2021-02-23 Nr. ANB-129-4-68-3-04782-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-4-697/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04782-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

išnagrinėjo pagal AB „A“ atstovės advokatės Liucijos Jankoitės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. Ch. – administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Ch. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2019 m. balandžio 25 d. apie 14.43 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW X6“ (duomenys neskelbtini), daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuosavybės teise priklausančioje AB „A“ ir UAB „B“, nesilaikė atsargumo priemonių, sustojusi į stovėjimo vietą neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį ir, naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, dėl to automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į metalinę aikštelės sienelę, ją išlaužė ir nukrito iš šešto aukšto ant žemės. Eismo įvykio metu buvo sugadinta daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelė, vairuojamas automobilis, sužalota pati M. Ch. Pagal administracinį nurodymą M. Ch. nesumokėjus jai paskirtos 5 Eur baudos, 2019 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu jai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta 10 Eur bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi 2019 m. spalio 16 d. nutarimas pakeistas ir M. Ch. nutarta nuobaudos neskirti, motyvuojant tuo, kad tarp M. Ch. veiksmų, t. y. tarp, jai vairuojant automobilį ir šiam atsitrenkus į išorinę daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelę, pralaužiant ją ir iškrentant iš daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės ant žemės, automobilio sugadinimo ir M. Ch. padaryto sveikatos sutrikdymo nėra priežastinio ryšio, todėl šios faktinės aplinkybės iš kaltinimo dalies pašalintos. Teismas patikslino ir kaltinime išdėstytą aplinkybę, kad automobilis atsitrenkė ne į metalinę, o į išorinę daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelę.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 15 d. nutartimi AB „A“ atstovės advokatės L. Jankoitės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą AB „A“ atstovė advokatė L. Jankoitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. spalio 16 d. nutarimą arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir perduoti ją nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Pareiškėja prašyme nurodo:

4.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris dėl padaryto administracinio nusižengimo patyrė turtinės, neturtinės ar fizinės žalos, privalo būti pripažintas nukentėjusiuoju procese. Taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam, teisė teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su jam priklausančiu turtu. Asmens neįtraukimas į procesą bei jo teisių neužtikrinimas pripažįstamas esminiu procesinės teisės pažeidimu, lemiančiu proceso atnaujinimą, o pats asmuo tokiu atveju laikomas asmeniu, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-699/2017).

4.2. Teismas privalėjo pripažinti AB „A“ nukentėjusiąja, nes dėl M. Ch. veiksmų jai buvo padaryta turtinė žala – sugadinta jos nuosavybės teise valdoma daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, taip sudaryti jai, kaip suinteresuotam bylos baigtimi asmeniui, galimybę išdėstyti savo poziciją ir grįsti ją įrodymais. Būdama nukentėjusioji, AB „A“ būtų turėjusi visas įstatymo suteikiamas procesines teises (ANK 577 straipsnio 2 dalis, 571 straipsnis).

4.3. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagrindinis bylos klausimas buvo AB „A“ nuosavybės teise priklausančios daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės saugumas, atitiktis teisės aktų reikalavimams, apsauginių turėklų joje buvimas ir įrengimo privalomumas. Teismas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų išgirsta pareiškėjos AB „A“ pozicija dėl esminių bylos klausimų, apie bylą pareiškėja nebuvo informuota, apie jos baigtį (įsiteisėjusią teismo nutartį) sužinojo iš žiniasklaidos.

Teismas, neįtraukęs į bylą AB „A“ kaip nukentėjusiosios, neužtikrinęs jai teisės būti išklausytai bei teisės teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su jai priklausančiu turtu, pats nebuvo aktyvus renkant įrodymus bei nustatant faktines aplinkybes, neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o savo padarytas išvadas grindė prielaidomis. Išvadą, kad M. Ch. nėra kalta dėl automobilio iškritimo iš daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, teismas grindė tik kaip specialisto apklausto A.

A. prielaidų pobūdžio teiginiais, neatsižvelgė į tai, kad A. A. yra daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės projektuotojas, todėl negalima atmesti jo suinteresuotumo bylos baigtimi, A. A. buvo komisijos, pripažinusios daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę tinkama naudoti, narys, pasirašė 2004 m. vasario 13 d. aktą ir patvirtino, kad aikštelė yra saugi ir gali būti naudojama net neįrengus apsaugos turėklų. Apklausos metu A. A. negalėjo nurodyti turėklų medžiagiškumo, savybių, patvirtino, kad pats jų detaliai neprojektavo, nebuvo tikras, kad tokie turėklai apskritai buvo suprojektuoti, teigė, kad jie nebuvo privalomi.

Teismas savo procesinį sprendimą grindė A. A. prielaidų pobūdžio teiginiais, nenustatė ir netyrė jokių papildomų aplinkybių, galinčių tokias prielaidas paneigti arba patvirtinti. Jei AB „A“ būtų užtikrintas dalyvavimas teismo posėdyje, ji būtų pateikusi 2019 m. lapkričio 20 d. eksperto išvadą, kurioje ekspertas V. M., išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, atlikęs mokslinius tyrimus ir skaičiavimus, nustatė, kad M. Ch. turėjo paspausti savo vairuojamo automobilio akceleratoriaus pedalą tam, kad nurodytu greičiu pajudėtų iš vietos, jos vairuojamo automobilio greitis kritimo pradžioje turėjo būti mažiausiai 14 km/val., techniniu požiūriu toks greitis galėjo būti pasiektas intensyvaus įsibėgėjimo metu.

Automobilis „BMW X6“, valdomas laikantis saugaus eismo reikalavimų, negalėjo pervažiuoti per sumontuotus parkavimo ribotuvus bei betoninį bordiūrą ir iškristi iš daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės. Bendrovė taip pat būtų prašiusi apklausti ekspertą posėdžio metu, be to, būtų pateikusi įrodymus, kad daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė visiškai atitinka jos statybų metu keltus teisės aktų reikalavimus. Pagal projektavimo sąlygų sąvado ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusius teisės aktus nebuvo privaloma, kad atviro tipo daugiaaukštėse automobilių stovėjimo aikštelėse būtų įrengti apsauginiai atitvarai, daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti.

Tai savo 2019 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje patvirtino ir ekspertas D. K., tačiau dėl AB „A“ neįtraukimo į bylos nagrinėjimą šis įrodymas nebuvo tiriamas.

4.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. Ch. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję tik su padariniu – automobilio atsitrenkimu į išorinę daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelę, o tarp M. Ch. veiksmų ir kitų padarinių – automobilio iškritimo iš aikštelės ant žemės, jo sugadinimo bei jos pačios sveikatos sutrikdymo – priežastinio ryšio nėra. Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar padariniai būtų kilę, jeigu nebūtų M. Ch. veiksmų – Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, t. y. eliminuojant iš įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, eliminavus M. Ch. neteisėtus veiksmus – padarytus KET pažeidimus, pavojingų padarinių – automobilio iškritimo bei sugadinimo, M. Ch. sveikatos sutrikdymo nebūtų kilę. Jeigu M. Ch. būtų laikiusis elementarių saugumo priemonių ir KET reikalavimų, jos vairuojamas automobilis nebūtų dideliu pagreičiu pajudėjęs, dėl to peršokęs ratų stabdiklį, bortą, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės išorės sieną ir iškritęs iš jos. Kilę padariniai (automobilio sugadinimas ir sveikatos sutrikdymas) siejami tik su M. Ch. neatsargiais veiksmais. Byloje minima daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė yra eksploatuojama jau daugiau nei šešiolika metų, tačiau nė karto joje nebuvo fiksuoti panašūs įvykiai, nes vairuotojai laikydavosi KET reikalavimų. Priežastinio ryšio tarp M. Ch. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių negali eliminuoti aplinkybė, kad daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo įrengti „apsauginiai barjerai“. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įrengti apsauginiai barjerai būtų sustabdę M. Ch. automobilį, judantį 18 km/val. greičiu, ir taip būtų užkirtę kelią padarinių – automobilio iškritimo ir sugadinimo, sveikatos sutrikdymo – atsiradimui.

4.5. Šiuo metu tarp M. Ch. ir AB „A“ dėl to paties įvykio vyksta civilinis ginčas. Civilinėje byloje M. Ch. prašo teismo priteisti jos naudai solidariai iš AB „A“ ir UAB „B“ 13 805,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Esminė civilinio ginčo aplinkybė, kurią turi nustatyti teismas, – dėl kieno kaltės kilo žala, kurią prašoma atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu, civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis turės įtakos tarp M. Ch. ir AB „A“ vykstančiam civiliniam procesui, joje nustatytos aplinkybės galės būti naudojamos kaip prejudiciniai faktai, nors ji buvo priimta padarius esminius proceso ir materialiosios teisės pažeidimus.

5. Atsiliepimu į AB „A“ atstovės advokatės L. Jankoitės prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausioji tyrėja Jurgita Slautaitė prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. spalio 16 d. nutarimą arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadintas AB „A“ priklausantis turtas – daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, padaryta turtinė žala, bendrovė turi būti pripažinta byloje nukentėjusiąja, jai turi būti suteiktos visos ANK nustatytos teisės.

