkto reikalavimų. Be to, nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad žemės sklypas ir buvęs įvažiavimas yra užtvertas tvora, kurios atsakovė negali pašalinti ir dėl kurios vyksta ginčas.

20. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu objektyviai ir išsamiai ištyrė visus įrodymus byloje ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovė nepagristai teigia, jog tirštojo mėšlo nekaupia tręšiamuose laukuose ir jai neturi būti taikomas Aprašo 14.4 punkto reikalavimas. Taip pat neteisingai nurodė, kad neturi galimybės išvežti mėšlą, nes vienintelį teisėtai įrengtą įvažiavimą į sklypą ir sklype esantį kelią su tvora užtvėrė kaimynas, su kuriuo vyksta ginčas dėl tvoros užtvėrimo ir kelio įsigijimo iš valstybės. Atsakovės teiginius paneigia su prašymu teismui kartu pateikti rašytinai duomenys, taip pat užfiksuotos pažeidimo vietos nuotraukos (fotofiksacijos), tai akivaizdžiai matoma ir viešai prieinamose ortofoto nuotraukose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovę įvykdyti Departamento Privalomąjį nurodymą teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino motyvuodamas tuo, kad atsakovė, neginčijo Privalomojo nurodymo Įstatymo 25 straipsnyje numatyta tvarka, jo laiku neįvykdė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo.

24. Byloje nustatyta, kad Departamentas 2021 m. balandžio 13 d. atlikęs atsakovės ūkio, adresu (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ūkyje įrengta tiršto mėšlo rietuvė, kurioje pagal turimą informaciją ir įvertinus, jog sukauptas ženklus mėšlo kiekis (lyginant su turimais galvijais) rietuvėje, mėšlas laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovei 2021 m. balandžio 19 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (13.3)-PN-149, kuriuo buvo nurodyta iki 2021 m. gegužės 14 d., vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo” su pakeitimais patvirtintų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 14.4. punkto reikalavimais, iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išvežti ir paskleisti sandėliuojamą tirštąjį mėšlą, kuris rietuvėje laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Neįvykdžius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno Privalomojo nurodymo Departamentas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę vykdyti Privalomąjį nurodymą.

25. Atsakovė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas Departamentas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2022 m. vasario 25 d. atlikto neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatęs, kad mėšlas tvarkomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, 2022 m. liepos 28 d. sprendimu nutarė panaikinti Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.3)-PN-149. Pareiškėjas pripažino klaidą ir pats panaikino administracinį aktą, kuris buvo pagrindas kreiptis į teismą su prašymu dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Ši aplinkybė nebuvo žinoma rengiant atsiliepimą į prašymą ir apeliacinį skundą.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtino, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-165-761/2021 G. B. skundą dėl Departamento 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3599-2021 panaikinimo tenkino iš dalies ir panaikino minėtą nutarimą, bei administracinio nusižengimo bylą grąžino Departamentui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

27. Departamento Klaipėdos valdybos 2022 m. liepos 28 d. sprendime Nr. AD5-1430 „Dėl 2022-06-26 Privalomojo nurodymo Nr. (13.3)-PN-149 panaikinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms“ (toliau – ir Sprendimas) nurodyta, kad vykdant Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. vasario 25 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad nuo mėšlo rietuvės atstumai iki pastatų ar kitų objektų atitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 2 priede nurodytus mažiau leistinus atstumus ir net yra didesni. Taip pat atsižvelgiant į 2022 m. balandžio 29 d. Aplinkos ministerijos gautą nuomonę dėl Aprašo 8 punkto taikymo, laikytina, kad ūkininkės G. B. ūkyje tiršto mėšlo rietuvė yra įrengta prie tvarto, todėl Aprašo 14.4 punkto reikalavimas, kad rietuvėje mėšlas gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, nėra taikomas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi Sprendime nutarta Departamento Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 19 d. duotą privalomąjį nurodymą Nr. (13.3)-PN-149 panaikinti.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Sprendimu Departamentas panaikino Privalomąjį nurodymą, kurį pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę įvykdyti šioje byloje, pareiškėjo prašymas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas.

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisakys, nes nagrinėjamoje byloje priimant galutinį procesinį sprendimą jie nėra aktualūs.

30. Atsakovė tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, partirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginimą.

31. Iš byloje atsakovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą pirmosios instancijos teisme, 2021 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 200 Eur. Taip pat atsakovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 2021 m. lapkričio 26 d. advokatui už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 250 Eur.

32. Atsakovei iš pareiškėjo priteistinas 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

33. Sprendžiant klausimą dėl atsakovei priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

34. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje apskaičiuojant atsakovo patirtas advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme remiamasi 2021 m. I ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 517,4 Eur), apskaičiuojant patirtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 2021 m. II ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 566,4 Eur).

35. Už atsiliepimo į pareiškimą parengimą maksimalus užmokestis pagal Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus būtų 3 793,5 Eur (1 517,4 x 2,5), todėl atsakovės advokatui sumokėta 200 Eur suma už atsiliepimo į pareiškimą suma yra pagrįsta, atitinkanti advokato darbo laiko sąnaudas, ir priteistina atsakovei iš pareiškėjo.

36. Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.10 punktus maksimali suma už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 2 662,88 (1 566,4 x 1,7) Eur. Įvertinus ginčo pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas, darytina išvada, kad atsakovei priteistina jos sumokėta advokatui 250 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą.

37. Iš viso atsakovei iš pareiškėjo priteistina 465 (200 + 250 + 15) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovės G. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atmesti.

Priteisti atsakovei G. B. iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 465 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė