Legislator Case Law & Legislation
dacc2b96-c8e5-4c3a-8d8e-10f81f33fa21 AI generated

Appeal dismissed because refusal to refer to administrative court is a procedural decision not appealable separately.

Case Number dacc2b96-c8e5-4c3a-8d8e-10f81f33fa21
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's separate appeal against the first-instance judge's refusal to refer the case to the administrative court. The plaintiff sought to challenge the administrative body's decision regarding dismissal and alleged discrimination, but the lower court only addressed the procedural question of referral. The appellate court ruled that such a refusal is a discretionary procedural act that does not meet the strict conditions for a separate appeal under the Civil Procedure Code, as it does not affect the substantive outcome of the main dispute.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalis; CPK 334 straipsnio 3 dalis: A refusal by a court to refer a case to an administrative court is a procedural decision that cannot be the subject of a separate appeal because it does not determine the substantive outcome of the case.

Keywords

AI generated
separate appeal admissibility administrative court referral procedural discretion civil procedure code substantive outcome requirement

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-504-852/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29589-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

R. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklai dėl darbo ginčo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklai, praÅ¡ydama: pripažinti niekiniu ir panaikinti skundžiamÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ jos darbo byloje Nr. APS-131-18895; panaikinti nuÅ¡alinimo aktÄ nuo darbo ir grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai už priverstinių pravaikÅ¡tų laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo po 175 Eur už kiekvienÄ dienÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai patirtus moralinius nuostolius – piniginę kompensacijÄ 30 000 Eur; priteisti visas iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti; bylos dalį dėl Žmogaus diskriminacijos perduoti pagal teismingumÄ Tarptautiniam teismui; ieÅ¡kinį ruoÅ¡iant nagrinėti teisme, kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijos ir žmonių valios dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d.

Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, pripažinimo negaliojančiais vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio ir 116 straipsnio 1 dalimi, 112 straipsnio 1 dalimi.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdė civilinę bylÄ Nr. 2-35146-727/2021 iki nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 12/2021 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ . Teismas nustatė, kad Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktorė 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė įsakymÄ Nr. P-39 ir aktÄ Nr. SD-30, kuriais nuÅ¡alino ieÅ¡kovę nuo darbo pareigų iki ji pateiks dokumentus, įrodančius, kad neserga COVID-19 (koronaviruso infekcija), nemokant jai darbo užmokesčio.

Savo sprendimÄ grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 49 straipsnio 31 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKÄ®) 18 straipsnio 4 dalimi ir Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktoriaus 2021 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-32, 7 punktu.

Teismas iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nustatė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 2B-35 ,,Dėl praÅ¡ymo priėmimo“ Å¡iame teisme priimtas nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės praÅ¡ymas Nr. 1B-10/2021 iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) 1 dalis ir 4 dalies nuostata „Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitÄ darbÄ , kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos bÅ«klę, o jeigu tokių galimybių nėra, nuÅ¡alinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio“.

Å io praÅ¡ymo pagrindu iÅ¡kelta byla, kuriai suteiktas numeris 12/2021 (https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2426/content). Teismas, įvertinęs Å¡iÄ nustatytÄ aplinkybę dėl bylos Konstituciniame teisme nagrinėjimo, civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo esmę, teisinę Å¡io ginčo dėl faktinio darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo jam nepateikus įrodymų, kad neserga COVID-19 (koronaviruso infekcija) problematikÄ bei jo sÄ sajumÄ su Konstituciniame teisme nagrinėjimu praÅ¡ymu, darė iÅ¡vadÄ , jog jo nagrinėjimo metu priimtas nutarimas gali turėti įtakos priimant sprendimÄ (nutartį) Å¡ioje civilinėje byloje, t. y. turėtų prejudicinį teisinį ryšį sustabdomai bylai, todėl teismas pripažino nustatytų aplinkybių kontekste esant pagrindÄ stabdyti civilinę bylÄ Nr. 2-35146-7279/2021 iki nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 12/2021 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas nurodė, kad Konstitucinis teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ , tikėtina pasisakys dėl ieÅ¡kovės nurodomų dalies teisės aktų teisėtumo ir atitikties Konstitucijai, todėl tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ pagrindo nėra. Taip pat pažymėjo, kad Å¡alys dėl bylos sustabdymo neprieÅ¡taravo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijai ir žmonių valiai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d.

Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“ ir dėl to, kad:

1) tokia teisė teismui nėra deleguota, 2) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnis nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti galimus tokio turinio ir tokio pobūdžio prašymus, 3) tam nėra jokio poreikio, nes tai nesusiję su nagrinėjamo ginčo dėl faktinio nušalinimo nuo darbo dalyku.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 20 d. gautas ieÅ¡kovės atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog teismo nutartis yra neskundžiama.

7. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CPK 338 straipsnyje nurodyta, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡iame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirÄ jį skundÄ ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali bÅ«ti apeliacijos objektu, reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti Å¡io procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).

III. Atskirojo skundo argumentai 8. IeÅ¡kovė R. R. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį, o ginčo klausimÄ iÅ¡nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme; skundÄ pasiruoÅ¡iant priimti teisme, kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d.

Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“ pripažinimo negaliojančiais, kaip neatitinkančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir žmonių valios.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi užkertamas kelias ginÄÄ nagrinėti teisme. 8.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnis suteikia teismui teisę kreiptis dėl norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo Å¡ia teise pasinaudoti. Priimti nutarimai yra antikonstituciniai, suklastoti. 8.3. Apribojimai asmenims galimi tik įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, todėl jie yra neteisėti.

Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieÅ¡kovė) skundžia pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas apeliantės praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , konstatuojant, kad Å¡i nutarties dalis apeliacine tvarka neskundžiama, nes tokia apskundimo galimybė nenumatyta CPK. Apeliantės įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis gali bÅ«ti skundžiama, nes užkerta keliÄ nagrinėti bylÄ teisme. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

11. BÅ«tina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sÄ lyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygas, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo:

1) kai CPK numato tokį atvejį (t. y. kai CPK normos tiesiogiai nurodo apie nutarties tam tikru klausimu apskundimÄ );

2) kai teismo nutartis užkerta keliÄ tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, bet motyvai dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ .

12. Teismų įgaliojimai kreiptis į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu patikrinti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymÄ vykdyti vieÅ¡Ä sias funkcijas.

Å ie subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡tirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobÅ«džio teisės akto teisėtumÄ . Kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡tirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieÅ¡tarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimÄ , neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Å iuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

14. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į administracinį teismÄ ar ne. Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į administracinį teismÄ ar ne. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į administracinį teismÄ .

Joks aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į administracinį teismÄ dėl patikrinimo, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , nes bÅ«tų paneigta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, 114 straipsnio 1 dalyje, CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į administracinį teismÄ pagrindo buvimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iÅ¡sprendė tik procesinį klausimÄ â€“ atsisakė kreiptis į administracinį teismÄ . Tokia teismo nutartis atskiruoju skundu negali bÅ«ti skundžiama, nes neatitinka iÅ¡imtinės apeliacijos sÄ lygų, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Tokia iÅ¡vada darytina sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CPK 3 straipsnio 4 dalį ir 165 straipsnį, pagal kurį dėl teismo nutarties sustabdyti bylÄ , iÅ¡skyrus nutartį stabdyti bylÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ar administracinį teismÄ , gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas.

CPK nenustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į administracinį teismÄ , gali bÅ«ti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klausimo, kreiptis į administracinį teismÄ ar ne, sprendimas yra diskrecinė bylÄ nagrinėjančio teismo teisė, teismo atsisakymas kreiptis į administracinį teismÄ neturi įtakos tolesnei bylos eigai, nes neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties), kuriuo byla iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės, ir į apeliacinį skundÄ Ä¯traukti motyvus dėl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į administracinį teismÄ , teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės atskiruoju skundu skųsta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , negali bÅ«ti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis), todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti atskirÄ jį skundÄ . Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai iÅ¡ esmės susiję su atsisakymo kreiptis į administracinį teismÄ pagrįstumu, todėl, spręsdamas klausimÄ dėl atsisakymo priimti atskirÄ jį skundÄ pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: atmesti ieÅ¡kovės R. R. atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas