2019-05-15 Nr. AB-11227-3-62-3-01284-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3370-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01284-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalint Marijampolės PN nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. birželio 4 d. buvo neužtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, buvo atviras sanitarinis mazgas ir netinkamas apšvietimas. Nurodė, jog 8 būryje gyveno 90 asmenų, tualetai buvo tik trys, reikėdavo laukti eilėje. Apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų.

3. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pažymėjo, jog jis gyveno 8 būrio 5 sekcijoje. Vėliau buvo perkeltas į 16-17 būrį, kuriame gyveno 100 žmonių, su pareiškėju patalpoje gyveno 29 asmenys, trūko gryno oro, gyvenamojo ploto. Nurodė, jog gyvenamąjį plotą mažino ir jame esantys baldai bei kiti įrenginiai. 22 būryje gyveno apie 80 asmenų, būryje buvo tik trys tualetai. Tualetai nebuvo atitverti, privatumas nebuvo užtikrintas. 22 būrio gyvenamojoje patalpoje gyveno 47 asmenys. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjui sutriko visavertis gyvenimas. Nuo 2018 m. spalio 21 d. buvo patalpintas į 16 kamerų tipo patalpą iki 15 parų. Kameroje buvo laikomi 5 asmenys, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalimi, kameroje galėjo būti iki dviejų nuteistųjų. Kameroje buvo nepakankama dienos šviesa, kadangi prie lango stovėjo siena. Todėl visą dieną tekdavo praleisti prie dirbtinio apšvietimo, ir tai kenkė pareiškėjo akims. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo paskirtas į 8 būrį, nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo paskirtas į 16 būrį, nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 19 d. buvo paskirtas į 22 būrį. Nuo 2018 m. kovo 20 d. bausmę atliko 2 būryje. Remiantis Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko 2018 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 14/07-3744, duomenų apie pareiškėjui paskirtą patalpą 8 būryje nėra išlikusių.

Bendras 8 būrio gyvenamųjų patalpų plotas yra 259,42 kv. m, ginčo laikotarpiu jame buvo iki 62 nuteistųjų. Todėl, atsakovo nuomone, 8 būryje buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. 8 būrio sanitariniame mazge buvo 6 kietieji įrenginiai: 3 tualetai ir 3 pisuarai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų patikrinimą atlieka periodiškai kas dvejus metus arba atlieka operatyvųjį patikrinimą gavę nuteistųjų skundą. Aktualiu laikotarpiu Visuomenės sveikatos centras buvo atlikęs tik 8 būrio 2 gyvenamosios patalpos patikrinimą gavęs kito nuteistojo skundą.

Šiame patikrinimo akte nėra nustatyti jokie pažeidimai, šviesa patalpoje atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog visos gyvenamosios patalpos yra prižiūrimos vienodai, o nuteistieji daugiau nėra teikę nė vieno skundo dėl 8 būrio šviesos, vėdinimo, sanitarinio mazgo ar kt., 8 būrio patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas jokiais argumentais ar įrodymais. Vėliau pareiškėjui buvo paskirta 16 būrio 1 gyvenamoji patalpa, kurios plotas – 39,46 kv. m, joje viso buvo iki 12 nuteistųjų.

Kiekvienam nuteistajam teko 3,2 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginys, jog patalpoje trūko oro, yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo neparemtas. Pareiškėjas nėra teikęs jokio skundo nei Marijampolės PN administracijai, nei būrį prižiūrinčiajam specialistui, taip pat nėra teikęs skundo ir kompetentingoms institucijoms, turinčioms teisę tikrinti Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų atitiktį teisės aktų normoms. Visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 14 d. periodiniame patikrinimo akte Nr. PA.4-432, kurio metu buvo tikrinamos visos Marijampolės PN gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, nurodyta, kad jokie pažeidimai nustatyti nebuvo.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo baustas perkeliant į kamerų tipo patalpas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjui buvo paskirta 16 kamera, jos plotas 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos ir joje buvo iki 5 nuteistųjų. Kiekvienam nuteistajam teko 4,04 kv. m. Visuomenės sveikatos centro 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-3 nurodyta, kad 16 kameroje yra tinkamai įrengtas tiek vėdinimas, tiek dirbtinė bei natūrali apšvieta. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo paskirta 22 būrio 2 gyvenamoji patalpa, kurios plotas 144,92 kv. m, joje buvo iki 46 nuteistųjų.

Visame 22 būryje buvo 2017 m. IV ketvirtyje 63 nuteistieji ir 2018 m. I ketvirtyje 64 nuteistieji. Kiekvienam nuteistajam teko 3,15 kv. m. Teismui buvo pateiktos 22 būrio sanitarinio mazgo nuotraukos, kuriose matomi 5 kietieji įrenginiai. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos, bendro naudojimo patalpos yra įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas, atsakovo nuomone, abstrakčiai nurodė tariamus pažeidimus bei nenurodė kaip, jo manymu, tokie pažeidimai ar kitokie neatitikimai galėjo padaryti įtaką pareiškėjo gyvenimo kokybei, kokius tariamus išgyvenimus galėjo patirti ar kita, ką galima būtų įvertinti kaip neturtinę žalą, kurią galima atlyginti pinigine išraiška.

Pareiškėjui neįrodžius patirtos neturtinės žalos, ji negali būti atlyginta.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą buvo tenkintas iš dalies ir jam priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nustatė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. birželio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atliekant laisvės atėmimo Marijampolės PN bausmę bendrabučio ir kamerų tipo patalpose, pareiškėjas:

7.1. nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo paskirtas į 8 būrį;

7.2. nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo paskirtas į 16 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 39,46 kv. m, joje buvo iki 12 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 3,2 kv. m gyvenamojo ploto;

7.3. nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 19 d. buvo paskirtas į 22 būrio 2 gyvenamąją patalpą, jos plotas – 144,92 kv. m, joje viso buvo iki 46 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto;

7.4. nuo 2018 m. kovo 20 d. bausmę pareiškėjas atliko 2 būryje, tačiau pareiškėjas jokių pažeidimų dėl minėto būrio nei skunde, nei atsikirtime, nei teismo posėdžio metu nenurodė, todėl teismas dėl šio būrio nepasisakė;

7.5. nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo baustas ir perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjui buvo paskirta 16 kamera, jos plotas 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 miegamos vietos ir joje buvo iki 5 nuteistųjų. Kiekvienam nuteistajam teko po 4,04 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą įrodymų, patvirtinančių, kurioje 8 būrio gyvenamojoje patalpoje buvo pareiškėjas ir kiek ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpose buvo miegamųjų vietų (nuteistųjų) nepateikė. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo tvirtinimo, jog 8 būryje buvo 90 nuteistųjų, teismas sprendė, jog 8 būryje ginčo laikotarpiu buvo 90 nuteistųjų, bei nustatė, jog vienam asmeniui teko 2,88 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu 24 paras (nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d.) nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl buvo pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

9. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.) nusprendė, jog pareiškėjui gyvenant 8 būryje trūko sanitarinių įrenginių.

10. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas teismui nurodė prieštaringus duomenis (skunde teigė, jog 16–17 būryje gyveno apie 100 nuteistųjų bei nurodė, jog su juo patalpoje gyveno 29 nuteistieji, o atsikirtime į atsiliepimą sutiko su atsakovo nurodytais duomenimis, jog patalpoje gyveno 12 asmenų) ir nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, jog 16 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje gyveno 29 asmenys (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose gyvenamosiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.), pirmosios instancijos teismas abstrakčių pareiškėjo teiginių nelaikė pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis ir konstatavo, jog pareiškėjui gyvenant 16 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

11. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis, pareiškėjas buvo keturis kartus baustas ir jam buvo skirtos nuobaudos nuo 10 iki 15 parų. Nuobaudas pareiškėjas atliko 16 kameroje, kurioje įrengtos 5 miegamosios vietos ir ginčo laikotarpiu buvo iki 5 nuteistųjų. Teismas sprendė, jog atsakovas pažeidė Bausmės vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad nuteistieji atliekantys šiame straipsnyje nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami.

12. Teismo vertinimu, vėdinimas per langus atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus ir atsakovas dėl patalpų vėdinimo ir oro trūkumo teisės aktų normų nepažeidė. Be to, kadangi Higienos norma HN 134:2015 natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo verčių nenustato, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos 16 kameros natūralios apšvietos atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė, kad dėl apšvietimo, ventiliacijos ir kitų veiksnių pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą.

13. Atsakovo pateikti patikrinimo aktai teismo nebuvo vertinti, kadangi patikrinimai buvo atlikti 2016 m., 2017 m. sausio 20 d., o šioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio.

