dac9b9f6-cd46-4b0e-8d23-e3b6ee97b57d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-17158-545/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12539-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė sekretoriaujant Andriui Å alkevičiui dalyvaujant atsakovui V. K. teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl 609,11 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų (19 Eur žyminio mokesčio) priteisimo,- n u s t a t ė : AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 609,11 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2021-05-23 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Skoda Octavia, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2022-03-14 pažymoje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo G. M. kaltės. Byloje nustatyta, jog transporto priemonę Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo G. M., kuris vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas tam teisės. Transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas V.

K. 2021-05-23 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso iÅ¡mokėjo 1218,22 Eur: a) 1178,22 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Å ios programos naudojimÄ sÄ matoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d.

Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Å ios sistemos bazė, įvedus darbų kategorijÄ , nurodo bÅ«tinas medžiagų, darbo valandų sÄ naudas bei jų įkainius. SÄ matose nurodyta bendra remonto kaina, į kuriÄ Ä¯skaičiuota darbų ir medžiagų kaina. b) 40,00 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio gedimų defektacijÄ pagal UAB „Madonas“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0017070.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį: -iki 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ arba nesuteikė draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos; -iki 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų patvirtinimo“ 38 punktu, „jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ â€œ.

Minėta sÄ lyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3. punkte. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl apdraustojo veiksmų (neturėjo reikiamo stažo), apie draudimo rizikos padidėjimÄ draudikas turėjo bÅ«ti informuotas iki rizikai padidėjus. Atsakovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu G. M..

Atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad 2021-05-23 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas man priklausantis automobilis Nissan Almera Tino valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį sužinojo po 2 dienų, nes automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Policijoje paaiÅ¡kino visas aplinkybes, susijusias su Å¡iuo įvykiu, o bÅ«tent, kad minėtu automobiliu pagal susitarimÄ naudojosi Gruzijos pilietis K. (vardo, pavardės tiksliai nepamena), kuris atsakovui patikrinus turėjo ir vairuotojo pažymėjimÄ ir bÅ«tinÄ jį vairavimo staÅ¾Ä .

AB „Lietuvos draudimas“ pateikti teiginiai, apie tai kad leido naudotis transporto priemonę yra klaidingi ir neturi pagrindo, kadangi policijos komisariate buvo paaiškinta, kad automobilis buvo paimtas be atsakovo sutikimo ar leidimo asmens, kuris ir sukėlė autoįvykį, t. y. G. M. Šis žmogus, be jokio leidimo, pasisavino automobilio raktus savavališkai, būdamas neblaivus ir išvažiavo savo tikslais. Asmeniui, kuriam davė transporto priemonę, t. y. K., taip pat nebuvo žinoma, kad G. M. pasiėmė raktus, nes žmogus tuo metu paprasčiausiai miegojo.

Dėl neteisėto automobilio nuvarymo galėjo kreiptis į policijÄ , bet atsitiko autoįvykis, ir Å¡is žmogus buvo pagautas neblaivus už vairo bei sukėlęs autoįvykį, kurio metu nukentėjo kitas automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas kaip transporto priemonės Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas neinformavo draudiko apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ , t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.11. p. reikalavimus, dėl Å¡ių priežasčių draudėjas privalo grÄ Å¾inti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos dalį yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybės atsakovas nieko apie tai nežinojo.

IeÅ¡kovas visÄ situacijÄ vertina formaliai, remdamasis tik sutarties sÄ lygomis, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į situacijos aplinkybes. Eismo įvykio metu, buvo nustatyta, kad G. M. buvo neblaivus ir kaltas dėl autoįvykio. Kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus už žalÄ atsakingiems asmenims, nurodo, kad nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (LAT 2010-02-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-78/2010).

Bylose, kuriose keliamas klausimas dėl draudiko teisės susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tent draudikas (ieÅ¡kovė) turi įrodyti aplinkybes, suteikiančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Taigi, teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo pobÅ«džio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui, siekiančiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikui iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiai pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėjo savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, taip pat atsakomybę mažinančių ar Å¡alinančių sÄ lygų įrodinėjimas, siekiant sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieÅ¡kovas tik formaliai vertino visas aplinkybes, visiÅ¡kai nesigilino į tai, kad atsakovas kaip draudėjas elgėsi tinkamai, neturėjo jokio ketinimo neteisingai apdrausti automobilį už mažesnę draudimo kainÄ , ir įvykęs eismo įvykęs atsitiko be atsakovo žinios, jam nesuteikiant jokio leidimo vairuoti transporto priemonę kaltam asmeniui. Todėl bÅ«tų neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo. Vertinant grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos dydį, privalo bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad automobilis buvo paimtas be jo žinios, pats atsakovas eismo įvykyje nedalyvavo ir net apie jį tuo metu nežinojo.

Nors byloje nagrinėjamas ieÅ¡kovės regresinis reikalavimas, kur draudikas regreso tvarka sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies reikalauja iÅ¡ atsakovo, tačiau svarstytinas ir eismo įvykio metu vairavusio transporto priemonę kaltu G. M. dalyvavimo byloje klausimas. Atsakovė prašė įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu G. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-22 d. nutartimi G. M. buvo įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nereiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje (b.l. 12-13).

Trečiasis asmuo G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, gyvenamoji vieta nežinoma, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 16). Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Ieškinys tenkintinas visiškai Kaip nustatyta byloje, 2021-05-23 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriuo metu vairuojama G. M. transporto priemonė Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pastarojo vairuotojo kaltės (buvo neblaivus ir neturėjo vairuotojo teisių), apgadino transporto priemonę Skoda Octavia, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas yra atsakovas V. K., sutartis sudaryta 2020-12-24 d. AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso iÅ¡mokėjo 1218,22 Eur (1178,22 Eur už sugadinimus, 40 Eur gedimų defektacijÄ ) žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Ginčo dėl žalos dydžio nėra. IeÅ¡kovė kreipėsi su pretenzija į atsakovÄ , praÅ¡ydama atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (1218,22 Eur), tačiau atsakovas atsisakė jÄ atlyginti.

Ginčo dėl Å¡ių faktinių bylos aplinkybių nėra. Atsakovas tiek procesiniame dokumente-atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 9, dok-107573), tiek teisminio nagrinėjimo metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes, jo teigimu, jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota Gruzijos piliečiui vardu K. (pavardės, gyvenamosios vietos nežino) remontui (žibintų Å¡lifavimui), kuris turėjo vairuotojo pažymėjimÄ bei bÅ«tinÄ jį vairavimo staÅ¾Ä .

K. transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė be atsakovo sutikimo ir žinios kitam Gruzijos piliečiui G. M., pats atsakovas 2021-05-23 d. eismo įvykyje nedalyvavo ir apie jį tuo metu nežinojo. Sudarant draudimo sutartį neturėjo jokio ketinimo neteisingai apdrausti automobilį už mažesnę draudimo kainÄ . Teismas nesutinka su atsakovo argumentais. CPK 178 str. numatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kovo teisine argumentacija, jog atsakovas nevykdė Å¡alių sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2020-12-24 d. sutarties 1.5.2.11. p., pagal kurį transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo; 1.5.2.11. p., pagal kurį transporto priemonės nevairuos asmuo kurio vairavimo stažas mažesnis nei 2 metai.

Draudiko teigimu, jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, dėl amžiaus ir vairavimo įgÅ«džių stokos tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmokÄ (nagrinėjamu atveju įmoka bÅ«tų 181,17 Eur , o ne v 80,52 Eur, kaip nurodyta sutartyje). Kaip nustatyta byloje, atsakovui priklausančiÄ transporto priemonę 2021-05-23 d. vairavo trečiasis asmuo G. M., gim. 1980-05-08, kuris vairuotojo teisių neturėjo, buvo neblaivus, t. y. buvo eismo įvykio kaltininkas ir neturėjo vairavimo stažo.

Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2020-12-24 d. sutarties 4.1 p. numato, kad įstatymų numatytais atvejais draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ draudėjo arba kito apdraustos transporto priemonės valdytojo. Teismas taip pat atsižvelgia ir į teisinį reglamentavimÄ , aktualų nagrinėjamai bylai, taip, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numato, kad draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį: -iki 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ arba nesuteikė draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos; -iki 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004-04-23 d. nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų patvirtinimo“ 38 p. taip pat numato, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ (Sutarties . 1.5.3. p.).

Å is teisinis reglamentavimas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , kad draudimo rizika padidėjo dėl apdraustojo veiksmų (G. M. neturėjo reikiamo stažo bei vairuotojo pažymėjimo, vairavo neblaivus), apie draudimo rizikos padidėjimÄ draudikas turėjo bÅ«ti informuotas iki rizikai padidėjus. Tokiu bÅ«du, atsakovas turi prievolę grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 609,11 Eur (1218,22 Eur : 2). Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡sakyti atsakovo argumentai apie tai, kad jis neleido naudotis transporto priemone nei K. nei G.

M. (Sakartvelo piliečiams), vertintini kritiÅ¡kai. Taip įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-30 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2045-270/2021 nustatyta, kad kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 metų balandžio 24, 25 d. atvyko tikslu susipažinti su Lietuva. IÅ¡nuomojo mėnesiui už 150 Eur automobilį Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pažįstamo, pas jį taip pat nuomojo kambaryje esančiÄ lovÄ už 110 Eur. 2021-05-24 d. iÅ¡ ryto iÅ¡gėrė su draugais 200-300 ml degtinės ir 3 l alaus.

Tuomet apie pietus su draugu nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur sukėlė eismo įvykį ir buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju V. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuomojasi butÄ , kurį pernuomojo trims Gruzijos piliečiams, kiek jam buvo žinoma apklausos metu, jie gyveno dviese. Vienas iÅ¡ jų G. M. V. K. priklauso automobilis Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo davęs darbo paieÅ¡kai, vėliau bÅ«tų ir iÅ¡nuomojęs, buvo davęs automobilį ir S. K. (K.).

Jam nebuvo žinoma, kad kažkuris vairuos automobilį iÅ¡gėręs, nes automobilį paskolino tikslu surasti darbÄ . Taigi tiek paties atsakovo, tiek trečiojo asmens G. M. parodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. K. pažinojo tiek S. K. (K.), tiek G. M. ir jiems perdavė valdyti jam priklausantį automobilį Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darbo paieÅ¡kai, neįsitikinęs ar jie turi teises vairuoti transporto priemones, ar turi 2-jų metų vairavimo staÅ¾Ä . Taigi, atsakovo veiksmai, kai padidinto pavojaus Å¡altinio savininko, turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ .

Pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas Ä®statymo 22 str. taikymo tikslais ir atitinka Å¡ios normos tikslÄ bei civilinės atsakomybės draudimo esmę. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo civiliniame procese tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (LAT 2010-04-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (LAT 2013-11-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-404/2014.).

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2011-08-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-84/2013.). Todėl nagrinėjamu atveju teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). Teismo vertinimu, atsakovas savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį neįrodė (CPK 178 str.), o ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ tikimybės principu. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt). Dėl procesinių palÅ«kanų Pagal CK 6.37 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (609,11 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-06-01 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas patyrė 19 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistina 19 Eur žyminio mokesčio (609,11 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ieÅ¡kovės naudai, nes byla yra elektroninė, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. pagrindu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,92 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17,92 Eur), į valstybės pajamas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ). Respublikos CPK 270 str.,- n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 609,11 Eur (šešis šimtus devynis Eur 11 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (609,11 Eur) nuo bylos iškėlimo (2022-06-01 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051835, naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 17,92 Eur (septyniolika Eur 92 ct) dydžio iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vienÄ iÅ¡ nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Å iaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662).

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Bražinskienė