2023-08-23 Nr. AB-15049-4-45-3-00286-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2257-629/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00286-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant Rauf Mohammad Sakhizada,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui N. S., jo atstovei advokatei Renatai Račko,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini)piliečio N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio N. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį N. S. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2023 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. buvo sulaikyti 2 automobiliai lenkiškais valstybiniais numeriais. Viename iš automobilių vyko ir Užsienietis. Pareigūnai nustatė, kad visi užsieniečiai neturi jokių patvirtinančių dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2023 m. liepos 5 d. sulaikytas iki 48 valandų, kadangi Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi ir 114 straipsnio 1 dalimi. Užsieniečio tapatybę patvirtina kilmės valstybės pasas. Užsienietis nebendradarbiauja su teisėsaugos įstaigų pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, nes jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus bei tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, trukdyti teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties nustatymo.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 7 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. spalio 4 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu sprendimas prieglobsčio byloje.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 5 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo ir 3-iojo skyriaus tyrėjos buvo gautas pranešimas, kad 6.45 val. Terminalo g. 6. Biruliškės, Kauno r. sav, buvo sulaikyti automobiliai lenkiškais valstybiniais numeriais, kuriais neteisėtai gabenami užsieniečiai. Automobiliais vyko devyni užsieniečiai, tarp kurių buvo Užsienietis. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau neturėjo dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2023 m. liepos 5 d. 12.00 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi.

5. Teismas įvertinęs teismo posėdyje duotus Užsieniečio paaiškinimus, kodėl jis išvyko iš savo šalies (dėl jam gresiančios grėsmės kilmės šalyje) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, padarė išvadą, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais.

6. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 1-4, 10 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį. Pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo asmenybė nustatyta, todėl, teismo vertinimu, Įstatymo tikslus galima pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesius.

III. 7. Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą – teikimą tenkinti iš dalies – pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas. Teismas spręsdamas Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatas. Siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, būtina nustatyti egzistuojančias abi kumuliatyvias sąlygas. Užsieniečio vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja abi kumuliatyvios sąlygos. Šiuo atveju yra žinomi Užsieniečio vardas, pavardė, gimimo metai bei pilietybė. Teismo posėdžio metu Užsienietis nurodė, jog iš kilmės valstybės išvyko, nes jam grėsė pavojus. Užsienietis teismo posėdžio metu pasiprašė prieglobsčio, o tai rodo, jog jis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui. Sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus negalėtų būti gauta jo nesulaikius. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su Tarnyba ar Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas). Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina Užsieniečiui taikyti judėjimo laisvės apribojimus.

9. Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą.

10. Centras pažymi, kad Migracijos departamentas 2023 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 23S105289 priėmė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, kurį nagrinėja iš esmės skubos tvarka. Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnyba 2023 m. liepos 13 d. raštu informavo, kad sutinka tenkinti Tarnybos prašymą ir sutinka atlikti prašyme nurodytų asmenų readmisiją. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 18 d. kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsieniečio pateiktą prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Atsakymas dar nėra gautas. Pažymėtina, kad sulaikytas Užsienietis nurodė, kad iš Latvijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respubliką vyko į Vokietijos Federacinę Respubliką. Jeigu Užsieniečiui būtų taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir sutrukdys Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms perduoti Užsienietį Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai.

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau vertino, kad Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

14. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra išvardyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

16. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

17. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta (turi asmens tapatybės dokumentą); jis per Lietuvos Respubliką važiavo neteisėtai, neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje; Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, lėšų, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių; sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio perdavimo Latvijos Respublikai, reikia išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, skirta užtikrinti veiksmingą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą ir / ar jo perdavimą Latvijos Respublikos kompetentingoms institucijoms, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą ir / ar jo perdavimą Latvijos Respublikos kompetentingoms institucijoms, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, bandys pabėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė