2022-02-02 Nr. AB-2918-2-68-3-12572-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-305-629/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12572-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1.4; 59.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) priteisti 2 200 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. apie 23.50 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) užvirto medis ir jį apgadino. Įvykio aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Patrulių rinktinės 2020 m. kovo 13 d. pažyma „Dėl eismo įvyko“. Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3 800 Eur, po apgadinimo jo likutinė vertė buvo 1 600 Eur, atkuriamoji (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) – 6 049,06 Eur. Apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių, ekonominiu požiūriu, nebuvo tikslingas. Pareiškėjas patyrė 2 200 Eur nuostolių už apgadintą Automobilį ir 180 Eur nuostolių už Automobiliui padarytos žalos įvertinimą. Pareiškėjo teigimu, jis 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Administraciją, prašė atlyginti patirtus nuostolius, tačiau Administracija atsakymo nepateikė.

3. Pasak pareiškėjo, palikdamas Automobilį namo kieme, jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad jam gali būti padaryta žala, nes manė, jog kieme augantys želdiniai yra tinkamos būklės, prižiūrėti atsakingų subjektų, be to, teritorija aplink medį nebuvo aptverta ar kaip nors kitaip pažymėta, kaip pavojinga. Įvykio dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d. 24 val., remiantis Vilniaus meteorologinės stoties duomenimis, vėjo greitis siekė 19 m/s, esant tokiam vėjo greičiui, medžiai nelūžta. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad aplink gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), po minėto įvykio daugiau išvirtusių, nulūžusių medžių nebuvo, todėl vėjas negalėtų būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio lūžimą, jis taip pat negalėtų būti vertinamas, kaip nenugalima jėga.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo sutuoktinė dar 2019 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama apgenėti ir nukirsti medžių šakas aplink daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo pareigą savivaldybei priklausančioje teritorijoje (žemės plotas aplink gyvenamąjį namą nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas) nuolat vykdyti medžių priežiūrą, veikti aktyviai, stebėti, vertinti ir atitinkamai reaguoti į pavojų keliančius medžius ir krūmus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, neužtikrinęs, kad pavojingas (supuvęs, sutrūnijęs) medis būtų nupjautas ar kitaip pašalinta jo grėsmė asmenims ir jų turtui, turi atsakyti už tokio neveikimo padarinius.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Administracija pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad medis ant Automobilio nukrito (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus AVPK pažymoje dėl eismo įvykio nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Prie šios pažymos nėra pateikta įvykio vietos schema, o iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų nėra aiški įvykio vieta ir tikslus adresas, t. y. ar įvykis įvyko nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ar žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pastarojo dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kita dalis priklauso fiziniams asmenims. Taigi savivaldybė nėra šio žemės sklypo valdytoja ir prižiūrėtoja.

7. Atsakovo teigimu, viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, nes pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, atsakovas viešojo administravimo srityje neatliko. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Automobilis buvo apgadintas būtent dėl Administracijos (ne)veikimo. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia veiksmų neteisėtumo. Administracija pažymėjo, jog savo pareigą dėl želdynų tvarkymo ir priežiūros pagal teisinį reglamentavimą, kiek leidžia objektyvios aplinkybės, savivaldybė vykdo tinkamai. Administracijos teigimu, 2019 m. liepos 8 d. pagal pareiškėjo sutuoktinės pateiktą prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Priemiestis“ buvo išduotas leidimas Nr. A320-1154/19(2.3.1.20-UK2) „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams“, galiojęs iki 2020 m. liepos 8 d., kuriuo leista apgenėti šakas beržui bei dvikamienei liepai (taip pat suveržti lają) ir nupjauti nudžiūvusį beržą. Leidimas pjauti išduotas tik nudžiūvusiam beržui, taigi duomenų apie tai, kad iki įvykio lūžęs medis buvo pavojingas ar kėlė grėsmę, nebuvo gauta.

8. Pasak atsakovo, visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti taikomas sąžiningai ir protingai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis. Jis taip pat turi būti derinamas su nuostolių sumažinimo doktrina, pagal kurią nukentėjusysis privalo stengtis, kad išvengtų nuostolių arba neleistų jiems padidėti. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ vertintojas kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2200322 nustatydamas turto vertę naudojosi užsakovo suteikta žodine informacija apie vertinamą objektą, taip pat internetinių portalų informacija, neatliko detalaus vertinamo turto techninės būklės iki apgadinimo tyrimo. Todėl šiuo atveju iš bylos aplinkybių nėra aišku, kokia buvo Automobilio būklė iki ant jo užvirstant medžiui, o nesant šių įrodymų, pareiškėjo pateikti Automobilio vertės skaičiavimai negali būti laikomi tiksliais ir objektyviais nurodytai žalai pagrįsti. Pareiškėjas žalą nustatė nesivadovaudamas teisės aktų reikalavimais. Taip pat turėtų būti įvertinamas faktas, kad pats Automobilio savininkas nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai – įvykio metu Automobilis buvo paliktas ant plytelių, po medžiais, t. y. buvo paliktas ne tam skirtoje leistinoje vietoje, be to, pučiant stipriam vėjui. Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, įvykio dieną buvo užfiksuotas stiprus vėjas, kurio greitis siekė 19–20 m/s. Taigi medis ant Automobilio užvirto ne nuo medžio nepriežiūros, o nuo stipraus vėjo. Šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnį, kai civilinė atsakomybė netaikoma arba kai asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure (nepaprastos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti arba išvengti)). Todėl, jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, turėtų būti sprendžiamas atlygintinos žalos dydžio sumažinimo klausimas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo A. K. skundą – priteisė pareiškėjui iš Administracijos 2 200 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 780 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2020 m. kovo 12 d. apie 23.50 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Automobilio užvirto medis ir jį apgadino; aplinkybes, kad ant pareiškėjo Automobilio užvirto medis ir jį apgadino, patvirtina Vilniaus AVPK 2020 m. kovo 13 d. pažyma, tačiau joje nurodyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini); įvykio vietos fotonuotraukos patvirtina, kad Automobilio sužalojimai atsirado ant jo nuvirtus medžiui; pareiškėjas, siekdamas nustatyti ant Automobilio nuvirtusio medžio padarytą žalą, 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į UAB „Nepriklausomų vertinimų biuras“, nepriklausomas turto vertintojas A. V., atlikęs Automobilio apžiūrą (apžiūros vieta (duomenys neskelbtini)), 2020 m. kovo 18 d. ataskaitoje nurodė, kad Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3 800 Eur, po apgadinimo likutinė vertė – 1 600 Eur, atkuriamoji (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) – 6 049,06 Eur, apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių, ekonominiu požiūriu, nėra tikslingas; pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašė atlyginti ant Automobilio nuvirtusio medžio padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovas atsakymo nepateikė; Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. A51-127239/20(3.3.2.26E-MTA), atsakydamas į pareiškėjo atstovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo nuvirtęs medis augo Lietuvos Respublikai priklausančioje valstybinėje žemėje, o informacijos apie įmonę, pašalinusią nuvirtusį medį, neturi; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimo departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-1144 „Apie hidrometeorologines sąlygas“ nurodyta, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. kovo 12 d. 23 val. vėjo greitis buvo 20 m/s, 24 val. – 19 m/s.

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 6 straipsnio 7 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 8, 12 ir 13 punktais, 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1, 43 ir 44 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktais, todėl Administracijos pareiga yra rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, o už šios pareigos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

12. Vertindamas atsakovo argumentus, kad jis nėra valstybinio žemės sklypo, kuriame augo pareiškėjo nurodomas nulūžęs medis, savininkas ar valdytojas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais bei konstatavo, jog už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą yra atsakingos vietos savivaldos institucijos, t. y. atsakovas. Jei dėl teritorijų (įskaitant želdinius bei želdynus) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas. Nagrinėjamu atveju įvykio vietos fotonuotraukos patvirtina, kad medis, augęs prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nulūžo prie pagrindo ir užvirto ant ginčo Automobilio. Vilniaus miesto žemėlapis patvirtina, kad daugiabučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skiria (duomenys neskelbtini) gatvė, jie yra vienas priešais kitą. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus (fotonuotraukas), Vilniaus miesto žemėlapio duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo jais abejoti ir darė išvadą, kad nulūžęs bei Automobilį apgadinęs medis augo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, aplinkybę, kad nulūžęs ir pareiškėjo Automobilį apgadinęs medis augo valstybinėje žemėje, patvirtino Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2020 m. spalio 8 d. rašte Nr. A51-127239/20(3.3.2.26E-MTA) nurodydamas, kad prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) nuvirtęs medis augo Lietuvos Respublikai priklausančioje valstybinėje žemėje. Pareiga prižiūrėti valstybinėje žemėje esančius želdinius ir želdynus, priskirta atsakovui.

13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė Administracijos argumentus, kad medis ant Automobilio užvirto ne dėl nepriežiūros, o dėl vėjo. Pirmosios instancijos teismas atkreipdė dėmesį, kad pagal Boforto skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5–28,4 m/s, o esant 19–20 m/s stiprumo vėjui, sveiki medžiai paprastai nelūžta, todėl vėjas, šiuo atveju, negalėtų būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą. Atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus įrodymus (fotonuotraukas), kuriose užfiksuota, kad po minėto įvykio daugiau išvirtusių medžių prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nebuvo, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog vėjas, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, negalėtų būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog fotonuotraukos patvirtina, kad medžio kamienas buvo sutrūnijęs, supuvęs. Byloje nėra duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant Automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra, todėl tokio augalo lūžimas galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Automobiliui padaryta žala atsirado dėl to, jog atsakovas, nevykdė įstatymais priskirtų funkcijų, t. y. pareigos vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę ir imtis veiksmų, kad būtų išvengta žalos, kurią patyrė pareiškėjas. Atsakovo argumentus dėl pareiškėjo kaltės ir neatsargumo pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais.

14. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Automobilio apgadinimai yra užfiksuoti tiek pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose, tiek Kelių transporto priemonės 2020 m. kovo 18 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 2200322 ir jos priede – apžiūros akte, apžiūrą 2020 m. kovo 16 d. 11 val. adresu: (duomenys neskelbtini), atliko nepriklausomas vertintojas. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3 800 Eur, po apgadinimo jo likutinė vertė buvo 1 600 Eur, atkuriamoji (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) – 6 049,06 Eur, apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių, ekonominiu požiūriu, nėra tikslingas. Šie byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismui nesukėlė abejonių, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistinas jo prašomos turtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog tokio pobūdžio bylose yra priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

15. Tenkinęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui prašomas bylinėjimosi išlaidas – 780 Eur (500 Eur už skundo teismui parengimą, 100 Eur už advokato atstovavimą teismo posėdyje ir 180 Eur už apgadinto Automobilio vertinimo ataskaitą).

III. 16. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo A. K. skundą arba sumažinti priteistinos žalos dydį.

17. Administracija apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio medžio būklė buvo prasta ar suprastėjusi, todėl nėra pagrindo teigti, kad Automobilis buvo apgadintas būtent dėl atsakovo (ne)veikimo. Pasak Administracijos, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva negalėjo nustatyti ant Automobilio nuvirtusio medžio būklės, aplinkybes, kad medis nuvirto dėl nepriežiūros, galėjo konstatuoti tik specialiųjų žinių turintis asmuo – nepriklausomas ekspertas, į bylą turėjo būti pateikti atskiri su tuo susiję dokumentai. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas nei kiti proceso dalyviai neinicijavo ekspertizės šioje administracinėje byloje. Administracijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino, jog pareiškėjas elgėsi nerūpestingai – pareiškėjas galėjo įvertinti, kad įvykio diena buvo vėjuota, todėl turėjo pats pasirūpinti savo turtu ir nestatyti Automobilio po medžiu. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas formuoja klaidingą ir netgi ydingą praktiką, kadangi valstybinei institucijai dėl paties pareiškėjo neapdairumo ir nerūpestingumo yra perkeliama visa atsakomybė už pasekmes, o pats asmuo išvengia bet kokios atsakomybės ir netgi pasipelno kitos šalies sąskaita. Pasak Administracijos, ji nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus, vien tik žalos atsiradimo faktas nereiškia veiksmų neteisėtumo.

18. Pareiškėjas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti pareiškėjo patirtas atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 605 Eur.

19. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, mano, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas pažymi, jog Automobilis nestovėjo po nulūžusiu medžiu ar greta jo – po lūžusiu medžiu ir greta jo stovėjo kiti automobiliai, kurie įvykio metu buvo apgadinti dar stipriau. Pareiškėjo Automobilis stovėjo kitoje gatvės pusėje, tačiau lūžus medžio kamienui, medžiui krentant ant važiuojamosios dalies ir šaligatvių, jo šakos pasiekė pareiškėjo Automobilį ir jį apgadino. Pareiškėjas elgėsi atsakingai ir nuolat rūpinosi jam priklausančiu turtu. Atsakovas nėra susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, kad ginčo teritorijoje auga tik pavieniai medžiai, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įvykio dieną 21 val. didžiausias vėjo greitis buvo tik 13 m/s, o pareiškėjas Automobilį pastatė dar anksčiau, t. y. apie 16.30 val. ir nuo to laiko buvo namuose, todėl Administracijos argumentai, kad pareiškėjas turėjo elgtis atsakingiau ir dėti maksimalias pastangas, kad jam nebūtų padaryta žala, yra nesuprantami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), atliekant savarankiškas funkcijas želdinių priežiūros srityje, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – nustatęs, kad 2020 m. kovo 12 d. ant pareiškėjo Automobilio Vilniuje užvirto medis ir jį apgadino, teismas konstatavo Administracijos veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, nes Administracija, teismo vertinimu, neatliko nuolatinės želdinių priežiūros, nešalino pasenusių, pavojų keliančių medžių, nors tokia jos pareiga buvo įtvirtinta teisės aktuose, o dėl šio neveikimo pareiškėjui kilo turtinė žala – buvo apgadintas Automobilis.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų savivaldybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos.

23. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma primena, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).

24. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) buvo numatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.

25. CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 1–4 dalys nustato, kad: žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 d.). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

26. Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.).

27. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.).

28. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kuri savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d. 1 p.); įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d. 2 p.); administruoja viešųjų paslaugų teikimą (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d. 4 p.).

29. Nagrinėjamoje byloje atsakovu nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o ne Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą bylose dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį atsakovu turėtų būti savivaldybė, atstovaujama atitinkamos savivaldybės vykdomosios institucijos.

30. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

32. Nors pareiškėjo skundas paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo, t. y. pažeidė paminėtas proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d., 146 str. 1 d.).

34. Įvertinus tai, kad byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė