2026-01-14 Nr. AB-1087-3-61-3-03583-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-548-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03583-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. B. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui 2021 m. vasario 19 d. pateiktą prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 19 d. prašymas).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“, kuriuo paprašė skirti jai nuosavybės teise priklausančiai 16,89 kv. m negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir inicijuoti jai priklausančios sklypo dalies pardavimo procesą. Pareiškėja 2021 m. gegužės 11 d. gavo raštą, kuriuo jai buvo atsiųstas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Sutarties projekte nurodyta tik 17 kv. m ploto garažui skirta perkama–parduodama sklypo dalis, kai visiems kitiems sklype esantiems garažams proporcingai jų plotams skirtos ženkliai didesnės sklypo dalys.

2.2. Pareiškėja 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į atsakovą ir paprašė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota sklypo dalis. Pareiškėja 2021 m. birželio 15 d. gavo Vilniaus miesto skyriaus raštą, kuriuo nebuvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į 2021 m. gegužės 18 d. prašyme užduotą klausimą, nes nepaaiškinta, kodėl ir kokiu pagrindu garažui skirta sklypo dalis iš esmės lygi jo bendrajam plotui. Pareiškėja ir A. G. (kuriam taip pat priklauso vienas sklype esantis garažas ir kuris yra minėto sklypo bendraturtis) 2021 m. liepos 14 d. apskundė Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. birželio 15 d. raštą NŽT.

2.3. Nesulaukę jokio atsakymo per teisės aktuose nustatytą terminą, 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą su skundu. Tik po skundo Seimo kontrolieriui, NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakymą. Seimo kontrolierius 2021 m. lapkričio 9 d. pripažino pareiškėjos skundą pagrįstu ir be kitų rekomendacijų pateikė NŽT direktoriui rekomendaciją įpareigoti atsakingus NŽT darbuotojus pateikti pareiškėjai NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) kopiją. NŽT tik 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė Įsakymą.

2.4. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti Įsakymą. Vilniaus miesto apylinės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. NŽT apskundė minėtą sprendimą Vilniaus apygardos teismui, kuris, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarė atsakovo NŽT apeliacinį skundą atmesti. Teismams panaikinus neteisėtą Įsakymą, kuriuo pareiškėjos garažui buvo skirta akivaizdžiai per maža sklypo dalis, atsakovui kilo pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą bei priimti naują įsakymą, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl teismas turėtų įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti naują sprendimą.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. 2021 m. vasario 19 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl žemės sklypo dalies pardavimo. Vilniaus miesto skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 49SD-3313-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, informavo, kad garažo, kuriame yra patalpa, adresas neįregistruotas adresų registre, todėl Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis, negali nustatyti garažo buvimo vietos. 2021 m. kovo 9 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti garažo adresą ir nurodė jo bendrą plotą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ pareiškėjos nuosavybės teise valdomai patalpai buvo priskirta 17 kv. m ploto žemės sklypo dalis. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. raštu pareiškėjai buvo pateiktas žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektas, kuriame nurodoma, kad parduodamas 17 kv. m žemės plotas, esantis 765 kv. m. ploto žemės sklype.

4.2. Pareiškėja 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių, prašydama paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas garažo eksploatacijai reikalingas žemės plotas. Vilniaus miesto skyrius 2021 m. birželio 15 d. raštu informavo, kad Įsakymu nustatyta 17 kv. m ploto žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į garažo užstatytą plotą. Pareiškėja 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į NŽT su skundu. NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nurodė, kad Įsakymu garaže esančiai patalpai eksploatuoti nustatyta 17 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

4.3. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje pareiškėja prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. birželio 17 d. raštą ir NŽT 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1094-1047/2022 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino aukščiau nurodytus raštus bei įpareigojo Vilniaus miesto skyrių pateikti pareiškėjai informaciją į jos pateiktą prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-585-525/2023 nusprendė NŽT apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas prieš tai nurodytus įsiteisėjusius teismo sprendimus, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. 49SD-9181-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teises valdomiems 134 kv. m ploto statiniams, esantiems žemės sklype, eksploatuoti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo priskirta 205 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Pažymėjo, jog rūsių ir neįrengtos pastogės patalpoms eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis nėra privatizuota, todėl būtų nustatyta ir parduota, gavus patalpų savininkų prašymus. Duomenų, jog šis raštas būtų apskųstas, nėra.

4.4. 2022 m. balandžio 4 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti Įsakymą bei įpareigoti Vilniaus miesto skyrių pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo nustatyta patalpai eksploatuoti priklausanti žemės sklypo dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismas NŽT apeliacinį skundą atmetė. NŽT 2024 m. birželio 4 d. gavo Seimo kontrolieriaus raštą, kuriame prašoma išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 22 d. skundą dėl Vilniaus miesto skyriaus atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su 2021 m. vasario 19 d. prašymu. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2024 m. gegužės 22 d. skundą, 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji turi pateikti pageidaujamo pirkti iš valstybės žemės sklypo planą, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui būtų nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius galės tęsti valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo procedūras, kai pareiškėja pateiks pageidaujamo pirkti iš valstybės žemės sklypo planą, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui bus nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai NŽT atsakymu buvo paaiškinta, kokius veiksmus ji turi atlikti, taip pat buvo atsakyta į jos prašymą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėja 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 49SD-3314-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog garažo adresas neįregistruotas adresų registre, todėl nėra galimybių nustatyti pastato – garažo buvimo vietos bei susieti jį su žemės sklypu, įregistravus pastato – garažo adresą adresų registre ir paaiškėjus, jog jis stovi žemės sklype, jo eksploatavimui tektų žemės sklypo dalis.

6.2. Pareiškėja 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kuriuo pakartotinai prašė parduoti dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo negyvenamajai patalpai – garažui, eksploatuoti. NŽT 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 49SD-4844-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ parengtą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą pateikė pareiškėjai susipažinti.

6.3. Pareiškėja 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota 17 kv. m žemės sklypo dalis. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. birželio 15 d. rašte Nr. 49SD-6270-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog išnagrinėjęs 2021 m. balandžio 7 d. prašymą parduoti dalį žemės sklypo, reikalingo negyvenamajai patalpai – garažui, kurio adresas 2021 m. kovo 9 d. įregistruotas registrų centre ir susietas su žemės sklypu, eksploatuoti, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) nustatė 17 kv. m ploto žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į garažo užstatytą plotą. Pareiškėja 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į NŽT su skundu dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. birželio 15 d. rašto. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1SS-1301-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, jog žemės sklypo dalis yra nustatyta proporcingai nuosavybės teise valdomam statinių plotui, t. y. žemės sklypo dalis yra nustatyta teisingai.

6.4. Nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT atsakymais, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama juos panaikinti. NŽT 2021 m. birželio 15 d. raštas ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštas įsiteisėjusiais teismo sprendimais panaikinti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1094-1047/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-585-525/2023).

6.5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021 m. lapkričio 9 d. pažymoje Nr. 4D-2021/1-1086 rekomendavo NŽT direktoriui įpareigoti atsakingus NŽT tarnautojus pateikti pareiškėjai NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo Įsakymo kopiją.

6.6. Nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo Įsakymu, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023 ieškinį tenkino ir Įsakymą panaikino. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi NŽT apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023, paliko nepakeistą.

6.7. NŽT 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 1SS-316-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir Atsakymas) nurodė, kad NŽT skyrius galės tęsti valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo procedūras, kai bus pateiktas pageidaujamo pirkti iš valstybės žemės sklypo planas, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui bus nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus aspektu ir nustatė, kad bendrosios kompetencijos teismams panaikinus Įsakymą, pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymas (2021 m. balandžio 2 d. patikslintas prašymas) inicijuoti jai priklausančios sklypo dalies (valstybinės žemės) pardavimo procesą, liko neišspręstas.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad panaikinus NŽT Įsakymą, atsakovas administracinį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymo, turėjo priimti iki 2024 m. gegužės 8 d. Teismas nustatė, kad atsakovas, tik gavęs Seimo kontrolieriaus 2024 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 4D-2024/1-322/3D-746 „Tarpininkavimas sprendžiant problemą“, Atsakymu nurodė pareiškėjai, jog NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius galės tęsti valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo procedūras, kai pareiškėja pateiks pageidaujamo pirkti iš valstybės žemės sklypo planą, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui bus nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl NŽT 2024 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 1SS-316-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ panaikinimo.

9. Teismas sprendė, kad atsakovas atsakymą į pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą pateikė praleidęs VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, t. y. po to, kai pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą. Taigi, nors ir nesilaikant VAĮ nustatytų terminų, NŽT Atsakymas į pareiškėjos prašymą buvo pateiktas, todėl teismas priėjo prie išvados, jog byloje nebeliko ginčo dalyko.

10. Teismas atmetė pareiškėjos skundą bei prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

12. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog:

12.1. Nors atsakovas Atsakymą pateikė jau po to, kai pareiškėja iniciavo nagrinėjamą bylą teisme, tačiau teismas visiškai nepagrįstai ir nesinaudodamas savo diskrecija bei pareiga veikti aktyviai, nevykdydamas konstitucinės pareigos byloje įvykdyti teisingumą pagal teisę, sprendė, kad atsakovas įvykdė pareiškėjos reikalavimą ir dėl to esą išnyko ginčo dalykas. Tokiu būdu teismas sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyta argumentacija, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą ir neatliko jokio savarankiško nagrinėjamos bylos dalyką sudarančių aplinkybių vertinimo bei nenustatė, ar pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymas iš tikrųjų buvo išnagrinėtas.

12.2. Pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymo dalykas ir atsakovo Atsakymo dalykas visiškai nesutampa. Išnagrinėjus 2021 m. vasario 19 d. prašymą yra sudaroma su pareiškėja valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis. Kad būtent taip prašymo išnagrinėjimą supranta atsakovas patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas būtent tokiu būdu išnagrinėjo prašymą ir 2021 m. gegužės 11 d. pateikė pareiškėjai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Teismams panaikinus NŽT Įsakymą, NŽT kilo pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą bei priimti naują įsakymą, pateikti pareiškėjai atsakymą bei atsiųsti naują valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Tokią pareigą atsakovui numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnis. Pareiškėja būtent tai įpareigoti atlikti ir prašė teismo, t. y. įpareigoti atsakovą vykdyti jam pagal 2021 m. vasario 19 d. prašymo pateikimo metu galiojusio teisinio reguliavimo tiesiogiai nustatytas pareigas ir kuo skubiau išnagrinėti pareiškėjos prašymą, o ne įpareigoti pateikti bet kokį atsakymą.

12.3. Dėl besitęsiančio NŽT neteisėto neveikimo ar kitokių kliūčių išnagrinėti 2021 m. vasario 19 d. prašymą sudarymo, yra sukuriama situacija, trukdanti išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo (civilinė byla Nr. e2-151-842/2025, teisminio proceso Nr. 2-68-3-00496-2023-5), kuri 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi sustabdyta iki NŽT išnagrinės V. B. G. 2021 m. vasario 19 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ ir jo pagrindu priims naują įsakymą“. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-544-589/2024 patikrinęs minėtos nutarties teisėtumą pagal atskirąjį skundą konstatavo, kad buvo panaikintas atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymas, todėl NŽT kilo pareiga iš naujo išnagrinėti 2021 m. vasario 19 d. prašymą bei priimti naują įsakymą. Teismo sprendimu yra sukuriamos prielaidos NŽT ir toliau, kaip ir jau daugelį metų iki šiol, vilkinti arba atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą, sudaryti dirbtines kliūtis ištaisyti pirmines savo klaidas apskaičiuojant pareiškėjos statinių eksploatavimui reikalingos žemės kiekį ir bandant užkrauti pareiškėją pareigomis, kurių nebuvo numatyta 2021 m. vasario 19 d. prašymo pateikimo metu galiojusiame teisiniame reguliavime.

12.4. Teismas tinkamai neatskleidė ginčo esmės, nes atsakovo vilkinimas atlikti veiksmus ir pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus neišnyko ir iki šiol nėra išnykęs.