14. Teismas, vadovaudamasis oficialiai pateiktais atsakovo duomenimis, sprendė, jog 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo 46 nuteistieji, viso 22 būryje 2017 m. IV ketvirtyje buvo iki 63 nuteistųjų, o 2018 m. I ketvirtyje iki 64 nuteistųjų. Nustatė, kad 22 būryje buvo 3 tualetai ir 2 pisuarai, kurie įrengti atskiroje patalpoje ir atskirti pertvaromis. Teismas pripažino, jog 22 būryje sanitarinis mazgas neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), numatytų reikalavimų, kadangi iš pateiktų teismui nuotraukų matyti, jog klozetai yra atskirti pertvaromis, tačiau neįrengtos durys, nors teisės akte aiškiai numatyta, jog klozetai įrengiami kabinose. Pagal pateiktus duomenis ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą teismas sprendė, jog ginčo laikotarpiu 22 būryje sanitariniuose mazguose įrenginių kiekis atitiko teisės aktuose numatytą kiekį, todėl šiuo aspektu atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

15. Teismas nurodė, jog 22 būryje pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kadangi šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje, teismo nuomone, buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

16. Teismas, padaręs išvadą, jog Marijampolės PN ginčo laikotarpiu iš viso 24 paras (bendrabučio tipo patalpose trūko 0,21 kv. m ploto) neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (sanitarinių įrenginių trūkumas, jų netinkamas įrengimas ir t. t.). Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažino, kad tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 250 Eur.

III. 18. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 250 Eur neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti. Kitą sprendimo dalį atsakovas prašo palikti nepakeistą.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui bausmę atliekant 8 būryje, jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam tenkantis plotas – 3,1 kv. m. Pirmosios instancijos teismas neprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl kalinimo sąlygų, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalis tai numato. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui paaiškina, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos kaupti ar sisteminti duomenų apie nuteistiesiems paskirtas gyvenamąsias vietas, ar kaupti bei sisteminti duomenis apie nuteistųjų skaičių būriuose. Nepaisant to, Marijampolės PN pareigūnai sistemina tokius duomenis, bet duomenų apie pareiškėjui paskirtą gyvenamąja vietą 8 būryje nėra išlikę. Tačiau, remiantis teismui pateiktos 2018 m. liepos 17 d. pažymos Nr. 14/07-3744 duomenimis, 8 būryje (259,42 kv. m) viso buvo iki 62 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 4,18 kv. m ploto.

20. Atsakovo nuomone, sanitarinių įrenginių skaičius turi būti nustatomas vadovaujantis Aprūpinimo normos nuostatomis, kurios numato, kad „1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų“. Pirmosios instancijos teismui į bylą buvo pateiktos 8 būrio sanitarinio mazgo nuotraukos, kuriose aiškiai matomi 6 kietieji įrenginiai: 3 tualetai ir 3 pisuarai. Todėl 8 būryje esant 62 nuteistiesiems, vienas kietasis įrenginys teko 10 nuteistųjų, o tikint pareiškėjo nepagrįstais argumentais, jog buvo 90 nuteistųjų – 1 kietasis įrenginys būtų tekęs 15 nuteistųjų. Minėta įsakymo nuostata, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų, buvo ir yra tinkamai įgyvendinama.

21. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, jog nors 22 būrio sanitariniame mazge klozetai yra atskirti pertvaromis, tačiau neįrengtos durys, nors teisės akte aiškiai numatyta, jog klozetai įrengiami kabinose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Aprūpinimo normos numato, kad „klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m“. Šiame įsakyme yra apibrėžiama kabinos ypatybė ir privalomumas, jog kabinos pertvaros būtu ne mažesnės 1,5 m. aukščio. Kitokios kabinos ypatybės ar specialiosios konstrukcijos nėra numatytos, tame tarpe ir durys. Todėl atsakovas teigia, kad sienelės ar dalinės pertvaros sanitarinio mazgo erdvėje atitinka teisės aktuose numatytos patalpos sąvokos dalis, kuriose nėra numatytos durys kaip privaloma patalpos dalis.

22. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio nuostatų pažeidimo, pažodžiui pritaikė minėto straipsnio nuostatą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalies pakeitimai įsigaliojo 2016 m. gruodžio 8 dieną, o kamerų tipo patalpos Marijampolės pataisos namuose yra įrengtos dar iki šio įstatymo priėmimo datos, todėl nuteistuosius, atliekančius drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose iki 15 parų laikyti po vieną, o kai nėra galimybės – po du, kaip numato Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nėra galimybės. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas drausminę nuobaudą atliko lengvesnėmis sąlygomis nei privalėtų atlikti pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio nuostatas, kadangi turėjo galimybę bendrauti su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjas privalo įrodyti neturtinės žalos dydį, kurį tariamai sukėlė Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio nuostatų nesilaikymas, tačiau pareiškėjas duomenų apie patirtą neturtinę žalą nepateikė, todėl pripažinti, kad Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio nuostatos pažeidimas turėjo neigiamų pasekmių pareiškėjo kalinimo sąlygoms, atsakovo įsitikinimu, negalima.

23. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas visiškai neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (Psichologinės tarnybos pažyma, Sveikatos priežiūros tarnybos išrašai, liudijantys apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę) įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio ir kamerų tipo patalpose Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. birželio 4 d., atlyginimo priteisimo.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareiškėjo teiginiais dėl 8 būryje laikomų nuteistųjų skaičiaus, netinkamai įvertino sanitarinių mazgų skaičių bei reikalavimą sanitariniame mazge įrengti kabinas su durimis. Taip pat, atsakovo teigimu, nepagrįstai nustatytas Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Atsižvelgiant į tai, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertintais įrodymais dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Marijampolės PN 8 būryje, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

29. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Marijampolės PN 8 būryje pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

30. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skaičiuojant minimalų plotą, tekusį asmeniui pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą pareiškėjo ir atsakovo informaciją apie pareiškėjo kalinimą 8 būryje, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (24 paras), nustatė, kad jie yra prieštaringi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 8 būryje kalėjo 90 žmonių. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad 8 būryje kalėjo iki 62 nuteistųjų ir pateikė Marijampolės pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. liepos 17 d. pažymą Nr. 14/07-3744 „Dėl E. A. bausmės atlikimo“ (b. l. 18), kurioje nurodyta, kad tikslių duomenų, kuri 8 būrio gyvenamoji patalpa buvo paskirta E. A. nėra išlikę, tačiau bendras 8 būrio 6 gyvenamųjų patalpų plotas yra 259,42 kv. m ir 2017 m. III ketvirtyje 8 būryje buvo iki 62 nuteistųjų. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atsiliepimą prašė minėtą pažymą laikyti negaliojančia, kadangi iš pažymos turinio matyti, kad nėra duomenų, kiek žmonių buvo gyvenamojoje patalpoje. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad gyveno 8 būrio 5 sekcijoje, tačiau nenurodė, koks jos plotas ir kiek asmenų kalėjo šioje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė teismui konkrečios informacijos kiek nuteistųjų, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (24 paras), buvo kalinama 8 būrio 5 sekcijoje (gyvenamoje patalpoje). Pabrėžtina, kad šios informacijos atsakovas negalėjo pateikti ir apeliaciniame skunde, nes, atsakovo teigimu, buvo kaupiama informacija tik apie nuteistųjų skaičių būryje, o ne gyvenamosiose patalpose atskirai.

32. Kadangi nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė detalių duomenų apie 8 būrio 5 gyvenamosios patalpos, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, dydį, šioje patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir ginčo laikotarpiu kalintų asmenų skaičių, darytina išvada, kad yra nepaneigtas pareiškėjo teiginys, jog jo teisė į minimalią gyvenamojo ploto normą galėjo būti suvaržyta jam gyvenant 8 būryje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjo pateiktais duomenis ir nustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimus, konstatuodamas, jog vienam asmeniui 8 būryje teko 2,88, kv. m gyvenamojo ploto. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje esančius duomenis ir nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, remiantis byloje esančiais įrodymais, minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta iš viso 24 paras.

33. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisinio vertinimo nustatant 8 būryje sanitarinių mazgų trūkumą, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ir nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose nagrinėjamai bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikosi nuostatos, kad aplinkybės, glaudžiai susijusios su minimalios gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui neužtikrinimu, vertinamos kaip šio pažeidimo dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1395/2013). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN šioje byloje siejo ne tik su nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimu, bet ir su kitais sanitarinių mazgų įrengimo ir jų kiekio aspektais, šie aspektai vertinami kaip neatsiejamai susiję su gyvenamojo ploto normos neužtikrinimu.

34. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų įrengiant 22 būryje sanitarinio mazgo klozetus, aktuali yra Aprūpinimo norma, kurios 7.6 papunktyje įtvirtinta, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog sanitariniame mazge yra pertvaros, tačiau nėra įrengtų kabinų, t. y. tarp pertvarų nėra durų, pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuotas Aprūpinimo normų pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir buvo konstatuotas Aprūpinimo normų pažeidimas, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų nustatyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

35. Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiškėjas nuobaudas atliko 16 kameroje, kurioje įrengta 5 miegamosios vietos ir buvo iki 5 nuteistųjų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei į pateiktus duomenis, sprendžia, jog atsakovas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų ir neužtikrino tinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų nuobaudų atlikimo metu. Pažymėtina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog minėta Bausmių vykdymo kodekso norma įsigaliojo 2016 m. gruodžio 8 dieną, o kamerų tipo patalpos Marijampolės PN įrengtos anksčiau, negali būti laikomi pateisinama priežastimi nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

36. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

37. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (250 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Arūnas Sutkevičius Milda Vainienė