5.2. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą buvo nustatyta, kad M. Ch., vairuodama automobilį daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje, nesilaikė atsargumo priemonių, sustojusi į stovėjimo vietą neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį ir, naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, dėl to automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę, ją išlaužė ir nukrito iš šešto aukšto ant žemės. Eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį ir pati susižalojo. M. Ch. nurodė, kad atvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę ir neišjungusi automobilio variklio išgirdo telefone gauto elektroninio pašto pranešimo signalą, todėl ėmė ieškoti ties pavarų svirtimi padėto telefono ir pajautė, kaip pajudėjo jos automobilis, kuris buvo techniškai tvarkingas. M. Ch. šiais savo neatsargiais veiksmais pažeidė KET punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu buvo sugadinta daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelė, vairuojamas automobilis ir susižalojo pati M. Ch. Šiuo atveju Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidusios kaltininkės – M. Ch. veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, nes analogiškoje situacijoje jai laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų ir M. Ch. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

6. Atsiliepimu į AB „A“ atstovės advokatės L. Jankoitės prašymą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ch. advokatas Marius Barisevičius prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį, svarstyti klausimą dėl AB „A“ prašymu atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nutraukimo (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Atsiliepime nurodoma:

6.1. M. Ch. administracinio nusižengimo byloje AB „A“ nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, taigi neturėjo nukentėjusiojo statuso. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėja neteisingai nurodo, kad apie M. Ch. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bendrovė sužinojo tik 2020 m. balandžio 20 d. iš žiniasklaidos priemonių, nes administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo gavusi iš tyrėjų net kelis paklausimus, buvo į juos atsakiusi ir teikusi dokumentus, nereiškė jokio siekio ir iniciatyvos būti pripažinta nukentėjusiąja.

6.2. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį turtinės žalos padarymas nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir konstatuojant nusižengimo padarymą nėra įrodinėjimo dalykas. Taigi nei padaryta žala, nei nukentėjusysis nėra būtinasis nusižengimo požymis ir nukentėjusysis neprivalo būti įtrauktas į procesą. Pareiškėjos nenurodoma, kad nutartimi buvo netinkamai kvalifikuoti M. Ch. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, o netinkama veiksmų kvalifikacija būtų turėjusi įtakos teisei reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia buvo padaryta. Pareiškėja prašyme nurodo, kad AB „A“ turėjo būti įtraukta į administracinio nusižengimo bylą kaip nukentėjusioji, nes įvykio metu buvo pažeisti daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės fasado apdailos elementai, todėl ji kartu su aikštelės bendraturte yra asmenys, patyrę žalos. Vadinasi, pati AB „A“ pripažįsta, kad aikštelė yra valdoma dalinės nuosavybės teise, tačiau kita jos bendraturtė nelaiko savęs nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje ir nesiekia būti ja pripažinta. Žalos atlyginimo priteisimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018). Dėl šios priežasties ir tais atvejais, kai žalos padarymas nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis bei konstatuojant nusižengimą nėra įrodinėjimo dalykas, taip pat nėra aiškus nukentėjusysis ir nėra aišku, ar jis tikrai patyrė žalos, klausimai dėl nukentėjusiojo buvimo ar nebuvimo neturi sudaryti kliūčių operatyviai išnagrinėti bylą.

6.3. Iš AB „A“ prašymo matyti, kad siekiama proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje ne todėl, kad būtų priimta neteisėta nutartis, o todėl, kad bendrovė neturėjo galimybės pateikti procese įrodymus, todėl, jos nuomone, nebuvo įvertinta, kad daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė atitinka esminius statinio reikalavimus ir yra tinkama eksploatuoti. Tačiau tai nepatenka į administracinio nusižengimo proceso atnaujinimo pagrindus ir nagrinėjimo dalyką. Pateiktame prašyme AB „A“ pripažįsta, kad aikštelėje neįrengti jos projekto korektūroje nustatyti apsauginiai turėklai F4, kurių turėjo būti įrengta beveik 1 km, tai nustatė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, tačiau pareiškėja siekia savaip interpretuoti nustatytas faktines aplinkybes. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės projekte yra nustatyti apsauginiai turėklai F4, kurių paskirtis yra užtikrinti žmonių ir automobilių saugumą, jie tvirtinami prie vertikalių statramsčių ir tai nėra tie patys metalo profiliai, kurie formuoja pastato fasadą. Nėra pagrindo teigti, kad aikštelės šeštame ir kituose aukštuose buvo įrengti apsauginiai turėklai. Tai, kad nebuvo įrengti techniniame projekte numatyti apsauginiai turėklai, neatitiko minėto projekto sprendimų.

6.4. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat nurodoma, kad nutartis turės įtakos nagrinėjant civilinę bylą, kurioje ieškovė yra M. Ch., o viena iš atsakovių – AB „A“, tačiau tokie dėstomi teiginiai nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nagrinėjimo dalykas ar pagrindas. Savo teiginius dėl įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pareiškėja galės išdėstyti kituose vykstančiuose procesuose, taip pat ir civilinėje byloje pagal M. Ch. ieškinį.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. AB „A“ atstovės advokatės Liucijos Jankoitės prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl AB „A“ pripažinimo nukentėjusiąja procese

8. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas. AB „A“ atstovė advokatė L. Jankoitė prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pateikia argumentus tiek dėl esminių materialiosios teisės, tiek dėl esminių proceso teisės pažeidimų, padarytų Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant 2020 m. kovo 19 d. nutartį. Didžioji dalis argumentų susiję su bendrovės proceso teisių pažeidimu dėl jos neįtraukimo į procesą kaip nukentėjusiosios. Pareiškėja pateikia argumentus ir dėl apylinkės teismo procesinio sprendimo pagrįstumo, analizuoja specialisto A. A. parodymus, turimus ekspertinius duomenis, kurių negalėjo pateikti proceso metu, jos nuomone, paneigiančius specialisto išvadas. Esminiai proceso teisės pažeidimai, anot pareiškėjos, lėmė ir esminius materialiosios teisės pažeidimus, t. y. netinkamą priežastinio ryšio tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ch. veiksmų ir kilusių padarinių – jos automobilio iškritimo ir apgadinimo, M. Ch. sveikatos sutrikdymo – nustatymą.

9. Akcentuotina, kad pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti proceso objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taigi teismo kaip aktyvaus proceso dalyvio vaidmuo susijęs su visų įtrauktinų į bylą asmenų nustatymo tinkamumu, jų pateikiamų įrodymų visapusišku įvertinimu, juolab kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

10. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pagal ANK 571 straipsnį kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. ANK 579 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis nukentėjusiojo teisių procese sąrašas.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad M. Ch. savo veiksmais sugadino daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelę; minėta daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė nuosavybės teise priklausė AB „A“ ir UAB „B“, taigi šioms įmonėms buvo padaryta turtinės žalos, vadinasi, jos turėjo būti pripažintos nukentėjusiosiomis procese ir turėti realią galimybę pasinaudoti ANK 579 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis.

12. ANK 664 ir 665 straipsniuose yra nustatytas teisinis reguliavimas, kai administraciniu nusižengimu padaroma turtinė žala. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Pagal teismų praktiką žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra aiškūs ir nėra būtina išreikalauti papildomos medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018). Ši teismų praktikoje suformuluota taisyklė nereiškia, kad teismas, vadovaudamasis ANK 664 straipsnio 2 dalies nuostata, neturi būti aktyvus ir turi neįtraukti asmens, patyrusio dėl padaryto administracinio nusižengimo žalos, kaip nukentėjusiojo procese. Nors M. Ch. surašytame administracinio nusižengimo protokole, institucijos nutarime ir teismo sprendime nurodyta, kad M. Ch. sudaužė daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelę, nors asmenys, kuriems minėtos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelės sudaužymas sukėlė žalos, yra nustatyti, apie juos byloje duomenų yra, tačiau atsakingo subjekto nutarimu ar teismo nutartimi jie nepripažinti nukentėjusiaisiais šioje byloje. Šių asmenų nepripažinus nukentėjusiaisiais, jiems nebuvo užtikrinta galimybė naudotis teisėmis, nustatytomis ANK 579 straipsnio 1 dalyje, visapusiško, išsamaus administracinio nusižengimo ištyrimo tikslas (ANK 563 straipsnis) procese pasiektas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apylinkės teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.

13. Pareiškėja prašyme taip pat pateikia įrodymų, esančių byloje, analizę, argumentus dėl apylinkės teismo nustatyto priežastinio ryšio tarp M. Ch. veikos ir kilusių padarinių vertinimo netinkamumo, savo iniciatyva užsakytą ir gautą ekspertinį tyrimą, kurio neturėjo galimybės pateikti proceso metu, pareiškėjos nuomone, paneigiantį specialisto išvadas, kuriomis remiamasi teismo nutartyje. Į šiuos pareiškėjos argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija negali atsakyti, nes jie turės būti išnagrinėti ir įvertinti bylą iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Pranas Kuconis

Alvydas Pikelis