12.5. Jeigu teismas traktavo, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą, teismas ex officio privalėjo įvertinti pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir jų atlyginimo klausimą, išaiškinti pareiškėjai teisę atsisakyti nuo skundo, jeigu manė, kad esant tokiai situacijai byla galėtų būti nutraukta. Tokiu būdu pareiškėja formaliai būtų įgijusi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, net nesant įvykdytos kitos skundo atsisakymo sąlygos, nes atsakovas iki šiol geruoju nėra patenkinęs pareiškėjos reikalavimo išnagrinėti jos 2021 m. vasario 19 d. prašymą. Teismas turi diskrecijos teisę priteisti pareiškėjai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovo elgesys, todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Teismui nepriteisus pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra neteisinga, neprotinga ir akivaizdžiai nesuderinama su ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, vertinant byloje esančius įrodymus, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.

13. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo, kad:

14.1. Valstybinės žemės nuomos ir pardavimo teisinius santykius, sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir kiti teisės aktai.

14.2. Pareiškėja prašė teismo įpareigoti NŽT pateikti atsakymą į pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad NŽT pateikė pareiškėjai Atsakymą, kuris yra apskųstas. Aptarus NŽT Atsakymo, pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymo turinį, teigiama, kad pareiškėjai buvo paaiškinta, jog atsižvelgus į teisinį reguliavimą, NŽT galės tęsti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūras, kai pareiškėja pateiks pageidaujamo pirkti žemės sklypo planą, kuriame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui bus nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

14.3. Atmetus pareiškėjos skundą, atmestas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos galimo neveikimo – pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymo „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ neišnagrinėjimo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priėmus pareiškėjos skundą teisme atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“. Pareiškėja atsakovo pateiktą atsakymą apskundė teismui (administracinė byla nagrinėjama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, administracinės bylos Nr. eI3-620-609/2026). Tai konstatavęs, teismas pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėja nepasinaudojo teise atsisakyti skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimus padavus skundą teismui, netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“, netenkinus šio prašymo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja pabrėžia, kad ginčo dalykas neišnyko, nes turi būti pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą, o ne bet koks atsakymas, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Atsakymu atsakyta į pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą, pažeidė pareigą būti aktyviam, motyvuoti teismo sprendimą, nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, nes pareiškėja bylą laimėjo.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 8 d. su skundu „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos neteisėto neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus)“ ir prašė pirmosios instancijos teismą įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos V. B. G. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui 2021 m. vasario 19 d. pateiktą prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“. Būtent tokį reikalavimą pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 16 d. rezoliucija priėmė nagrinėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Atsakymą į pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą, t. y. įvykdė skunde keliamus reikalavimus po pareiškėjos kreipimosi į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais nustatė, kad į pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą atsakyta Atsakymu.

22. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2570-662/2025). Atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo pareiškėjas buvo pateikęs skundą teismui, išnyko ginčo dalykas. Šio atsakymo turinys nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti atsakymo išsamumo, teisingumo ir kitų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1297-629/2023). Pažymėtina, kad Atsakymą pareiškėja apskundė teismui ir dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-620-609/2026.

23. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnykus aplinkybėms, buvusioms ginčo dalyku, pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė pagrįstai, laikydamasis teisės aktų nuostatų ir nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1297-629/2023).

24. ABTĮ 12 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

25. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ nuostatų dėl aktyvaus dalyvavimo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, byloje nenustatyta, kad pareiškėjai būtų užkirstas kelias teikti paaiškinimus ir įrodymus byloje. Byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 16 d. pareiškėjai ir jos atstovui buvo išsiųsti pranešimai apie teismo posėdį, pridėtas raštas, supažindinantis su pagrindinėmis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjai viso teisminio proceso metu atstovavo advokatas (pateikė skundą, gavęs atsiliepimą, pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kad palaiko skundą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

26. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo neteisėtumo, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais remiantis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkintas. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė pareiškėjos reikalavimui esant patenkintam ir įvykdytam, pareiškėjos skundas buvo patenkintas geruoju, o pareiškėja, susiklosčius paminėtoms aplinkybėms, neatsisakė skundo, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant pareiškėjos skundo atsisakymo, neturėjo pagrindo nutraukti bylą (ABTĮ 103 str.) ir taikyti ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1297-629/2023; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017).

27. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

28. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes juos paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjos kelto reikalavimo, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas, paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

30. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. B. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis